- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- eI-1987-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00618-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grudita“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Dainius Daugirda
- Kategorijos
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grudita“ atstovui advokato padėjėjui Dainiui Daugirdai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grudita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Grudita“ 2018-02-19 teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti 2018-01-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko sprendimą Nr. (23.31-08)-319-166.
Paaiškino, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamu VMI 2018-01-17 sprendimu Nr. (23.31-08)-319-166, kuriuo buvo nuspręsta nustatyti priverstinę hipoteką / įkeitimą pareiškėjos turtui: žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), taip pat kitam pareiškėjos turtui. Nurodė, kad VMI, patikrinusi pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, nustatė mokestinę nepriemoką, kurios įvykdymą siekiant užtikrinti areštavo pareiškėjos turtą. Atkreipė dėmesį, kad antstolis D. K., vykdydamas išieškojimo veiksmus, 2017-09-18 areštavo pareiškėjai priklausantį turtą – žemės sklypą bei kitą jos turtą. Taigi, VMI, siekdama užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą ir siekdama, kad esamas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas, priėmė ginčijamą aprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nustatyti priverstinę hipoteką / įkeitimą bendrovės turtui, iš kurių vienas – antstolio jau areštuotas žemės sklypas. Atkreipė dėmesį, kad užtikrinus reikalavimą priverstine hipoteka, VMI taptų privilegijuota kitų kreditorių atžvilgiu, o tokiu būdu būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas bei iškreipiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėja yra ilgalaikė VMI skolininkė. VMI, siekiant išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, buvo taikytos įvairios išieškojimo priemonės (turto areštas, nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų), tačiau šios priemonės nedavė rezultatų. Teigia, kad turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga. Galiausiai, VMI priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatė priverstinę hipoteką pareiškėjos turimam turtui. Sprendimas yra skirtas užtikrinti 618 400 Eur mokestinės nepriemokos, atsiradusios deklaracijų pagrindu, sumokėjimą. Atkreipė dėmesį, kad teisinis reglamentavimas lemia, jog VMI priverstinę hipoteką gali nustatyti tiek jau įkeistam turtui, tiek areštuotam turtui, todėl pareiškėjos skundo argumentus dėl sprendimo neteisėtumo laiko nepagrįstus. Pažymėjo, kad nors skunde nurodoma, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia pareiškėjos kreditorių teises, tačiau nėra nurodoma kaip konkrečiai skundžiamas sprendimas pažeidžia pačios pareiškėjos interesus. Skunde nėra nurodytas joks konkretus pareiškėjos subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, o minimi tik galimi kitų (trečiųjų) asmenų teisių pažeidimai, todėl VMI manymu, vien dėl šios aplinkybės skundas yra atmestinas. Atsakovės teigimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas vykdant VMI nustatytus tikslus, neviršijant jai suteiktų įgaliojimų, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.
Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo nustatyti pareiškėjos turtui priverstinę hipoteką pagrįstumo bei teisėtumo.
Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01).
MAĮ 33 straipsnis nustato mokesčių administratoriaus teises, tame tarpe teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 15 punktas). Vienas iš MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytų prievolių užtikrinimo būdų yra hipoteka ar įkeitimas, o teisę mokesčių administratoriui priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo įtvirtina MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tokios priemonės taikymui nustatyta tik viena sąlyga – ja mokesčių administratorius turi siekti užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. MAĮ 106 straipsnyje išvardinami mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, tame tarpe sprendimo dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto priėmimas. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalyje pateikta hipotekos sąvoka, kur hipoteka aiškinama, kaip daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamos esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai, o taip pat ir kilnojamasis turtas, ir turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais (CK 4.171 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali būti tiek priverstinė, tiek sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais įskaitant ir atvejus, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas). O valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma (CK 4.176 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad VMI ginčijamu sprendimu nusprendė taikyti priverstinę hipoteką pareiškėjos turto atžvilgiu, taip užtikrinant 618 400 Eur mokestinę nepriemoką. Teismas pastebi, kad tokiu būdu užtikrintas mokestinės nepriemokos už laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31, nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28, nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31, nuo 2017-08-01 iki 2017-08-31 priverstinis įvykdymas. Pagal pateiktą turto arešto aktų registro išrašą matyti, kad pareiškėja mokestinių prievolių neįvykdo ne pirmą kartą. Teismo vertinimu, atsižvelgdamas į pareiškėjos mokestinės nepriemokos dydį bei aplinkybę, kad pareiškėja mokestinės prievolės neįvykdė, mokesčių administratorius įgijo teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, nes tokią teisę jam nustato MAĮ 33 straipsnis. Papildomai pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-68/2013 pažymėjo, kad turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga. Todėl siekiant priverstine tvarka išieškoti į biudžetą susikaupusį pareiškėjos įsiskolinimą, VMI pagrįstai priėmė ginčijamą 2018-01-17 sprendimą Nr. (23.31-08)-319-166 nustatyti priverstinę hipoteką pareiškėjos turtui.
Nors pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo aspektu, kad hipoteka taikyta areštuotam turtui, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga teisėkūros subjektų pakankamai aiškiai įtvirtinta tiek MAĮ, tiek Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pagal teisinį reguliavimą, hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartis byloje Nr. A556-68/2013). Taigi, iš minėtos teismų praktikos bei Civilinio kodekso normų aiškiai matyti, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam turtui. Todėl mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjos įsiskolinimas auga ir ji nevykdo mokestinės prievolės, jis įgijo teisę turtinės prievolės įvykdymą užtikrinti priverstine hipoteka, o ginčo turtui taikytas areštas šiuo atveju tokios mokesčių administratoriaus teisės įgyvendinimo neapribojo.
Pareiškėjos argumentas dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo taip pat atmestinas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Papildomai pažymėtina, jog mokesčių mokėtojui neįvykdžius mokestinės prievolės, hipotekos (įkeitimo) kreditorius turi teisę pirmiau už kitus mokesčių mokėtojo kreditorius visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės (MAĮ 103 straipsnio komentaras).
Taigi, atsižvelgus į teisinį reguliavimą, matyti, kad atsakovė, vykdydama MAĮ nustatytas funkcijas, pagrįstai priėmė sprendimą nustatyti UAB „Grudita“ nuosavybės teise priklausančiam turtui priverstinę hipoteką. Vertinant ginčijamą sprendimą turinio bei formos aspektu nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-17 sprendimas Nr. (23.31-08)-319-166 yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo šio sprendimo naikinti. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grudita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.