- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2745-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02536-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- A. T., V. B.
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. T. ir V. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. T. ir V. B. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka, prašydami patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą taikos sutartį tarp V. B. ir A. T., kuria šalys susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-77-806/2020 nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą. Civilinis ieškovas V. B. ir civilinis atsakovas A. T., siekdami išspręsti visus klausimus, susijusius su V. B. pripažinta teise į civilinį ieškinį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sudarė taikos sutartį. A. T. sumokėjo V. B. taikos sutartyje sutartą pinigų sumą, dėl to pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu šią taikos sutartį patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų A. T. ir V. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad pareiškėjai su pareiškimu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
4. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, civiliniam ieškovui baudžiamoje byloje pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo tame teisme, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).
Šalies argumentai
5. Iš pareiškėjų pateikto prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. taikos sutarties turinio teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla (Nr. 1-77-806/2020). Minėtoje byloje V. B. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, todėl jis įgijo teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo A. T. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs. Todėl teismas laikė, kad klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.
7. Nurodo, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties priėmimo pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir šis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-29024-1077/2021 atsisakė priimti pareiškėjų prašymą, motyvuodamas tuo, kad prašymai dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui (CPK 580 straipsnio 1 dalis).
8. Todėl pareiškėjai atsiduria tokioje procesinėje situacijoje, kai du skirtingų veiklos teritorijų apylinkės teismai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą, paduodamą CPK 579-580 straipsnių tvarka.
9. Apeliantas mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas turėjo priimti pareiškimą ir nagrinėti, nes tuo pačiu klausimu pareiškėjas A. T. pasirašė taikos sutartis ir su kitais nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020, o Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6309-1130/2021, 2021 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6346-892/2021 ir 2021 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6336-892/2021 tokius prašymus patvirtino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020, be kita ko, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą (A. T. atžvilgiu), o klausimas dėl tokio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
13. Pareiškėjai V. B. ir A. T. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį. Pareiškime nurodė, kad šalys, siekdamos išspręsti ginčą dėl turtinės žalos ir advokato išlaidų V. B. naudai atlyginimo pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020, padarydamos tarpusavio nuolaidų, gera valia, vadovaudamosi CK 6.983 - 6.985 straipsnių nuostatomis, pasirašė taikos sutartį, kuria sutarė užbaigti tarpusavyje kilusius ginčus, kad būtų užbaigtas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020 pateikimo ir įvykdymo klausimas, o kilę ginčai tarp šalių ateityje nebūtų atnaujinti. Vilniaus regiono apylinkės teismas, skundžiama nutartimi laikė, kad klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris ir nagrinėjo minėtą baudžiamąją bylą. Pareiškėjas su šia teismo nutartimi nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi, teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020 nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 000 Lt (86 886,01 EUR) turtinės žalos atlyginimo. S. B. mirus, jos procesines teises perėmė V. B., kuris byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Civilinis ieškovas byloje ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, nepaisant to, 2020 m. liepos 23 d. minėtoje byloje priimtame nuosprendyje konstatuota, kad šiuo atveju teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, todėl V. B. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą (A. T. atžvilgiu), o klausimas dėl tokio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, šiuo atveju ginčas tarp šalių dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo jau buvo nagrinėjamas baudžiamojoje byloje ir įsiteisėjus nuosprendžiui, ginčas būtų toliau nagrinėjamas civilinio proceso tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai dėl taikos sutarties patvirtinimo su prašymu negali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka, kadangi nurodyti turtiniai klausimai jau nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020 ir būtent šioje byloje turi būti sprendžiamas ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas.
16. Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civiliniam ieškovui baudžiamojoje byloje pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo tame teisme, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, šiuo atveju pareiškėjai, sudarę taikos sutartį dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020 pareikštų turtinių reikalavimų ir tarpusavio ginčo išsprendimo, šią sutartį tvirtinti turėjo pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui toje pačioje baudžiamoje byloje, o ne teikti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka pagal savo gyvenamąją vietą.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 42 straipsnio 1 dalies bei 140 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia ieškovui ir atsakovui teisę bylą baigti taikos sutartimi, ribojant teismo teisę tvirtinti šalių taikos sutartį tik tuo atveju, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi, teismui, nagrinėjančiam bylą, priklauso išimtinė kompetencija spręsti dėl taikos sutarties turinio teisėtumo, teismas įpareigotas tikrinti, kad sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų, kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Kadangi šiuo atveju taikos sutartis sudaroma baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrindu, tik baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas turi galimybę patikrinti, ar sudaromos taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, nepažeidžia teisės imperatyvų, kitų asmenų teisių, neprieštarauja viešajai tvarkai ir pan.
18. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-29024-1077/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-6309-1130/2021, 2021 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-6346-892/2021 ir 2021 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-6336-892/2021 nėra šios apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
19. Aplinkybė, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties priėmimo pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir šis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-29024-1077/2021 atsisakė priimti pareiškėjų prašymą, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Be to, pareiškėjai minimos nutarties neskundė ir ji nebuvo patikrinta apeliacine tvarka.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.