- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-940-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01868-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus duona“
- Ieškovas
- O. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus duona“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus duona“ dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 880,10 Eur periodinės darbingumo netekimo kompensacijos skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., 67,70 Eur kasmėnesinę periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. neterminuotai, ją indeksuojant kasmet, 406,20 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė, kaip Alytaus rajkoopsąjungos duonos kombinato teisių perėmėja, ieškovei mokėjo netekto darbingumo kompensaciją, tačiau 2018 m. birželio mėn. kompensacijos mokėjimą nutraukė, motyvuodama tuo, jog įmonė įgavo likviduojamos statusą, ir patarė kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Alytaus skyrių. Iš VSDFV Alytaus skyriaus ieškovė gavo atsakymą, kad prievolė mokėti netekto darbingumo kompensaciją negali būti perduota valstybei, kadangi atsakovei nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduota, ieškovei nėra priteistas žalos atlyginimas, kurio dėl lėšų ir turto stokos nebūtų galimybės išieškoti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad jai yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, iš įmonės atleisti visi darbuotojai bei nutraukti visi mokėjimai. Be to, mokėjimus ieškovei atsakovė vykdė be jokio teisinio pagrindo. Ieškovei dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sumokėta vienkartinė kompensacija, o, kadangi ieškovė buvo ilgametė įmonės darbuotoja ir patyrusi traumą toliau liko dirbti įmonėje, darbdavys nusprendė geranoriškai mokėti periodinę netekto darbingumo išmoką. Atsakovei kreipusis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją buvo gautas išaiškinimas, kad žalos atlyginimo prievolė perėjo valstybei. 1977 m. ieškovė traumą patyrė valstybinėje įmonėje, tuometiniame Alytaus rajkoopsąjungos duonos kombinate, kuris buvo privatizuotas 1992 m. pasirašius išplatintų akcijų sutartis, todėl pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ŽANADSPLLĮ) 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimą turi mokėti valstybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 880,10 Eur darbingumo netekimo kompensacijos įsiskolinimą, 406,20 Eur nuostolių dėl neišmokėtos periodinės netekto darbingumo kompensacijos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 286,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 67,70 Eur per mėnesį netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. sausio 30 d.) neterminuotai, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovės valstybei priteisė 612,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kokiu pagrindu Alytaus rajkoopsąjungos duonos kombinatas, kuriame buvo sužalota ieškovė, buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (likvidavimo, reorganizavimo ar kitu galiojusiu būdu). Nepatvirtintais duomenimis jo teises ir pareigas perėmė atsakovė, 1992 m. pasirašius išplatintų akcijų sutartį (privatizuojant), tačiau šalys byloje klausimo dėl prievolės mokėti kompensaciją tęstinumo keičiantis įmonės formai ir pavadinimui nekelia, t. y. nekyla ginčo dėl atsakovės civilinės atsakomybės atsiradus juridinių asmenų teisių ir pareigų perėmimui.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė periodinę kompensaciją dėl 1977 m. lapkričio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe ieškovei mokėjo nuo pat įmonės įsisteigimo momento 1995 m. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė tai padarė be atskiro ieškovės pareikalavimo, nepaneigia nei ieškovės teisės į kompensaciją, nei atsakovės pareigos, kurią patvirtino pačios atsakovės valinis apsisprendimas kompensaciją mokėti. Teismas kaip neįrodytą atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovei po įvykusios traumos darbe buvo išmokėta vienkartinė žalos atlyginimo kompensacija.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad dėl to, jog atsakovė nuo 2018 m. gegužės 21 d. įgavo likviduojamos įmonės statusą ir visi mokėjimai, tarp jų ir ieškovei, buvo nutraukti, prievolė mokėti netekto darbingumo kompensaciją pagal ŽANADSPLLĮ 18¹ straipsnio 1 dalį perėjo valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovės likvidavimas yra savanoriškas, duomenų apie tai, jog įmonė nemoki, dėl ko būtų galima ieškovei taikyti kitas įstatymo nustatytas garantijas, byloje nėra, o ieškovės reikalavimas atlyginti sveikatai padarytą žalą darbdavio savanoriško likvidavimo atveju patenka į pirmąja eile atlygintinų reikalavimų kategoriją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.113 straipsnio 1 dalis). Likviduojama įmonė turi pareigą iki pat jos išregistravimo iš juridinių asmenų registrų momento, t. y. iki visiško veiklos užbaigimo, atsiskaitinėti su darbe sužalotais ar darbingumo netekusiais darbuotojais.
7. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai remiasi ŽANADSPLLĮ 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi ieškovė buvo sužalota ne valstybinėje įmonėje, bet kooperatinėje bendrovėje, todėl jos privatizavimo momentu pareiga mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą valstybei neperėjo.
8. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti neišmokėtą kompensaciją už sveikatai padarytą žalą nuo to momento, kada mokėjimas buvo nutrauktas. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos (už 19 mėn. nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d.) įsiskolinimą sudaro 1 286,30 Eur. Teismas taip pat priteisė 67,70 Eur per mėnesį kompensaciją nuo teismo sprendimo priėmimo dienos neterminuotai, ją išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.288 straipsnio 3 dalis). Remiantis ŽANADSPLLĮ 13 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi ir CK 1.125 straipsniu, iš atsakovės taip pat priteistos 406,20 Eur netesybos, skaičiuojamos už 6 mėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad teismas neįsigilino į visus byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės. 1977 m., kuomet ieškovė buvo sužalota, Alytaus duonos kombinatas buvo valstybinė įmonė, bet ne kooperatinė bendrovė, kaip skundžiamame spendime nurodė teismas. Teismas neteisingai pritaikė ŽANADSPLLĮ 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo. Teismas pilnai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai vertino, sprendimas motyvuotas ir pagrįstas galiojančių įstatymų normomis, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei dirbant Alytaus rajkoopsąjungos duonos kombinate 1977 m. lapkričio 6 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio ieškovei 1985 m. nustatytas ribotas nedarbingumas. Po nelaimingo atsitikimo ieškovė tęsė darbo santykius, darbdavys, o vėliau ir jo teisių perėmėja atsakovė iki 2018 m. gegužės 31 d. mokėjo ieškovei periodinę darbingumo netekimo kompensaciją. Atsakovės akcininkams 2018 m. gegužės 17 d. priėmus sprendimą pradėti likvidavimo procedūrą, įmonė mokėjimus nutraukė ir pasiūlė ieškovei kreiptis į VSDFV Alytaus skyrių. Ieškovei kreipusis dėl išmokų mokėjimo, VSDFV Alytaus skyrius jos prašymą atmetė nurodydamas, kad įmonė nėra likviduota, jai neiškelta bankroto byla, todėl nėra ŽANADSPLLĮ 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų valstybei perimti išmokų mokėjimą. Ieškovei kreipusis į teismą dėl išmokų priteisimo iš atsakovės, ši įvardijo papildomą prievolės mokėti išmokas perėjimo valstybei pagrindą: kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovei dirbant valstybės įmonėje, po įmonės privatizavimo išmokas turi mokėti VSDFV Alytaus skyrius (ŽANADSPLLĮ 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį abu atsakovės argumentus atmetė akcentuodamas, kad ieškovė susižalojo dirbdama kooperatyve, o ne valstybės įmonėje, be to, atsakovė nėra likviduota, todėl būtent ji privalo mokėti darbingumo netekimo išmokas.
13. Kauno apygardos teismui 2020 m. gegužės 14 d. posėdyje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą paaiškėjo, kad 2020 m. gegužės 27 d. atsakovė buvo likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, kas lemia atsakovės, kaip juridinio asmens, pabaigą (CK 2.95 straipsnis), o kartu ir subjekto, kuris atitinka CPK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinės bylos šaliai taikomus reikalavimus, nebuvimą. Kadangi likvidavus juridinį asmenį nelieka subjekto, kuriam būtų perleidžiamos pasibaigusio juridinio asmens teisės ir pareigos, negalimas ir procesinių atsakovės teisių bei pareigų perėmimas (CPK 48 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015, 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019). Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimui panaikinti ir bylai nutraukti (CPK 293 straipsnio 8 punktas).
14. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ŽANADSPLLĮ 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo atveju, kai įmonė likviduojama ir nėra jos teisių bei pareigų perėmėjo, atsiranda savarankiškas pagrindas ieškovei reikalauti, kad išmokas jai mokėtų VSDFV Alytaus skyrius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 punktu, valstybė išmokas moka už laikotarpį, nuo kurio mokėjimas buvo nutrauktas, t. y. įstatymo pagrindu atsiranda retrospektyvi pareiga. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, ieškovė turi teisę kreiptis į VSDFV Alytaus skyrių dėl išmokos mokėjimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.