Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl termino palikimui, atsiradusiam pareiškėjų motinos Z. J. mirties dieną, t. y. 1999 m. lapkričio 29 d., priimti atnaujinimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomos 1964 metų redakcijos CK nuostatos. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 1964 metų CK 569 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis 1964 metų CK 587 straipsnio 1-3 dalimis, palikimas turėjo būti priimamas kreipiantis į notarą per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. 1964 metų CK 588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Procesinė bylų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose. Tačiau juose, kaip ir materialinį teisinį santykį reglamentuojančiame CK, nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Atsižvelgdamas į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad procesinis sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys).

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti dėl sąžiningo nežinojimo, kad buvo atkurta nuosavybė į paveldimą turtą.

Bylos duomenimis ir pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog pareiškėjos S. A. ir R. D. yra palikėjų, t. y. motinos Z. J., mirusios 1999 m. lapkričio 29 d., ir tėvo V. J., mirusio 1993 m. vasario 17 d., dukros (S. A., R. D. gimimo liudijimų, Z. J., V. J. santuokos sudarymo akto įrašo, mirties liudijimų kopijos). Paskutinė pareiškėjų tėvų Z. J. ir V. J., buvusių santuokoje, gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Plungėje. Po tėvo V. J. mirties (1993 m. vasario 17 d.) likusį palikimą – piniginį indėlį ir investicinę sąskaitą, priėmė pareiškėjų motina Z. J. (1994 m. kovo 14 d. Plungės rajono notarės Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą kopijos duomenys). Duomenų apie tuo metu egzistavusį kitą V. J. palikimą nėra. Pareiškėjų paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos S. A. ir R. D. yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, paveldint mirusios motinos Z. J. palikimą. Pareiškėjų teigimu, po motinos Z. J. mirties pareiškėjos dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pagal V. J. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko V. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (3.0000 ha žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., Šiaulių apskr.), Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 71-10519-11396 nusprendė atkurti nuosavybės teises V. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3.0000 ha žemės, atlyginant kompensuojant pinigais. Plungės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Audronės Vaitkuvienės 2019 m. kovo 4 d. pažymos duomenimis, po V. J. mirties 1993 m. vasario 17 d., palikimą priėmė ir 1994 m. kovo 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą gavo jo sutuoktinė Z. J., po Z. J. mirties 1999 m. lapkričio 29 d. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė.

Vertinant sąlygų praleistam įstatyme nustatytam terminui atnaujinti egzistavimą, atkreipiamas dėmesys į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, byloje nėra jokių duomenų, jog palikimo atsiradimo momentu palikėjai Z. J. priklausė koks nors turtas, į kurį būtų galėję pretenduoti įpėdiniai. Nors pareiškėjų tėvas V. J. dar iki savo mirties buvo kreipęsis į atsakingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, realus sprendimas, susijęs su prašymo pagrįstumo vertinimu, buvo priimtas 2000 metais, jau po jo mirties. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos žinojo ar galėjo žinoti apie egzistuojančią teisę palikėjams (jų tėvams) ateityje įgyti nuosavybės teises į turtą, t. y. 3.000 ha žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. Antra, 2000 metais Šiaulių apskrities viršininko administracija išsprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nevertindama tokio proceso tikslingumo asmenų, kurių vardu atkuriamos nuosavybės teisės, palikimo priėmimo aspektu. Pareiškėjos, neatsižvelgiant į akivaizdžiai praleistą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, valstybės institucijos buvo vertinamos kaip asmens, kurio vardu atkuriamos nuosavybės teisės, įpėdinės, todėl joms 2019 m. sausio 4 d. buvo išsiųstas 2000 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 71-10519-11396, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės jų mirusiam tėvui. Trečia, nors pareiškėjos, gavusios 2019 m. sausio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštą Nr. 30SD-30-(14.30.104.), nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui, atsiradusiam po jų tėvų mirties priimti, t. y. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, tačiau kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Ketvirta, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjų prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Nurodytų aplinkybių visuma vertinama kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties, paneigtų nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslingumą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido, nors ir itin ženkliai bei dėl nežinojimo, kad buvo atkurta nuosavybė į paveldimą turtą, be to, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, išreikšdamos valią palikimui priimti, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas, terminas palikimui, atsiradusiam po jų motinos Z. J. mirties 1999 m. lapkričio 29 d., priimti atnaujinamas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų S. A. ir R. D. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos Z. J., gimusios 1923 m. vasario 2 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. lapkričio 29 d., priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.