- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N1-123-284/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00534-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Civilinis atsakovas
- R. L., L. L.
- Kaltinamasis
- K. P.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjams advokatams V. S.,Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiesiems J. B.,jo atstovui advokatui K. V., L. M.,T. K., įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams R. L. ir L. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas 2010-06-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai,2011-02-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284str.1d.,284str.1d. BK 63str.1d.,4d. subendrinta bausmė-1m 6mėn. laisvės apribojimo, BK 63str.1d.,4d.,9d. –subendrinta su 2010-06-08 nuosprendžiu paskirta 1m 6mėn. laisvės apribojimo bausme,galutinė bausmė –laisvės apribojimas 1m 10 mėn.,teistumas neišnykęs
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.
A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis,besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo,neteistas,2011-02-03 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu,vadovaujantis LR BK 93str.,nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284str.1d. atleistas ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas,paskirta auklėjamojo poveikio priemonė-įspėjimas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,284str.1d.,284str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. L., būdamas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), 2010-12-21,apie 19val. Pakruojo rajone, Ž. miestelyje, viešoje vietoje-prie seniūnijos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams ,priėjęs prie pro šalį einančio J. B., iš kumščio vieną kartą trenkė į veido sritį ,spyrė ne mažiau vieno karto į šoną ir taip nuvertęs ant žemės, spyrė nenustatytą skaičių smūgių gulinčiam J. B. į įvairias kūno vietas ,tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, kaltinamasis A. L. ,būdamas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), 2011-04-24,apie 22val. 30min., Pakruojo rajone, Ž. miestelyje, viešoje vietoje- gatvėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams ,priėjęs prie L. M., iš kumščio ne mažiau vieno karto trenkė į veido sritį ,šiam nugriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau 10 smūgių gulinčiam L. M. į įvairias kūno vietas ,tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, kaltinamieji K. P. ir nepilnametis A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2011-05-20,apie 19val., Pakruojo rajone, N. k., viešoje vietoje- gatvėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams , K. P. priėjus prie T. K., suėmus už kaklo ir parvertus jį ant žemės, A. L., K. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, spyrė nenustatytą skaičių kartų gulinčiam T. K. įvairias kūno vietas ,tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais abu kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2010 m. gruodžio 21 d., apie 19 val. J. B. ėjo ir sustojo prie jo Ž. centre prie seniūnijos. Jis tuo metu ėjo su draugais. Išgėręs nebuvo. Kumščiu jam į veidą netrenkė, ant žemės neparvertė, tiesiog ėjo ir prasilenkė, jokio konflikto nebuvo. Anksčiau su J. B. nesipyko, piktumo neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes tyrėja S. V. liepė prisipažinti, sakė, kad tada viskas greičiau baigsis (I tomas, b.l. 62) Kartu su juo buvo draugai, kurie yra liudytojai. Neturėjo J. B. mušti ir jo draugai. Jam tyrėja sakė, kad jam nieko nebus, todėl prisipažino. Tyrėja jam taip sakė savo kabinete, policijoje, advokato tuo metu nebuvo. Po to apklausoje advokatas dalyvavo. Su advokatu, prisipažindamas dėl nusikaltimo, nesitarė. Liepos mėnesį, tyrėjai jam pareiškus įtarimą, po savo parodymais pasirašė. Kokius parodymus tyrėjai davė liepos mėnesį, neprisimena. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l. 160) surašyti teisingai. Su nukentėjusiuoju L. M. nebendrauja, tik yra pažįstami. 2011 m. balandžio 24 d. buvo šokiuose, kurie vyko Ž. kultūros namuose. Buvo blaivus. Matė, kad L. M. stovėjo lauke prie kultūros namų durų. Jis su juo nesikalbėjo. Žino, kad L. M. buvo tą dieną sumuštas. Matė, kad jam buvo sumušta lūpa. Jis pats L. M. nesumušė, nespardė. Nežino, kas sumušė L. M.. Su L. M. pykdavosi prieš dvejus metus, mano, kad L. M. jam kerštauja, todėl jis ir parašė tokį pareiškimą. Nematė, kas L. M. sumušė, eidamas į salę, matė L. M. jau sumuštą. Konfliktas su T. K. buvo. Datos neatsimena, tačiau galėjo būti 2011 m. gegužės 20 d. Su K. P. susitiko Ž. centre ir tiesiog stovėjo. Konfliktas įvyko N. kaime. Ten nuvažiavo automobiliu AUDI, kurį vairavo jo draugas T. I.. Prieš tai jam skambino jo draugė S. ir prašė atvažiuoti, sakė, kad vyksta konfliktas tarp jos ir T. K. Ji prašė atvažiuoti jos parvežti. Kai nuvažiavo, ten buvo T. K., jo žmona ir dar kažkoks asmuo. S. paėmė pakeliui į N. kaimą. Tada nuvažiavo prie T. K. ir išlipo. Gerai nepamena, kas paskui įvyko. Priėjo, įvyko konfliktas, susikoliojo. Jis tikrai T. K. nespardė. Gerai nepamena, bet gal buvo parvertę jį ant žemės. Jie tiesiog vienas ant kito rėkė ir tiek. Nematė, kad T. K. būtų mušamas. Jis jo nemušė ir nespardė. Nematė, kad jį muštų K. P. Į N. kaimą važiavo keturiese. Matė, kad T. antakis prakirstas, jis tuo metu jau buvo atsistojęs. Nematė, kas jam trenkė, nes tuo metu kalbėjo telefonu. Nesutinka atlyginti civilinius ieškinius. Gal ir norėjo smūgiuoti T., kaip nurodyta apklausos protokole. Po keleto dienų važiavo pas T. klausti, kodėl jis parašė pareiškimą.
Kaltinamasis K. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad į N. kaimą važiavo keturiese, neatsimena, dėl ko. Pakelyje į N. kaimą sutiko einančią ir verkiančią S. Ji pasakė, kad ją sumušė T. Bevažiuodami į N.kaimą, sutiko T., jo žmoną ir draugą. Išlipo visi keturi iš automobilio. Jis priėjo ir parvertė T. ant žemės ir puolė prie jo draugo. T. jis nemušė, o to draugo nepagavo. Kai atsisuko, T. jau buvo atsistojęs nuo žemės. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, savo parodymų neatsimena. Įvykio metu buvo truputį išgėręs. Ar buvo išgėręs A. L., nežino. Ką darė konflikto metu A. L., nematė. Matė tik, kad jis kartu su juo išlipo iš mašinos. Lyg ir parvertė T. K.. Nematė, kad vaikinai jį spardytų. Nežino, kodėl buvau nurodęs, kad matė jį spardant. Labai gailisi, kad T. K. parvertė.
Įrod y m a i
Nukentėjusysis J. B. parodė, kad kaltinamąjį A. L. pažįsta, ryšių neturi, anksčiau piktumų nėra turėjęs. Šis įvykis įvyko 2010 m. gruodžio 21 d. vakare, valandos nepasakys. Jis ėjo iš kalėdinio karnavalo Ž. žemės ūkio mokykloje. Praėjęs pro stadioną, Ž. miestelio centre pamatė vaikinų kompaniją, ėjo pro šalį, vienas prie jo priėjęs vaikinas trenkė jam į veidą ir po to spardė. Buvo išgėręs, bet nelabai girtas, kai jį sumušė, buvo ties seniūnija. Gerai nepamena, kiek vaikinų buvo, gal jų buvo keli, iš jų pažinojo A. L., B., S., S. Jis jiems nieko nesakė ir ėjo pro šalį. Prie jo priėjo A. L. ir trenkė į skruostą. Po to jis spyrė koja į šoną, nuo ko jis nugriuvo. Tada prie A. L. priėjo B. ir pasakė „nieko nedaryk, čia ne tas žmogus“. Jis gulėjo ant žemės veidu į žemę, galvą užsidengęs rankomis. Kai A. L. jį spardė, nieko nesakė. Kiti vaikinai, buvę kartu su A. L., nieko nedarė. Jį tikrai mušė A. L. Toje vietoje buvo apšvietimas nuo lempos, esančios prie seniūnijos. Jis nuo seniūnijos buvo 10-15 metrų atstumu. Reiškia civilinį ieškinį dėl materialinės ir moralinės žalos. Materialinė žala pasireiškė tuo, kad mokėjo už keliones į policiją, pas gydytojus, už vaistus. Į Pakruojį nuvažiuoti iš Ž. kainuoja 8,40 Lt. Važiavo kelis kartus pas tyrėją, į akistatas, į ekspertizę Šiauliuose. Po sumušimo gydėsi Joniškyje, pirko vaistus. Vieni vaistai kainavo apie 50 Lt, kitų neprisimena, galėjo būti 76 Lt. Iš viso už vaistus sumokėjo 126 Lt. Kelionėms galėjo išleisti apie 100 Lt. Iš viso padaryta 226 Lt turtinė žala. Likusi civilinio ieškinio suma – civilinis ieškinys dėl moralinės žalos, tai yra 50 000 Lt. Moralinė žala pasireiškė tuo, kad jam sutriko atmintis, jautėsi blogai, nes pablogėjo sveikata. Po įvykio ligoninėje negulėjo. Nedirba, mokosi Ž. žemės ūkio mokykloje suvirintojo specialybės. Kurį laiką nelankė mokyklos, nes po įvykio blogai jautėsi.Jo A. L. neatsiprašė. Tvirtina, kad jį tikrai sumušė A. L. Jį pažįsta iš matymo ir bendrų draugų. Pas ekspertus važiavo po poros dienų nuo įvykio, už ekspertizę nemokėjo. Į kurias vietas jam buvo suduoti smūgiai, neprisimena. Buvo kraujosruvos ant veido, praskelta lūpa. Apie sužalojimus parašyta specialisto išvadoje. Specialistui sakė, kad jam skauda sprandas. Kiti sveikatos sutrikimai turėjo būti užfiksuoti pas gydytoją Joniškyje.
Nukentėjusysis L. M. parodė, kad kaltinamąjį A. L. pažįsta seniai, dabar nebendrauja. Gyvena Ž. Konfliktas buvo šiais metais per Velykas. Jis ėjo iš šokių, kurie vyko Ž. kultūros namuose, namo. Tuo metu galėjo būti apie 22 valanda. Prie jo privažiavo ir sustojo AUDI markės mašina, jos spalvos ir kas vairavo nematė, iš jos išlipo A. L. ir trenkė kumščiu į veidą. Prieš suduodamas, A. L. jam nieko nesakė. Jis ėjo į namus, o A. L. ėjo link jo. Suduodamas pataikė į lūpas. Jis po smūgio nugriuvo. Po to jį A. L. spardė daugiausia į kairį šoną. Ant žemės gulėjo kažkaip ant šono. Nežino, ar A. L. buvo blaivus. Sumušęs, A. L. nubėgo į mašiną ir nuvažiavo. Jam po šio įvykio buvo nuskelti trys dantys. Kreipėsi į ekspertus. Dantų dar nesusitaisė. Reiškia 3000 Lt civilinį ieškinį, tokia suma reikalinga dantų taisymui. Kvitų, kad reikalinga būtent tokia suma, neturi. Į gydytojus dar nesikreipė. Po sumušimo nuėjo prie šokių salės, jį tada matė D. T., jam pasakė, kad jį sumušė A. L. Salėje pabuvo apie 10 minučių, po to išėjo namo. Jis įvykio metu buvo blaivus.
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Anksčiau konfliktų nėra turėję, tik pasisveikindavo. Šių metų gegužės 20 d., savaitės viduryje, N. kaime šventė jis, jo žmona, jo draugas A. M. ir S. A. S. paėmė jo žmonos telefoną ir norėjo permesti per kelią, paskui numetė telefoną už kelio. Jis jai liepė paimti telefoną. Ji tai padaryti atsisakė. Tada jis ją paėmė už rankos riešo ir nuvedė, kad paimtų telefoną. Ji telefoną paėmė. S. supyko, pradėjo verkti ir išėjo. Jie dar išgėrė ir ėjo iš namų link parduotuvės L. kaime. Kai nuo namų nuėjo apie 50 metrų, atvažiavo automobilis AUDI tamsios spalvos. Iš automobilio iššoko „V.“ (V., pavardės negali pasakyti), K. P., „L.“ (A. L.), dar toks T., iš viso jie buvo keturiese. K. P. prie jo prilėkė, sudavė kumščiu į akį, jis nugriuvo ant kairio šono ir tada jį toliau spardė. Gulėjo ant žemės susirietęs, rankomis užsidengęs galvą. Jam spyrė kelis kartus, jis nematė, kas, bet spardė ne vienas. Jį buvo apstoję visi keturi vaikinai. Negali pasakyti, kad jam būtent A. L. spyrė. Ar jie patys pasitraukė ar juos kas patraukė, negali pasakyti, nes neatsimena. Geriausia atsimena, kaip jie iššoko iš automobilio ir paskui nuvažiavo. Įvykį matė žmona, draugas ir vaikai. Jo vaikams 3 metai ir 2 metai. Po kurio laiko nuo konflikto, atrodo, kad kitą dieną, pas jį buvo atvažiavę L. su T. (I.). Jie norėjo, kad jis atsiimtų pareiškimą. Pasakė, kad pareiškimo neatsiims, jie buvo atvažiavę ir dar kitą dieną, prašė atleisti. Į ekspertus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia. Po įvykio jam skaudėjo šonus, buvo sumušta galva, praskeltas antakis.
Liudytoja D. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįstu , nukentėjusysis J. B. yra jos sūnus, L. M. pažįsta iš matymo, o T. K. nepažįsta. 2010 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu nuo 20 iki 21 val. , tą vakarą dar telefonu susirašinėjau su sūnum J., o paskui po 20 val. ryšys nutrūko. Sūnus tuo metu turėjo būti karnavale Ž. žemės ūkio mokykloje. Paskui sūnus parėjo namo, skambino į duris, nes nebeturėjo raktų. Buvo apie 21 valanda, jis buvo visas kruvinas, sušalęs. Jis pasakė, kad raktus iš jo paėmė A. L., o telefoną turi R. L.. Paskambino R. L., jis atsakė, kad nieko apie tai nežino. Sūnus J. jai sakė, kad jį sumušė A. L., nuo jo A. L. atitraukė A. B. Ant kaklo sūnui matėsi smaugimo žymės. Sūnus buvo nuvykęs į ekspertizę, nuvyko autobusu į Šiaulius, o į Joniškį pas gydytojus nuvežė policininkų iškviesta „greitoji“, pirmą valandą nakties parvežė. Išlaidos dėl kelionių ir vaistų buvo patirtos, jos yra nurodytos byloje, kvitus pridėjo. Važiavo pas tyrėjus į Pakruojį, į Joniškį pas gydytojus. Teko keisti spynas, nes buvo dingę raktai. Raktus ir telefoną atgavoiš policijos. Sūnus po įvykio nebesiorientavo aplinkoje, sutriko atmintis, jį pykino, pablogėjo sveikata. Sūnus ligoninėje nesigydė, iš pradžių dėl to, kad atsisakė, į mokyklą nėjo, bet vienu metu buvo mokykloje atostogos, todėl daug pamokų nepraleido. Jai paskui R. L. siūlė taikytis, o ji atsisakė.
Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, iš nukentėjusiųjų pažįsta visus, išskyrus T. K.. Dirba Ž. miestelyje esančiame E. M. alaus bare barmene padavėja. Prieš pat baro uždarymą į barą užėjo J. B.. Baras uždaromas 22 valandą. J. B. jos paprašė alaus bokalo, ji pradėjo leisti alaus, pusė bokalo priputojo, ji jį paliko ir išėjo ruoštis į namus. Po kiek laiko grįžo, o J. B. nebebuvo, jis neišgėrė savo alaus bokalo. J. B. jai neatrodė sumuštas, kraujo nematė. Matė, kad paėjęs toliau nuo baro, jis kalbėjo telefonu. Bare jokio konflikto nebuvo. Kai J. B. atėjo į barą, bare be jo daugiau žmonių buvo, po J. B. į barą nebeatėjo niekas.
Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiuosius J. B. ir L. M. pažįsta, santykiai geri, vieno nukentėjusiojo (parodo T. K.) nepažįsta. Jis gerai neatsimena, ką anksčiau apie įvykį yra pasakojęs, daug laiko praėjo. Atsimena, kad prieš Kalėdas ar po Kalėdų buvo radęs prie baro Ž. miestelyje ant gatvės numestus raktus ir telefoną NOKIA. Jis juos pasiėmė, po to atidavė pareigūnams, kai išgirdo kalbas, kad kažkas pametė, ieško raktų ir telefono. Nežino, kas tuos daiktus buvo pametęs. Daiktai pas jį prabuvo gal savaitę, gal dvi. Gal kažkam bare užsiminė, kad juos rado.
Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai normalūs. 2010 m. gruodžio 21 d. buvo mokyklos karnavale. Buvo jis, R. S., A. L., Ž. S.. Prieš karnavalą išgėrė. Į karnavalą nuėjo pėsčiomis. Išėję iš karnavalo, ėjo namo. Beeidami sustojo parūkyti netoli seniūnijos, o parūkę ėjo namo. Kas įvyko su J. B., nematė, buvo tamsu. Savo ankstesnių parodymų nebeatsimena. Gali būti, kad matė J. B. einantį. Jis J. B. nesumušė, o kas sumušė, nežino. Pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų,kad A. L. mušėsi su J. B.(I tomas, b.l. 34).
Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiuosius, išskyrus T. K., pažįsta iš matymo. Su draugais gruodžio 21 d. nuėjo į Ž. žemės ūkio mokyklos karnavalą. Kartu buvo A. L., Ž. S., A. B.. Buvo keturiese ar penkiese. Prieš karnavalą buvo išgėrę .Buvo vėlokai, bet karnavalas dar nepasibaigęs, kai išėjo namo. Eidami miestelio centre sustojo prie seniūnijos pastato parūkyti, ten stovėjo nukentėjusysis J. B.. Nematė, kad kažkas vyktų, nes jie toliau stovėjo. Atsisukęs pamatė, kad A. stovėjo, o kitas žmogus gulėjo ant žemės. Jie buvo nuo jo 10-15 metrų atstumu. A. buvo pasitraukęs nuo jų į šoną, kai pro šalį ėjo J. B.. Anksčiau duodamas parodymus, įvykius atsiminė geriau, byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi (I tomas, b.l. 35). Girdėjo triukšmą ,matė B., gulintį ant žemės, dėl ko A. mušė J. ,negali pasakyti.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra draugai. Nukentėjusiuosius L. M. , J. B. pažįsta, nesipyksta, T. K. nepažįsta. 2010 m. gruodžio 21 d. ėjo iš karnavalo žemės ūkio mokykloje ir sustojo parūkyti prie seniūnijos, kartu su jai buvo ir A. L.. Nuo mokyklos iki seniūnijos ten atstumą galima nueiti per 5-10 minučių. Kada išėjo iš karnavalo, gerai neatsimena. Buvo išgėrę prieš karnavalą. Kai stovėjo prie seniūnijos, A. buvo nuo jų paėjęs toliau. Matė, kad jis stumdėsi su kitu vyro, bet nematė, ar tas vyras buvo nugriuvęs. Atstumas nuo jo iki A. buvo apie 5 metrus. Ar ką nors sakė A. ,kad nusiramintų ir nebesimuštų, neprisimena. Anksčiau įvykius geriau priminė.Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(I tomas, b.l. 36).
Liudytojas D. T. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai geri, nukentėjusiuosius visus pažįsta, santykiai taip pat geri. 2011 m. balandžio 24 d. L. M. atėjo į šokius Ž. kultūros namuose, jo veidas buvo kruvinas. Prieš tai jį tą dieną buvo matęs nekruviną. L. M. sakė, kad jį sumušė „L.“- Ž. yra tik vienas – A. L.. L. M. apie sumušimo aplinkybes jam nieko nesakė, pabuvo truputį kultūros namuose ir išėjo. Kitą dieną su L. M. buvo susitikę.Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, b.l. 94). Prie kultūros namų salės buvo atėjęs A. L. su draugais, po to atėjo L. M.. L. M. apie įvykio aplinkybes jam papasakojo kitą dieną. Nežino, dėl ko A. L. su L. M. pykstasi.
Liudytojas E. K. parodė,kad kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiuosius pažįsta iš matymo. Įvykio aplinkybes nelabai pamena. Yra buvę, kad buvo šokiuose, susitiko tada eidami su draugais A. (L.) ir K. (P.), V. M., su jais buvo prie ežeriuko. Jie išėjo į šokius Ž. kultūros namuose, o A., K., V. pasiliko. Kultūros namuose matė L. M., jam pasirodė, kad M. iš lūpos bėgo kraujas, nors sumuštas neatrodė. Kai atėjo, A. L. jau buvo šokiuose. Atrodo, kad L. M. neklausė, kas jam nutiko. L. M. stovėjo ir kalbėjosi su kitais vaikinais. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(I tomas, b.l. 98). Girdėjo, kaip L. M. kažkam sakė, kad jį sumušė A. L.. Girdėjo, kad šokiuose kalbėjo, kad buvo kažkokios muštynės.
Liudytojas A. M. parodė ,kad kaltinamieji yra pažįstami, nukentėjusieji yra jo draugai. Datos neprisimena, kai jis ir K. šeima (T. K., žmona ir du vaikai) ėjo į parduotuvę L. kaime iš N. kaimo. Atvažiavo AUDI A6 markės automobilis, kurį vairavo A. L.. Jie automobilyje buvo penkiese - keturi vaikinai ir mergina. Visi išlipo iš mašinos. Mergina, buvusi automobilyje, yra vardu S. Vaikinai buvo K. (P.), V. (jo pavardės nežino) ir A. L., ketvirtojo vaikino nepažinojo. K. P. ranka trenkė į veidą T. K. T. nukrito ant žemės. Po to jį pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, o T. gulėjo susirietęs. Jis jo nepuolė ginti. Spardyti vaikinai patys nustojo. T. bandė keltis, o V. M. dar kartą jam spyrė ir T. vėl nugriuvo. Po to T. atsistojo ir bandė aiškintis, dėl ko kilo konfliktas. Jis nežino, dėl ko kilo tas konfliktas. T. mušė tik trys vaikinai. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(I tomas, b.l. 126). Viskas įvyko greitai, smūgių buvo daugiau nei vienas. Nepastebėjo, ar T. A. L. mušė kumščiais, bet spardyti spardė. Ir K. P. spardė. T. po konflikto buvo praskeltas antakis, kraujuotos ranka, nugara.
Liudytojas T. I. parodė,kad kaltinamieji yra jo draugai, su nukentėjusiaisiais yra pažįstami, santykiai normalūs. Tą dieną S. A. paskambino A. L. ir pakvietė atvažiuoti. Išvažiavo automobiliu keturiese. Pakeliui į N. kaimą sutiko einančią keliu S. Jam atrodo, kad S. verkė, nieko nesakė, sakė tik, kad T. ją skriaudė ar mušė. Tada važiavo T. ieškoti į N. kaimą, pamatė T. K. einantį keliu. Jis ėjo su draugu, žmona ir vaikais. Jo bendrakeleiviai išlipo iš automobilio,jis iš automobilio išlipo paskutinis, kol išlipo, T. K. jau gulėjo ant žemės. Nematė, kaip jį spardė ir kuris jam pirmas sudavė. Jo draugai patys atsiraukė nuo T. Prie T. nebuvo priėjęs, išlipo iš automobilio ir vėl įsėdo atgal. Pats jo nemušė. Viskas įvyko labai greitai. Buvo kitą dieną nuvažiavę pas T. atsiprašyti, jis neatleido. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus(I tomas, b.l. 128).
Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nukentėjusysis T. K. yra jos vyras. Ėjo su vaikais ir vyru į parduotuvę, dar ėjo A. M. Iš priekio atvažiavo automobilis ir sustojo, iššoko A. (L.), K. (P.), „V.“ (V. M.) ir T. (I.). T. jos vyro nemušė. Su jais buvo ir S., ji irgi T. nemušė. Pirmas jos vyrui sudavė K. P., gerai nepamena, sudavė ranka ar spyrė koja. T. parkrito. Paskui jos vyrui spyrė „V.“, A. K. P. irgi jį spardė. Jie sumušė jos vyrą ir išvažiavo. Vyras gulėjo ant žemės susigūžęs. Nematė, į kurias vietas spardė. Ji skambino policijai. Vyras buvo nuvežtas į ligoninę. Atvyko policija. Vyrą sumušė dėl to, kad jis neva sumušė S. Jis S. nemušė. T. buvo prakirstas antakis, nubrozdintas veidas, buvo mėlynės ant šono.
Liudytoja S. A. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra draugai. Iš nukentėjusiųjų pažįsta T. K., šiuo metu su juo nebendrauja, anksčiau buvo draugai. Tą dieną T. ją sumušė, prašė atsiduoti už 500-600 Lt, po to, kai ją primušė, po žemę „išvailojo, ji išėjo namo. Neprisimena, kaip skambino A., bet galėjo skambinti. Po kiek laiko atvažiavo K. P. ir A. L. Su jais buvo dar toks V. ir T. Įsėdo į automobilį, papasakojo aplinkybes, kas nutiko, ir jie važiavo pas K., sutiko juos prie namų. T. K. keliu ėjo ne vienas. Jų automobilis sustojo, vaikinai išlipo, ji liko mašinoje, nematė, kas vyko lauke, buvo šoke. Reikėjo jai pačiai parašyti pareiškimą ant T. K. Girdėjo, kaip J. K. šaukė „baik“. Ji nematė viso įvykio, kai atsisuko pažiūrėti, jie visi stovėjo, o T. K. gulėjo ant žemės. Po to ją parvežė namo. A. ir T. važiavo pas T. K. aiškintis. A. L. jai liepė nesikišti.
Liudytojas R. L. parodė, kad jam paskambino A., pasakė, kad buvo problemos su J. B. A. sakė, kad J. B. prašė cigarečių, jie susistumdė. J. B. paskambino policijai. Jis pasiėmė A. ir dar kitus, iš viso buvo keturiese. Nuvažiavo į barą ir rado J. B. prie baro su jaunimo kompanija. Klausė J. B., kokios problemos. Atsakė, kad yra pranešęs policijai. Tuo metu raktų ir telefono nematė. Parvežė J. B. namo. Nematė daug žymių, kad J. B. tuo metu kažkas būtų. Nesutinka, kad reikėjo pirkti vaistus, važiuoti pas gydytojus dėl jo sūnaus veiksmų. Dėl moralinės žalos atlyginimo irgi nesutinka, nes nežino, kokiu būdu ji buvo padaryta. Dėl L. M. galvoja, kad jo sūnus nekaltas. Dėl T. K. – buvo kivirčas dėl merginos, jaunimas važiavo išsiaiškinti reikalų. J. B. konflikto metu nebuvo blaivus, bet kokio girtumo laipsnio jis buvo, negali pasakyti.
Liudytojas A. P. parodė , kad 2010-12-21 vakare buvo pas R. L. namuose. Paskambino A. L. ar R. paskambino savo sūnui. A. paprašė parvežti jį namo iš Ž. centro. Kartu su R. L. išvažiavo iš jo namų, nes jis jį žadėjo parvežti namo. Mašina buvo R. draugo, jis ir vairavo. Sustojo prie baro. Po minutės prie jų priėjo A. Matėme, kad tuo metu J. B. stovėjo prie baro su jaunimu. R. L. pradarė mašinos langą ir J. B. parvežti namo. Jis nematė, kad tuo metu J. B. būtų sumuštas. J. B. atsisėdo į galinę mašinos sėdynę prie mašinos durelių ir jie jį nuvežė iki keliuko į jo namus. Nežino, kad J. B. kas nors tą vakarą būtų nutikę. Jis su R. L. nebuvo užėję į barą. Nuo baro J. B. parvežė tiesiai namo. Jie neturėjo jokios grandinėlės.
Liudytojas V. J. parodė ,kad 2010-12-21 lankėsi Ž. bare ir ten gėrė apie 17-18 val. Bare dirba jo sugyventinė. Namo iš baro parsirado gal 21 val., gal 22 val. Bare buvo prisnūdęs, todėl negali pasakyti, ar tuo metu bare matė J. B., nes neatsimena.
Liudytoja S. V. parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo raj. PK Kriminalinės policijos tyrėja, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje nagrinėjamoje byloje. A. L. šioje byloje apklausė, tačiau neatsimena, kada tai buvo. Jam buvo užduodami klausimai ir jis atsakinėjo į juos. Advokatas jam, kaip nepilnamečiui, apklausoje buvo privalomas ir dalyvavo. Ji nevertė A. L. prisipažinti. Jeigu jis nieko nepadarė, kam jam prisipažinti?
E. G. A. C. davė išvadą, kad tiriamasis ( J. B.) apžiūrėtas 2010-12-22, 13.30 val. Apžiūros metu buvo nustatyta, kas parašyta išvadoje: kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos apatinėje lūpoje, kaklo priekyje vidurinėje dalyje netaisyklingos formos kraujosruva, kurios patinėje dalyje yra nubrozdinimas, kūno paviršiuje sužalojimų nėra padaryta, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata surikdyta mažiau kaip 10 dienų. Posėdžio metu susipažino su Joniškio ligoninės priėmimo skyriaus kortele – ligoninės priėmimo skyriuje J. B. lankėsi 2010-12-22, 0.50 val., nurodė, kad buvo sumuštas, kad skauda alkūnę. Objektyviai – kairiame paakyje hematoma( kraujosruva), sutinusios lūpos, alkoholio kvapas. Nustatyta diagnozė - kairės akies voko hematoma, lūpos sumušimas, girtumas. Tas buvo nustatyta ir teismo medicininės apžiūros metu. Asmens sveikatos istorija. Yra įklijuotas Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimas, kuriame yra nustatyta, kad buvo iškvietimas 2010-12-21, 22.55 val., nustatyta galvos trauma, akių trauma, lūpos trauma, kairės alkūnės trauma, girtumas. Kortelėje matyti, kad tiriamasis lankėsi pas gydytoją 2010-12-23 – teigė, kad buvo sumuštas, trumpam buvo be sąmonės, pykino, vemia, skauda kairę alkūnę. Objektyviai, tai yra apžiūros metu, gydytojo nustatyta – kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kaklo nubrozdinimas, mėlynė, čiuopiant, skauda kairę alkūnę. Tą pačią dieną, tai yra 2010-12-23, atlikta kairės alkūnės rentgenograma ir galvos kaulo rentgenograma, jose lūžių nematyti. Nustatyta diagnozė-galvos sumušimas, kairės alkūnės sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dar kartą pas gydytojus lankėsi 2010-12-29. Nusiskundimai tie patys, kaip ir anksčiau, - skauda alkūnę, skauda galvą, pykina, vemia. Diagnozė ta pati – galvos sumušimas, kairės alkūnės sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Toliau įrašų, susietų su 2010-12-21 įvykių, nėra .Kas susiję su kairės alkūnės sumušimo – ši diagnozė nustatyta tiriamojo nusiskundimais, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, vadinasi, atėjo pasakė gydytojui, kad skauda alkūnę, pasakė, kad buvo sumuštas, - užtai gydytojas, kadangi turi nustatyti diagnozę, įtraukti tą sumušimą į diagnozę, tačiau, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, kvalifikuoti šį diagnozę negalima, nes tai yra neobjektyvu, tai tik pagal nusiskundimus, matomų sužalojimų nebuvo matoma. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė taip pat nustatyta pagal tiriamojo nusiskundimus, to įrodyti taip pat negalima, nėra duomenų apie židininių pakitimų arba kitų simptomatikos pakitimų – ar tai būtų nistagmas, kaklo rigidiškumas ar kita. Išvadoje šios diagnozės jie neįrašė. Apie girtumą negali nieko pasakyti, duomenų išvadoje nėra. Kiti sužalojimai buvo nustatyti teismo medicininės apžiūros metu. Išvada nesikeičia. Dėl alkūnės sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia. Net jeigu tiriamasis gydytųsi ilgiau pas gydytoją negu 10 dienų, jo nusiskundimai nėra objektyvūs, jų patvirtinti negali, todėl didesnio sveikatos sutrikdymo masto kvalifikuoti negali. Rašo, kad gydymas – ramybė, vaistai nuo skausmo, kokie konkrečiai, nenurodoma. Buvo nurodyta kreiptis į vaistinę. Vaistai turėjo būti skirti nuo visokio skausmo, nes jis skundėsi įvairiais skausmais – skausmas nuo sumuštų vietų, sumuštos alkūnės. Konkretus gydymas nebuvo paskirtas. Gydytojas turi nustatyti diagnozę, jis negali išleisti ligonio nenustatęs diagnozės, todėl buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Negali patvirtinti, kad galvos smegenų sukrėtimas šiuo atveju buvo. Objektyvių duomenų apie galvos smegenų sukrėtimą nėra – tomografu kraujosruvos smegenyse nebuvo nustatytos. Kartais gydytojas vien žiūrėdamas į pacientą gali nustatyti sutrikimą. Gydytojas privalo tikėti tuo, ką jam sako pacientas, turi užrašyti diagnozę ir dažnai diagnozę užrašo iš jo žodžių. Įrašų apie diagnozės pagrindimą tyrimais nėra. Poliklinikoje pas šeimos gydytoją J. B. lankėsi 2010-12-23 ir 2010-12-29. Ligoninės priėmimo skyriuje jis lankėsi 2010-12-22 naktį, 0.50 val. Įvykis buvo 2010-12-21, apie 19 val., iškvietimas 2010-12-21, 22.55 val., apžiūra 2010-12-22, 0.50 val. Pažiūrėjus į vaistų pirkimo kvitą, mato tik kainą, nemato, kokie tai vaistai. Kas susiję su gydymo data – sausio 11 d. praėjo 20 dienų nuo įvykio, tai yra daugiau negu 10 dienų nuo sužalojimo padarymo. Taisyklėse yra numatyta, kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo, sužalojimo ar susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas, vadovaujantis turimais sužalojimų arba susargdinimo tyrimais objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Vadinasi, šiuo atveju, buvo kraujosruvos, nubrozdinimai, šie sužalojimai ir skausmas turi išnykti per mažiau negu per 10 dienų. Jis negali paneigti, kad alkūnė skaudėjo ar neskaudėjo, pykino, vėmė, bet tai neobjektyvu, negali pavirtinti tų nusiskundimų. Nebuvo rasta lūžimų. Jeigu būtų lūžiai, sveikatos sutrikdymo mastas keistųsi – būtų nesunkus arba sunkus. Šiuo atveju lūžių nebuvo. Buvo nustatytos kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos ir nubrozdinimai kakle, negali atmesti, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant. Dalis sužalojimų galėjo būti padaryti griūvant, dalis – ne. Kaklas yra pasiekiama sritis, todėl taip ir teigia. Sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Nebūtinai visi sužalojimai padaryti griūvant, atskiri. Kurie sužalojimai padaryti griūvant, o kurie suduodant, negali nustatyti. Gali būti, kad nei vieno sužalojimo nebuvo padaryta griūvant, o gali būti, kad visi.
Iš 2010-12-22 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 14-15, I t.) matyti, kad įvykio vieta dėl nukentėjusiojo J. B. sumušimo yra Ž. miestelyje, netoli seniūnijos.
Iš 2010-12-22 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19, I t.) matyti, kad nukentėjusiajam J. B. buvo padaryti sužalojimai: kraujosrūva akių vokuose, viršutinėje lūpoje, kraujosrūva su nubrozdinimu apatinėje lūpoje,kaklo priekyje, kurie padaryti ne mažiau 3 ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš 2011-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 80-83, I t.) matyti, kad viešosios tvarkos pažeidimas L. M. atžvilgiu padarytas (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje matomos dėmės,panašios į kraujo , akinių ir telefono dalys.
Iš 2011-04-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 87, I t.) matyti, kad nukentėjusiajam L. M. buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosrūva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir antro dantų bei apatinio žandikaulio dešinės pusės antro danties vainikų nuskėlimas, kurie padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje buku daiktu paveikus veidą ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš 2011-05-20 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 111-113, I t.) matyti, kad įvykio vieta dėl nukentėjusiojo T. K. sumušimo yra Pakruojo rajone, N. k.
Iš 2011-05-22 tranybinio pranešimo (b.l. 120, I t.) matyti,kad eksperto duomenimis T. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų K. P. ir A. L. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimų yra įrodyta.
Kaltinamojo A. L. padaryta veika trejuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis pirmame epizode- viešoje vietoje – Ž. miestelyje, prie seniūnijos, įžūliu elgesiu, tyčia,suduodamas į veidą J. B., jį spardydamas, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, antrame epizode viešoje vietoje – Ž. miestelyje , gatvėje, įžūliu elgesiu, tyčia,suduodamas į veidą L. M., jį spardydamas, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, trečiame epizode- viešoje vietoje – N. kaimo gatvėje, įžūliu elgesiu, tyčia,spardydamas T. K., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmame epizode kaltinimas A. L. tikslintinas,šalinant,kad A. L. J. B. sudavė iš kumščio ne mažiau trijų kartų į veido sritį,ir nurodant ,kad A. L. vieną kartą kumščiu trenkė J. B. į veido sritį, nes pats nukentėjusysis J. B. patvirtino,kad prie jo priėjo A. L. ir trenkė į skruostą,po to jis spyrė koja į šoną, nuo ko jis nugriuvo, buvo spardomas..Kad A. L. būtų sudavęs ne mažiau trijų kartų J. B., nebuvo nustatyta surinktais įrodymais. Kaltinamojo K. P. padaryta veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – N. kaimo gatvėje, įžūliu elgesiu, tyčia,spardydamas T. K., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamųjų A. L. ir K. P. fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą, įžūlūs veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, viešose vietose, matant ir girdint aplinkiniams bei matant ir girdint nepilnamečiams T. K. vaikams epizode dėl nukentėjusiojo T. K. sumušimo yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji, veikdami be jokios aiškios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia.Byloje nėra įrodymų,kad konfliktai tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų vyko iš asmeninių paskatų, kad jie anksčiau tarpusavyje konfliktavo,kad buvo pretekstas kaltinamiesiems sumušti nukentėjusiuosius. A. L. su T. K., nors ir aiškinosi asmeninius santykius dėl merginos,tačiau tai vyko viešoje vietoje-gatvėje,matant ir girdint aplinkiniams, net vaikams, todėl ir šiuo atveju viešoji tvarka buvo pažeista.
Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje nepripažino savo kaltės dėl 2010 m. gruodžio 21 d..viešosios tvarkos pažeidimo, aiškindamas, kad jis tą vakarą J. B. matė, J. B. ėjo ir sustojo prie jo Ž. centre prie seniūnijos,jis tuo metu ėjo su draugais,išgėręs nebuvo, kumščiu J. B. į veidą netrenkė, ant žemės neparvertė, tiesiog ėjo ir prasilenkė, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Anksčiau su J. B. nesipyko, piktumo neturėjo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. L. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant jo gynėjui advokatui A.Šichovcovui,kaltu prisipažino pilnai ir parodė,kad tą vakarą jis su draugais dalyvavo šventėje, ten jo draugui papurškė į akis ašarinių dujų.Kai jie išėjo iš šventės, prie seniūnijos pamatė ateinantį žmogų,jis pagalvojo ,kad tai tas vaikinas, su kuriuo jie tą vakarą buvo susipykę, ir jam trenkė iš kumščio į galvą, vieną kartą spyrė į šoną. Po to J. B. nuėjo link baro, jis jį pasivijo ir jam pasakė,kad neskambintų į policiją.Grįžęs namo,tėvui pasakė,kad“susikabino“ su J. B. (t.1.,b.l.62). Kaltinamasis A. L. nepripažino savo kaltės ir dėl 2011 m. balandžio 24 d. viešosios tvarkos pažeidimo, aiškindamas, kad tą dieną buvo šokiuose, kurie vyko Ž. kultūros namuose. Buvo blaivus,matė, kad L. M. stovėjo lauke prie kultūros namų durų. Jis su juo nesikalbėjo. Žino, kad L. M. buvo tą dieną sumuštas,matė, kad jam buvo sumušta lūpa. Jis pats L. M. nesumušė, nespardė. Su L. M. pykdavosi prieš dvejus metus, todėl mano, kad L. M., jį kaltindamas, jam kerštauja. Kaltinamasis A. L. nepripažino savo kaltės ir dėl 2011 m. gegužės 20 d.viešosios tvarkos pažeidimo,aiškindamas, kad konfliktas įvyko N. kaime,ten nuvažiavo automobiliu AUDI, kurį vairavo jo draugas T. I.. Prieš tai jam skambino jo draugė S. ir prašė atvažiuoti, sakė, kad vyksta konfliktas tarp jos ir T. K.. Kai nuvažiavo, ten buvo T. K., jo žmona ir dar kažkoks asmuo. S. paėmė pakeliui į N. kaimą. Tada nuvažiavo prie T. K. ir išlipo. Priėjo, įvyko konfliktas, susikoliojo. Jis tikrai T. K. nespardė. Gerai nepamena, bet gal buvo parvertę jį ant žemės. Jie tiesiog vienas ant kito rėkė ir tiek. Jis jo nemušė ir nespardė. Nematė, kad jį muštų K. P.. Matė, kad T. antakis prakirstas, jis tuo metu jau buvo atsistojęs. Nematė, kas jam trenkė, nes tuo metu kalbėjo telefonu. Nesutinka atlyginti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
Kaltinamasis K. P. savo kaltę dėl 2011m. gegužės 20d. viešosios tvarkos pažeidimo pripažino iš dalies, aiškindamas,kad kad į N. kaimą važiavo keturiese,pakelyje į N. kaimą sutiko einančią ir verkiančią S. Ji pasakė, kad ją sumušė T. Bevažiuodami į N. kaimą, sutiko T., jo žmoną ir draugą. Išlipo visi keturi iš automobilio. Jis priėjo ir parvertė T. ant žemės ir puolė prie jo draugo. T. jis nemušė, o to draugo nepagavo. Kai atsisuko, T. jau buvo atsistojęs nuo žemės. Įvykio metu buvo truputį išgėręs.Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, K. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas,kad išlipo iš automobilio , priėjo prie T. ir jam trenkė, jis nugriuvo,matė,kad vaikinai spardė ant žemės nugriuvusį K., jis vėl priėjo prie K.,ar jam suspyrė,neatsimena.Vėliau jam A. pasakė,kad K. sumušė dėl to,kad jis lindo prie S. Kai važiavo į N., jis to nežinojo,kai sustojo prie K.,visi šoko iš mašinos ir jis puolė (t.1.,b.l.151).
Tokie kaltinamųjų A. L. ir K. P. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti nukentėjusiųjų, liudytojų nuosekliais, vienodais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi, bei kitais byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis J. B. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. vakare,jis ėjo iš kalėdinio karnavalo Ž. žemės ūkio mokykloje, buvo išgėręs, Ž. miestelio centre pamatė vaikinų kompaniją, gerai nepamena, kiek vaikinų buvo, iš jų pažinojo A. L., B., S., S. Jis jiems nieko nesakė. Prie jo priėjo A. L. ir trenkė į veidą, po to jis spyrė koja į šoną, nuo ko jis nugriuvo. Jis gulėjo ant žemės veidu į žemę, galvą užsidengęs rankomis ir kai A. L. jį spardė, nieko nesakė. Jį tikrai mušė A. L.. Toje vietoje buvo apšvietimas nuo lempos, esančios prie seniūnijos,jis nuo seniūnijos buvo 10-15 metrų atstumu. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai, kurie buvo kartu su A. L. ir matė šį įvykį. Liudytojas A. B. parodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. mokyklos karnavale buvo jis, R. S., A. L., Ž. S. Prieš karnavalą išgėrė. Išėję iš karnavalo, ėjo namo,beeidami sustojo parūkyti netoli seniūnijos, matė einantį J. B. . Jis J. B. nesumušė, o kas sumušė, nežino. Pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų,kad A. L. mušėsi su J. B.(I tomas, b.l. 34). Liudytojas R. S. parodė, kad su draugais gruodžio 21 d. nuėjo į Ž. žemės ūkio mokyklos karnavalą ,buvo A. L., Ž. S., A. B. Buvo vėlokai, bet karnavalas dar nepasibaigęs, kai išėjo namo. Eidami miestelio centre sustojo prie seniūnijos pastato parūkyti, ten stovėjo nukentėjusysis J. B. Atsisukęs pamatė, kad A. stovėjo, o J. B. gulėjo ant žemės. Jie buvo nuo jo 10-15 metrų atstumu. A. buvo pasitraukęs nuo jų į šoną, kai pro šalį ėjo J. B. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi (I tomas, b.l. 35). Girdėjo triukšmą. Anksčiau duodamas parodymus, įvykius atsiminė geriau, byloje esantys parodymai teisingi. Prieš karnavalą buvo išgėręs. Liudytojas Ž. S. parodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. ėjo iš karnavalo žemės ūkio mokykloje ir sustojo parūkyti prie seniūnijos, kartu su jai buvo ir A. L. Buvo išgėrę prieš karnavalą. Kai stovėjo prie seniūnijos, A. buvo nuo jų paėjęs toliau. Matė, kad jis stumdėsi su kitu vyro, bet nematė, ar tas vyras buvo nugriuvęs. Atstumas nuo jo iki A. buvo apie 5 metrus. Nepamena, ar ką nors sakė A. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(I tomas, b.l. 36). Liudytoja D. B. parodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. vakarą ji susirašinėjo su sūnum J., o po 20 val. ryšys nutrūko. Sūnus tuo metu turėjo būti karnavale Ž. žemės ūkio mokykloje. Paskui sūnus parėjo namo, skambino į duris, nes nebeturėjo raktų. Buvo apie 21 valanda, jis buvo visas kruvinas, sušalęs. Jis pasakė, kad raktus iš jo paėmė A. L., o telefoną turi R. L. Sūnus J. jai sakė, kad jį sumušė A. L., ant kaklo sūnui matėsi smaugimo žymės. Liudytojas R. L. parodė, kad jam paskambino sūnus A., pasakė, kad buvo problemos su J. B., A. sakė, kad J. B. prašė cigarečių, jie susistumdė, J. B. paskambino policijai. Jis pasiėmė A. ,nuvažiavo į barą ir rado J. B. prie baro su jaunimo kompanija. Parvežė J. B. namo. Nematė daug žymių, kad J. B. būtų sužalotas. Liudytoja S. V. patvirtino, kad ji A. L. šioje byloje apklausė kaip tyrėja, jam buvo užduodami klausimai ir jis atsakinėjo į juos, advokatas jam, kaip nepilnamečiui, apklausoje buvo privalomas ir dalyvavo, ji nevertė A. L. prisipažinti.
Nukentėjusysis L. M. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad konfliktas buvo šiais metais per Velykas ,jis apie 22val. ėjo iš šokių, kurie vyko Ž. kultūros namuose, namo, buvo blaivus. Prie jo privažiavo ir sustojo AUDI markės mašina, iš jos išlipo A. L. ir trenkė kumščiu į veidą, pataikė į lūpas ,jis po smūgio nugriuvo Prieš suduodamas, A. L. jam nieko nesakė. Po jį A. L. spardė daugiausia į kairį šoną. Jį sumušęs, A. L. nubėgo į mašiną ir nuvažiavo. Jam po šio įvykio buvo nuskelti trys dantys. Po sumušimo nuėjo prie šokių salės, jį tada matė D. T., jam pasakė, kad jį sumušė A. L.. Salėje pabuvo apie 10 minučių, po to išėjo namo. Akistatos su įtariamuoju A. L. metu jis pasiliko prie savo parodymų (t.1.,b.l.104). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai. Liudytojas D. T. parodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. L. M. atėjo į šokius Ž. kultūros namuose, jo veidas buvo kruvinas, L. M. sakė, kad jį sumušė „L.“- Ž. yra tik vienas – A. L. Jis pabuvo truputį kultūros namuose ir išėjo. Kitą dieną su L. M. buvo susitikę .Jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, b.l. 94). Prie kultūros namų salės buvo atėjęs A. L. su draugais, po to atėjo L. M.. L. M. apie įvykio aplinkybes jam papasakojo kitą dieną-kad prie jo privažiavo automobilis ir išlipę vaikinai jį sumušė, pirmas išlipo A. L. ,todėl jį pažino. Liudytojas E. K. parodė ,kad susitiko su draugais su keliais draugais, tame tarpe A. L. , K. P., V. M., su jais buvo prie ežeriuko. Jie išėjo į šokius Ž. kultūros namuose, o A., K., V. pasiliko prie ežeriuko. Kultūros namuose matė L. M., jam pasirodė, kad M. iš lūpos bėgo kraujas. Kai atėjo, A. L. jau buvo šokiuose. L. M. stovėjo ir kalbėjosi su kitais vaikinais. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(I tomas, b.l. 98). Girdėjo, kaip L. M. kažkam sakė, kad jį sumušė A. L. Girdėjo, kad šokiuose kalbėjo, kad buvo kažkokios muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. P. parodė, kad su automobiliu vyko į Ž. kultūros namuose vykstančius šokius. Automobiliu vairavo E., kartu važiavo A. Sustojus automobiliui, A. išlipo, kai grįžo, pasakė, kad sumušė L. M.(t.1.,b.l.97),tačiau tokių parodymų teisiamajame posėdyje jau nedavė.
Nukentėjusysis T. K. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad jis ėjo iš namų link parduotuvės L. kaime, atvažiavo automobilis AUDI tamsios spalvos, iš automobilio iššoko „V.“ (V., pavardės negali pasakyti), K. P., „L.“ (A. L.), dar toks T., iš viso keturiese. K. P. prie jo prilėkė, sudavė kumščiu į akį, jis nugriuvo ant kairio šono ir tada jį toliau spardė. Gulėjo ant žemės susirietęs, rankomis užsidengęs galvą. Jam spyrė kelis kartus, jis nematė, kas, bet spardė ne vienas. Jį buvo apstoję visi keturi vaikinai. Įvykį matė žmona, draugas ir vaikai. Po konflikto, kitą dieną, pas jį buvo atvažiavę L. su T. (I.). Jie norėjo, kad jis atsiimtų pareiškimą. Pasakė, kad pareiškimo neatsiims, jie buvo atvažiavę ir dar kitą dieną, prašė atleisti. Po įvykio jam skaudėjo šonus, buvo sumušta galva, praskeltas antakis. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojai. Liudytoja J. K. parodė, kad ji su vaikais ir vyru T. K. ėjo į parduotuvę, dar ėjo A. M.. Iš priekio atvažiavo automobilis ir sustojo, iššoko A. (L.), K. (P.), „V.“ (V. M.) ir T. (I.). T. jos vyro nemušė. Su jais buvo ir S., ji irgi T. nemušė. Pirmas jos vyrui sudavė K. P., gerai nepamena, sudavė ranka ar spyrė koja. T. parkrito. Paskui jos vyrui spyrė „V.“, A.. K. P. irgi jį spardė. Jie sumušė jos vyrą ir išvažiavo. Vyrą sumušė dėl to, kad jis neva sumušė S., tačiau jis S. nemušė. T. buvo prakirstas antakis, nubrozdintas veidas, buvo mėlynės ant šono. Akistatos su įtariamuoju A. L. metu J. K. pasiliko prie savo parodymų (t.1.,b.l.145). Liudytojas A. M. patvirtino,kad jis ir K. šeima ėjo į parduotuvę L. kaime iš N. kaimo. Atvažiavo AUDI A6 markės automobilis, kurį vairavo A. L..Automobilyje buvo penkiese - keturi vaikinai: K. (P.), V. (jo pavardės nežino) , A. L., ketvirtojo vaikino nepažinojo ir mergina S. Visi išlipo iš mašinos. K. P. ranka trenkė į veidą T. K. T. nukrito ant žemės. Po to jį pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, o T. gulėjo susirietęs. Spardyti vaikinai patys nustojo. T. bandė keltis, o V. M. dar kartą jam spyrė ir T. vėl nugriuvo. T. mušė tik trys vaikinai. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus(I tomas, b.l. 126). Viskas įvyko greitai, smūgių buvo daugiau nei vienas. Nepastebėjo, ar T. A. L. mušė kumščiais, bet spardyti spardė. Ir K. P. spardė. T. po konflikto buvo praskeltas antakis, kraujuotos ranka, nugara. Akistatos su įtariamuoju A. L. metu A. M. pasiliko prie savo parodymų (t.1.,b.l.144). Liudytojas T. I. patvirtino, kad S. A. paskambino A. L. ir pakvietė atvažiuoti. Išvažiavo automobiliu keturiese. Pakeliui į N. kaimą sutiko einančią keliu S., kuris sakė, kad T. ją skriaudė ar mušė. Tada važiavo T. ieškoti , pamatė jį einantį keliu kartu su draugu, žmona ir vaikais. Jo bendrakeleiviai išlipo iš automobilio, jis iš automobilio išlipo paskutinis, kol išlipo, T. K. jau gulėjo ant žemės. Nematė, kaip jį spardė ir kuris jam pirmas sudavė. Jo draugai patys atsitraukė nuo T. Pats jo nemušė. Buvo kitą dieną nuvažiavę pas T. atsiprašyti, jis neatleido. Liudytoja S. A. patvirtino,kad tą dieną T. ją sumušė, ji išėjo namo. Ji galėjo skambinti A.. Po kiek laiko atvažiavo K. P. ir A. L., V. ir T. Ji įsėdo į automobilį, papasakojo aplinkybes, kas nutiko, ir jie važiavo pas K., keliu einantį T. K., jis ėjo ne vienas. Jų automobilis sustojo, vaikinai išlipo, ji liko mašinoje. Girdėjo, kaip J. K. šaukė „baik“. Ji nematė viso įvykio, kai atsisuko pažiūrėti, jie visi stovėjo, o T. K. gulėjo ant žemės. A. ir T. važiavo pas T. K. aiškintis.
Bausmės skyrimas
Kaltinamųjų A. L. ir K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (LR BK 59 str.).
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei 2011-05-20 viešosios tvarkos pažeidimą padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p. ).
Kaltinamasis A. L. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdamas nepilnametis t.y. jam nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje (BK 81 str. 1 d.).
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas taip pat vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., ir bausmės skyrimo recidyvistui ( K. P.) ypatumais, numatytais LR BK 56str.
Kaltinamasis K. P. yra teisiamas trečią kartą, teistumas nešnykęs t.1.,b.l.175-176,177-183,184-200), administracine tvarka nebaustas (t.1.,b.l.201-202), gyvena su mama ir broliu, išlaikomas motinos,yra Pakruojo pataisos inspekcijos įskaitoje (t.1.,b.l.,203-206), mokosi Ž. žemės ūkio mokykloje, charakterizuojamas gerai,mokykla jo elgesiu nusiskundimų neturi (t.1.,b.l.210), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimu žalos nukentėjusiajam nepadarė, nukentėjęs jam pretenzijų neturi.Tačiau kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, naują nusikaltimą įvykdė, atlikdamas laisvės apribojimo bausmę,todėl, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam K. P. dalinio bausmių sudėjimo būdu yra subendrintina su neatlikta bausme, paskirta 2011-02-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.
Kaltinamasis A. L. yra nepilnametis (t.1.,b.l.161), teisiamas pirmą kartą (t.1.,b.l. 162), baustas administracine tvarka (t.1,b.l. 167), yra įrašytas į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK vaikų, kurių elgesiu domisi policija, sąrašą (t.1.,b.l.166),gyvena su tėvais, L. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų ,auginančių vaikus,apskaitą (t.1.,b.l.165), mokosi Ž. ŽŪM, charakterizuojamas teigiamai (t.1.,b.l.169), padarė 3 nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), žalos neatlygino, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl materialinės ir moralinės žalos. Jis nurodė,kad materialinė žala pasireiškė tuo, kad mokėjo už keliones į policiją, pas gydytojus, už vaistus. Į Pakruojį nuvažiuoti iš Ž. kainuoja 8,40 Lt. Važiavo kelis kartus pas tyrėją, į akistatas, į ekspertizę Šiauliuose. Po sumušimo gydėsi Joniškyje, pirko vaistus. Vieni vaistai kainavo apie 50 Lt, kitų neprisimena, galėjo būti 76 Lt. Iš viso už vaistus sumokėjo 126 Lt. Kelionėms galėjo išleisti apie 100 Lt. Iš viso padaryta 226 Lt turtinė žala.Patikslintu ieškiniu nurodė,kad padaryta turtinė žala-179,60Lt (t.2.,b.l.108),kurią sudaro vaistams 126Lt ir kelionėms 53,60Lt , bei neturtinė žala -50000Lt., iš viso padaryta žala- 50179,60Lt. Tačiau byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ( buvo apžiūrėtos medicininės kortelė, pateikti bilietai ir pirkimo čekiai t.1.,b.l.44-45 )nustatyta,kad J. B. pas medikus lankėsi 2010-12-21 jam buvo kviesta“ greitoji pagalba“ (nemokamai) ir jis du kartus vyko pas medikus ir vieną kartą pas ekspertą: 2010-12-22 , 2010-12-23, 2010-12-29. Tai patvirtina pridėti kelionės bilietai už 29,73Lt. Likusieji nukentėjusiojo pateikti bilietai nėra susįję su padarytu nusikaltimu,nes nėra įrodyta,kad kitų dienų kelionės buvo, turint tikslą vykti pas medikus. .Pridėtas vaistų pirkimo čekis-76,13Lt yra 2011-01-11 datos,t.y. po nusikaltimo praėjus 20dienų. J. B. medicininėje kortelėje nėra jokių įrašų,kad nukentėjusiajam būtų skirti kažkokie medikamentai (vaistai).Nebuvo nustatyta,kad J. B. buvo smegenų sukrėtimas ar regėjimo sutrikimas, to nepatvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas.Esant šioms aplinkybėms, pridėtas vaistų pirkimo čekis ,kelionės bilietai negali būti pripažintini esantys priežastiniame ryšyje su patirtu sužalojimu ,todėl J. B. civilinis ieškinys šioje dalyje yra neįrodytas.Įrodyta ir priteistina turtinė žala-29,73Lt. Kaip nurodė nukentėjusysis J. B., likusi civilinio ieškinio suma – civilinis ieškinys dėl moralinės žalos, tai yra 50000 Lt. Moralinė žala pasireiškė tuo, kad jam sutriko atmintis, jautėsi blogai, nes pablogėjo sveikata. Po įvykio ligoninėje negulėjo. Nedirba, mokosi Ž. žemės ūkio mokykloje suvirintojo specialybės. Kurį laiką nelankė mokyklos, nes po įvykio blogai jautėsi.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis J. B. dėl kaltinamojo A. L. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą ,kaip nurodė pats J. B.,patyrė stresą,dėl to jautė baimę,nerimą ,paniką, jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, turėjo nepatogumų, nes buvo sužalotas veidas, turėjo vykti pas medikus, pas ekspertą, į policijos įstaigą, į teismą, kas taip pat nukentėjusiajam sukėlė nepatogumų,skausmas trukdė bendrauti su žmonėmis. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo A. L. kaltę bei jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo amžių ir materialinę padėtį: A. L. yra nepilnametis, pats nedirba, mokosi, jokių savo pajamų ir turto neturi , taip pat į tai, kad nusikaltimu padaryta nedidelė turtinė žala , nukentėjusiajam J. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuoja, kad nukentėjusiojo J. B. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 50000 litų –aiškiai yra per didelis, todėl,atsižvelgiant į sąžiningumo,protingumo ir teisingumo kriterijus, jis mažintinas iki 500 litų. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo A. L., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).
Nukentėjusysis L. M. pareiškė 3000Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nurodydamas ,kad jam po šio įvykio buvo nuskelti trys dantys, nurodė,kad kreipėsi į ekspertus. Dantų dar nesusitaisė. Reiškia 3000 Lt civilinį ieškinį, tokia suma reikalinga dantų taisymui. Kvitų, kad reikalinga būtent tokia suma, neturi, į gydytojus dar nesikreipė. Kadangi nukentėjusiojo L. M. pareikštas civilinys ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, jis nepriteistinas.
Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. L. paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. P. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Tačiau,siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui,kaltinamajam K. P. skirtina kardomoji priemonė-suėmimas ir jis suimtinas teismo salėje (LR BPK 119str.,122str.,123str.6d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d.,284str.1d. ir jį nubausti:
pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl J. B.) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams , įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą Ž. žemės ūkio mokykloje,
pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl L. M.) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą Ž. žemės ūkio mokykloje,
pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl T. K.) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams , įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą Ž. žemės ūkio mokykloje.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. L. tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą Ž. žemės ūkio mokykloje.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. L. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2011-02-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284str.1d.,284str.1d. paskirta 1m 10mėn. laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi,kuri, vadovaujantis LR BK 65str.1d.1p. „b“ keistina į laisvės atėmimą , ir K. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vienerius (1) metus. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.K. P. paskirti kardomąją priemonę-suėmimą ir jį suimti teismo salėje.
Priteisti iš nuteistojo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 29,73Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 500Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad iš nepilnamečio A. L. priteistą nukentėjusiajam J. B. žalą, nepilnamečiui A. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, nepilnamečio A. L. tėvai R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gyvenantys (duomenys neskelbtini), turi atlyginti 29,73Lt turtinės žalos ir 500Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam J. B.. Ši R. L. ir L. L. pareiga pasibaigia, kai A. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Likusį nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį 149,87Lt turtinei ir 49500Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.
Nukentėjusiojo L. M. 3000Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.