Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus atstovui Laurynui Zinkevičiui, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. sausio 14 d. buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje M. P. surašytas protokolas pagal LR ATPK 45 str. 1 d. Protokole nurodyta, kad 2015-10-22, 13.40 val., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos Kauno miesto skyrius atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, ribų patikrinimą vietovėje ir nustatė, kad M. P. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) dalį prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, t.y. apie 7.30 m. nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos užtvėrė (duomenys neskelbtini) dalį medine su mūro stulpiukais tvora, įrengė vartelius. Taip pat jis nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtų vartelių, išgrindė akmeninį takelį ir apie 8.20 m pločio teritoriją apsodino želdiniais, t.y. padarė administracinį teisės

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

M. P. nurodė, kad jis nesutinka su pažeidimu. Sklypas esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas jam riklauso nuosavybės teise. Sklypą įsigijo 1986 m. Sklypą paskyrė Kauno Vykdomasis komitetas. Kai gavo sklypą, tai vartai jau buvo. Tvorą statė apie 1999 m. Tvora yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Ten yra fortefikaciniai statiniai. Saugomas valstybės yra (duomenys neskelbtini) sklypas. Teritorija yra atvira. Teritorija prieinama laisvai iš (duomenys neskelbtini) Jo sklypas yra neaptvertas. Teritorija kuri šalia forto buvo nelegalus savartynas. Ten vykdavo nuolatinis girtavimas. Ten taip pat 1997 m. buvo įvykdyta žmogžudystė. Taip pat buvo pradėtas ardyti fortas, nešamos plytos. Buvo prieš 15 metų gautas rekomendacinis raštas, kad reikia saugoti. Vartai buvo įrengti. Kažkuriuo metu buvo tvarkoma gatvė ir kai darė matavimus, pažymėjo daugiau nei iš tikrųjų buvo. 2002 m. jis privatizavo sklypą. Buvo vykdomos gyv. namo statybos. Sklypo ribas žino ir didesniu sklypu nesinaudoja ir nėra sau prisiskyręs daugiau žemės. Yra vienas asmuo, kuris ištisai visus skundžia. Dėl ten buvusio savartyno informavo savivaldybę. Gatvė baigiasi akligatviu. Gatvės važiuojamosios dallies dangos ir gatvės ribų nepakeitė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus atstovas nurodė, kad savininkas turėjo statinį ant valstybinės žemės, vėliau žemė buvo parduota. Neturi duomenų apie buvusį šiukšlyną.

Teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Teismas pažymi, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą M. P. naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kurie nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-731-738/2016 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutaria:

M. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.