- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- N1-717-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37700-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- T. V.
- Nukentėjusysis
- E. R., D. R.
- Advokatai
- Laima Razvickieneiir
- Kategorijos
kaltinamajam T. V., jo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei ir įstatyminei atstovei motinai J. B.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybės specialistei Virginijai Motiejūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. V. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 9:00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus, kuris, apsimesdamas apskaitos skaitiklius tikrinančiu asmeniu, pasikėsino įsibrauti į butą (duomenys neskelbtini), tačiau bute buvęs E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), jo neįsileido, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus tos pačios dienos 12.00 val., jam (T. V.) būnant pas nukentėjusįjį E. R. ir įkalbėjus jį įleisti į namus antrą kartą atėjusį apskaitos skaitiklių tikrintoju apsimetusį asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kuris, nukentėjusiajam jį įleidus, apgaule patekdamas įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini), kur sudavė E. R. keliu tris smūgius į nosį, lūpą, pilvo sritį, bei kumščiu keturis smūgius į veido sritį ir krūtinės sritį, dėl ko atsirado muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nosies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko naudodamas psichologinę prievartą - laikydamas rankoje peilį ir grasindamas jį papjauti, reikalavo E. R. atiduoti namuose esančius vertingus daiktus, tokiu būdu pagrobė D. R. priklausantį turtą - 150 eurų vertės auksinę moterišką apyrankę, 250 eurų vertės auksinę moterišką grandinėlę, 168 eurų vertės vieną porą auksinių moteriškų auskarų, bendros 30 eurų vertės moterišką bižuteriją – tris pakabukus ir tris grandinėles, 30 eurų vertės vyrišką laikrodį „Emporio Armani“, 20 eurų vertės, moterišką senovinį laikrodį su grandinėle (ant kaklo), 10 eurų vertės paprastą vyrišką laikrodį, 40 eurų vertės belaides ausines, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „Finlandia“, 10 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos vyno „Chanet“, 10 eurų vertės 1 butelį 0,7 l talpos bulgariškos degtinės, bendros 30 eurų vertės du butelius 0,7 l talpos angliško viskio, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „Flirt“, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos viskio „Savoy“, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos brendžio „Barel“, apie keturis eurus grynųjų pinigų, materialiai nevertinamus vieną porą auskarų bei virtuvinį peilį, tuo bendrais su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, veiksmais padarė nukentėjusiajai D. R. bendrą 822 eurų turtinę žalą.
Be to, T. V. buvo kaltinamas, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2018 metų rugpjūčio 6 dienos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir nešiojo draudžiamą civilinėje apyvartoje smogiamojo-triuškinamojo pobūdžio šaltąjį ginklą - savadarbį kastetą.
Kaltinamasis T. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su jis su G. L. įvykdė apiplėšimą E. R. ir D. R. namuose. Labai apgailestauja ir gailisi, kad pavedė draugą E. R.. Su G. L. buvo pažįstamas nepilnus du mėnesius. Nežinojo, kas jis per žmogus, kuo užsiima, atrodė gana normalus. Su nukentėjusiuoju E. pažįstamas apie 10 metų, su juo lankė ir darželį, ir mokyklą, su juo buvo draugai. Prieš įvykį buvo kieme su G. L.. G. su kažkuo kalbėjosi telefonu, po to padavė kalbėti jam. Ėmė kalbėti apie „dielas“. Jis per akivaizdžiai pasakė kažką tokio, kas nepatiko ir jis liko kaltas, nes sugadino G. „nedadarytą dielą“. Tos „dielos“ nesusijusios su narkotikais, jie kalbėjo apie kažkokį žmogų. G. buvo piktas, grasino. Jis pakluso iš baimės, spaudimo. Apie grasinimus nesakė tėvams, nepranešė policijai. Kieme būnant G. pasakė, kad jis turės padėti apiplėšti E. namus ir tada atleis, ir jis nebebus jam skolingas. G. L. taip pat pažinojo E. R. ir jis jį įvėlė į šį nusikaltimą, G. buvo kaip ir organizatorius. G. dėl apiplėšimo suorganizavo rūbus, kokius dėvi paslaugų įmonės darbuotojai, pirštines. Susitarimas daryti nusikaltimą buvo apie 2018 m. rugpjūčio 4 d., prieš porą dienų iki įvykio. Tos dvi dienos buvo laikas pasiruošti nusikaltimui. Per tas dvi dienas buvo aptarti išankstiniai veiksmai, nusikalstamos veikos scenarijus. Abu tarėsi, kad bus apgaulė, vaidyba. G. nurodė, kad nuėjus iki E., G. nueis į 5-tą aukštą, o jis liks aukštu žemiau. E. atidarius duris, G. griebs E., suduos jam, o tada ateis jis. G. jį paguldys ant žemės, kad būtų įtikinamiau. Žinojo, kad G. muš jo draugą E.. G. sakė, kad kai E. atidarys duris, jį „iškirs“. Po tokio G. pasakymo jis nesiėmė jokių priemonių supratęs, kad draugas E. bus „iškirstas“. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 9 val. ryto jis kartu su G. L. ėjo iki E. R. namų. G. vilkėjo megztuku, tamsiai žalios spalvos kelnes, buvo su juoda kepure, mūvėjo medžiagines pirštines, avėjo darbinius batus, išskirtinių užrašų nebuvo. G. L. pabeldė į duris, E. neįsileido. Jis tuo metu buvo E. namo laiptinėje, vienu aukštu žemiau. E. gyvena penktame aukšte, jis tuo metu buvo ketvirtame aukšte. E. neįsileidus, jie išėjo. Tuo metu G. L. buvo apsirengęs darbiniais rūbais, avėjo darbinius batus, išskirtinių užrašų nebuvo. Dar E. turėjo skarelę veidui užsidengti. Jis taip pat buvo apsirengęs panašiais darbiniais rūbais. Tuos drabužius jam buvo parūpinęs G. Nepatekus pas E., planas pasikeitė, sumanė jo pagalba patekti į E. namus. Išėjus G. jam liepė susisiekti su E. Jis susirašė su E., E. atėjo pas jį į namus. Po to jis su E. grįžo į E. namus. Su G. L. buvo sutarta, kad kai jis bus pas E., G. duos ženklą, priėjęs prie durų pasibels, o jis pasakys, kad E. atidarytų duris. Atėjus su E. į E. namus, G. L. parašė žinutę, kad ateina ir belsis, nurodė pasakyti E., kad įsileistų. Kalbant su E., pasibeldė G.. E. pažiūrėjo ir pasakė, kad vėl atėjo tas pats. Jis pasakė E. įsileisti, pasakė, kad nebijotų, nes jie dviese. Įėjęs G. su E. apžiūrėjo patalpas. G. turėjo lapą, ėjo užsirašyti skaitiklių parodymus. Jis tuo metu sėdėjo kambaryje, labai išgyveno, nesuvokė, kas darosi. G. davė ženklą, kad bus vagiama, plėšiama, tą parodė rankos gestu. Nukentėjusysis buvo su G. vonioje, o jis buvo kambaryje. Jiems išėjus iš vonios, G. L. jam parodė ateiti. Jis atėjo ir vyko vaidyba. G. apsimetė, kad jį griauna, ir kai G. jį staigiai pargriovė, E. norėjo kažką daryti, šūkavo, sakė G. L. baigti. Tada G. priėjęs prie E. ėmė jį mušti. Jis gulėdamas nematė ir nežiūrėjo, kaip buvo mušamas E., tik girdėjo garsus. Mušimas tęsėsi minutę. G. sudavė E. kelis smūgius į nosį, pilvo sritį, krūtinės sritį. E. veide, lūpoje buvo matyti sudavimo žymės. Pamatęs tokį sumuštą E. veidą, pakraupo. Galėjo būti padaryti sužalojimai, kaip nurodyta kaltinime. Jis girdėjo, kaip G. juosta vyniojo E. R. rankas. Tada G. pasakė pasiimti tašę ir į ją dėti vertingus daiktus. Kad bus naudojama psichologinė prievarta, grasinimai, peilis, jis nežinojo. Jis matė, kaip G. paėmė peilį iš virtuvės, tuo virtuviniu peiliu grasino E., kad bendradarbiautų, liepė jo klausyti, krauti daiktus, priešingu atveju sakė, kad padurs jį. Virtuvinis peilis buvo apie 4 cm ilgio. G. su E. vaikščiojo po kambarius, kraustė stalčius. E. vaikščiojo apvyniotomis rankomis. Po to G. jį pakėlė ir pasodino ant lovos. Jis matė, kaip G. laikė tašę, o E. dėjo daiktus į tašę ir klausė, ar dar yra vertingų daiktų. E. jam sakė eiti į kitą kambarį. Jis į kitą kambarį nėjo, girdėjo atidaromų stalčių garsus. G., E. R. atlaisvinęs rankas, liepė pasiimti ir sulaužyti savo telefoną. E. mėgino sulaužyti telefoną, bet jam nepavyko. Tada G. paėmęs sulaužė nukentėjusiojo telefoną, kad iš karto jis nepaskambintų policijai. Prieš pabėgdamas, G. liepė jam duoti telefoną, raktus. Tai buvo vaidyba, kad ir jo telefonas bus sulaužytas. G. L. pasiėmęs popierius išbėgo, o jis liko, skaitėsi kaip ir nukentėjęs kartu su E.. Jis buvo šokiruotas, negalėjo palikti vieno E. kruvinu veidu. Liepė E. nusiprausti, pasikeisti rūbus. Kalbėjosi su E., tačiau neturėjo drąsos pasakyti, prisipažinti, kas ką tik įvyko. Manė, kad bus blogai, jei apie tai G. sužinos. Jis ėjo namo, galvojo viską pasakyti mamai. E. ėjo pas savo mamą. G. L. turėjo jo namų raktus. Grįžęs į namus, pamatė iškrautus daiktus. Jis liepė G. išeiti iš jo namų. G. liepė eiti kartu su juo, sudėjo daiktus į tašę. Abu su daiktais ėjo pas G. pažįstamą į rūsį, slapstėsi. Rūsyje su G. L. vartojo alkoholį, buvo visiškai girtas. G. kalbėjo telefonu, kad reikia kažką į lombardą priduoti. Grįžo namo visiškai girtas, verkdamas. Namuose buvo mama su pareigūnais. Jis nesakė, kad padarė nusikaltimą. Rūsyje būnant G. L. liepė neprasitarti apie nusikaltimą, sakė, kad jei prasitars, bus blogai. Iš E. buto buvo pagrobta 150 eurų vertės auksinė moteriška apyrankė, 250 eurų vertės auksinė moteriška grandinėlė, 168 eurų vertės viena pora auksinių moteriškų auskarų, bendros 30 eurų vertės moteriška bižuterija – trys pakabukai ir trys grandinėlės, 30 eurų vertės vyriškas laikrodis „Emporio Armani“, 20 eurų vertės moteriškas senovinis laikrodis su grandinėle (ant kaklo), 10 eurų vertės paprastas vyriškas laikrodis, 40 eurų vertės belaidės ausinės, 20 eurų vertės 1 butelis l litro talpos degtinės „Finlandia“, 10 eurų vertės 1 butelis 1 litro talpos vyno „Chanet“, 10 eurų vertės 1 butelis 0,7 l talpos bulgariškos degtinės, bendros 30 eurų vertės du buteliai 0,7 l talpos angliško viskio, 15 eurų vertės 1 butelis 1 l talpos degtinės „Flirt“, 15 eurų vertės 1 butelis 1 l talpos viskio „Savoy“, 20 eurų vertės 1 butelis 1 l talpos brendžio „Barel“. Sutinka, kad pagrobtų daiktų vertė bendra vertė 822 eurai. Visi pagrobti daiktai liko pas G., jis negavo iš to nieko. G. su draugu kalbėjo apie lombardą. Jis laukė atvykstančio draugo, kad vykti su daiktais į lombardą. Liko daug butelių, buvo išgertas tik vienas butelis. Po įvykio G. mėgino su juo susitikti, bet jis nenorėjo. Buvo susitikę atsitiktinai. G. klausinėjo, ar jis pareigūnams sakė tai, ką jis liepė. Jis nežinojo, kad G. įvykio metu vilkėtus drabužius paliko jo namuose. Taip pat nusikaltimo dieną jo namuose buvo paslėpti kai kurie nevertingi pagrobti daiktai, laikrodžiai. Jo vilkėti drabužiai nusikaltimo metu - baltas megztukas, plėšyti džinsai taip pat buvo paslėpti jo namuose. Tuos drabužius gavo iš G.. Dar turėjo pirštines, G. - kepurę. Jo namuose nebuvo palikti papuošalai, alkoholis. Už pagrobtus daiktus jis nieko negavo. Jis E. gerai pažįsta, žino, kad jis į namus neįsileidžia nepažįstamų. Jis padėjo įsileisti į namus G., įsibrovimo nebuvo. Mano, kad buvo apgaulė. E. sakė įsileisti žmogų, kuris nebuvo tas, kuo dėjosi. Pas nukentėjusįjį ėjo G. sumanymu. Nežinojo, kad ir G. pažinojo E., žinojo jo adresą. G. sakė, kad E. jo vaikystės draugas, pažįstamas. G. pasišalinus, jam trūko drąsos pasakyti E. tiesą. Jis liepė E. eiti pas savo mamą. Prieš įvykį į pareigūnus dėl G. gąsdinimų nesikreipė, bijojo, buvo per daug sutrikusi psichika, kad apie grasinimus praneštų policijai. Ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė parodymų, nes G. grasino, sakė, kad jei sės jis, bus kaltas jis, grasino ir jo šeimai, sakė nužudys. Žino, kad G. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Su G. susipažino per programą „Facebook“, jis ir jo klasiokai susirašinėjo grupėje, G. buvo pridėtas prie jo draugų. Susitikus G. pasakojo, kad į Jonavą atvyko iš Kaišiadorių. Vėliau bendraudamas suprato, kad jis nėra geras. Iki įvykio nežinojo, kad G. L. teistas. G. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis nepažinojo nukentėjusiojo E., yra melagingi. G. E. R. pažinojo, apie tai jis pats jam pasakė. G. jis nerodė E. nuotraukos „Facebok’e“. Po įvykio jis susitikęs su nukentėjusiuoju E. nebuvo, tik susirašinėjo. Jis klausė, ar E. viskas gerai, E. klausė jo to paties, rūpinosi jo savijauta, sveikata. Vėliau, jam viską sužinojus, bendravimas nutrūko. Jis turi 5 metų brolį. Su mama jo santykiai pakankamai geri, nesipyksta, sutaria. Su tėčiu santykiai geri, nebendrauja su juo, nesilanko jo šeimoje. Su tėčiu kartu negyvena, tėtis paliko jį dar visai mažą. Jo pareigos namuose - palaikyti tvarkingą kambarį ir eiti į mokyklą. Įvykio metu daug pamokų praleido, šiuo metu lanko mokyklą, mokosi. Su mokytojais jo santykiai puikūs. Mokykloje atlieka užduotis, yra drausmingas. Mokosi virėjo specialybės. Nori baigti mokslus, turi merginą, nori su ja gyventi, turėti šeimą. Su nukentėjusiųjų patikslintu ieškiniu sutinka, dalį ieškinio atlygins tėvai, o dalį - jis pats, tapęs pilnamečiu. Su pareikštu Teritorinės ligonių kasos ieškiniu 35,37 eurų sumai sutinka, su 994,99 eurų draudimo bendrovės ieškiniu taip pat sutinka. Labai blogai jaučiasi išdavęs ir pavedęs savo draugą. Apgailestauja, norėtų atlyginti dalį žalos, kurią nukentėjusieji patyrė.
Dėl kitos nusikalstamos veikos – nešaunamojo ginklo, kuris buvo rastas jo namuose, neprisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. Nurodė, kad kastetas buvo rastas jo namuose prie rūbų. Mano, kad jį pakišo G. L.. Kastetas ne jo. Pas nukentėjusįjį eidamas kasteto nesinešė. Kastetą pamatė tada, kai visus nusikaltimo darymo rūbus rado jo mama. Kastetas lyg savadarbis, iš varžtukų suvyniotas kažkokiomis juostomis. Supranta, kad yra kaltinamas kasteto laikymu, tačiau jo neįgijo, nenešiojo. Mama ir rastus rūbus, ir kastetą nešė į policiją, tačiau nepriėmė. Kastetas yra G., jis jam niekada nepriklausė ir jo niekada neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaito asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta jam pasislėpus, (3 t., b. l. 34 ), jog <... esu matęs, kad T. nešiojasi su savimi kastetą, su manimi eidamas nešdavosi, niekad panaudojęs man matant nebuvo, gyrėsi, kad vykdė apiplėšimus iš praeivių.. .> , kaltinamasis nurodė, kad šie parodymai melagingi, mano, kad tai G. L. kastetas, nes G. apie jį žinojo.
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę pagal kaltinimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, visiems proceso dalyviams sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti bylos įrodymai (BPK 273 straipsnis, 291 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais, o būtent: asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus (G. L.), parodymais, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis įtariamas, prisipažįsta pilnai. Prieš dvi savaites iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. jo pažįstamas T. V. pasakė, kad jis atiminėja iš žmonių rankines Jonavos mieste. Kaip jis pasakojo, iš vagysčių metu gautų pinigų jis nupirko virdulį mamai, kuri guli ligoninėje, ir maisto sau bei broliui. Siūlė prisidėti ir jam, bet jis nesutiko. Tada T. pasakė, kad yra vienas butas, kuriame yra daug vertingų daiktų ir būtų gerai jį apvogti. Šis pasiūlymas jį sudomino. T. paaiškino, kad tas butas yra (duomenys neskelbtini), jame gyvena jo pažįstamas E., jo šeima yra turtinga. T. sakė pats ne kartą pas E. lankęsis ir matė „belekiek“ visokių brangių daiktų: naujus kompiuterius, auksą. Po to parodė jam E. nuotrauką iš „Facebook“ socialinio tinklo. Ji buvo prastos kokybės, bet bruožai įžvelgiami. T. apibūdino jį (E.) kaip flegmą, kažkiek nupasakojo bendrą išvaizdą. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, T. jam nubraižė E. buto schemą ir daiktų buvimo vietas. Jis tą schemą išsinagrinėjo, bet su savimi neėmė, ji liko bute pas T. Sutarė, kad eis pas E. ir daiktus vogs abu, tai padarys pirmadienį, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 9 val. jis nuėjo pas T. į namus. Buvo apsirengęs tik šortais ir maikute, nes buvo labai karšta. Avėjo tamsius sportbačius. Su savimi atsinešė drabužius persirengti: militaristinio stiliaus kelnes su tamsiai rudos, juodos ir žalios spalvos ornamentais, tamsiai pilkos spalvos sportinį megztinį su baltos spalvos logotipu kairėje krūtinės pusėje (nežino jo reikšmės), apsivelkamą per galvą, be gobtuvo, bei juodos spalvos kepuraitę su snapeliu. Pas T. persirengė tais drabužiais, užsidėjo kepurę, avalynės nekeitė. T. jam davė tokį juodą šalikėlį, dėvimą ant kaklo, kuriuo būtų galima prisidengti veidą iki pusės. Šalikėlį užsidėjo ant kaklo, bet vėliau juo nesinaudojo, veido neslėpė. T. taip pat persirengė šviesiai mėlynos spalvos plėšytais džinsais, šviesiai pilkos spalvos sportiniu džemperiu, užsegamu užtrauktuku iš priekio, su gobtuvu. Dar jis pasiėmė tamsiai mėlynos spalvos su ornamentais audinio gabalą, kuriuo galėtų užsidengti veidą. T. jam padavė šviesiai rudos spalvos darbines pirštines su kažkokiais užrašais. Jos buvo masyvios, nepatogios, sunkiai lankstėsi pirštai. Sau pasiėmė lygiai tokias pačias. T. pasakė, kad į E. butą eis abu. Jis sakė, kad E. duris atidarys iš karto po skambučio, nes yra išsiblaškęs. Pagal planą jis (G. L.) turėjo „iškirsti“ E. prie durų, kad jis nepamatytų T., o po to jau galėtų apvogti butą. T. iš namų paėmė juodos spalvos kuprinę su užtrauktukais, be užrašų ir pilkos spalvos nemažą medžiaginį krepšį su rankena per petį. Iš jo buto išėjo apie 10 valandą. Su T. nuėjo į jam (G. L.) jau žinomo namo antrąją laiptinę, užlipo į penktąjį aukštą. E. durys buvo po dešine. T. liko ketvirtame aukšte. Matė, kad jis užsidėjo gobtuvą, ant veido užsirišo audinį ir užsidėjo pirštines. Dar buvo susitarę, kad reikės sakyti, kad atėjo tikrinti skaitiklių. Jis (G. L.) pabeldė į duris ir paskambino. Jų niekas neatidarė, bet išgirdo, kaip kažkas iš vidaus priėjo prie durų. Išgirdo klausimą „ko norit“. Jis to nesitikėjo, nes pagal planą E. nieko turėjo neklausti. Todėl pasimetė ir kažką nerišliai atsakė (atrodo, kad atėjo patikrinti skaitiklių). Už durų niekas daugiau nieko neklausė, bet durų neatidarė. Todėl jis atsitraukė nuo buto ir su T. išėjo iš laiptinės. Grįžo į jo butą ir pradėjo galvoti kitą vagystės planą. T. pasakė, kad jam tada reikia patekti į butą tiesiogiai, nesukeliant įtarimo. Todėl jis paskambino E., paklausė, ką jis veikia ir pakvietė ateiti į svečius. Tada su T. jis (G. L.) apsitarė likusius veiksmus. Jis turėjo ateiti vienas, kai T. jau bus bute pas E., ir paliks atrakintas duris. Po to iš karto išėjo iš T. namų su kuprine ir krepšiu. T. jam dar padavė raktus nuo jo buto. Tai buvo du raktai, surišti raišteliu, be pakabuko. Pagal susitarimą paliko raktą virš laiptinės durų staktos ir išėjęs į lauką laukė prie gretimo namo, kol ateis E.. Jis atėjo greitai, gal po 15 minučių. Jį atpažino iš šviesių plaukų šukuosenos, veido ir T. nupasakotų bendrų bruožų. E. nuėjo į T. laiptinę. Jis laukė toliau, nes T. turėjo pasiūlyti E. eiti į šio butą ir E. turėjo sutikti. Jie išėjo gan greitai, gal po 10 minučių. Abu kiemais nuėjo link E. namų. Jis (G. L.) atsiliko tam tikru (gal 100 m) atstumu ir sekė paskui. Prie E. namo jų jau nebuvo, jis suprato, kad abu nuėjo į E. butą, todėl palaukė iki 5 minučių prie laiptinės ir iš karto užlipo į penktą aukštą prie E. durų. Užsidėjo pirštines, bet kaukės nenaudojo. Nors T. žadėjo, kad durys bus neužrakintos, bet jis kažkodėl pasibeldė. Jam nereikėjo nieko sakyti, nes E. pats atidarė duris ir jį įleido. Jis tada jam pasakė, kad atėjo patikrinti skaitliukų. Paprašė parodyti, kur yra jų bute skaitliukai. E. nuvedė jį į vonią. Praeidamas pro svetainę pamatė ant lovos prie kompiuterio stalo sėdintį T.. Jis į jį (G. L.) stengėsi nekreipti dėmesio. Nuėjęs į vonią, pamatė du vandens skaitliukus. E. paprašė, kad atneštų jam lapą popieriaus ir rašiklį bei izoliacijos. Pasakė, kad jam reikia užsirašyti skaitiklių parodymus, o dėl izoliacijos sakė, kad reikia jam į kitą butą neštis. Kai E. išėjo iš vonios, pamatė, kad T. eina į miegamąjį. Žino, kad ten yra balkonas. Tai buvo susitarimo dalis. Jis užrašė skaitiklių parodymus ant lapo ir nuėjo į svetainę. E. sėdėjo prie kompiuterio. Ant stalo padėjo lapą su parodymais ir paprašė duoti atsigerti. Prašė todėl, kad vilkintų laiką, nes T. kažkodėl ilgokai užtruko balkone. Tuomet su E. nuėjo į virtuvę. Jis prileido iš čiaupo jam (G. L.) puodelį vandens ir išėjo iš virtuvės. Begerdamas vandenį pamatė, kad ant stalo guli virtuvinis peilis - apie 8 cm juodas plastikinis kotas ir apie 7 cm ilgio geležtė, geležtės plotis apie 1,5 cm. Jis pasiėmė tą peilį, nes pagalvojo, kad bus lengviau iš E. išreikalauti vertingų daiktų. Peilį įsikišo į galinę kelnių kišenę. Išgirdo trinktelint balkono duris, suprato, kad pareina T., ir išėjo iš virtuvės, puodelį paliko ant stalo. E. tebesėdėjo prie kompiuterio. Nuėjo link miegamojo ir susidūrė su T., išeinančiu iš miegamojo. Jau koridoriuje prie šio kambario durų pamatę, kad E. į juos nekreipia dėmesio, pradėjo veikti pagal planą. Jis T. garsiai paprašė cigaretės, o šis pradėjo jam priekaištauti, neva neleis jam čia rūkyti, čia svetimi namai. Demonstruodamas, kad jis neva nori jį (G. L.) nustumti, lengvai stumtelėjo. Tada jis stumtelėjo T. (vos prisilietė). T. atsigulė ant nugaros ir gulėjo koridoriuje nejudėdamas. Nors matė, kad E. jų veiksmų nematė, bet garsiai pasakė: „dabar tavo eilė“. Jis (E.) tada stovėjo pasilenkęs prie kompiuterio ir po jo žodžių atsisuko. Tuo metu jis sugriebė jį už plaukų, palenkė galvą žemiau ir savo kairės kojos keliu sudavė du smūgius E. į veidą. Jis parkrito ant lovos ir norėjo atsikelti, bet tada jam trenkė vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį. Tada iš kišenės išsitraukė peilį, nukreipė į E. ir laikydamas tam tikru atstumu nuo jo (kūno nelietė), pasakė: „nejudėk, nes dursiu“. Po to liepė ištiesti rankas, išsitraukė iš kišenės lipnią juostą ir apvyniojo jo rankas. Juostos galą nupjovė peiliu ir ritinėlį su likučiais numetė ant rašomo stalo. Tada liepė jam keltis ir nešti visą auksą. E. atsistojo ir nuėjo iki koridoriuje stovinčios spintelės. Ant jos buvo suvenyrinė dėžutė. Jis pasiskundė, kad jam labai trukdo surištos rankos. Suvokdamas, kad E. ir taip jo klausys, jis peiliu nupjovė nuo rankų lipnią juostą. Atsilaisvinęs rankas E. iš dėžutės išėmė kažkokius tris vėrinius (prisimena, kad vieno pakabukas buvo apvalus, juodas), du vyriškus laikrodžius ir vieną porą ilgų moteriškų auskarų (šitie buvo auksiniai). Iš laikrodžių jis (G. L.) paėmė tik vieną, nes kito apyrankė buvo suplyšusi ir jam jis buvo nereikalingas. Vėrinius, laikrodį ir auskarus įsidėjo į kelnių kišenę. Ant to paties staliuko buvo kažkokia kita dėžutė, iš kurios E. jam tiesiai į rankas išbėrė euro monetas. Perskaičiavus jos sudarė ne daugiau, nei du eurus. Tada abu nuėjo į virtuvę. Peilį nuolat laikė rankoje, bet E. juo nebegrasino. Virtuvėje iš už šaldytuvo E. ištraukė tris vienodus 0,7 l talpos butelius viskio (buvo su vienodomis etiketėmis). Butelius paėmė ir įsidėjo į kuprinę. Iš virtuvės nuėjo į svetainę, prie E. kompiuterio stalo. Iš jo stalčiaus E. išėmė kietąjį diską (laikmeną), jis (G. L.) liepė jį duoti. Diską įsidėjo į kuprinę. Pamatęs, kad ant jo kaklo yra baltos spalvos belaidės ausinės, liepė ir jas atiduoti, ką E. ir padarė. Ausines taip pat įsidėjo į kuprinę. Iš spintos, kuri buvo už kompiuterio stalo, E. išėmė ir jam padavė du butelius alkoholio: 1 l talpos butelį degtinės ir 1 l talpos butelį brendžio. Šitą alkoholį taip pat įsidėjo į kuprinę. Tada nuėjo į miegamąjį. E. atidarė spintą, pradėjo iš jos versti drabužius. Nieko vertingo jis (G. L.) tarp jų nepamatė, bet ant žemutinės lentynos pastebėjo padėtus dar du butelius alkoholio: 1 l talpos butelį vyno ir 0,7 l talpos butelį degtinės. Šituos butelius pasiėmė pats ir įsidėjo į rankinę. Tai buvo tik vienas kartas, kai daiktus paėmė pats. Nors mūvėjo pirštines, bet stengėsi niekur nesiliesti. Nuo tame pačiame kambaryje stovinčios komodos, iš dėžutės E. išėmė dvi auksines grandinėles (su burbuliukais), padavė jam, jas įsidėjo į kelnių kišenę. E. vėl rausėsi balduose, o jis pamatė, kad koridoriuje nebesimato gulinčio T.. Tada nuėjo į svetainę ir pamatė, kad jis sėdi ant lovos, prie kompiuterio. Pamatęs jį (G. L.) jis nusijuokė. Jis prie T. priėjo, T. jam liepė paimti jo mobilųjį telefoną, po to dar juokaudamas pasakė: „tik nemušk“. Jis paėmė jo paduotą telefoną „Huawei“ ir įsidėjo į kelnių priekinę kišenę. Po to grįžo į miegamąjį. Pamatęs, kad E. daugiau nieko vertingo neberado, jis jam pasakė „žinai, ką reikia daryti? Nekviest mentų“. E. palingavo galvą, parodydamas, kad suprato. Tada liepė jam eiti kartu į svetainę, paimti jo telefoną ir sulaužyti, kad negalėtų prisikviesti pagalbos. E. telefonas gulėjo ant kompiuterio stalo. Jis paėmė jį ir bandė laužti, bet jam nepavyko. Tada jis (G. L.) paėmė jo telefoną (kiek matė „Samsung S8“) ir perlaužė jo korpusą. tada sulaužytą telefoną padavė E., o jis jį tiesiog numetė ant grindų. Tuomet pasakė E. „aš kada nors tave susirasiu, jei iškviesi policiją, nes žinau, kur vaikštai“. Po šių žodžių dar trenkė E. kojos keliu vieną kartą į veidą ir kumščiu sudavė du smūgius į pilvo sritį. E. nuo smūgių neišsilaikė ant kojų ir pargriuvo ant grindų. Pasakė jam „jei guli, tai ir gulėk“. Peilį įsidėjo į kuprinę ir su pagrobtais daiktais išėjo iš buto. Pirštines nusiėmė laiptinėje, jas įdėjo į kuprinę. Tada iš karto nuėjo į T. butą (raktas buvo sutartoje vietoje). Ten iš karto persirengė rūbus, apsirengė savo šortus ir marškinėlius, kepurės nenusiėmė. Kelnes ir megztinį bei šalikėlį (kaukę) įdėjo į dėžę balkone. Tada grįžo į E. kambarį, iš kuprinės išėmė visus papuošalus, susuko juos į foliją ir įkišo į printerį. Po to į spintą, tarp patalynės paslėpė kietąjį diską, į kažkurią vietą įgrūdo ausines. Ant spintos padėjo laikrodį. Alkoholį ir viską, kas buvo kartu su kuprine ir krepšiu, įdėjo į spintą. E. pinigus pasiliko kišenėje. Tada išėjo į kiemą ir laukė T. Jis pasirodė gal po pusvalandžio. Abu vėl nuėjo į jo namus. Ten T. persirengė, jis jam (T.) atidavė telefoną. Iš printerio išėmė ir į kišenę įsidėjo auksą ir kitus papuošalus, pasiėmė kuprinę bei krepšį su alkoholiu. Kuprinėje tebebuvo peilis ir jo naudotos pirštinės. Kiti daiktai liko spintoje. Iš T. namų nuėjo pas draugą G., gyvenantį už kelių namų. Bute jis buvo su savo broliu. Jie nieko jiems nepasakojo, iš kur gavo alkoholį, apie kitus daiktus net neužsiminė. Papuošalų jis jiems nerodė. Su G. broliu ir T. nuėjo į G. rūsį ir ten pradėjo gerti atsineštą alkoholį. Kažkuriuo momentu jis (G. L.) nuėjo į parduotuvę ir už tuos du eurus nupirko kokakolos bei dvi bandeles. T. visą dieną buvo nevalgęs, todėl jau po pirmo butelio visiškai apgirto. Jis užmigo, kažkiek pamiegojo ir vienu metu tiesiog kažkur dingo. Prie kompanijos prisijungė G. ir jie toliau gėrė alkoholį iš E. namų. Pamena, kad dar buvo nuėję į pievelę šalia G. namo, ten toliau gėrė. Po to jis jau nieko nebeprisimena. Nežino, ar išgėrė visą alkoholį. Atsipeikėjo dar pilnai neišsiblaivęs kitą dieną (2018 m. rugpjūčio 7 d.), jau buvo šviesu. Pabudo kažkokiame nepažįstamame name, kitame kambaryje girdėjo knarkiant vyrą. Jis išėjo iš to namo. Pamatė, kad yra privačių namų rajone Kaišiadoryse. Kaip jis ten atsirado, neturi supratimo. Miestą jis gerai pažįsta, nes gyveno ten tris metus. Kišenėje rado dvi auksines grandinėles iš E. namų ir nusprendė jas įkeisti, nes reikėjo pinigų. Nuėjo prie miesto pašto. Žinojo, kad jame yra lombardas, o šalia pašto - dar vienas lombardas. Kadangi nieko su savimi daugiau neturėjo, palaukė prie pašto, kol atėjo kažkoks apie 25 metų vyras (praeivis). Jis jį sustabdė, paklausė, ar jis turi asmens dokumentą. Paaiškino, kad reikia užstatyti auksą, už paslaugą gautus pinigus dalinsis pusiau. Vyriškis iš karto sutiko. Jis jo grandinėles užstatė abiejuose lombarduose, gavo už jas bendrai 74 eurus. Jam (G. L.) atidavė 38 eurus ir jie išsiskyrė. Pinigus išleido Kaišiadoryse savo reikmėms, už likusius 12 eurų parvažiavo į Jonavą. T. sutiko mieste 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kalbėjo labai trumpai. Jis buvo susikrimtęs, kad jo tėvai balkone rado drabužius ir kad gali būti atskleistas jų padarytas nusikaltimas. Jis T. apramino, jie išsiskyrė ir daugiau su juo nebendravo. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi (3 t., b. l. 35–38).
Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į kitą jam pasislėpus (G. L.), 2018 m. gruodžio 4 d. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad savo duotus parodymus prisimena, juos patvirtina ir pageidauja, kad jais būtų vadovaujamasi procese. Dėl jam pareikšto įtarimo papildo - po nusikaltimo kitą dieną jis Kaišiadoryse prie pašto sutiko pažįstamą K. S.. Jis parodymuose K. įvardijo kaip nepažįstamą asmenį, nenorėjo jo painioti į šią istoriją. K. tik padėjo jam įkeisti lombarde iš nukentėjusiojo namų pagrobtą auksą - dvi grandinėles. Jis prisimena, kad tos grandinėlės buvo sudėtos į plastiko maišelius ir sutraukytos. Jis tiksliai neprisimena, kas konkrečiai jas sugadino ir kuriuo metu. Jam atrodo, kad viena grandinėlė jau buvo sutrūkusi nukentėjusiojo namuose, o kitą gal sutraukė su T. geriant pagrobtą alkoholį daugiabučio rūsyje. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, prieš nukentėjusiajai D. R. išvykstant į užsienį (tikslaus laiko neprisimena), jis su mama buvo nuėję į nukentėjusios namus ir oficialiai atsiprašė jos už padarytą skriaudą bei paprašė perduoti jo atsiprašymą jos sūnui E. (jis jau buvo išvykęs į Angliją). Dėl B. J. - ji yra jo buvusi panelė, jis su ja susitikinėjo apie pusę metų, dar šiais metais. Išsiskyrė jo iniciatyva, jis tiesiog nutraukė su ja santykius. B. dėl to labai įsižeidė ir pasakė, kad jam atkeršys, kai pasitaikys proga. Ji įkyriai jam rašinėjo visokias žinutes, bet jis nekreipė dėmesio ir jų neišsaugojo. Po nusikaltimo E. bute jis sužinojo, kad būtent B. J. jį įdavė policijai. Apie tai sužinojo ar iš T. V., ar ji pati pasigyrė - tiksliai neprisimena. Jis, žinoma, labai ant B. supyko ir nutarė nelikti jai skolingas. Realiai kaip nors pakenkti neplanavo, tiesiog norėjo išlieti jai susikaupusias emocijas. Jis vieną kartą, apytikriai 2018 metų rugpjūčio mėnesį, t. y. praėjus kažkiek laiko po nusikaltimo, su B. susitiko netoli B. namų. Ji buvo su drauge (jos duomenų nežino). Jis paklausė, kodėl B. taip pasielgė su juo. Ji tik nuleido galvą ir nieko neatsakė. Jis jai negrasino jokiu fiziniu smurtu, tiesiog norėjo išsiaiškinti akis į akį. Po to jai yra parašęs kelias žinutes per socialinio tinko „Facebook“ programėlę „Messenger“. Rašė iš savo profilio „dede“ (rusišku šriftu). B. J. puikiai žino, kad šitas profilis yra jo. Žinučių teksto neprisimena, bet tai nebuvo grasinimai, daugiau - įžeidinėjimas. Dar yra apie B. poelgį pasakojęs kitiems savo pažįstamiems, o kelios merginos net pasisiūlė pačios parašyti B.. Kiek jam žinoma, jos tikrai jai niekuo negrasino, tik klausinėjo, kodėl ji skundžia draugus policijai. Visa tai vyko jau seniai, rugpjūčio gale ar rugsėjo pradžioje. Nuo to laiko su B. jokių ryšių nepalaiko, nieko jai nerašo bei nesistengia to daryti per kitus asmenis ir jos nebuvo sutikęs ( 3 t., b. l. 46, 47).
2018 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint butą (duomenys neskelbtini), koridoriuje ant grindų rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują; kambaryje (miegamajame) ant grindų suversti drabužiai. Apžiūrėjus kambaryje stovinčią spintą, ant antros lentynos, dešinėje rastas kompensuojamųjų vaistų pasas ir kiti dokumentai. Hole ant rašomojo stalo rastas mėlynos spalvos rašiklis. Virtuvėje, po plautuve esančioje šiukšliadėžėje, rastos lipnios juostos liekanos. Paimtas rankų pėdsakas nuo puodelio, rasto prie plautuvės, rankenos. Hole ant sienos rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Bute ieškant rankų pėdsakų, įvairūs paviršiai buvo apdoroti daktiloskopiniais milteliais. Rankų pėdsakai išryškėjo ant spintos durų (miegamajame) ir ant metalinių durelių vonios kambaryje. Nuo laiptinės durų skambučio mygtuko ir viršutinės spynos uždengimo detalės, bute koridoriuje nuo grindų, hole nuo sienų paimti biologiniai pavyzdžiai su mikrodalelėmis ir biologiniais pėdsakais (1 t., b. l. 13–32).
Nukentėjusiojo E. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). 09.50 val. jį pažadino beldimas į lauko duris. Nuėjęs prie durų, pro durų akutę pamatė vyriškį, apsirengusį tamsios spalvos treningu. Ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, o burną žemiau nosies paslėpęs po juodos spalvos kauke (detaliai negali apibūdinti). Jis matė tik jo veido dalį virš nosies, bet buvo mieguistas, todėl detaliai požymių nurodyti negali. Veidas jam neatrodė pažįstamas. Asmuo buvo apie 20 metų amžiaus. Paklausus, ko jam reikia (durų neatrakino), pasakė, kad atėjo patikrinti skaitiklių. Jis iš patirties žino, kad skaitiklių tikrinti ateina dvi moterys su popieriais, todėl to asmens išvaizda ir visos aplinkybės jam sukėlė abejonių. Jis paskambino mamai, mama liepė nieko į namus neįleisti ir pasakyti, kad ateitų vakare, kai bus ji pati. Po pokalbio su mama tas asmuo buvo pasišalinęs. Maždaug po pusvalandžio jam paskambino per „Messenger“ programėlę jo draugas T. V.. Jis T. pažįsta nuo pirmos klasės, jie abu mokėsi tose pačiose mokyklose, su T. juos sieja artimas bendravimas. Jis žino, kur T. gyvena, pas jį yra buvęs daug kartų. Lygiai taip pat T. lankydavosi pas jį. T. pakvietė jį ateiti į svečius. Jis nuėjo pas T. į jo butą (duomenys neskelbtini). T. buvo namuose vienas. Pas jį pabuvo gal 10 minučių. Po to jis pasijuto alkanas ir apie tai garsiai pasakė T., pasiūlė eiti į jo (E. R.) namus. Abu nuėjo pas jį į namus. Jis valgė, o T. atsigulė ant išskleistos sofos-lovos ir mobiliuoju telefonu rašė. Praėjus apie 15 minučių, jam dar nebaigus valgyti, kažkas pasibeldė į lauko duris. Nuėjęs ir pažiūrėjęs per akutę, pamatė laiptinėje stovintį tą patį asmenį, kuris buvo atėjęs iš ryto patikrinti skaitiklių. Šį kartą jis veido nebuvo niekuo užsidengęs. Tada jis nuėjo į svetainę ir T. pasakė, kad atėjo tas pats asmuo, kuris šį rytą jau buvo pasirodęs ir norėjo tikrinti skaitiklius. Jis apie jį T. buvo užsiminęs, būdamas pas T. namuose. T. liepė jam įleisti tą žmogų sakydamas, kad jie dviese. Jis įsileido tą asmenį. Tas asmuo buvo su ta pačia kepure su snapeliu, vilkėjo juodos spalvos sportinį užsegamą džemperį bei sportines kelnes, atrodo, kad su „Adidas“ logotipu. Jis prie durų paklausė, kur yra skaitikliai. Jis nuvedė į tualetą, nes matė, kaip darbuotojus ten vesdavo tėvai. Tualete skaitikliai buvo, bet tas asmuo jų neapžiūrėjo. Jis iš karto paklausė, ar nėra daugiau skaitiklių, gal virtuvėje. Jis nuėjo į virtuvę, asmuo nusekė iš paskos. Asmuo buvo vidutinio ūgio, ne sportiško kūno sudėjimo, aukštesnis už jį (jo ūgis 176 cm). Virtuvėje skaitiklių nebuvo, tada jis jo paprašė popieriaus lapo ir rašiklio. Jis tas priemones davė. T. ir toliau gulėjo su telefonu rankose, tarsi nieko nevyktų ir nekreipė dėmesio į pašalinį asmenį. Šis ant paduoto popieriaus lapo užsirašė skaitiklių tualete parodymus. Tuos parodymus jis pats jam padiktavo, nes jis prašė. Kai surašė skaičiukus, su tuo vyru išėjo iš tualeto. Kaip tik tuo metu T. nuėjo į balkoną, esantį miegamajame, jie su juo prasilenkė. Tada tas skaitiklius tikrinęs žmogus paprašė atsigerti, sakė, kad labai karšta. Jis (E. R.) nuėjo į virtuvę, į puodelį iš krano prileido vandens. Tas vyras visada sekiojo paskui, nusekė ir į virtuvę. Jis padavė jam puodelį su vandeniu, vyras atsigėrė ir garsiai pasakė, kad labai karštas oras. Jis jam pritarė. Tada vyriškis paklausė, ar jis rūko. Nors jam pasakė, kad nerūko, bet jis vis tiek klausė, ar neturi cigarečių. Kai cigarečių iš jo negavo, klausė, gal jo draugas turi. Ir pasakė, kad nueis į balkoną pats jo paklausti, ar neduotų cigaretės. Jis (E. R.) nematė, ar tikrai T. nuėjo į balkoną, bet taip spėja. Jis matė T. tik įeinantį į miegamąjį. Prieš eidamas iki T., vyriškis paprašė, kad jis ant lapo pasirašytų, parašytų savo vardą, pavardę, parašą ir mamos vardą bei pavardę. Kol ant lapo rašė, ką jam liepė tas vyras, akies krašteliu matė, kaip jis su T. susitiko miegamojo tarpduryje. T. jau išėjo, o vyriškis įėjo į kambarį. Išgirdo jų pokalbį. Tas vyras T. paprašė cigaretės, o T. jam pasakė, kad jis negali prašinėti cigarečių svetimuose namuose, parūkyti gali ir koridoriuje. Jis matė, kaip T. tą kitą žmogų pastūmė, tada tas vyras turbūt taip pat T. pastūmė ar pargriovė (to momento nematė), tik išgirdo griuvimo garsą. Po to pamatė, kad T. guli nugara ant grindų koridoriuje, prie pufiko. Tada tas žmogus užsipuolė jį (E. R.), keliu sudavė du smūgius į veidą– vieną į lūpą, kitą – į nosį. Nuo smūgių jis nugriuvo ant grindų. Jam gulinčiam vyriškis dar tris kartus trenkė kumščiu į veidą, vienas pataikė į jau sumuštą apatinę lūpą. Jis bandė gintis, prisidengė rankomis, sakė „gerai, gerai, nebemušk“. Tada vyriškis jam liepė iškelti rankas ir suglausti iš priekio bei, išsitraukęs iš drabužių lipnią juostą, apvyniojo (surišo) jo rankas. Tą lipnią juostą jis pats jam padavė, nes jis buvo prašęs izoliacijos, ir jis (E. R.) pamanė, kad reikia darbui. Surišęs rankas, tas žmogus jam grasino sakydamas „parodyk auksus, nes padursiu, subadysiu“. Grasindamas naudojo dviašmenį smailų su kotu peilį. Geležtės ilgis buvo apie sprindį, ašmenų plotis apie 2-3 cm. Koto pro sugniaužtą ranką nesimatė. Peilį laikė iš viršaus, nukreipęs į jį smaigaliu, ties jo pilvu, bet kūno nelietė. Vyriškis po to jam leido atsistoti ir eiti parodyti brangių daiktų, iš pradžių – kambaryje, kuriame buvo. Liepė atiduoti baltos spalvos belaides bluediath ausines. Tas ausines vyras įsidėjo į kuprinę, kurią atsinešė su savimi. Tai buvo juodos spalvos didoka kuprinė su užtrauktukais, kurią vyras nešiojosi su savimi. Po to vyriškis liepė atiduoti pinigus iš taupyklės. Jas vyriškis liepė supilti jam į rankas. Kadangi į taupyklę jis dažniausiai deda savo grąžą, tai ten buvo ir euro monetos, ir euro centai, ne daugiau 4 eurai. Po to jis ragino greičiau atiduoti auksą. Jis (E. R.) buvo šoke, tad jau nepastebėjo, ar vyras rankose laikė peilį, nes nebuvo jo įrėmęs ir nedemonstravo. Su vyriškiu nuėjo į virtuvę, vyriškis pamatęs stovinčią suvenyrinę dėžutę, sakė „atidaryk tą skrynią“. Jis (E. R.) nežinojo, kas joje buvo laikoma. Kai atidarė, pamatė papuošalus: tris geltono metalo grandinėles su pakabukais. Vyras liepė suberti jam į rankas visus papuošalus. Vyras nuo to momento, kai atėjo į butą, mūvėjo neryškios spalvos medžiagines darbines pirštines. Nors buvo su pirštinėmis, bet pats nieko neėmė, liepė viską daryti jam. Po to jis (E. R.) iš už šaldytuvo, nuo lentynos paėmė ir ant stalviršio pastatė tris butelius su alkoholiu. Buvo vienas butelis degtinės ir du buteliai su oranžinės spalvos skysčiu. Alkoholį parodė, nes iš panikos nebesugebėjo atsirinkti, kas yra vertingi daiktai. Visą alkoholį vyriškis pasiėmė su savimi, įsidėjo į kuprinę. Tada vyras jį vis ragino „greitai, greitai“ ir stumdė, kad rodytų daugiau vertingų daiktų. Iš virtuvės ėjo į miegamąjį, kur yra komoda. Praeinant pro svetainę, pamatė, kad T. jau guli prie lovos tokioje pat padėtyje. Kaip T. ten atsirado, jis nematė. Miegamajame atidarinėjo komodos stalčius, juose nieko, kas sudomintų, nebuvo. Po to nuo komodos paėmė auksinę grandinėlę ir atidavė jam. Žmogus jam liepė greitai viską versti iš miegamojo spintos. Jis (E. R.) viską vertė iš spintos ir desperatiškai ieškojo kažko, kas tą vyrą sudomintų. Jis nematė peilio, bet įsivaizdavo, kad vyriškis jį turi prie savęs. Išrausęs spintą, jis nieko vertingo nerado. Drabužius išmėtė ant žemės ir viską paliko. Tada nuėjo į svetainę. T. tebegulėjo prie lovos. Iš už televizoriaus jis (E. R.) ištraukė 1 butelį degtinės „Finlandia“, kurią vyras pasiėmė. Po to jis liepė jam iš savo mobiliojo telefono ištrinti visą informaciją, kad būtų tuščias, palikti tik gamyklinius parametrus. Jo rankos drebėjo ir jam niekaip nesisekė trinti informacijos. Tada tas žmogus nekantriai paėmė iš jo telefoną ir jį tiesiog perlaužė per pusę. Tada vyras liepė jam stotis, stipriai stumtelėjo jį (E. R.) ranka koridoriaus link, ir jie vėl grįžo į miegamąjį ieškoti vertingų daiktų. Ten jis liepė jam toliau versti spintą. Ant lentynos pamatė keturis nepraimtus butelius degtinės, kuriuos pats pasiėmė ir įsidėjo į kuprinę. Tada kumščiu vieną kartą trenkė jam (E. R.) į veidą (į nosį), po ko jis parkrito. Po smūgio pasakė „ar žinai, kas būna, kai kvieti policiją? Nekviesk mentų, nes sušaudysiu, aš žinau, kur tu vaikštai“. Tada jau pamatė tą patį peilį jo rankose, bet jis jau nelaikė jo nukreipęs į jį. Pagrasinęs jam, kad nekviestų policijos, jis nuėjo į svetainę. Jis (E. R.) jau stojosi nuo grindų, kai išgirdo tą vyrą svetainėje sakant T. „duok telefoną“. Daugiau nieko negirdėjo, jokių grasinimų. Jis nematė, ar T. atidavė jam telefoną. Jis išėjo iš miegamojo į svetainę, tuo metu tas vyras vieną kartą stipriai jį stumtelėjo, akivaizdžiai turėdamas tikslą pargriauti, ir jis parkrito ant grindų svetainėje. Po to, kai nukrito, vyriškis pasakė „dabar taip gulit, aš grįšiu po 5 minučių“ ir išėjo iš buto. Jam išėjus, T. V. pasakė „užrakink duris“. Jis panikavo, niekur nerado savo akinių, kurie nuo smūgio kažkur užkrito. T. sakė, kad neberanda savo raktų ir kad iš jo atėmė telefoną. Matė, kad T. vaikšto svetainėje, bet jo veiksmų nesekė. Kadangi nebuvo telefonų, jis priėjęs prie sienos šūktelėjo kaimynams. Tada T. pasikvietė jį į balkoną. Ten jis rūkė, o jis (E. R.) „stresavo“. T. jį ramino, sakydamas „tu nesijaudink, aš viską sutvarkysiu, o tu eik į vonią ir susitvarkyk veidą“. Vonios veidrodyje jis (E. R.) pamatė, kad visas jo veidas kruvinas nuo nosies žemyn. Matė, kad iš nosies ir apatinės lūpos bėga kraujas. Lūpoje matė kirstinę žaizdą ir sužalojimus aplink ją. Jis paklausė T., kur jo telefonas, T. sakė, kad greičiausiai paėmė tas vyras, kaip ir jo buto raktus. Kai jis T. paklausė, ar ir jo telefoną sulaužė, T. pasakė, kad gali būti, nes jis girdėjo traškėjimą tam asmeniui išeinant iš buto. T. nerimavo, sakė, kad jam labai reikia namo, nes jo raktus tas vyras paėmė. Abu išėjo iš namų. T. pasakė, kad eina pas savo mamą, kuri guli ligoninėje. Tada jie pasuko skirtingais keliais. Jis nuėjo pas mamą, o T. nuėjo link A. Kulviečio gatvės pusės. Kiek pamena, prieš išeidamas T. tvarkė jo butą. Matė, kaip jis grūdo į spintą drabužius, svetainėje sudėjo į stalčius telefonų dėžutes. Kad plautų grindis, nepastebėjo. Jo supratimu, nusikaltimas įvyko tarp 12 ir 12.30 val., nusikaltimą padaręs asmuo bute buvo apie pusę valandos. Po įvykio sekančią naktį į jo paskyrą „Facebook“ socialiniam tinkle per „Messenger“ gavo kelias žinutes nuo T.. Jis rašė, kad jiems išsiskyrus, nuėjo ne pas savo mamą, o nusipirko alkoholio ir prisigėrė. Kitoje žinutėje T. apgailestavo, kad taip atsitiko ir liepė žiūrėti savęs. Dar sekančią dieną gavo kitą žinutę iš T., kurioje jis tarsi kaltina jį, kad nepadėjo jam, kai jis grūmėsi su nusikaltėliu jo (E. R.) bute. Rašydamas žinutes, jis visai neklausinėjo, kokius daiktus iš buto pagrobė nusikaltėlis. Po nusikaltimo T. skundėsi, kad jam skauda stuburą nuo griuvimo, rodė nuogą nugarą, bet jis nematė jokių žaizdų, jokių žymių. Nors pirmosios jo žinutės buvo rašytos naktį, bet tekstas buvo pilnai įskaitomas, be kažkokių iškraipymų, t. y. toks, kaip ir žinutėse po nusikaltimo. Po nusikaltimo įdėmiau apžiūrėjus butą, nebuvo rastas joks svetimas peilis ir jis nežino, kur tas vyras po visų grasinimų tą peilį padėjo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. jis važiavo pas stomatologą su B. J.. Kai jis jai papasakojo, kas jam atsitiko, ji pasakė, kad pažįsta vieną asmenį, kuris ir jai yra grasinęs tokiais pat žodžiais „sušaudysiu, žinau, kur tu vaikštai“. Tą asmenį ji matė vaikštantį su T. V. ir suprato, kad jie draugauja. B. J. „Facebook“ socialiniame tinkle parodė jam kelias to asmens nuotraukas, iš kurių jis atpažino 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš jo buto daiktus pagrobusį ir prieš jį smurtavusį bei peiliu grasinusį asmenį. Po nusikaltimo nejaukiai jaučiasi gatvėje, stengiasi mažiau eiti iš namų (1 t., b. l. 70–78).
Nukentėjusiojo E. R. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vienas. Atsibudo nuo beldimo į buto duris. Buvo maždaug apie 9.50–10 val., tada nuėjo prie lauko durų ir, pažvelgęs pro durų akutę, pamatė, kad už durų stovi apie 20 metų amžiaus vyriškis, vilkintis juodos spalvos sportiniu kostiumu bei užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Veidą žemiau nosies vyriškis buvo paslėpęs po juodos spalvos kauke. Jo veido bruožų neįsidėmėjo, nes buvo mieguistas. Jis jam nebuvo pažįstamas. Šiuo metu beveik yra tikras, kad tai yra G. L.. Tuo metu dar jo nepažinojo, tačiau vėliau išsiaiškino jo vardą ir pavardę. Jis (E. R.) paklausė, ko jam reikia, kalbėjo neatrakinęs durų. Vyriškis pasakė, kad atėjo tikrinti skaitiklių. Jam sukėlė įtarimų ir jis paskambino mamai. Mama jam pasakė nieko į namus neįleisti ir pasakyti, kad ateitų tikrinti skaitiklių vakare, kai ji grįš iš darbo. Po pokalbio su mama pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė, kad už durų nieko nebėra. Jam būnant namuose per ,,Messenger“ programėlę jam paskambino jo draugas T. V., kurį pažįsta nuo pirmos klasės. Su juo jie buvo draugai, tačiau bendrauti pradėjo tik prieš kokią savaitę. Prieš tai metus laiko nebendravo. T.pakvietė jį pas save ir jis nusprendė pas jį nueiti. Apsirengė ir nuėjo į T. butą, kuris yra (duomenys neskelbtini), bet buto numerio nepamena, jis randasi trečioje laiptinėje, trečiame aukšte, durys dešinėje pusėje. Jis pas T. pabuvo apie 10 minučių, buvo alkanas ir apie tai pasakė T.. T. pasiūlė eiti pas jį (E. R.). Jie kartu nuėjo atgal iki jo namų. Jis valgė sausus pusryčius prie kompiuterio stalo ir žiūrėjo į kompiuterį, o T. atsigulė už jo stalo ant iškleistos sofos-lovos ir naudojosi jo (E. R.) mobiliuoju telefonu. Buvo gal apie 11 valanda, tiksliai pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, kai kažkas pabeldė į buto duris. Pažvelgęs pro akutę pamatė, kad už durų stovi tas pats vyriškis, kuris buvo atėjęs tikrinti skaitiklių. Dabar jis veido neslėpė. Tas vaikinas, kaip jis dabar žino, yra G. L.. Pasakė T., kad atėjo tas pats vyriškis, kuris ryte buvo atėjęs tikrinti skaitiklių. Apie tai jis buvo užsiminęs T., kai buvo pas jį namuose. T. pasakė, kad tą asmenį įleistų, nes jie dviese. Prieš atidarant duris, jis dar per uždarytas duris paklausė, dėl ko jis atėjo, jis atsakė, kad dėl skaitiklių, ir jis jį įleido. Jo prašomas jis (E. R.) parodė skaitiklius, esančius tualete. Jis jo prašė popieriaus, tušinuko bei lipnios juostos. Jis viską davė, po to jo prašomas padiktavo tualete esančio skaitiklio parodymus. Lipnią juostą jis paliko kambaryje prie kompiuterio ant stalo. T. V. visą laiką nekreipė dėmesio, sėdėjo ant lovos ir maigė savo telefoną. Vėliau matė, kaip T. V. užėjo į kambarį, kuriame yra balkonas. Netrukus G. L. jam pasakė, kad eina pas jį paprašyti cigarečių, nes jis (E. R.) jam buvo minėjęs, kad nerūko. Jam sėdint prie rašomo stalo, matė, kaip G. L. nuėjo prie T. V., prašė jo cigarečių, pastarasis pasakė, kad taip elgtis negalima, kai baigs darbą, galės koridoriuj parūkyti. Po to pamatė, kad T. V. guli ant žemės, o G. L. greitai užsipuolė jį (E. R.). Jis jam stovinčiam smogė keliu į nosį, po to antrą smūgį sudavė kumščiu į veidą (nosies bei lūpų sritį). Praradęs pusiausvyrą, jis nukrito šalia lovos ir stalo bei stengėsi rankomis užsidengti veidą. G. L. sudavė dar tris smūgius į veido sritį, jis dengėsi rankomis, todėl, kiek prisimena, pataikė lyg į rankas. Tiksliai nematė, su kuo smūgiavo, gali būti, kad tiek rankomis, tiek kojomis. Po to jis liepė jam ištiesti suglaustas rankas ir jas surišo jo (E. R.) jam duota lipnia juosta. Po to jis jam (E. R.) pagrasino rankose turėtu peiliu ir pasakė „rodyk auksus, bo subadysiu“. Jam buvo šokas ir jis vykdė jo nurodymus, nes norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Jis paprašė, kad iš savo taupyklės jam į delną subertų pinigus, sumos nežino, galėjo būti 4-5 eurai. Jis (E. R.) tai padarė. Po to jis jam liepė atiduoti savo ausines Bluedio belaides, kurias turėjo ant kaklo, jų vertė 40 eurų. Jis jas atidavė, jis ausines įsidėjo į kuprinę. Po to jis jį (E. R.) ragino rodyti auksus. Jis (E. R.) nuėjo į virtuvę, kur yra skrynia, ten buvo bižuteriniai jo mamos papuošalai, jis juos įbėrė jam j ranką, jų vertė nedidelė. Mano, kad visi trys papuošalai kainuotų 15 eurų, tai yra kiekvienas po 5 eurus. Vėliau kalbėjo su mama, ji sutiko, kad jų vertė tokia. Po to jis stengėsi ieškoti bet ko, kas būtų vertinga, todėl paėmė virtuvėje rastus alkoholinių gėrimų butelius, vienas jų buvo „Absoliut Vodka“, o kiti oranžinės spalvos, tiksliai koks tai gėrimas nežino. Visi buteliai buvo nepradaryti. G. L. įsidėjo juos pas save į kuprinę. Tada jie nuėjo į kitą kambarį. Jis nematė, kad pastoviai G. L. turėtų peilį, bet tiesiog žinojo, kad jis jį turi, todėl viską darė, ką liepė. Kambaryje, kur yra jo kompiuteris, jis (G. L.) paėmė „Finlandia“ alkoholio butelį, po to jis (E. R.) išvertė stalčius ir rado seną „Samsung S2“ telefoną. Tačiau jis jo neėmė, bet liepė jam atiduoti savo telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“. Prieš tai liepė viską ištrinti, bet jis, būdamas sumišęs, pasakė, kad nežino kaip tai padaryti. Jis jam pasakė ką spaudinėti, bet viskas vyko labai lėtai, todėl jis paėmė telefoną ir rankomis su keliu perlaužė jį, o po to sulankstytą numetė ant žemės. Telefonas sugadintas nepataisomai. Toliau jis liepė ieškoti daiktų, jei ne, tai sakė, kad subadys. Jis (E. R.) nuėjo į mamos kambarį, nuo komodos padavė 2-3 grandinėles. Jos buvo auksinės. Šalia komodos jis ieškojo pats kažko, bet nieko vertingo nerado. Po to jis (E. R.) pradėjo versti viską ant žemės iš spintos. Tuo metu jis nuėjo j kitą kambarį, tą, kur yra kompiuteris. Ten tuo metu buvo nušliaužęs T.. Girdėjo, kaip T. liepė atiduoti telefoną. Po to jis grįžo su peiliu į tą kambarį, kuriame buvo jis (E. R.). Matė, kad kažką pasiėmė nuo grindų, ką tiksliai, nematė. Atsidarė pats kitą - dešinę - spintos dalį, paėmė iš ten dar 3 alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos liepė sudėti jam į kuprinę. Jis taip ir padarė. Po to jis jį (E. R.) pastūmė ir jis parkrito ant žemės. Kokiu būdu pastūmė, negali pasakyti, bet jam atrodo, kad keliu smūgiuodamas į pilvą. Jis jo (E. R.) klausė „ar žinai, kas būna, kai kvieti policiją? Kviesi mentus, aš sušaudysiu lavonus. Žinau, kur tu vaikštai“. Tada jis vėl pradėjo raginti, kad rodytų daugiau. Jis (E. R.) koridoriuje rado kažkokį laikrodį, jis (G.) jį paėmė. Tai buvo vyriškas tėčio laikrodis. Siūlė dar jam kitą laikrodį iš to pačio stalčiaus, tačiau jis jo neėmė. Tuomet du kartus smogė į veidą, kiek pamena, vieną kartą koja, kitą - ranka. Jis parkrito. Jam gulint vėl grasino, kad nekviestų policijos. Sakė „gulit taip 5 minutes, aš grįšiu“. Tada G. L. išėjo. Jis išgirdo, kaip T. V. pasakė, kad užrakintų duris. Kur jis buvo visą laiką, nematė, bet iš to pasakymo suprato, kad jis tuo momentu gulėjo jo kambaryje. Jis atsistojo ir užrakino duris. Ant T. V. jokių sužalojimo žymių nematė, nors jis buvo pakėlęs marškinėlius, prašė pažiūrėti, ar nesužalotas jo stuburas. Jis (E. R.) buvo panikoje, nežinojo, ką daryt. T. V. jam pasiūlė nusiprausti, o pats sakė sutvarkys mamos kambarį. Jis (E. R.) taip ir padarė, nuėjo praustis ir girdėjo, kaip T. kažką dėliojo jo mamos kambaryje. Kad T. V. po įvykio būtų turėjęs telefoną, nematė. Jie išėjo iš jo namų, išsiskyrė prie laiptinės, jis neturėjo kaip pranešti apie tai, kas nutiko, todėl nuėjo pas mamą į darbą ir viską pasakė. Nuėjo pas mamą ir ji iškvietė policiją. Įvykio metu visą laiką G. L. nuo įėjimo į butą dėvėjo darbines pirštines. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, jis, bendraudamas su B. J., sužinojo, kad jai buvo įvykęs panašus įvykis. Ji sakė, kad užpuolikas jai grasino tokiais pačiais žodžiais kaip ir jam. Ji jam parodė jo nuotrauką ir jis iš karto jį pažino. Jo „Facebook“ profilyje perskaitė jo vardą ir pavardę - tai yra G. L., kurį matė taip pat ir teisme, atvykus į šią apklausą. Tai yra tas pats asmuo, kuris jį užpuolė aukščiau nurodytu būdu. Nori patikslinti, kad matė jo „Facebook“ paskyrą, tačiau ji pavadinta ne jo vardu ir pavarde, o vardą ir pavardę pasakė B., o po to atpažinimo metu sužinojo dar ir policijos įstaigoje. Jam rankas atrišo, tiksliau perpjovė lipnią juostą, G. L. tada, kai liepė ištrinti iš jo (E. R.) mobilaus ryšio telefono duomenis. Po įvykio kitą dieną jis susirašinėjo su T. V.. Jis jam minėjo, kad jį policija apklausė. Visus tuos susirašinėjimo įrašus turi telefone. Jam pasirodė per daug sutapimų: kad jis jį pasikvietė po ilgo nebendravimo laiko, kad antrą kartą G. atėjo, kai jis buvo namuose ir pan., todėl įtarė, kad T. V. gali būti prisidėjęs ir veikė bendrai su G. L.. Kad jie buvo pažįstami, jam sakė ir B. J. (1 t., b. l. 82–85).
Specialisto išvada Nr. G 2607/2018(02), nustatyta, kad E. R. konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nosies srityje. Sužalojimai padaryti, kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį, nosies sritį ir galėjo atsirasti, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. rugpjūčio 6 d., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui, nebūdingi griuvimui (1 t., b. l. 120, 121).
2018 m. rugpjūčio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. R. iš jam parodytų šešių asmenų foto nuotraukų atpažino G. L., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. atėjo į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), grasino jam peiliu, jį sumušė ir pagrobė daiktus. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, akis, nosį, lūpas (1 t., b. l. 92–95).
Socialinio tinklo „Facebook“ medžiaga (kurią E. R. pateikė (atsiuntė) į elektroninį paštą rasa.arsauskė@policija.lt) nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. 1.50 val. vyko susirašinėjimas su kontaktu „V.“, rusiškas šriftas (1 t., b. l. 99–116).
T. V. 2018 m. rugpjūčio 6 d. 21.54 val. alkotesteriu „Drager mobile printer“ nustatytas 1,19 promilių girtumas (1 t., b. l. 167).
Viešosios įstaigos Jonavos ligoninės medicinos dokumentų išrašu/siuntimu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. T. V. buvo atvežtas policijos jo būklei įvertinti. Skundėsi, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Apžiūros metu rastas nubrozdinimas nugaros srityje, neskausmingas (1 t., b. l. 168).
Liudytojos J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. gulėjo Jonavos ligoninėje. Nuo to laiko jos nepilnametis sūnus T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo namuose su jaunesniu broliu. Jos vaikus prižiūrėjo samdyta auklė. Kiek jai žinoma, 2018 m. rugpjūčio 6 d. namuose (duomenys neskelbtini), jos sūnus T. buvo vienas, nes jaunesnis sūnus buvo išvežtas į kaimą. T. V. nuo sekmadienio, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. vakaro namuose buvo ir nakvojo vienas. Sūnus rugpjūčio 6 d., t. y. pirmadienį nuo ryto, kiek jai žinoma, buvo namuose, kur jis galėjo eiti dieną ir ką galėjo veikti, ji nežino. 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.00 val. jai būnant ligoninėje, paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos sūnus buvo užpultas su draugu ir po to kažkur dingo. Pareigūnai sakė, kad sūnus ieškomas ir reikalingas. Ji nedelsiant 14:19 val. sūnui paskambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), bet jis buvo išjungtas, bet per „Facebook messenger“ matė, kad apie 40 minučių atgal dar sūnaus paskyra buvo aktyvi. Nedelsiant grįžo į namus, namuose sūnaus nebuvo, matėsi, kad namuose jo būta, matėsi, kad yra neplautų indų. Netrukus pas ją į namus atvyko pareigūnai. Pareigūnai jos klausė, kur sūnus. Ji paklausė, kas nutiko, bet pareigūnai tik pasakė, kad buvo kažkoks įvykis, bet nieko tiksliai nepaaiškino. Ji sūnui skambinėjo visą dieną, bet telefonas buvo išjungtas. Apie 18.00 val. ji grįžo į ligoninę susilašinti vaistų. Vėliau vėl grįžo namo ir apie 21.00 val. sūnus grįžo į butą. Sūnus verkė, jautėsi, kad buvo gėręs alkoholio, atrodė streso būsenoje. Sūnus jai papasakojo, kad dieną pas jį buvo atėjęs draugas E., kurio pavardė R.. Vėliau sakė, kad jie pabuvo pas ją namuose ir vėliau nuėjo į E. namus, kiek žino, į P. Vaičiūno gatvę, bet tikslaus adreso nežino. Sūnus jai pasakė, kad pas E. ryte kažkas buvo atėjęs tikrinti skaitiklių ar dar dėl kažko, sakė, kad reikėjo kažką pasirašyti, bet E. to žmogaus tuo metu neįsileido. O vėliau E. su T. būnant kartu, atėjo tas pats žmogus. Sakė, kad tą žmogų E. įsileido į butą. Sūnus sakė, kad tas vyras nuėjo tikrinti skaitiklių su E., o T. E. paprašė nueiti į balkoną parūkyti. Kas vyko, sūnus nematė, o kai atėjo iš balkono parūkęs, tas skaitiklius tikrinęs vyras sakė „duok ugnies“. Sūnus tam vyrui pasakė, kad eitų tikrinti skaitiklių, o nerūkytų. Tuo metu tas vyras puolė jos sūnų T. ir, kaip sūnus pasakojo, tas vyras jį pargriovė ir ar tai trenkė, ar tai spyrė į nugarą, ar į sprandą. Sūnus sakė, kad tuo metu prado sąmonę. Vėliau sakė, kad matė ar mušamą, ar tai jau sumuštą draugą E., matė kraują, lyg tai prakirstą E. lūpą. Sūnus pasakodamas verkė, pasakojo, kad jam tas žmogus grasino su peiliu, kad laikė arti kūno peilį. Tas žmogus abiem sakė, kad nebandytų skambinti į policiją. Sakė, kad atėmė sūnaus ir E. telefonus, kad telefonus sudaužė. Sūnus sakė, kad vyras grasino ateiti už penkių minučių ir „bus blogai“. Sūnus pasakojo, kad tas vyras liepė sukrauti E. vertingus daiktus, auksą. Tiksliai nežino, ar tai sūnus pats matė, ar jam tai papasakojo E., kaip liepė tuos daiktus sudėti. Sūnus sakė, kad išėjus tam vyrui, jie bute su E. valė kraują, padėjo E. nusiprausti ir paskui T. pasakė E. eiti pas savo mamą į darbą ir pasakyti kas atsitiko. Sūnus E. pasakė, kad eis pas ją į ligoninę. Sūnus sakė, kad abu labai bijojo ir dėl to niekur kitur nesikreipė. Ji paklausė sūnaus, kodėl jis neatėjo pas ją. Sūnus jai atsakė, kad buvo labai išsigandęs ir, kad jis buvo vienas visą likusį laiką, nes jautėsi blogai. Sakė, kad buvo nuėjęs prie parduotuvės „Senvagės šešėly“, kuri yra miesto apačioje, kur jam nepažįstamas vyras paprašius nupirko alkoholio. Kokio alkoholio pirko, sūnus jai nesakė. Vėliau sakė, kad nuėjo prie senų žydų kapinių, kur niekas nemato ir ten vienas gėrė tą alkoholį. Pagal rūbus matėsi, kad sūnus galėjo būti gulėjęs ant žolės. Kai sūnus viską papasakojo, ji su buvusiais policijos pareigūnais jį nuvežė į ligoninės priimamąjį. Priimamajame sūnus skundėsi nugaros skausmais. Medikai nustatinėjo ir sūnaus girtumą. Kalbant su sūnumi, jis papasakojo, kad juos užpuolęs asmuo buvo nepažįstamas, nesugebėjo apibūdinti išvaizdos (1 t., b. l. 154, 155).
2018 m. rugpjūčio 10 d. kratos protokolu nustatyta, kad T. V. gyvenamojoje vietoje A. (duomenys neskelbtini) atliekant kratą, buto bendrasavininkė J. B. pateikė plastikinį maišelį ir nurodė, kad jame yra G. L. priklausantys daiktai: tamsiai žalios spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos sportinis džemperis, viena pora geltonos spalvos darbinių pirštinių, keturių žiedų metalinis kastetas, rankinis laikrodis „Emporio Armani“, languotas popieriaus lapas su mėlynos spalvos rašalu rankraštiniu šriftu užrašytais skaičiais 116 819 380 125 bei asmens duomenimis E. R. (ir parašas) D. R. (2 t., b. l. 108–112, 124).
2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. atpažino kratos metu T. V. gyvenamojoje vietoje paimtą laikrodį „Emporio Armani“ ir parodė, kad tai yra jos šeimai priklausantis laikrodis, kuris buvo pagrobtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš jos buto adresu (duomenys neskelbtini). Laikrodį atpažino iš baltos spalvos apyrankės, ciferblato formos, sidabrinio fono, užrašo „Emporio Armani“ ir sugedusios (atitrūkusios) užsegimo dalies (2 t., b. l. 149–151).
2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint 2018 m. rugpjūčio 10 d. kratos T. V. gyvenamojoje vietoje metu paimtus drabužius, sportinių kelnių kišenėje rastas plastikinis paketėlis su pora (2 vnt.) įveriamų auskarų, apvalios formos su juodu fonu (2 t., b. l. 113–123).
2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. atpažino T. V. bute kratos metu paimtų kelnių kišenėje rastą porą įveriamų auskarų ir nurodė, kad šie auskarai priklauso jai, gavo juos dovanų iš pardavėjos Kauno prekybos centre „Mega“ prie nusipirktos suknelės. Ji jų niekada nedėvėjo, nes jai visiškai netiko, todėl buvo net neišpakuoti iš polietileninio paketėlio. Auskarus atpažįsta iš jų formos, juodų akučių ir įpakavimo. Apie juos nieko nepasisakė savo parodymuose, kadangi buvo pamiršusi ir net neužfiksavo, kad jie taip pat dingo po 2018 m. rugpjūčio 6 d. jos bute įvykdytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 146–148).
2018 m. gruodžio 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., buvo klausoma J. B. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Tele 2“ operatoriui, vartotojui J. B.. Kontrolės metu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. šiuo numeriu naudojosi J. B. sūnus T. V.. Iš pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-36561 matyti, kad jis 09:22:46 val. skambino vartotojui, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo numeriu naudojasi liudytoja S. V. (2 t., b. l. 61–67, 68–72).
2018 m. lapkričio 7 d. informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-46175, kad liudytoja J. B. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 9 d. 17:46:12 val. skambina vartotojui Nr. (duomenys neskelbtini). Vartotojas neidentifikuotas. Pokalbio metu liudytoja patvirtina, kad sūnus jai 2018 m. rugpjūčio 9 d. viską prisipažino ir kad ji viską papasakojo jo tėvui. J. B. pasakoja, kaip rado namų balkone paslėptus sūnaus bendrininko drabužius, kuriuos jis dėvėjo nusikaltimo metu, pirštines, ji norėjo pateikti juos policijai, bet 2018 m. rugpjūčio 9 d. į Jonavos policiją ji atvyko jau po 17 val., niekas drabužių nepriėmė. Pokalbio metu J. B. patvirtino, kad T. V. tėvas buvo nuvažiavęs susitikti su „tuo bernu“ (G. L.) (2 t., b. l. 77–79).
Liudytojos S. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji apie metus laiko pažįsta T. V.. Jis yra jos vaikinas ir ji su juo artimai bendrauja. Gali būti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. jai paskambino T. mama (jos vardas J.) ir paklausė, kur T.. Ji buvo susijaudinusi, iš balso atrodė, kad verkė. J. pasakė, kad T. dingo, jo ieško policija, nes jis kažką padarė. Paklausė jos (S. V.), ar ji tą dieną T. nematė ir ar nesusirašinėjo žinutėmis. Ji J. pasakė, kad nežino, kur T., su juo nesusirašinėjo ir nebuvo susitikusi. Po pokalbio su jo mama ji pati paskambino T. (numerio neįsidėmėjo), nes jai pasidarė baisu dėl to, ką papasakojo jo mama. Tiesiog ji pagalvojo, kad su T. galėjo atsitikti kažkas baisaus. T. telefonas buvo ne ryšio zonoje. Po to ji nuvažiavo pas medikus, nes reikėjo prieš mokyklą pasitikrinti sveikatą. Būdama poliklinikoje, sulaukė skambučio. Kai atsiliepė, skambinęs asmuo prisistatė T. draugu G.. Jis trumpai paaiškino, kad T. yra girtas ir jam reikia jos. Su G. susitarė, kad ji ateis prie parduotuvės „Lidl“ Rimkų mikrorajone, o jis jos lauks. Apie 19 val. ji nuėjo prie tos parduotuvės. G. anksčiau yra mačiusi su T. ir žinojo, kad jie yra pažįstami. Bet ji G. išvaizdos nelabai įsiminė, todėl dar kartą paskambino į jo numerį. Jis pasakė, kad laukia ir kad apsirengęs mėlynais marškinėliais. Tada ji jį pamatė ir atpažino. G. buvo labai girtas. Jis jai pradėjo pasakoti įvykius su T.. Nors ir labai neaiškiai kalbėjo, bet ji suprato, kad jie su T. padarė nusikaltimą - apvogė kažkokį butą. Smulkiau apie įvykį G. nepasakojo, nuvedė ją pas T. į kažkokio daugiabučio namo (atrodo, kad P. Vaičiūno gatvėje) rūsį. Ten ji pamatė ant grindų miegantį T.. Suprato, kad jis girtas, nes rūsyje buvo daug alkoholio butelių, iš viso apie 7 butelius. Pamena, kad buvo vynas, degtinė ir kažkoks spalvotas gėrimas. Gal penki buteliai buvo nepradaryti, o du nugerti iki pusės. Ji suprato, kad jie gėrė degtinę ir galbūt brendį (rudos spalvos gėrimas). Be T. ir G. daugiau rūsyje nieko nebuvo. T. buvo apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais ir panašios spalvos megztiniu. Ji T. pažadino ir paklausė, kaip jis ten atsirado. Jis nustebo ją pamatęs, bet po to prisiminė, kad pats norėjo jos ir G. prašė pakviesti. Pokalbio metu G. gėrė svaigalus ir siūlė T., bet jis atsisakė. T. jai papasakojo, kad abu su G. apiplėšė T. draugo butą. Vėliau ji sužinojo, kad tas draugas vardu E., ji jo nepažįsta. T. sakė, kad viską padarė G., o jis tik buvo kartu tame bute. G. patvirtino, kad tikrai plėšė jis ir pasigyrė, kad gąsdino E. peiliu. Apie tai, kad E. mušė, nieko nesakė. G. žaidė su nedideliu virtuviniu peiliu. Ji matė, kad peilio kotas juodas. G.s sakė, kad tai tas pats peilis, kuriuo gąsdino E.. Jis sakė, kad E. akivaizdoje mušė T.. Šis nesiskundė jokiais sužalojimais, todėl ji suprato, kad tai buvo vaidyba. G. su T. pasigyrė, kad visas rūsyje sudėtas alkoholis yra pavogtas iš E. namų. Jie nieko nesakė, kokius dar daiktus pavogė. Rūsyje ji matė tik juodos spalvos kuprinę, kurią anksčiau yra mačiusi pas T., ir žino, kad ta kuprinė priklauso T.. Ant rūsio grindų pamatė numestą T. telefoną, t. y. juodos spalvos „Huawei“ sudaužytu stiklu. Jai atrodo, kad tas telefonas iki to laiko buvo mažiau sudaužytas. T. jai nieko nesakė, kodėl jo telefonas ten guli, tik paprašė jos jį pasiimti ir parsinešti namo. Ji vis ragino eiti T. namo, nes jo ieško mama, bet iš pradžių G. jo niekur neišleido. Apie 22 val. jai pagaliau pavyko T. įkalbėti eiti namo, o G.ji pasakė, kad T. rūsyje daugiau neliks. Tuomet su T. ji išėjo iš rūsio ir abu lauke išsiskyrė - ji parėjo namo, o T. pasuko į namų pusę. Jo telefoną ji parsinešė namo. Pabandė jį įjungti, bet nepavyko, todėl padėjo savo kambaryje po lova. Vėliau telefoną savanoriškai atidavė policijos pareigūnams, o T. matė naudojantis mamos mobiliuoju telefonu. Sekančią dieną T. vėl pas ją atėjo, kalbėjo apie vagystę, bet nepasakė nieko naujo, išskyrus tai, kad nusikaltimą daryti jį privertė G., nes T. G. buvo skolingas pinigų. Dar po kelių dienų ji iš T. sužinojo, kad jį kviečia į policiją apklausai. Apklausos detalių jis jai nepasakojo, tik kad buvo filmuojamas. Iš karto po apklausos ji pas T. namuose žiūrėjo televizorių ir pastebėjo kažkokią šviesą ant spintos. Ji paklausė T., kas ten yra. Jis pažiūrėjo ir nuo spintos nuėmė popieriaus lapą su ranka užrašytais skaičiais, E. ir jo mamos vardais ir pavardėmis bei parašu prie E. pavardės. T. jai sakė, kad po nusikaltimo jis davė G. L. savo buto raktus, todėl T. manė, kad lapą popieriaus ant spintos paliko G.. Ji tikėjo, kad T. yra nekaltas ir kad G. turbūt stengiasi jį pakišti. Todėl pasiūlė paieškoti, ar dar kokių daiktų G. nepaliko. Tada ant spintos rado kažkokį baltą laikrodį sugadintu užsegimu, o iš printerio vidaus T. išėmė polietileninį maišelį su pora įveriamų, juodos spalvos burbuliuko formos auskarų. Tada ji pasakė, kad tai negerai ir kad galbūt dar yra daiktų paslėpta. Bet tą dieną su T. jo bute daugiau daiktų neieškojo, o kitą dieną iš ligoninės grįžo T. mama ir dėžėje rado G. paliktus rūbus. J. praeitą savaitgalį jai sakė, kad bandė tuos rūbus atiduoti policijai, bet niekas nepriėmė. Jai žinoma, kad T. mama gulėjo ligoninėje apie savaitę laiko, tuo metu T. gyveno bute vienas su 5-mečiu broliu, ateidavo auklė. Po to brolį išvežė į kaimą ir T. liko namuose vienas (1 t., b. l. 184–186).
2018 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja S. V. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ juodos spalvos korpusu. Telefonas suskilusiu ekranu ir įskilusiu galiniu dangteliu, išjungtas (1 t., b. l. 187), kuris apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 188–190).
Liudytojo R. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. (antradienį) apie pietus užėjo į Gedimino gatvėje, Kaišiadorių mieste esančią parduotuvę „Juvelyriniai dirbiniai“. Ten dirba jo draugo žmona. Į parduotuvę užsuko be tikslo, tik pasikalbėti. Su pardavėja išėjo į lauko terasą. Jiems bekalbant, pamatė prie parduotuvės atėjusius du asmenis. Abiem iš pažiūros buvo apie 20 metų. Iš jų vienas buvo anksčiau matytas, sutikdavo jį mieste, tačiau nieko apie šį vaikiną nežinojo. Kai pardavėja įėjo į parduotuvę, šis asmuo priėjo prie jo ir pasakė, kad jam reikia pinigų, jis turi grandinėlę ir nori ją parduoti (ar užstatyti). Vaikinas parodė jam sutraukytą geltono metalo moterišką ploną grandinėlę, kurioje gal buvo kažkokios burbuliukų pavidalo dalys. Dabar tiksliai neprisimena, ar jis įvardijo kainą, ar paklausė, kiek gali už grandinėlę sumokėti. Pagalvojęs, kad grandinėlė gali būti vogta, jis paklausė, ar jis turi kokį dokumentą. Vaikinas parodė asmens tapatybės kortelę. Matė, kad įrašyti duomenys - K. S.. Nuotrauka dokumente buvo to vaikino. Tada jis pas pardavėją paprašė svarstyklių, jomis pasvėrė grandinėlę. Svorio dabar tikrai neprisimena. Jis žinojo apytikrę aukso laužo kainą. Tuo metu ji buvo apie 19 eurų už 1 gramą (juvelyrinėse parduotuvėse). Įvertinęs vaikino siūlomą grandinėlę pagal svorį ir išvaizdą, pasakė, kad galėtų duoti jam 40 eurų ir pasiteiravo, ar tokia suma jį tenkina. Vaikinas sutiko, todėl sumokėjo jam 40 eurų grynaisiais ir nusipirko iš jo minėtą grandinėlę. Ant popieriaus lapelio dar nusirašė vaikino duomenis iš asmens dokumento, t. y. vardą, pavardę ir asmens kodą, grandinėlės svorį. Lapelis yra kažkur jo namuose, bet nėra tikras, ar jį ras. Asmenį, iš kurio pirko grandinėlę, jis tikrai gali atpažinti, o kartu su juo buvusio asmens bruožų neįsidėmėjo. Pamena tik tiek, kad gal truputį buvo jaunesnis už K. S., aukštas, sportiškas, liekno sudėjimo. Ar jie buvo blaivūs, negali tvirtinti, elgėsi adekvačiai, bet nuo jų sklido kažkokie keisti kvapai (1 t. b. l. 192, 193).
2018 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas R. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2,48 g svorio sutrūkinėjusios geltono metalo grandinėlės dalis (2 t., b. l. 132).
2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. atpažino liudytojo R. S. tyrimui pateiktą sutrūkinėjusio juvelyrinio dirbinio dalis ir parodė, kad tai yra jai priklausanti auksinė grandinėlė, kuri buvo pagrobta 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš jos buto adresu (duomenys neskelbtini). Dirbinį atpažino iš smulkaus vientiso pynimo ir trijų burbuliukų formos intarpų. Grandinėlė iki nusikalstamos veikos buvo visiškai sveika, nesugadinta, ji ją dažnai nešiojo ant kaklo (2 t., b. l. 143–145).
2018 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „Aukso išparduotuvė“ pardavėja R. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė 3,6 g svorio sutrūkinėjusios geltono metalo grandinėlės dalis ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. išrašytą tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo supirkimo kvitą (2 t., b. l. 137, 138), kurie apžiūrėti 2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 139–142).
Liudytojo K. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis tikslios datos neatsimena, bet tai galėto būti 2018 m. rugpjūčio 7 d., po pietų, tikslaus laiko taip pat neatsimena, jis Gedimino gatvėje, Kaišiadoryse šalia pašto esančioje autobusų stotelėje sutiko savo pažįstamą G. L., jis buvo vienas. Matėsi, kad G. buvo lygtai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. G. jo paklausė, ar jis nenori užsidirbti 50 eurų. Taip pat paklausė, ar prie savęs turi pasą. Jis jam atsakė, kad turi pasą ir paklausė, ką reikia padaryti. Jis jam (K. S.) pasakė, kad reikia priduoti auksą. G. iš savo džinsų kišenės ištraukė maišelį, kuriame matėsi, kad yra geltonos spalvos metalo burbuliukai ir sutraukiotos grandinėlės dalys. Jis iš karto suprato, kad tai yra auksas. Šiame maišelyje jokio konkretaus juvelyrinio gaminio nebuvo, tiesiog visas auksas buvo suskaidytas į įvairius gabaliukus. Matėsi, kad tai yra buvusi auksinė grandinėlė, kuri buvo sutraukiota. G. jam nesakė, kam visa tai priklausė, jis jo ir neklausinėjo, kieno šis auksas yra. Tik suprato, kad auksas tikrai nėra jo. Maišelį su įvairiais aukso gabaliukais G. jam padavė ir jis jį nunešė priduoti į Kaišiadorių miesto pašto pastate esantį lombardą, kurio pavadinimo jis nežino. Auksą pridavė, pateikęs savo asmens tapatybės kortelę, tai yra savo vardu. Iš viso už priduotą auksą išmokėjo apie 130 eurų, tikslios pinigų sumos neatsimena. Visą auksą, kurį davė G., jis pridavė per vieną kartą, jokios aukso dalies nepasiliko. G. atidavė pinigus, jis jam davė 50 eurų, o likusius pinigus pasiliko sau. Kaip G. buvo įgijęs auksą, jam nėra žinoma (2 t., b. l. 4).
Liudytojos B. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš ryto (tikslaus laiko nepamena) ji su mama ir draugais važiavo iš Norvegijos. Kai kirto Estijos ir Latvijos sieną, ji paskambino tetai D. R.. D. yra geriausia jos mamos draugė, o su jos sūnumi E. R. ji draugauja nuo vaikystės. Skambino todėl, kad reikėjo paimti jų draugus nuo namų Jonavoje. D. R. pasakė, kad padėti negalės, kadangi jos bute įvykdytas nusikaltimas, o jos sūnus E. šiuo metu guli ligoninėje. Po to kai jie jau važiavo per Latviją ir buvo netoli Lietuvos sienos, praėjus gal 3 valandoms nuo pirmo skambučio, D. R. vėl paskambino jos mamai. Tada ji smulkiau papasakojo apie nusikaltimą. Paaiškėjo, kad buvo įvykdytas plėšimas. D. pasakojo, kad tą dieną , kai ji iš ryto išėjo į darbą, neužilgo į jų buto duris paskambino kažkoks nepažįstamas asmuo, kuris neva atėjo patikrinti skaitliukų. E. pirmą kartą jo neįsileido. Po to E. paskambino jo draugas T.(pavardė atrodo V., bet tiksliai nežino). Jis pasikvietė E. į svečius. D. buvo keista, kad T. staiga atsirado, nes jie su E. ilgą laiką iš viso nebendravo. E. nuėjus pas T., pastarasis kažkodėl pradėjo E. įkalbinėti grįžti į R. namus. Po gerų 20 minučių jie abu parėjo į E. namus. Netrukus į duris vėl kažkas paskambino. Prie durų priėjo T., pažiūrėjo pro akutę ir pasakė E., kad kažkas atėjo tikrinti skaitiklių. Kiek suprato, E. T. nebuvo užsiminęs, kad jau iš ryto buvo atėję dėl skaitliukų ir jis į butą to asmens neįsileido. T. E. pasakė, kad jie yra dviese namuose, todėl reikia įleisti tą žmogų, nes jis vienas negalės kelti jokio pavojaus. E. sutiko ir T.į vidų įleido kažkokį vaikiną. Šis neturėjo su savimi jokių dokumentų, nežinojo, kur bute yra vandens skaitliukai. Atėjusysis paprašė popieriaus lapo, kad užrašytų skaitliukų parodymus. Po to jis surišo E. R., jį sumušė ir, laikydamas prie gerklės peilį, liepė rodyti, kur jo namuose yra laikomos vertybės: juvelyriką, pinigai ir kt. vertingi daiktai. Kaip sakė D. R., iš buto įsibrovėlis pagrobė auksinius žiedus, grandinėles, auskarus, kažkokią bižuteriją, E. pinigus (jei neklysta) ir alkoholį. Prieš išeidamas iš buto, jis paguldė E. ant žemės ir pagrasino, kad jeigu jis kam nors pasiskųs, tai jis E. užmuš. Ir išėjo iš buto. Kaip suprato iš pasakojimo, tas asmuo E. nebuvo pažįstamas. Po kelių dienų D. R. paskambino jos mamai ir paprašė nuvežti E. pas dantistą į Kauną. Ji taip pat panoro važiuoti kartu, nes norėjo pasikalbėti su E. apie įvykį jo bute. Važiuojant į Kauną, E. jai viską detaliai papasakojo, praktiškai pakartojo tai, ką buvo girdėję iš jo mamos telefonu nusikaltimo dieną. Tik papildomai iš E. sužinojo, kad patekęs į butą nepažįstamas asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą, užsimovė pirštines. Kai ji paprašė E. apibūdinti įsibrovėlį, jis prisiminė tik kad šis buvo gan aukšto ūgio, sportiško sudėjimo, bet veidas jo atrodė labai vaikiškas. Įsibrovėlis bute trenkė T. per galvą ir T. nukrito koridoriuje. Kaip T. elgėsi nusikaltimo metu, E. nematė, nes jo veiksmų nesekė - vykdė įsibrovėlio nurodymus. Be to, kad prieš išeidamas pagrasino E.niekam nesiskųsti, nes užmuš, pagrasino, kad jei vėliau sužinos, jog E. atidavė ne visus vertingus daiktus, jis jį užmuš, nes žino, kur E. vaikšto. Nusikaltėlis sulaužė E. mobilųjį telefoną ir E. negalėjo paskambinti mamai, jam sumuštam teko eiti per visą miestą iki mamos darbo. Iš E. pasakojimo jai kažkur buvo girdėtos frazės, kuriomis E. buvo grasinama. Be to, E. minėjo, kad nusikaltimą padaręs asmuo jam buvo kažkur matytas Jonavoje. Tada ji prisiminė, kad tuo metu, kai jie su E. mokėsi Jonavos Samulevičiaus progimnazijoje, ten buvo toks vaikinas, kuris mokėsi kitoje klasėje. Įsidėmėjo jį, nes jis elgėsi neadekvačiai, grasino kitiems mokiniams užmušti, nes žino, kur jie vaikšto. Tas mokinys buvo G. L.. Jo visi bijojo, jis nuolat grasindavo kitiems, norėdamas pasisavinti svetimus vertingus daiktus, pinigus, reikalaudavo elektroninių cigarečių. Kiek realūs buvo jo grasinimai, ji nežino, nes stengėsi laikytis nuo jo atokiai, su galimomis jo smurto aukomis nebendravo. Gerai pamena, kad ant G. dešinės rankos plaštakos išorinės dalies buvo juodos spalvos tatuiruotė - vilko snukis. Taip pat pamena, kad G. pats mėgo prie gimnazijos sakyti kitiems mokiniams, koks jis kietas. Tai darydavo, užsidėjęs ant rankos su tatuiruote pirštinę, kad nebūtų matoma tatuiruotė. Įtardama, kad pas E. nusikaltimą galėjo padaryti G. L., ji parodė E. nuotraukas iš G. profilio socialiniame tinkle „Facebook“. Iš pirmos nuotraukos E. jo nepažino, o pamatęs kitą nuotrauką, iš karto pasakė, kad nusikaltimą jo namuose padarė būtent G.. Kai tik E. atpažino G. L., jos mama paskambino D. R.. Ši iš karto paprašė persiųsti nuotraukas policijai, ką ji (B. J.) iš karto padarė elektroniniu paštu. Kam konkrečiai siuntė, ji neprisimena. Po kurio laiko iš pažįstamų sužinojo, kad G. L. ant rankos su tatuiruote nešioja auksinį platų žiedą su juoda keturkampe akimi - akmeniu. Pagal apibūdinimą ji pamena, kad tokį žiedą turėjo D. R. ir jį nešiojo. D. minėjo, kad šitas žiedas buvo pagrobtas per apiplėšimą jos bute. Praėjus apie trims savaitėms nuo įvykio, ji ėjo į parduotuvę Jonavoje. Prie parduotuvės, Lakštingalų rajone esančio „Iki cento“, pamatė einantį G. L. su trimis draugais. Per gatvę G., ją pamatęs, pradėjo rėkti, kad jos laukia lėta skausminga mirtis. Pavadino ją „žertva“. Tuo metu ji stovėjo su savo drauge E. T.. Ji išsigando G. vien dėl to, kad jis yra baisus žmogus ir pradėjo bėgti, o E. bėgo kartu su ja. Po to G. dar atsiuntė jai grasinančio pobūdžio žinutę per savo draugės K. D. socialinį tinklą „Facebook“. Ji yra tikra, kad rašė ne K., bet G., nes atpažino jo braižą. Ji iš karto suprato, kad G. žino, kad ji padėjo nustatyti E. įvykio kaltininką. O su K. D. ji mokosi vienoje mokykloje ir pastebėjo, kad ji jos akivaizdžiai vengia. Norėjo išsiaiškinti dėl minėtos žinutės, bet K. tiesiog nuo jos pabėgo. 2018 m. rugsėjo 11 d. iš nenustatyto „Facebook“ socialinio tinklo profilio gavo žinutę su tekstu: „Linkėjimai. Mirsi žertva. Lėtai ir skausmingai.“ Iš teksto ir sakinių išdėstymo iš karto suprato, kad tai parašė G. L.. Tą pačią akimirką ta paskyra jau buvo ištrinta. Iš savo klasioko A. L. sužinojo, kad G. L. grasina ir T. V. (tokia jai žinoma pavardė), kuris nusikaltimo metu buvo pas E., ir reikalauja iš jo, kad T. prisiimtų kaltę dėl nusikaltimo organizavimo. A. L. jai rodė visas G. siųstas žinutes T., nes A. yra geriausias T. draugas ir T. su juo dalinasi informacija. Ji mano, kad T. nori per ją įrodyti, jog jis dėl šio nusikaltimo niekuo dėtas. T. žino, kad ji artimai draugauja su E. R. ir tikisi, kad gali jam kuo nors padėti. Visą informaciją, apie kurią davė parodymus dėl G. L. grasinimų jam ir T., ji pateiks ikiteisminiam tyrimui elektroniniu paštu (2 t., b. l. 9–11).
Liudytojos J. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jos sūnui G. L. buvo 8 mėnesiai, kai išsituokė su jo biologiniu tėvu N. L.. Kurį laiką sūnų augino viena, o kai G. sukako 2 metai, sukūrė kitą šeimą. G. jai padėjo užauginti jos vyras I. M.. G. santykiai su patėviu geri, jis vadina I. tėvu. Jo auklėjimą sūnus priima, jokių problemų tarp I. ir G. niekada nebuvo kilę. Su I. M. turi bendrą 11-metį sūnų, G. santykiai su broliu normalūs. Kaip ir kiti vaikai tarpusavyje pasipeša, bet sutaria gražiai. Tikras tėvas G. nesidomėjo, atsirado tik sūnaus paauglystėje. Tai įvyko ne N. L., bet sūnaus iniciatyva, nes jis labai norėjo susipažinti su tėčiu. Kurį laiką tėvas vaikui rodė dėmesį, pirko dovanas. Tačiau jis niekada G. išlaikymui nėra mokėjęs alimentų (jie priteisti oficialiai), nėra vaikui pirkęs būtiniausių daiktų. G. ėjo į 7 klasę, kai užsigeidė gyventi pas tėvą (N. L.). Šis asmuo nėra asocialus, dirbo. Todėl ji nieko blogo nepagalvojo, neprieštaravo vaiko norui. Su tėvu jis pagyveno apie metus laiko, viskas baigėsi dideliu barniu. Tada G. persikėlė gyventi pas močiutę, jos motiną į Kaišiadorių rajoną. Namo grįžti nenorėjo, mano, kad dėl to, jog namuose jis turėjo pareigų, buvo didesnė jo elgesio kontrolė, o pas močiutę buvo daugiau laisvės. Nuo 14 metų jis ten ir gyvena. G. elgesys yra problematiškas nuo darželio laikų. Dar būdamas mažas, jis pastoviai mušdavo kitus vaikus, buvo paėmęs svetimą žaislą. Tačiau užteko griežto jos ir patėvio pokalbio ir nuo to laiko jokių svetimų daiktų niekada neimdavo. Pradėjus lankyti mokyklą, smurto problemos neišnyko, todėl teko lankytis pas mokyklos psichologą. Psichologinė pagalba G. buvo teikiama iki 3 klasės. Jai (J. M.) atrodė, kad ji buvo naudinga, bet jam savavališkai nutraukus lankymąsi pas psichologą, paaiškėjo, kad sūnus vėl grįžo prie savo įpročių. G. mušdavo kitus mokinius, atsikalbinėdavo prieš mokytojus. Nors pamokų lankomumas buvo geras, bet mokslo rezultatai blogi, baigdavo mokslo metus su neigiamais pažymiais. Iki 6 klasės G. mokėsi Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje. Mokyklą teko keisti dėl smurtinio elgesio, kadangi mokyklos vadovybė ketino G. pašalinti dėl mokyklos taisyklių pažeidinėjimo. Tada jis perėjo mokytis Kaišiadorių V. G. progimnazijoje. Tada sūnus kaip tik gyveno pas tėvą ir mokėsi pagal gyvenamąją vietą. Tačiau problemos tęsėsi, teko nuolat reaguoti į pedagogų pastabas tiek jai, tiek G. tėvui N. L.. G. yra pakankamai gabus vaikas, bet tingi mokytis. Pamokas lanko gerai, bet mokslo rezultatai blogi. Ir toliau smurtavo, atsikalbinėjo prieš mokytojus. Teko jai su vyru važiuoti pas mokyklos direktorę dėl sūnaus nusižengimų. Mokslą nuo 8 klasės G. tęsia Kaišiadorių jaunimo mokykloje, kur yra palengvinta programa, bet palengvėjus mokslui, prasidėjo nelankymo problemos. Dėl šios priežasties sutarė su mokyklos vadovybe, kad sūnus programą galėtų įsisavinti nuotoliniu būdu ir gautų nors pagrindinį išsilavinimą. Dešimtos klasės kursas jam nebuvo užskaitytas, kadangi G. nenuėjo į egzaminus. Iš mokyklos nebuvo pašalintas, nuo rugsėjo tęs mokslus Kaišiadorių jaunimo mokykloje. G. neturi jokios motyvacijos gyvenime, jo niekas nedomina. Turi daug fizinės jėgos ir energijos, kurios neturi kur išlieti. Dėl to ir smurtauja prieš kitus. Praeitą visą vasarą dirbo pas ūkininką, užsidirbo kaip nepilnamečiui pakankamą sumą pinigų, bet išleido juos neracionaliai, prisipirko visiškai nereikalingų jam daiktų, išskyrus mobilųjį telefoną ir kelis drabužius. Šią vasarą taip pat buvo pradėjęs dirbti, bet metė darbą, nes jam nusibodo. Dar viena blogybė – G. aklai pasiduoda draugų įtakai, todėl įsivėlė į nusikaltimus, kuriuos padarė tik dėl kompanijos. Iki šio atvejo jam buvo pareikšti įtarimai dviejose baudžiamosiose bylose, bet vienu atveju tyrimas buvo nutrauktas, nes atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Antru atveju, t. y. 2018 metų birželio pradžioje, G. teismas skyrė elgesio apribojimą, sūnus turi būti 8 mėnesius namuose nuo 10 iki 6 val. Kadangi šiuo metu G. gyvena ir namuose Jonavoje, ir pas močiutę Kaišiadorių rajone, tenka nuolat važinėti į Kaišiadorių probacijos tarnybą ir derinti sūnaus buvimo vietą. Abu nusikaltimai buvo smurtinio ir turtinio pobūdžio. Apie 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvykdytą dar vieną nusikaltimą - plėšimą Jonavoje, ji nieko nežinojo iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., kai anksti rytą į jų namus Jonavoje atvyko pareigūnai daryti kratos. Iš pareigūnų sužinojo, kuo jos sūnus įtariamas, bet smulkesnės įvykio aplinkybės jai nebuvo žinomos, nes G. apie įvykdytą nusikaltimą jai nieko nepasakojo. Apie aplinkybes sužinojo perskaičiusi įtarimą. Jos sūnus kartu su kažkokiu jonaviškiu T., kurio ji nepažįsta, pagrobė daiktus iš buto, sumušė tame bute gyvenantį asmenį. Pats G. jai labai detaliai apie įvykį nepasakojo. Nors jos sūnui dažnai yra sunku pripažinti savo kaltę, bet po šio nusikaltimo jis jau su ja nesiginčijo, pripažino savo klaidą. Mano, kad G. poreikiai yra pilnai patenkinti. Namuose visada būna paruošta įvairaus maisto, jis negali skųstis, kad jo nepakanka ar jis visada vienodas. Dėl sūnaus elgesio rankpinigių jam duoda ne kiekvieną dieną, per savaitę iš jos jis gauna apie 3 eurus. Žino, kad G. rūko, tad duoda dar pinigų rūkalams, kad nekiltų noras gauti jų kitais būdais. Kodėl G. pagrobė svetimus daiktus, neturi supratimo. Nemano, kad jam buvo didelis poreikis turėti daugiau lėšų. Jos manymu, eilinį kartą įtaką padarė neturėjimas ką veikti. Jai labai gaila ir ji labai pergyvena, kad G. gadina savo gyvenimą tokiais sprendimais. Iš tikrųjų jis yra geras vaikinas, iš esmės nėra grubus, dažniausiai - švelnus, jie daug su juo kalbasi. Į jos pastabas reaguoja ne visada, daugiau yra uždaro būdo (1 t., b. l. 160–162).
T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, pozicijos dėl kaltės neišsakė ( 3 t., b. l. 91).
Įrodymų vertinimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pasikėsino pagrobti svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad T. V. kaltė, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamojo T. V. kaltę nusikalstamos veikos padaryme patvirtina jo paties parodymai, asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą bylą (G. L.), ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiųjų E. R., D. R., liudytojų S. V., R. S., K. S., B. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje, įvykio vietos, asmens atpažinimo, daiktų atpažinimo, savanoriškų daiktų pateikimo, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis T. V. prisipažino, kad, veikdamas su asmeniu, kurio byla išskirta (G. L.), apgaule pateko į nukentėjusiojo butą, kur asmuo (G. L.) naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, psichologinę prievartą - grasino nukentėjusiajam peiliu ir reikalavo atiduoti namuose esančius vertingus daiktus, bei tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai D. R. priklausantį turtą.
Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jos ginamojo T. V. veiksmuose nebuvo kaltinime nurodyto įsibrovimo į gyvenamąsias patalpas, kaltinamojo veiksmai atitinka paprastą plėšimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Gynėja teigė, jog T. V. būnant pas nukentėjusįjį E. R. ir įkalbėjus jį įsileisti antrą kartą atėjusį ir apsimetusį skaitiklių tikrintoju G. L., nukentėjusysis įsileido tą patį, bet ne kitą asmenį. Gynėja taip pat nurodė, kad jos ginamojo veiksmuose nėra peilio panaudojimo bei nebuvo susitarimo, kad veikos darymo metu bus naudojamas peilis, be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš kur buvo paimtas peilis. Prašo kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir atleisti kaltinamąjį T. V. kaip nepilnametį, pirmą kartą teisiamą, nuo baudžiamosios atsakomybės.
Sprendžiant, ar veika gali būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, reikia visų pirma nustatyti patekimo į patalpas tikslą, t. y. būtina nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis T. V. ir kitas asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą, prieš patekdami į patalpą. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, tai įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas“, jog, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai neturi apsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu.
Nagrinėjamoje byloje tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. V., tiek ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), nuosekliai teigė turėję tikslą, patekus į nukentėjusiojo E. R. namus bei naudojant fizinį smurtą, pagrobti vertingus nukentėjusiojo daiktus. Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikaltimui padaryti ruošėsi dvi dienas. Jis kartu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta jam pasislėpus, aptarė nusikalstamos veikos scenarijų, padarymo laiką bei būdą, tarėsi, kad bus naudojama apgaulė, vaidyba. Veikos padarymui iš anksto įsigijo rūbus, kuriuos panaudojo darant nusikaltimą. Kaltinamasis ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą (G. L.), sutarė, kaip įvykdys sumanymą, t. y. atėjus prie nukentėjusiojo durų asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), kaltinamasis T. V. liks vienu aukštu žemiau, o kai asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), panaudos nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y „iškirs“ nukentėjusįjį E. R., tada ateis ir T. V.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis žinojo, jog bus mušamas E. R.. Visa tai rodo, kad T. V. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, turėjo tikslą plėšimo būdu užvaldyti nukentėjusiojo turtą dar prieš patekdami į jo namus. Nepavykus iš karto patekti pagal pirmą iš anksto suderintą planą, nukentėjusiajam neįsileidus asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, planas pasikeitė, kaltinamasis T. V. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), derino tolimesnius veiksmus. T. V. pasikvietė savo draugą - nukentėjusįjį E. R. pas save į namus, po to abu nuėjo pas nukentėjusįjį. Netrukus asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, pasibeldus į duris bei prisistačius skaitiklių tikrintoju, o kaltinamajam T. V. nukentėjusįjį įtikinus, kad nebijotų įsileisti to asmens, nes jie yra dviese, nukentėjusysis įsileido asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą (G. L.). Iš nuoseklių nukentėjusiojo E. R. parodymų matyti, kad jis atidarė buto duris pagalvojęs, jog atėjo apskaitos skaitiklių tikrintojas, tačiau įsileidus ir praėjus trumpam laiko tarpui, kaltinamasis T. V. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą, veikdami pagal suderintą planą, tyčia pargriovus kaltinamąjį T. V., pastarajam gulint ir stebint, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), atliko kitus suderintus veiksmus - naudojo fizinį smurtą bei psichologinę prievartą – laikydamas rankoje peilį ir grasindamas juo nukentėjusįjį papjauti, grobė svetimą turtą plėšimo būdu.
Nors T. V. į nukentėjusiojo butą įėjo kartu su nukentėjusiuoju, o asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą, nukentėjusysis pats atidarė duris ir įleido į namus, tačiau nukentėjusysis nežinojo jų tikslų ir ketinimų. Akivaizdu, kad jeigu nukentėjusysis būtų žinojęs kaltinamojo T. V. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, tikslus, t. y. kad jie ketina jį apiplėšti, jis nebūtų į savo namus įsileidęs nei savo pažįstamo T. V., nei asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), prisistačiusio skaitiklių tikrintoju. Patekimas į gyvenamąją patalpą, turint tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, pasinaudojant pažintimi su nukentėjusiuoju, yra neteisėtas ir vertintinas kaip patekimas į gyvenamąją patalpą prieš nukentėjusiojo valią, t. y įsibrovimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-661/2002).
Teismas, pasisakydamas dėl kaltinamojo gynėjos iškeltos abejonės, sietinos su bendrininkavimo buvimu naudojant peilį, pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011 ir kt.). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).
Taigi, kaip matyti iš anksčiau nustatytų aplinkybių, kaltinamasis T. V. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą, iš anksto ruošėsi nusikaltimo darymui, įsigijo rūbus, aptarė nusikalstamos veikos padarymo planą, veiksmus ir kt. Nors kaltinamasis T. V. negrobė nukentėjusiosios turto, nevartojo prieš nukentėjusįjį fizinio smurto, nenaudojo psichologinės prievartos – grasinimo peiliu papjauti, tačiau T. V., būdamas asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą, tyčia pargriautas bei gulėdamas, nors tiesiogiai ir nematė, kaip buvo mušamas E. R., tačiau girdėjo mušimo garsus, matė sužalotą nukentėjusįjį, matė, kaip asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), pasiėmė iš nukentėjusiojo virtuvės peilį ir juo grasindamas liepė nukentėjusiajam jo klausyti ir krauti daiktus, priešingu atveju grasino padurti, matė, kaip asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), laikė tašę, o E. R. į ją krovė daiktus. Vertinant T. V. veiksmus, tai, kad jis, būdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą, nestabdė to asmens neteisėtų veiksmų, rodo, jog jis ne tik atliko dalį veiksmų, sudarančių objektyviąją plėšimo sudėties pusę, bet ir suvokė, kad jo ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta (G. L.), daroma veika neteisėta, pavojinga ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmams, t. y. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, bei realizavo dalį plėšimo sudėties objektyviųjų požymių. Kaltinamojo T. V. tyčia apėmė asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą (G. L.), padarytas nusikalstamas veikas, todėl jo veiksmai vertintini kaip vykdytojo. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, jog T. V. nenaudojo nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu fizinio smurto, psichologinės prievartos, neturi jokios reikšmės kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką, nes nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų konkretaus indėlio, kaltinamasis ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį, laikant juos bendravykdytojais. Išankstinis kaltinamojo ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką, t. y. nusikaltimui daryti pasiruošti rūbai, tarpusavyje suderinti veiksmai, iš kaltinamojo T. V. namų paimta kuprinė pagrobtiems daiktams - visi šie faktiniai nustatyti veiksmai, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis T. V. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą, turėjo bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, naudojant smurtinio pobūdžio veiksmus, psichologinę prievartą – išsakymas grasinimo papjauti, laikant rankoje peilį, bei suprato, jog kiekvieno iš jų veiksmai reikšmingi siekiamam rezultatui. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, susitarimą ir pritarimą bendriems veiksmams. Veikos kvalifikacijai šiuo atveju neturi įtakos, kuris asmuo – kaltinamasis, ar asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, fizinį smurtą naudojo ar nenaudojo. Nusikalstama veika atlikta tiesiogine tyčia.
Įvertinęs byloje surinkus įrodymus, teismas sprendžia, kad neabejotinai įrodyta, jog T. V. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 9:00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus, kuris, apsimesdamas apskaitos skaitiklius tikrinančiu asmeniu, pasikėsino įsibrauti į butą (duomenys neskelbtini), tačiau bute buvęs E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), jo neįsileido, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus tos pačios dienos 12.00 val., jam (T. V.) būnant pas nukentėjusįjį E. R. ir įkalbėjus jį įleisti į namus antrą kartą atėjusį apskaitos skaitiklių tikrintoju apsimetusį asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kuris, nukentėjusiajam jį įleidus, apgaule patekdamas įsibrovė į butą P(duomenys neskelbtini), kur sudavė E. R. keliu tris smūgius į nosį, lūpą, pilvo sritį, bei kumščiu keturis smūgius į veido sritį ir krūtinės sritį, dėl ko atsirado muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nosies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko naudodamas psichologinę prievartą - laikydamas rankoje peilį ir grasindamas jį papjauti, reikalavo E. R. atiduoti namuose esančius vertingus daiktus, tokiu būdu pagrobė D. R. priklausantį turtą - 150 eurų vertės auksinę moterišką apyrankę, 250 eurų vertės auksinę moterišką grandinėlę, 168 eurų vertės vieną porą auksinių moteriškų auskarų, bendros 30 eurų vertės moterišką bižuteriją – tris pakabukus ir tris grandinėles, 30 eurų vertės vyrišką laikrodį „Emporio Armani“, 20 eurų vertės, moterišką senovinį laikrodį su grandinėle (ant kaklo), 10 eurų vertės paprastą vyrišką laikrodį, 40 eurų vertės belaides ausines, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „Finlandia“, 10 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos vyno „Chanet“, 10 eurų vertės 1 butelį 0,7 l talpos bulgariškos degtinės, bendros 30 eurų vertės du butelius 0,7 l talpos angliško viskio, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „Flirt“, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos viskio „Savoy“, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos brendžio „Barel“, apie keturis eurus grynųjų pinigų, materialiai nevertinamus vieną porą auskarų bei virtuvinį peilį, tuo bendrais su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, veiksmais padarė nukentėjusiajai D. R. bendrą 822 eurų turtinę žalą. Veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinimas T. V. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį
T. V. buvo kaltinamas neteisėtai disponavęs nešaunamuoju ginklu – savadarbiu kastetu, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2018 metų rugpjūčio 6 dienos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir nešiojo draudžiamą civilinėje apyvartoje smogiamojo - triuškinamojo pobūdžio šaltąjį ginklą - savadarbį kastetą.
Kaltinamasis T. V. neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Nurodė, kad kastetas buvo rastas jo namuose prie rūbų, kuriuos paliko po nusikaltimo padarymo G. L. ir mano, kad tokiu būdu jį G. pakišo. Kastetas nėra jo. Kastetą pamatė pirmą kartą, eidamas pas nukentėjusįjį jo nesinešė. Kai jo namuose buvo rasti pagrobti daiktai, tada jis ir pamatė kastetą. Kastetas lyg savadarbis, iš varžtukų suvyniotas kažkokiomis juostomis. Supranta, kad yra kaltinamas kasteto laikymu, tačiau jo neįgijo ir nenešiojo. Jo mama kastetą, rūbus nešė į policiją, tačiau jų nepriėmė. Kastetas jam niekada nepriklausė ir jo niekada neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaito asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta jam pasislėpus (3 t., b. l. 34 ), jog <... esu matęs, kad T. nešiojasi su savimi kastetą, su manimi eidamas nešdavosi, niekad panaudojęs man matant nebuvo, gyrėsi, kad vykdė apiplėšimus iš praeivių...> , kaltinamasis nurodė, kad šie parodymai melagingi, mano, kad tai G. L. kastetas, nes G. apie jį žinojo.
G. L., kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą jam pasislėpus, apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad jis pats matė, kaip T. kastetą nešiojosi su savimi. Kastetas yra savadarbis, metalinis, sudarytas iš keturių žiedų. Jie nėra su T. draugai, intensyviau bendravo tik apie porą mėnesių, t. y. 2018 metų vasarą nuo birželio vidurio iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. (jam inkriminuojamo nusikaltimo dienos). Visada kai su T. išeidavo į gatvę ar susitikdavo viešose vietose Jonavos mieste, T. V. su savimi nešdavosi ir minėtą kastetą. Jo (G. L.) akivaizdoje kasteto panaudojęs nebuvo, bet T. gyrėsi, kad tuo metu, kai jis Jonavos mieste 2018 metų vasarą vykdė plėšimus iš praeivių, prieš kelis nukentėjusiuosius tą kastetą buvo panaudojęs. Bet jis to asmeniškai nematė, viskas buvo tik iš T. žodžių. Kaip ir kur tą kastetą T. įsigijo ar pats pasidarė, jis nežino, jis jam to nepasakojo (3 t., b. l. 46, 47).
2018 m. rugpjūčio 10 d. kratos protokolu nustatyta, kad T. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atliekant kratą, buto bendrasavininkė J. B. pateikė plastikinį maišelį ir nurodė, kad jame yra G. L. priklausantys daiktai. Tarp (kitų) pateiktų daiktų buvo keturių žiedų metalinis kastetas (2 t., b. l. 108–112).
2018 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. 20-IS1-1009 nustatyta, kad tirti pateiktas kastetas yra savadarbis, smogiamojo-triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje (2 t., b. l. 157–159).
BK 258 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą ar nešiojimą. Tačiau asmens nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimo ar nešiojimo sąlyga yra šių faktų (įgijimo ar nešiojimo) nustatymas ir pagrindimas ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BPK 44 straipsnio 6 dalyje (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. O apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi teismas privalo kiekvieną kaltininkui inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį pagrįsti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais ir nei vienam iš alternatyviai straipsnio dispozicijoje išvardytų objektyviųjų požymių negali būti keliami mažesni reikalavimai juos įrodinėjant bei pagrindžiant teismo nuosprendyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).
Kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta duomenų, kada, kur, iš ko, kokiomis aplinkybėmis nuteistasis įsigijo nešaunamąjį ginklą – kastetą, o įsigijimo, nešiojimo faktas kaltinime tiesiog preziumuojamas, remiantis nuosprendyje nustatytu šio daikto radimu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje. Bylos nagrinėjimo metu be kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis savadarbį kastetą pamatė pirmą kartą savo namuose su paliktais asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta jam pasislėpus (G. L.), nusikaltimo darymo rūbais, nebuvo pateikta jokių nešaunamojo ginklo – kasteto įsigijimo, nešiojimo faktą patvirtinančių objektyvių įrodymų, išskyrus asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta jam pasislėpus, parodymus. Minėtas asmuo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog matė, kaip T. V. nešiojosi kastetą. Kaltinamasis kategoriškai šią aplinkybę neigė ir nurodė, kad pas jį namuose rastas kastetas galimai priklauso G. L. ir yra jo paliktas. Atsižvelgiant į G. L. ir kaltinamojo T. V. santykius po plėšimo įvykdymo, kurie konfliktiški, vadovautis vien šio asmens parodymais, nesant kitų kaltinamojo T. V. kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo. Be to ir prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinti. Todėl byloje nesant jokių objektyvių duomenų/įrodymų apie nešaunamojo ginklo įgijimo/nešiojimo aplinkybes, kaltinamasis T. V. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Po nuosprendžio įsiteisėjimo byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei iš dalies atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kaltinamojo gynėja prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. V. nusikaltimą padarė dėl psichinės ar fizinės prievartos, nes T. V. bijojo G. L.. Veika, padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės, yra aplinkybė, apibūdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Ši aplinkybė paprastai pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, kai nustatoma, kad kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo sumažinta galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantą, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs teisiamąjį atlikti neteisėtus veiksmus. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme psichinė prievarta – tai grasinimai naudoti smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie kaltininką ar jo artimuosius ir pan. Fizinė prievarta – fizinės jėgos panaudojimas prieš žmogų, sukeliant skausmą ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394-699/2015). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog T. V. plėšimą įvykdė dėl jo atžvilgiu panaudotos psichinės ar fizinės prievartos, nėra, jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, atliko kokius nors aktyvius tyčinius veiksmus – grasino, naudojo fizinį smurtą ar kitus, kurie iš tiesų įtakojo T. V. daryti nusikalstamą veiką.
Nors kaltinamojo gynėja taip pat prašė atleisti jos ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad T. V. padarė sunkų nusikaltimą, BK 93 straipsnis jam negali būti taikomas.
Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
T. V. nepilnametis, padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 66, 67), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 59).
Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos tikslus bei motyvus, kaltinamojo amžių bei socialinę brandą, kad nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimo įvykdymo, vadovaujantis įstatyme numatytais bausmės skyrimo pagrindais, jam turi būti skiriama vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminą, mažesnį nei numatytas bausmės vidurkis.
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 straipsnis. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaltinamasis T. V. nusikalto ir dabar yra nepilnametis, bendroje veikoje jo veiksmai mažiau pavojingi, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu per atstovą atsiprašė, savo noru atlygino dalį žalos, mokosi ir gyvenimo tikslų bando siekti teisėtomis priemonėmis.
Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įpareigojant mokytis arba dirbti bei būti namuose nustatytu laiku, maksimaliam įstatyme numatytam terminui (BK 87 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas, 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. V. visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintinos.
Civiliniai ieškiniai
Nukentėjusieji D. R. ir E. R., atstovaujami advokato R. Š., pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo: 1) D. R. priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) E. R. priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) D. R. ir E. R. priteisti solidariai iš kaltinamųjų 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. E. R. dėl užpuolimo, grasinimo nužudyti peiliu ir sumušimo patyrė stresą, išgąstį bei didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jam atsirado dirglumas, nesaugumo jausmas, miego sutrikimai. D. R. dėl nusikalstamų veikų taip pat patyrė labai didelį stresą, baimę dėl sūnaus sveikatos būklės, jautė didelį nesaugumo jausmą, nes vidury dienos apiplėšiami jos namai, išvagiami ir sulaužomi asmeniniai daiktai.
Kaltinamasis T. V. sutiko su patikslintu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, jo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė mažinti prašomos priteisti žalos dydį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiajam E. R. nusikalstamos veikos darymo metu buvo suduoti smūgiai į veido, krūtinės sritį, grasinta peiliu. Neabejotinai aišku, kad dėl neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis E. R. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes nusikalstama veika buvo padaryta įsibraunant į jo gyvenamąją patalpą, kaltinamasis T. V. buvo jo draugas, kuriuo jis pasitikėjo, kas jam ypač turėjo sukelti nesaugumo jausmą. Teismas taip pat pripažįsta, kad dvasinius išgyvenimus taip pat patyrė ir nukentėjusioji D. R., nes kaltinamasis T. V. su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, įsibrovė į jos namus, sumušė jos nepilnametį sūnų bei pagrobė jai priklausantį turtą, nurodytą kaltinamajame akte. Neabejotina, kad visa tai jai sukėlė stresą bei baimę dėl sūnaus savijautos, nesaugumo jausmą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo metu nukentėjusioji D. R. tiesiogiai nedalyvavo, jos atžvilgiu fizinis smurtas naudojamas nebuvo, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, vertintina, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl mažintinas.
Nuosprendžio priėmimo metu T. V. yra nepilnametis. Atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Taigi, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje, yra įtvirtinta žalą padariusio nepilnamečio vaiko tėvų subsidiarioji civilinė atsakomybė, reiškianti, kad tėvams prievolė atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei vaikas neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginti žalą (1), ir tėvai yra kalti dėl to, kad nepilnametis vaikas ją padarė (2). Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Be to, tėvų prievolė yra ribojama laike: ji išnyksta vaikui sulaukus pilnametystės arba vaikui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti (3). Šiuo atveju nepilnamečio T. V. atstovo pagal įstatymą, t. y. jo mamos kaltė pasireiškė netinkama vaiko priežiūra, kadangi nepilnametis sūnus įvykdė plėšimą bei padarė žalą.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad E. R. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 2 500 Eur - atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl, atsižvelgiant į tai, kad 350 Eur neturtinė žala 2019 m. gegužės 8 d. bankiniu pavedimu buvo atlyginta į nukentėjusiojo E. R. mamos D. R. sąskaitą, šia suma priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajam E. R. priteistini 2 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. R. priteistini 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o T. V. neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, minėta suma priteistina subsidiariai iš kaltinamojo T. V. mamos ir civilinės atsakovės J. B..
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašomos priteisti advokato atstovavimo bei suteiktų teisinių paslaugų 500 Eur dydžio išlaidos priteistinos nukentėjusiesiems lygiomis dalimis iš kaltinamojo T. V., o T. V. neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, minėta suma priteistina subsidiariai iš kaltinamojo T. V. mamos ir civilinės atsakovės J. B..
Nukentėjusiųjų atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo nustatyti terminą žalai atlyginti, tačiau teismas pažymi, kad BK 82 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardytos auklėjamojo poveikio priemonės, galimos skirti nepilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra nurodytas įpareigojimas atlyginti priteistą neturtinę žalą, todėl toks įpareigojimas T. V. neskirtinas. BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas tik turtinės žalos atlyginimas, tačiau skiriamas tik tada, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 35,37 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam E. R. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 132), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiojo gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo T. V., o T. V. neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, minėta suma priteistina subsidiariai iš kaltinamojo T. V. mamos ir civilinės atsakovės J. B..
Baudžiamojoje byloje 994,99 Eur civilinį ieškinį pateikė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. Šią sumą prašo priteisti iš nusikaltimą padariusių atsakingų asmenų. Nurodė, kad D. R. buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo kompanija išmokėjo 568 Eur už juvelyrinius dirbinius ir 426,99 Eur už telefoną „Samsung S7 Edge“. Civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, draudikui išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam, pagrįstas teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais bei kaltinamojo parodymais. Kaltinamasis ieškinį pripažino. Žala dėl juvelyrinių dirbinių pagrobimo buvo padaryta dėl tyčinės nusikalstamos veikos. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atlygino žalą nukentėjusiajai D. R. ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltinamąjį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. V. šioje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ sulaužymas, jam neinkriminuotas, šios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas G. L., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, iš kaltinamojo T. V., o jam neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, subsidiariai iš kaltinamojo T. V. mamos ir civilinės atsakovės J. B., priteistina 568 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis T. V. atžvilgiu atmestina kaip nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kad G. L. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, klausimas dėl jo civilinės atsakomybės pagal pareikštus ieškinius šioje byloje nesprendžiamas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas su auksinių grandinėlių dalimis (supakuotos atskirai, 2 vnt.), paketas su sugadintu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, 1 vnt., paketas su lipnia juostele, paimta iš šiukšlių dėžės, 1 vnt., paketas su savadarbiu kastetu, 1 vnt., paketas su kratos (duomenys neskelbtini) metu paimtais drabužiais, 1 vnt., paketas su kratos A(duomenys neskelbtini) metu paimtomis pirštinėmis, 1 vnt., vokas su rašikliu (įvykio vietos apžiūra), 1 vnt., vokas su lipnios juostelės ritinėliu / įvykio vietos apžiūra/, 1 vnt., vokai su įvairiais pėdsakais, paimtais įvykio vietos apžiūros metu, 11 vnt., kompiuterinė laikmena (CD) su mobiliojo ryšio telefonų (krata A(duomenys neskelbtini)) informacija, 1 vnt., kompiuterinė laikmena (CD) su įvykio vietos apžiūros medžiaga, 1 vnt., kompiuterinė laikmena (CD) su telefoninių pokalbių įrašais, 2 vnt., kompiuterinė laikmena su proceso dalyvių apklausų įrašais, 14 vnt. paliktini saugoti G. L. atžvilgiu išskirtoje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad T. V. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti T. V. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiųjų E. R. ir D. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam E. R. iš kaltinamojo T. V., jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės J. B. iki T. V. pilnametystės 2 150 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą, o nukentėjusiajai D. R. priteisti iš kaltinamojo T. V., jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės J. B. iki T. V. pilnametystės 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.
Priteisti iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiesiems E. R. ir D. R. kiekvienam po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti gydymo išlaidoms atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas „Swedbank”, įmonės kodas 191351679) iš kaltinamojo T. V., jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės J. B. iki T. V. pilnametystės 35,37 Eur (trisdešimt penkių eurų trisdešimt septynių centų) turtinę žalą.
Priteisti Seesam Insurance AS Lietuvos filialui iš kaltinamojo T. V., jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės J. B. iki T. V. pilnametystės 568 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) turtinę žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą su auksinių grandinėlių dalimis (supakuotos atskirai, 2 vnt.), paketą su sugadintu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, 1 vnt., paketą su lipnia juostele, paimta iš šiukšlių dėžės, 1 vnt., paketą su savadarbiu kastetu, 1 vnt., paketą su kratos (duomenys neskelbtini) metu paimtais drabužiais, 1 vnt., paketą su kratos (duomenys neskelbtini) metu paimtomis pirštinėmis, 1 vnt., voką su rašikliu (įvykio vietos apžiūra), 1 vnt., voką su lipnios juostelės ritinėliu (įvykio vietos apžiūra), 1 vnt., vokus su įvairiais pėdsakais, paimtais įvykio vietos apžiūros metu, 11 vnt., kompiuterinę laikmeną (CD) su mobiliojo ryšio telefonų (krata (duomenys neskelbtini)) informacija, 1 vnt., kompiuterinę laikmeną (CD) su įvykio vietos apžiūros medžiaga, 1 vnt., kompiuterinę laikmeną (CD) su telefoninių pokalbių įrašais, 2 vnt., kompiuterinę laikmeną su proceso dalyvių apklausų įrašais, 14 vnt. palikti saugoti G. L. atžvilgiu išskirtoje baudžiamojoje byloje.
Po nuosprendžio įsiteisėjimo, bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, padariusį asmenį nustatyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.