- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1-3167-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44324-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. B. 2019 m. spalio 16 d. apie 17.45 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija.
L. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 16 d. susitiko su pažįstamu asmeniu, kuriam teikia psichologinę pagalbą. Minėtas asmuo paprašė nuvažiuoti į kioską nupirkti alaus, kurį kartu gėrė L. B. mamai priklausančiame automobilyje. Jie išgėrė du ar tris litrus 7,3 proc. stiprumo alaus. Kadangi automobilis stovėjo prie kiosko, dėl saugumo L. B. norėjo pastatyti jį daugiabučio namo kieme. Paragintas draugo, L. B. pradėjo važiuoti, tuomet sustabdė policijos pareigūnai. Nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo praėjo maždaug 20 minučių, vairuodamas jautėsi apsvaigęs. Patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, su tokiais alkotesterio rodmenimis sutiko iš karto. L. B. parodė, kad negėrė jau beveik dvidešimt metų, buvo abstinentas, nes gydė žmones, turinčius priklausomybes. Jis domėjosi psichologija savarankiškai, perskaitė daug knygų, todėl nusprendė padėti žmonėms. Šiam tikslui nusipirko apleistą mokyklą ir ateityje planuoja atidaryti reabilitaciją priklausomybę turintiems asmenims ar vaikų namus. Pagalbą suteikė maždaug 20–30 žmonių. Šiuo atveju jis tik norėjo patraukti automobilį ir perstatyti jį į kitą vietą, nes automobilio bagažinėje laikė 800 Eur vertės įrankius, kuriuos galėjo pavogti. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl to.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis L. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. patruliuojant kartu su tyrėja V. S., apie 17.13 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), stovi automobilis Audi 80, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus ir planuoja važiuoti. Atvykus nurodytu adresu, minėtas automobilis stovėjo šalia kioskų, tačiau netrukus vairuotojas pradėjo važiuoti. Policijos pareigūnai, panaudodami šviesos ir garso signalą, sustabdė automobilio Audi 80 vairuotoją ir nustatė, kad tai – L. B.. Bendraujant su L. B., jautėsi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Apie 17.48 val. alkotesteriu buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. L. B. paaiškino, kad atvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Apie 18.07 val. atlikus pakartotinį patikrinimą, L. B. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas (b. l. 28–29).
Tyrėjo K. S. 2019 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 9).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. spalio 16 d. 17.16 val. gautas pranešimas, kad automobilyje Audi 80, stovinčiame prie kioskų kitapus gatvės nuo parduotuvės „Norfa“, sėdi neblaivūs asmenys ir galimai ruošiasi važiuoti. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas yra L. B., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, antru – 1,89 promilių neblaivumas. (b. l. 8).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0219 rodmenų kopijos patvirtina, kad kaltinamajam L. B. 2019 m. spalio 16 d. 17:48:33 val. buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18:07:23 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas (b. 1. 12–15).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1088749 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 11).
2019 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad L. B. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis pasirašytinai sutiko su alkotesterio rodmenimis (b. l. 10).
2019 m. spalio 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas juodos spalvos automobilis Audi 80, pastatytas šalia namo (duomenys neskelbtini). Vairuotojo langas atidarytas, automobilio salone mėtosi tuščios pakuotės ir tuščias vyno butelis (b. l. 16–18).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. B. (b. l. 49). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Audi 80 kaina be PVM yra 463 Eur (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad L. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi 80, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino L. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu L. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes su draugu stovinčiame automobilyje gėrė alų, vėliau nusprendė perstatyti automobilį į kitą vietą. Tai, kad L. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo 2019 m. spalio 16 d. tarnybinis pranešimas, 2019 m. rugsėjo 4 d. neblaivumo nustatymo aktas; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d.).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. B. 2019 m. spalio 16 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos A. B. atsakomybei.
Žemesnės instancijos teismas
L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su savo motina sutaria labai gerai, dirba toje pačioje įmonėje, todėl matosi kiekvieną dieną, kartu pietauja. Motina visada juo rūpinosi, niekada nemušė, elgėsi laba gerai. Motiną laiko autoritetu, visada klauso jos patarimų, padeda, kai jai reikia pagalbos. L. B. ir jo motina gyvena tame pačiame mieste, tik skirtinguose mikrorajonuose. Jis kiekvieną dieną užsuka pas mamą pusryčiauti arba pietauti. Motinai pasakojo apie įvykį, kurį ji vertina neigiamai.
Galima laiduotoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo labai sukrėsta dėl tokio sūnaus elgesio. Jam greit bus keturiasdešimt metų, bet jis tik metai laiko gyvena atskirai. Niekada nėra mačiusi sūnaus išgėrusio, jis buvo abstinentas. Namuose visada buvo pareigingas, darbštus, padedantis, kai tik reikia. Sūnus padėdavo draugams, turintiems priklausomybę alkoholiui, visada jiems sakydavo, kad tai negerai. Apie įvykį sūnus pasakojo ir teigė, kad padarė klaidą, labai dėl to gailisi. Šeimoje alkoholis taip pat nėra toleruojamas, vartojama nebent per šventes, problemų su alkoholiu niekas neturi. A. B. visą gyvenimą dirba, neturėjo jokių nuobaudų, šiuo metu dirba vyro įkurtoje įmonėje buhaltere. Su sūnumi kiekvieną dieną matosi darbe, todėl nuolat bendrauja, mano, kad yra savo sūnui autoritetas. Taip pat su sūnumi bendrauja savaitgaliais, kai atvyksta į kaimą. Moteris nurodė, kad stengsis, jog toks sūnaus elgesys daugiau nepasikartotų.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis L. B. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl L. B. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Jis neteistas (b. l. 52), ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis nedirba (b. l. 55), bet, pasak kaltinamojo, jis padeda šeimai priklausančioje įmonėje; duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra; trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau neturėjo administracinių nuobaudų už vairavimą išgėrus, padaryti administraciniai pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais (važiavimas autobusu be bilieto, šaunamojo ginklo nešiojimas esant neblaiviam) (b. l. 53– 54). Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną A. B. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. B. su jo motina sieja artimi santykiai. Jie kartu dirba toje pačioje įmonėje, matosi ir bendrauja kiekvieną dieną. L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad motina jam yra autoritetas, klauso jos patarimų. Iš teismui pateiktų ir jo surinktų dokumentų matyti, kad A. B. anksčiau neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais (važiavimas viešuoju transportu be bilieto, transporto priemonės neapdraudimas civilinės atsakomybės draudimu). Be to, ji dirba buhaltere, teigiamai charakterizuojama darbovietėje. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima savo sūnui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką L. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, L. B., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir aštuonių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė paskirti L. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą vieneriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Audi 80 vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
L. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad kaltinamasis vairavo automobilį pavakario metu Vilniaus mieste. Nors jam nustatytas neblaivumas ne itin žymiai viršija 1,51 promilių neblaivumą, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau L. B. alkoholį vartojo viešoje vietoje stovinčiame automobilyje ir po to netrukus važiavo juo. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, L. B. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, savo kaltę pripažino dėl padarytų veiksmų, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, L. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kuris skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 17 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo L. B., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Audi 80. Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Audi 80 nuosavybės teise priklauso A. B. (b. l. 49). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – A. B., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis, pagrįstumo. Kaip minėta, kaltinamasis vairavo automobilį Vilniaus mieste pavakario metu. Be to, jis alkoholį vartojo automobilyje, kurį pasistatė viešoje vietoje, kas rodo kaltinamojo tyčios kryptingumą vairuoti esant neblaiviam. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl ko būtų kilusi būtinybė vairuoti automobilį. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad, pasak kaltinamojo, jis norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą apsisaugant dėl galimos įrankių vagystės, nes tai nebuvo priežastis važiuoti automobiliu ir kelti grėsmę kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų pasistatęs automobilį draudžiamoje vietoje, todėl turėjo galimybę jį ten palikti stovėti. Kitu atveju, jis turėjo galimybę prašyti blaivaus artimojo ar draugo, kad transporto priemonę perstatytų (nuvažiuotu ja) į kitą vietą. Minėtos aplinkybės rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą. Reikšminga ir tai, kad prieš pradėdamas vairuoti būdamas neblaivus, L. B. turėjo įvertinti, kokius neigiamus padarinius toks elgesys gali jam sukelti. L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padeda žmonėms, turintiems priklausomybę alkoholiui, todėl savo elgesiu turėjo rodyti teigiamą pavyzdį kitiems. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas konfiskuoti automobilio Audi 80 vertę atitinkančią pinigų sumą (463 Eur be PVM) valstybės naudai, nes nenustatyta, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo L. B. konfiskuotina automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y 463 Eur be PVM, valstybės naudai (b. l. 48).
VI. Kiti klausimai
L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 43, 46–47). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad L. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš L. B. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas nuo 2019 m. spalio 16 d. 17.48 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 12.00 val. (viena diena) (b. l. 33, 34).
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Audi 80 nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 17 d. išlaidos, kurias sudaro 1,02 Eur (b. l. 21–26). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš L. B..
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. B., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti L. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 17 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš L. B. automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 463 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus) valstybės naudai.
L. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, L. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Priteisti iš L. B. 1,02 Eur (vieno euro ir dviejų euro centų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Išaiškinti L. B. ir A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti L. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.