- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- eII-93-482/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00054-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pažeidėjas
- T. S.
Įžanginė dalis
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, Jolantai Petraitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Deividui Markinui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2025 m. kovo 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1482-2025 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2025 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1482-2025 T. S. paskirta administracinė nuobauda, nes jis 2025 m sausio 15 d. 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Skoda Octavia, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti, kur trukdė transporto priemonėms įvažiuoti (išvažiuoti) į automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. kliudė transporto priemonių eismui, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.10 punkto nuostatas ir jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalimi, paskirta 30 Eur bauda.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo -pareiškėjas T. S. pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2025 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1482-2025 ir jam paskirtą baudą, kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės AVPK institucija netinkamai taikė KET ir kitų teisės aktų nuostatas, o tai lėmė nepagrįsto nutarimo priėmimą - teisėto veiksmo palaikymą pažeidimu. Pritaikytas KET 150.10. p., tačiau neatsižvelgta į tai, jog tai yra gyvenamųjų namų teritorija, o ne gatvė, neatsižvelgta į įvažiavimo ir išvažiavimo plotį, kuris yra daugiau 5,5 m, neatsižvelgta, kad atstumas tarp pareiškėjo automobilio (duomenys neskelbtini) ir priešingoje pusėje sustatytų automobilių yra 4,4 metro, nors net keliuose pagal KET 150.7 minimalus reikalavimas yra 3 m. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu būdu nustatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) kliudė transporto priemonių eismui, nes nėra jokių objektyvių įrodymų. Deklaratyvus KET 150.10 p. nuostatos pacitavimas yra visiškai nesusietas su konkrečiu atveju, nėra aišku kokia apimtimi ir kokiais aspektais jis yra taikomas.
Pareiškėjo teigimu, tiek nukentėjusio V. V. skunde, tiek jo apklausoje nurodomos reliatyvios sąvokos, tokios kaip: „trukdė įvažiuoti/išvažiuoti“, „kelias siauras, todėl sunku įsukti/išsukti“, taip pat tyrėja V. Venčkauskienė bylos nagrinėjimo metu 2025 m. kovo 20 d. nepaaiškino, kas, jos manymu, konkrečiai yra pažeista, o tik pakartojo nukentėjusiojo žodžius „trukdė“ ir „siauras kelias“.
Pareiškėjo teigimu, eismo organizavimo tvarką nustato KET, Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės, o gatvių, kelių, aikštelių bendruosius projektavimo reikalavimus nustato Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, todėl nagrinėjant esamą situaciją, reikia remtis šiais dokumentais. Tariamas pažeidimas užfiksuotas kiemo teritorijoje, ne kelyje/gatvėje, dalį šios teritorijos (duomenys neskelbtini) namo bendrija užsitvėrė 2024 m., visoje teritorijoje galioja 20km/val. greičio ribojimas, eismas nėra organizuotas nei ženklais, nei kelio ženklinimu, nuo pat įvažiavimo į teritoriją nėra galimybės prasilenkti dviem automobiliams, tačiau pareiškėjas remiasi gatvėms ir keliams taikomais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje nėra kelio ženklų ar horizontaliojo ženklinimo, reikia vertinti objektyvias galimybes įvažiuoti ar išvažiuoti, o ne subjektyvius liudytojo vertinimus. KET 150.7 punktas nurodo, kad sustoti ir stovėti draudžiama: ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse 4 punkte nurodoma: minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Pagal STR 2.06.04:2014, IX skyriaus, 33 punktą, ši teritorija gali būti priskirta DS kategorijai, nes projektinis greitis 20km/h, todėl minimalus pravažiavimo plotis nuo 2,50 m. Pareiškėjo teigimu, remiantis aukščiau paminėtomis taisyklėmis ir reglamentu, aišku, kad 3 metrų pločio eismo juostos/pravažiavimo pilnai pakanka tiek eismui, tiek įvažiavimui/išsukimui į šalia esančias teritorijas. Pravažiavimas tarp pareiškėjo palikto stovėti automobilio ir kitų transporto priemonių yra apie 4,40 m, t. y. 46% viršija reikalavimus. (duomenys neskelbtini) aikštelės, užtvertos pakeliamuoju užtvaru, įvažiavimo plotis yra 5.5 m, o įsukimo kampas 110 laipsnių. Kaip matosi iš nukentėjusio V. V. pateiktų nuotraukų, nėra suženklinta įvažiavimo/išvažiavimo kryptys, kas leidžia naudotis visu pločiu įvažiuojant ir išvažiuojant.
Pareiškėjo teigimu, pateikti konkretūs duomenys apie pravažiavimo plotį (4,4 m), įvažiavimo plotį (5,5 m) ir įsukimo kampą (110 laipsnių), rodo, kad transporto priemonė netrukdė eismui, taip pat nepažeidė KET, Kelių horizontaliojo ženklinimo ir STR 2.06.04:2014 taisyklių.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodyta, kad pagal byloje esančias nuotraukas yra matoma, kad transporto priemonė Skoda Octavia valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) palikta stovėti ant įvažiavimo į kiemą taip, kad trukdė iš kiemo išvažiuoti/įvažiuoti kito automobilio vairuotojui. Nors T. S. nurodo, kad kelių išmatavimai netrukdė išvažiuoti, tačiau trukdymas pasireiškia ne tik manevravimo, bet matomumo prasme. Nagrinėjamu atveju tokiu būdu pastatyta transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių įvažiavimo/išvažiavimo matomumui, užstojo matomumą bei kėlė pavojų eismo saugumui, kadangi išvažiuojant/įvažiuojant yra ribojamas kitų vairuotojų matomumas dėl tokiu būdu pastatytos transporto priemonės.
Skunde nurodo, kad tai ne gatvė, o gyvenamųjų namų teritorija, tačiau pažeidimas padarytas būtent (duomenys neskelbtini), gatvė, kuri veda iki kitų gyvenamųjų namų, esančių šioje gatvėje. Nors T. S. nuomone, pažeidimo vieta nėra gatvė, tačiau net esant tokioms aplinkybėms, Kelių eismo taisyklių turi būti laikomasi ir gyvenamųjų namų teritorijoje.
Institucijos atstovo teigimu, savo veiksmais T. S. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.15 p. reikalavimą, kuris numato, kad draudžiama sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Pagal paties T. S. pateiktą sklypo plano projektą matoma, kad šioje vietoje yra atliktas automobilių stovėjimo vietų nustatymas ir suprojektuotos 54 automobilių stovėjimo vietos. Kaip matoma pagal projektą pažeidimo vietoje nėra numatyta automobilio stovėjimo vieta. Kad oficialiai stovėjimo vieta galėtų būti įrengta ant vienintelio įvažiavimo į kiemą, būtų ir nelogiška, nes tai apribotų tiek specialiųjų tarnybų patekimą į kiemą, tiek sklandų įvažiavimą į kiemą, tiek išvažiavimą iš jo. T. S., palikęs automobilį stovėti ant įvažiavimo į kiemą, šiais savo veiksmais trukdė į kiemą įvažiuoti kito automobilio vairuotojui, taip pat taip stovintis automobilis trukdė asmenims tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti iš minėto kiemo, todėl taip jis akivaizdžiai pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. paaiškino, kad skundą palaiko, prašo panaikinti priimtą nutarimą. Jo automobilis stovėjo kiemo teritorijoje, netrukdydamas nei pėstiesiems, nei transporto priemonėms. Inkriminuoto nusižengimo teritorijoje pločiai yra gerai išmatuoti, tarp automobilių yra 4,4 m. atstumas. Įvažiavimas į aikštelę yra 5,5 m pločio. Jis yra pateikęs aikštelės rekonstrukcijos brėžinį, šioje vietoje jis nemato, kur galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusižengimą. KET numato, kad tarp automobilių turi būti minimalus 3 m atstumas. Pagal kelių aikštelių projektavimo reglamentą, kelio plotis tokiose vietoje kur fiksuotas nusižengimas, turi būti iki 2,5 m, pateikė nuotraukas, kuriose matoma, jog įvažiavimas nėra užstatytas, įvažiavimo plotis 5,5 m. Pareiškėjas negali pasakyti, kodėl liudytojui (pranešėjui) buvo sunku įvažiuoti/išvažiuoti iš kiemo teritorijos. Jo teigimu, jis nei pločio reikalavimų, nei kitų KET nuostatų, nepažeidė. Anksčiau taip pat toje vietoje yra palikęs stovėti automobilį ir jo atžvilgiu jokių nusiskundimų nebuvo. Nėra baustas už KET. Jo padarytas pažeidimas padarytas kiemų teritorijoje, ne gatvėje. Pareiškėjo teigimu, jo pastatyta transporto priemonė netrukdė matomumui. Kur stovėjo jo transporto priemonė, nebuvo suprojektuota stovėjimo vieta. Pareikėjo teigimu, taip pastatyta transporto priemonė netrukdytų specialiosioms tarnyboms pravažiuoti. Pareiškėjas dėl KET 150.15 punkto, nurodė, kad šis punktas nagrinėjamu atveju negali būti interpretuojamas, nes nusižengimas nebuvo padarytas pačioje gatvėje, o kiemų teritorijoje. Nusižengimo vietoje nėra nei ženklų, nei draudžiančių kelio linijų, kelio plotis tiek įvažiavimo, tiek pravažiavimo yra didelis, todėl jis laiko, kad automobilis buvo paliktas stovėti leistinoje vietoje. Kai kieme yra vietų, toje vietoje nestato automobilio. 150.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Policijos atstovai ir liudytojas nurodė apie matomumo trukdymą, tačiau minėtame punkte KET nieko nekalba apie matomumą, todėl prašo teismo šios aplinkybės nevertinti. Automobilius galima statyti visur, kur yra nepažeidžiami KET 150 punkto reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, buvo paliktas pakankamas kampas išvažiuoti automobiliui be jokių papildomų manevravimų.
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas Deividas Markinas prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad taip pastatyta transporto priemonė trukdė matomumui, nematomos atvažiuojančios transporto priemonės. Taip pastatytas automobilis kelia grėsmę eismo saugumui, toje vietoje nebuvo įrengta transporto priemonių stovėjimo vieta. Liudytojo (pranešėjo) automobilis yra visureigis ir pareiškėjo automobilis galėjo trukdyti tiek matomumui, tiek pravažiavimui. Atstovo teigimu, nebuvo matomi iš kairės pusės atvykstantys automobiliai. KET 150.15 punktas numato, kad reikia palikti 5 m atstumą nuo patekimo į teritoriją. Pareiškėjas V. V. per epolicija.lt pateikė pareiškimą ir 4 nuotraukas, dėl to, jog pastatyta transporto priemonė apsunkino išvažiavimą tiek matomumo, tiek manevringumo prasme. Įvykio vietoje nėra kelio ženklo „Gyvenamoji zona“, todėl laikoma, kad pažeidimas padarytas gatvėje.
Liudytojas V. V. nurodė, kad su skundą padavusiu asmeniu yra ne giminaičiai, asmens nepažįsta. Įvykis įvyko seniai, todėl visų aplinkybių gerai nepamena. Prieš tai, ne nagrinėjamu atveju, toje pačioje vietoje, buvo paliktas stovėti kitas automobilis, kuris trukdė išvažiuoti/įvažiuoti į kiemą. Nagrinėjamu atveju, neprisimena, ar jis važiavo namo, ar išvažiavo ir ten stovėjo automobilis Škoda. Jam reikėjo įvažiuoti į prie namų esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilis buvo pastatytas prie pat pakeliamo užtvaro. Kitoje gatvės pusėje taip pat stovėjo automobiliai. Iš kiemo važiuojant pro pakeliamą užtvarą turėjo papildomai manevruoti. Automobilis stovėjo prie pat pakeliamo užtvaro, pravažiavimas labai siauras, todėl turėjo papildomai manevruoti. Toje vietoje kelias yra platesnis, nes tuo keliu važiuojama dar ir į kitus kiemus, be to, prie pat tos vietos, kur stovėjo automobilis, kelias veda ir į vaikų darželį. Papildomas manevravimas pasireiškė tuo, kad reikėjo važiuoti pirmyn ir atgal. Paliktas stovėti automobilis buvo kaip kliūtis. Automobilis buvo pastatytas netinkamai. Tą dieną, nors automobilis buvo netinkamai pastatytas, jis įvažiavo į savo kiemo automobilių stovėjimo aikštelę. Jam į aikštelę reikėjo sukti į dešinę pusę. Automobilis stovėjo prie tos „suapvalintos vejos“. Jam trukdė įsukti į dešinę pusę, į aikštelę, nes lygiagrečiai gatvėje stovėjo kiti automobiliai, todėl pravažiavimo tarpas buvo pakankamai siauras. Išvažiuoti iš aikštelės taip pastatytas automobilis trukdė žymiai labiau. Neatsimena, ką policijos pareigūnams rašė, taip pat neprisimena pačio įvykio aplinkybių. Su byloje esančiu rašytiniu paaiškinimu nesutinka. Paaiškinimą rašė policijos pareigūnas, jis pasirašė paaiškinimą. Išvažiuojant iš aikštelės, greičiausiai stovėjo kitas, ne pažeidėjo automobilis. Kažkada anksčiau toje pačioje vietoje taip pat buvo paliktas stovėti automobilis galimai kitas, kuris trukdė išsukti iš kiemo, į kairę pusę, nes buvo apsunkintas matomumas, užtvaras užsidaro, jis per pastatytą automobilį nemato kitų transporto priemonių, o reikia važiuoti. Ar išvažiuojant jam trukdė būtent šis automobilis, jis neprisimena.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjęs skundžiamą Institucijos nutarimą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat pateiktą medžiagą, išklausęs T. S., Institucijos atstovo bei liudytojo parodymų, teismas konstatuoja, jog Institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai įvertino T. S. veiksmus bei priėmė nutarimą.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.10 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas konstatuojamas nuo jo padarymo momento. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga vertinti, ar T. S. veiksmais buvo pažeisti Institucijos nutarime nurodyto KET 150.10 punkto reikalavimai.
T. S. neneigia, jog paliko stovėti automobilį, kaip užfiksuota nuotraukose, tačiau jo teigimu, paliktas automobilis nekliudė kitiems vairuotojams, atsižvelgus į jo pateiktus išmatavimus : konkretūs duomenys apie pravažiavimo plotį (4,4 m), įvažiavimo plotį (5,5 m) ir įsukimo kampą (110 laipsnių).
Bylos duomenimis administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, gavus V. V. pranešimą, kuriame nurodoma, kad prie (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo automobilių aikštelės išvažiavimo pastatytas automobilis, kuris trukdo įvažiuoti ir išvažiuoti. Įvykio kaltininkas nežinomas, transporto priemonė Skoda Oktavia, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis transporto priemone Skoda Oktavia, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), naudojosi pareiškėjas T. S..
Liudytojas V. V. 2025 m. kovo 14 d. paaiškinime nurodė, kad paliktas stovėti automobilis trukdė įsukti į stovėjimo aikštelę. Seniau buvę atvejų, kad taip palikti stovėti automobiliai trukdė išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės.
Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad pastatytas automobilis apsunkino jam įvažiavimą į aikštelę, kadangi kitoje gatvės pusėje stovėjo automobiliai, jis negalėjo iš karto automobiliu įsukti į aikštelę, reikėjo manevruoti. Liudytojas negalėjo patvirtinti, ar būtent pareiškėjo automobilis trukdė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Išvažiuojant iš aikštelės, aikštelės užtvaras užsidaro, automobiliu reikia išvažiuoti, o taip pastatytas automobilis apsunkina matomumą.
Šioje administracinio nusižengimo byloje pateikti objektyvūs įrodymai – fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuotas transporto priemonės stovėjimo būdas (automobilis Skoda Octavia valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovi lygiagrečiai su suapvalinta žaliąja zona, prie įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, apsaugotą pakeliamu užtvaru), kuris teismo vertinimu, nebuvo tinkamas, trukdė transporto priemonėms įvažiavimą (išvažiavimą) į automobilių stovėjimo aikštelę, apsunkino matomumą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta vairuotojų atsakomybė apima visus atvejus, kai dėl atsakomybėn traukiamo vairuotojo kaltės yra trukdoma kitiems eismo dalyviams galimybė judėti (įvažiuoti į tam tikrą vietą, išvažiuoti iš jos, įlipti/išlipti į / iš transporto priemonę ir t. t.). Šis draudimas apima ne tik konkretaus asmens (šiuo atveju V. V.) interesų netrukdomam bet kada įvažiuoti (išvažiuoti) iš automobilių stovėjo aikštelės, apsaugotos pakeliamu užtvaru, bet ir bendro eismo ir visuomenės saugumo šiuo aspektu užtikrinimą, siekiant, kad nebūtų ribojamos nei pavienių asmenų, nei valstybės ar savivaldybės institucijų, nei specialiųjų tarnybų galimybės esant reikalui be trukdymų patekti į teritorijas, pastatytas transporto priemones, jas patraukti, atlikti su jomis reikiamus veiksmus ir pan.
Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 4d. nutartyje nurodė, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį aptariamu atveju galėtų kilti net ir tada, jeigu užstatytoms transporto priemonėms egzistuotų teorinė techninė galimybė manevruojant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nors šioje byloje tokia galimybė nėra nustatyta ( administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-148-380/2025).
Byloje nėra duomenų, jog nusižengimo padarymo laiku ir vietoje buvo kelio ženklas „Gyvenamoji zona“. Skundžiamame nutarime nurodytos faktinės įvykio aplinkybės : 2025 m sausio 15 d. 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini).
Gyvenamojoje zonoje galioja griežtos eismo taisyklės, užtikrinančios pėsčiųjų ir transporto priemonių saugumą, tačiau išskirtinių reikalavimų automobilio sustojimui nėra, išskyrus draudimus lenkti, ilgai stovėti įjungus variklį ar palikti sunkias transporto priemones. Todėl teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog Kelių eismo taisyklių turi būti laikomasi ir gyvenamųjų namų teritorijoje ir laiko, jog administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, kitų nei KET 150.10 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatė, atsiliepime nurodė, jog T. S. galimai pažeidė KET 150.15 punktas aiškiai numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
T. S., turėdamas teisę vairuoti, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (KET 5p.). Taip pat atsižvelgus į 9 punkto reikalavimus, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. T. S. nurodyti išmatavimai jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nešalina, nes trukdymas kitiems eismo dalyviams pasireiškė ne tik papildomu manevravimu, siekiant įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, kai T. S. automobilis stovi greta įvažiavimo į aikštelę, bet ir apsunkino matomumą, KET 150.10 punkte numatytas draudimas sustoti ir stovėti, kuris kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų įrodymų pakanka T. S. kaltei pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pagrįsti. Dėl to T. S. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jis Institucijos 2025 m. kovo 28 d. nutarimu buvo pagrįstai ir teisingai už tai nubaustas.
Už administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį numatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur. Institucijos 2025 m. kovo 28 d. nutarimu už šį administracinį nusižengimą T. S. buvo paskirta minimali 30 Eur dydžio bauda. Teismas nenustatė, kad parenkant baudos dydį buvo padaryta pažeidimų, bauda buvo paskirta tinkamai, laikantis jos skyrimo taisyklių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, skundas netenkinamas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2025 m. kovo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1482-2025 paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo T. S. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2025 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1482-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, T. S..
Teisėja [pasirašytas elektroniniu parašu] Aksinija Žemantauskienė