Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (dėl J. B.) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl L. M.) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl T. K.) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Iš A. L. nukentėjusiajam J. B. priteista 29,73 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys dėl 149,87 Lt turtinės ir 49500 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nustatyta, kad nepilnamečiui A. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, nepilnamečio A. L. tėvai R. L. ir L. L. turi nukentėjusiajam J. B. atlyginti 29,73 Lt turtinę ir 500 Lt neturtinę žalą.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas K. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), 2010-12-21 apie 19 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie seniūnijos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, priėjęs prie pro šalį einančio J. B., iš kumščio vieną kartą trenkė į veido sritį, spyrė ne mažiau vieno karto į šoną ir taip nuvertęs ant žemės, spyrė nenustatytą skaičių smūgių gulinčiam J. B. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), 2011-04-24 apie 22 val. 30 min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – gatvėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, priėjęs prie L. M., iš kumščio ne mažiau vieno karto trenkė į veido sritį, šiam nugriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau 10 smūgių gulinčiam L. M. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir su K. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-05-20 apie 19 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – gatvėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, K. P. priėjus prie T. K., suėmus už kaklo ir parvertus jį ant žemės, jis, K. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, spyrė nenustatytą skaičių kartų gulinčiam T. K. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. nesutinka su Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir prašo griežtai nubausti nusikaltėlius, jam iš A. L. tėvo R. L., A. P., A. K. bei A. P. priteisti 50000 Lt už padarytą sveikatos sutrikdymą, taip pat už keliones pas gydytojus ir į policiją, už spynas ir vaistus.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad R. L., A. P. ir A. L. jam suvaržė laisvę, sutrikdė sveikatą ir pasisavino jo daiktus.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad į Šiaulius, į vieną pusę, autobuso bilietas kainuoja – ,,...17 su centais...“, į Joniškį, į vieną pusę, bilietas kainuoja 10 Lt, į Pakruojį – 12,30 Lt. Be to, pažymi, kad pirko ir iki šiol perka gydytojo R. M. nurodytus vaistus, ir nesutinka su ekspertu Gregoire Abi Chaker.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, prokurorė, nuteistasis A. L., jo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. L. bei gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį, kad iš viso skundžiamu nuosprendžiu A. L. yra nuteistas už padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., iš kurių tik viena padaryta prieš nukentėjusįjį apeliantą J. B.. Kiti baudžiamojo proceso dalyviai, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 str. 1 d. nuostatas turintys teisę paduoti apeliacinius skundus, šia teise nepasinaudojo, todėl preziumuojama, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už du nusikaltimus, padarytus atitinkamai prieš L. M. ir T. K., apeliacine tvarka neapskųsta. Taigi kolegija patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu ir kiek tai susiję su prieš apeliantą padaryta nusikalstama veika (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl A. L. kaltės, nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo J. B. sveikatą ir pažeidus viešąją tvarką. Iš esmės, to apeliaciniu skundu neginčija nei nukentėjusysis. Tačiau apeliacinio skundo argumentais nukentėjusysis J. B. deklaruoja manymą, kad nuteistas byloje turėjo būti ne tik A. L., bet ir R. L. bei A. P., nes ir jie, apelianto nuomone, suvaržė jo laisvę, sutrikdė sveikatą bei pagrobė jo daiktus. Be kita ko, apeliantas skundu civilinį ieškinį jam prašo priteisti bendrai ir iš liudytojų A. K. bei A. P., tačiau kokiu neteisėtu elgesiu pastarieji prisidėjo prie jam atsiradusios žalos padarymo, nenurodo. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tokie nukentėjusiojo pareiškimai grindžiami ne byloje surinktais duomenimis, o subjektyviomis emocijomis.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesvarstė nei R. L., nei A. P., nei A. K., nei A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimo, nes minėti asmenys nebuvo kaltinti nusikalstamų veikų padarymu ir teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojais.

Pažymėtina, kad BPK 255 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal subjektus ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Iš kaltinamojo akto, kurio surašymu buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje ir apie ką buvo informuotas apeliantas, matyti, kad pagal BK 284 str. 1 d. atitinkamai buvo kaltinami tik A. L. ir K. P., dėl kurio nuosprendis neapskųstas (2 t., 2–9 b. l.). Taigi perduota nagrinėti teisme byla, kurioje A. L. kaltinamas trijų nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., padarymu, o K. P. kaltinamas vieno tokio nusikaltimo padarymu (2 t., 11–12 b. l.).

Pagal BPK 219, 255, 256 str. kaltinamasis aktas yra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išeities pozicija. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar pakeisti veikos kvalifikaciją ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, sunkinantį kaltinamojo teisinę padėtį. Prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, kuris pasunkintų kaltininko teisinę padėtį, gali pareikšti tik prokuroras ir kiti BPK 256 str. nurodyti asmenys, tarp jų nukentėjusysis. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusysis J. B. neprašė pakeisti pareikštų kaltinimų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų taisyklių.

Be to, kas aptarta, apeliantas prašo nuteistajam A. L. inkriminuoti kelias papildomas faktines aplinkybes – kad nuteistasis suvaržė jo laisvę, pasisavino daiktus. Šiuo atveju, vėlgi, pažymėtina, kad teismas negali savo iniciatyva keisti faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių iš esmės skirtingomis. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tuo atveju, kai pri­si­de­da tos pa­čios nu­si­kal­stamos veikos epizodai, iš es­mės pa­si­kei­čia nu­si­kals­ta­mų veiks­mų ap­im­tis, nu­si­kal­stamos veikos pa­da­ry­mo laikas, vie­ta, bū­das ir panašiai, jei­gu tai tu­ri įta­kos vei­kos kva­li­fi­ka­ci­jai, baus­mei ar ki­taip suvaržo tei­sia­mo­jo tei­sę į gy­ny­bą (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, nu­sta­tan­čias teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo ri­bas (BPK 279–282 str.)“ 7 punkto 2 dalis). Vadinasi, ir šiuo atveju apylinkės teismas, taikydamas Baudžiamojo proceso įstatymą, klaidos nepadarė.

Tiesa, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimai pagal BK 294 str. 2 d. buvo pareikšti R. L. ir A. P. (1 t., 65; 70 b. l.). Pastarieji buvo įtariami ir tuo, kad 2010-12-21 apie 20 val. Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kartu naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, liepė lipti į nenustatytą automobilį, iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukę mobilaus ryšio telefoną ir raktus su grandinėle, smaugė, ne mažiau 5 kartų trenkė iš alkūnės nukentėjusiajam į veidą ir padarė J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad R. L. ir A. P. suformuluotose įtarimuose minimos faktinės aplinkybės apie laisvės suvaržymą, sveikatos sutrikdymą ir daiktų pagrobimą, kurias skunde deklaravo ir nukentėjusysis. Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl R. L. ir A. P. pareikštų įtarimų 2011-07-14 prokurorės nutarimu buvo nutrauktas (1 t., 73–75 b. l.), nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 str. 2 p.). Apie priimtą nutarimą buvo pranešta nukentėjusiajam J. B. (1 t., 76 b. l.), prokurorės nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl baudžiamasis procesas tuo pačiu pagrindu R. L. ir A. P. atžvilgiu negali būti pradedamas (BPK 3 str. 1 d. 8 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl R. L., A. P., A. K., A. P. galimos baudžiamosios atsakomybės, kaip skundu prašo apeliantas.

Be to, kas paminėta, apeliantas kritikuoja ir teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo griežtai nubausti nusikaltėlius, tačiau, iš esmės, nenurodo jokių argumentų, kodėl jis mano, kad A. L. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. L. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius) nepažeidė, aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, nenurodė nei apeliantas. A. L., kaip nepilnamečiui, pirmą kartą už nusikaltimus teisiamam asmeniui už 2010-12-21 viešosios tvarkos pažeidimą buvo paskirta pagal griežtumą vidutinė bausmė – laisvės apribojimas, kurio terminas artimas BK 48 str. 2 d. numatytam tokios bausmės vidurkiui, todėl tokia bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia ir keisti nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašė priteisti jam 50000 Lt už padarytą sveikatos sutrikdymą, taip pat išlaidas dėl kelionių pas gydytojus ir į policiją, už spynas ir vaistus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo atstovas prašė priteisti nukentėjusiajam 129,73 Lt turtinės (53,60 Lt kelionės išlaidų, 76,13 Lt, išleistus vaistams) ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip minėta ankščiau, patirtos nukentėjusiojo turtinės žalos dydis bet kuriuo atveju turi būti pagrįstas. Apylinkės teismas pripažino pagrįstas nukentėjusiojo išlaidas autobusų bilietams 2010-12-22, 2010-12-23, 2010-12-29 du kartus vykstant į medicinos įstaigą ir vieną kartą pas ekspertą, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis J. B. 2010-12-30 ir 2011-03-18 taip pat vyko į policiją, į Pakruojį, kur su juo buvo atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai (1 t., 20; 67 b. l.). Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų med. dokumentų (2 t., 179–184), apeliantas buvo siunčiamas konsultacijai į Všį Joniškio ligoninę. Taigi nukentėjusiojo turėtos kelionės išlaidos į Joniškį 2011-01-12 buvo susijusios su ikiteisminio tyrimo atlikimu, t. y. su nuteistojo padaryta nusikalstama veika. Todėl kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos kelionės išlaidos – 53,60 Lt (1 t., 44–45 b. l.) – yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš nuteistojo. Taip pat apeliantas nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų gydymo turėjo išlaidų vaistams ir pateikė tai patvirtinantį pirkimo kvitą 76,13 Lt sumai (1 t., 45 b. l.), o kartu su apeliaciniu skundu pateikė lapelį su vaisto pavadinimu ir gydytojo R. M. parašu (2 t., 147 b. l.). Apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė minėtos sumos iš kaltininko, motyvuodamas tuo, kad vaistai buvo įgyti praėjus 20 dienų po padarytų sužalojimų. Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų kopijų, būtent 2011-01-12, kai buvo perkami vaistai, nukentėjusysis lankėsi pas gydytoją R. M.. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo J. B. išlaidos medikamentams yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš nuteistojo. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 str. 2 d., taip pat ir į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

Kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis J. B. dėl nusikalstamų nuteistojo A. L. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, neabejotina, kad patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Visa tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai apelianto savijautai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstami veiksmai, kuriais nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę nuteistojo kaltę. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nors kaltininkas yra nepilnametis, mokosi ir nedirba, savo turto neturi, tačiau turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Kolegija pažymi, kad kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ilgalaikius, liekamuosius, negatyvius reiškinius J. B. savijautai dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepakankamai įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė neteisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam.

Kolegija, įvertinusi paminėtas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad neturtinės žalos atlyginimo suma apeliantui turi būti didesnė, tačiau ne tokio dydžio, koks nurodomas apeliaciniame skunde (50000 Lt) ar įvardytas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (5000 Lt). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala turi būti padidinta iki 3000 Lt. Todėl ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš apeliacinio proceso metu pateiktų pinigų priėmimo kvitų (Serija LAT Nr. 590285 ir Serija LAT Nr. 498753) (2 t., 177–178 b. l.) matyti, kad už teisinę pagalbą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. advokatei J. G. sumokėjo 121 Lt, o advokatui V. Skaburskui – 300 Lt. Taigi nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš nuteistojo A. L..

CK 6.276 str. 2 d. reglamentuoja atvejį, kuomet nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Tokiu atveju jo tėvai ar kiti materialiai už jį atsakingi asmenys turi atlyginti nepilnamečio padarytą žalą (subsidiarioji atsakomybė). Todėl nuteistajam nepilnamečiui A. L. neturint turto ar pajamų žalai bei nukentėjusiojo turėtoms proceso išlaidoms atlyginti, žala ir proceso išlaidos turi būti išieškomos iš jo atstovų pagal įstatymą R. L. ir L. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

nutaria:

pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį:

Iš nuteistojo A. L. nukentėjusiajam J. B. priteistą turtinę žalą padidinti iki 129,73 Lt, o priteistą neturtinę žalą padidinti iki 3000 Lt. A. L. iki jam sulaukiant pilnametystės neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą išieškoti iš R. L. ir L. L..

Priteisti iš nuteistojo A. L. nukentėjusiajam J. B. 421 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. A. L. iki jam sulaukiant pilnametystės neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų proceso išlaidoms atlyginti, šias išlaidas išieškoti iš R. L. ir L. L..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.