- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-1859-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22077-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kreditorius
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Skolininkas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. P., kuria atsisakyta priimti pareiškimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko A. P. atžvilgiu, prašydamas priteisti 244,21 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 3,00 EUR žyminį mokestį, 1,71 EUR išlaidų už registrų pažymas ir 24,20 EUR už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad teikia namo, esančio Vytenio g. 44-16, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Skolininkas yra buto savininkas, jam dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jis privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius, tačiau vengia mokėti už kreditoriaus suteiktas paslaugas ir yra skolingas kreditoriui 244,21 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti jam iš skolininko 24,20 EUR, kuriuos sumokėjo UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą.
Šalies argumentai
Išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, tame tarpe ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Kadangi nagrinėjamu atveju su pareiškimu į teismą kaip kreditoriaus atstovė kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti kreditoriaus darbuotoja, duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, teismas neturi pagrindo priteisti kreditoriui 24,20 EUR, jo sumokėtų UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dalyje dėl 24,20 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kreditoriaus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip aiškiai nepagrįstą. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nėra galimybės tenkinti kreditoriaus pareikšto prašymo iš dalies. CPK XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra priteisti iš skolininko 244,21 EUR, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Pažymėtina, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (CPK 431 str. 1 d.). Remiantis CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tuomet, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo argumento, jog nesant duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra teisinio pagrindo priteisti kreditoriui 24,20 EUR sumokėtų UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Kita vertus, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant akivaizdžiai nepagrįstam reikalavimui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra galimybės tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Išdavus teismo įsakymą dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas išlaidas ir atsisakius priimti pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, būtų iškreipta paties sumarinio proceso esmė. Išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.). Todėl aiškinant šias įstatymo nuostatas darytina išvada, kad teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 str. 2 d. ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas tiek dėl pagrindinio skolinio reikalavimo, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybė neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų įstatymo nėra numatyta, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.