- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-2-569/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., J. B., J. V., R. B.
- Pareiškėjas
- V. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. B. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys S. B., J. B., J. V., R. B., išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. B. pareiškimu prašė teismo pripažinti S. B. neveiksnia tam tikrose srityse, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti jos (duomenys neskelbtini) – J. B.. Pareiškėjas prašė S. B. pripažinti neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimo, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.); lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) bei asmeniniu neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), pilietinių teisių srityje (asmens teisė būti išrinktam įgyvendinimas, balsavimo teisė ir pan.) bei asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje ir ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškimą tenkino ir pripažino S. B. neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); pilietinių teisių srityje (asmens teisė būti išrinktam įgyvendinimas, balsavimo teisė ir pan.) bei asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje.
3. Teismas vertino, kad abejoti teismo ekspertizės išvada, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis teismas neturi pagrindo.
4. Teismas pažymėjo, jog, nepaisant to, kad pareiškėjas prašė pripažinti S. B. ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.), tačiau teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus bei, atsižvelgdamas į teismo galimybę išeiti už pareikštų reikalavimo ribų, siekiant maksimaliai apsaugoti S. B. teises bei viešąjį interesą, ją pripažįsta neveiksnia ir savitvarkos įgūdžių srityje, nes ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
5. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti visą (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, kuriuo nutarta pripažinti S. B. neveiksnia turtinių, asmeninių neturtinių, pilietinių teisių srityje bei asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityse ir bylą nutraukti. Sustabdyti pradėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo S. B. atžvilgiu iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas ir priimtas apeliacinio teismo sprendimas. Skirti pakartotinę ekspertizę apeliantei S. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. S. B. kasdieniniame gyvenime savarankiškai atlieka daugybę namų ūkio darbų - perka iš gaunamos senatvės pensijos ir gamina maistą, plauna rūbus, tvarko savo gyvenamąsias patalpas namus. Pažymėtina, kad S. B. sugeba būti atsakinga ir už kitus ūkio darbus. Jos vardu, nuosavybes teise yra registruoti du kolektyviniai sodai (duomenys neskelbtini), kuriuos S. B. kasmet, o taip pat (duomenys neskelbtini) metais, prižiūri, tai yra juose augina įvairias daržoves, ravi jas, nuima derlių, jį naudoja pagal paskirtį. Gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), S. B. taip pat turi daržą, kurį prižiūri, o užaugintas daržoves naudoja maistui. Be to, S. B. augina vištas ir viščiukus, kuriuos sugeba savarankiškai prižiūrėti, pasirūpinti jų maistu, lesinimu, o užaugintas vištas ir jų kiaušinius naudoja maistui, dalį kiaušinių savarankiškai parduoda kaimynams ir taip savarankiškai užsidirba papildomų pajamų prie pensijos. Visi šie S. B. namų ūkyje atliekami darbai parodo, kad ji geba pasirūpinti savimi bei kitais nuolatinės priežiūros reikalaujančiais dalykais.
5.2. Apeliantės gerus socialinius gebėjimus, gebėjimą savarankiškai be globėjo gyventi ir veikti socialinėje erdvėje, pasirūpinti savimi, įveikti gyvenimo iššūkius parodo ir tai, kad S. B. viena, be palydos ir pagalbos nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą į (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyrių. Tai yra ji pati pasirūpino, kad teismo paskirta ekspertizė būtų jai atlikta, pati nusipirko traukinio bilietus į (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), pagal miesto žemėlapį prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties susirado jai reikalingą gatvę ir savarankiškai nuo geležinkelio stoties nuėjo į (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyrių, ten prisistatė, ko atvykusi, atliko ekspertizę. Paskui savarankiškai grįžo į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, įsigijo traukinio bilietą ir grįžo namo į (duomenys neskelbtini).
5.3. S. B. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viena ir be artimųjų pagalbos ar globėjo, puikiai tvarkosi ir gyvena socialiai tvarkingą gyvenimą - tvarkosi ir prižiūri namus, plaunasi rūbus, perka ir gaminą maistą, augina vištas, sodina pavasarines gėles, ravi gėlių ir sodo darželius, sėja pirmuosius pavasarinius augalus į namų daržą ir panašiai. Piniginių lėšų ar turto netinkamo ar naudojimo ar švaistymo faktų niekada nebuvo ir nėra užfiksuota apeliantės veiksmuose.
5.4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ virš (duomenys neskelbtini) metų turinčio darbo patirtį psichiatro S. N. parodymais, kuris daug kartų bendravo su S. B., pats ją įrašė į įskaitą. Gydytojas psichiatras S. N. aiškiai teisme nurodė, kad su tokio pobūdžio kaip apeliantės sveikatos sutrikimais ne pensijinio amžiaus žmonės gali dirbti ir dirba samdomus darbus įmonėse ir organizacijose, gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir nebūtina jiems riboti veiksnumo. S. N. nurodė, kad apeliantė geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, supranta galimas socialines pasekmes jai, jeigu būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia.
5.5. Nesutiktina su Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos eksperto (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvada, kad S. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes visose srityse atsispindi (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodyti ir patvirtinti dokumentais S. B. gyvenimo faktai parodo, kad eksperto išvadoje pateikta išvada neatitinka objektyvios S. B. sveikatos būklės. Ekspertizė buvo atlikta atmestinai ir nepakankamai įsigilinus į realią apeliantes sveikatos būklę, o išvados nėra pagrįstos bei neatspindi tikros situacijos, t. y. S. B. sveikatos būklės. Ekspertai neturėjo ir patys neišreikalavo (Aprašo 24 punktas) visos reikalingos medžiagos tyrimui atlikti ir išvadoms padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsiliepimas įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantės teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmieji psichikos sveikatos sutrikimo požymiai S. B. išryškėjo (duomenys neskelbtini), jai buvo diagnozuotas nepatikslintas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad S. B. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Dėl psichinės sveikatos S. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes visose srityse atsispindi (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichinės sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) S. B. negali dalyvauti teismo posėdyje, negali būti apklausiama, jai negali būti įteikti teismo dokumentai, nes ji nesuprastų dokumentų esmės. Pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu ekspertas D. T. nurodė, kad visos S. B. gyvenimo sritys yra persmelktos (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad nors ji atrodo protaujanti, tokio pobūdžio išvada gali susidaryti, nes neserga (duomenys neskelbtini), tačiau savo veiksmų esmės ji vis tiek negali valdyti visose srityse, įskaitant ir savitvarkos įgūdžių sritį. Ekspertė I. K. – K. pažymėjo, kad ekspertizės metu, psichologinio tyrimo metu S. B. atliekant užduotis, taip pat išryškėjo (duomenys neskelbtini).
11. Teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus. Nustačius, kad byloje yra prieštaringų duomenų – liudytojo psichiatro S. N. parodymai, kad apeliantė geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; pateikta psichologės E. B. išvada dėl apeliantės šiuo metu esamos psichikos sveikatos būklės bei apeliantės prašymui skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi skyrė pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. S. B. atlikta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
12. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „tiriamajai S. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). S. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (pensijos) ir išlaidų tvarkymas, susijęs su kasdieniu apsirūpinimu maistų, rūbais, ūkinių, sodo ir daržo prekių įsigijimu, mokesčių už komunalinius patarnavimus (vandenį, elektrą, atliekų išvežimą ir pan.) apmokėjimu ir pan.). S. B. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas ir pan.; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.,); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). S. B. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimą naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); pilietinių teisių srityje; kreipimosi į teismą, viešojo administravimo ir kitas institucijas srityje. S. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.)“.
Dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu tam tikroje srityje. Tokiu atveju, kai fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismo tvarka gali būti pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose srityse (CK 2.11 straipsnis).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Konvencijos 8 straipsnio objektas – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021).
15. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti pamatines asmens teises, todėl tokiam procesui inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad dėl psichikos ligos gali egzistuoti tam tikri teisėti ,,teisės į teismą“ apribojimai, tačiau jie neturi iš esmės atimti asmens teisės į teismą (EŽTT 2006 m. birželio 15 d. sprendimas Lacarcel Menendez prieš Ispanijos Karalystę, peticijos Nr. 41745/02, 8 punktas). EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
16. Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis bei gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Dėl to įrodymų pakankamumo klausimas šios kategorijos bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
17. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji gali savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichiatro S. N. parodymais, kuris daug kartų bendravo su S. B., pats ją įrašė į įskaitą. (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvadoje pateikta išvada neatitinka objektyvios S. B. sveikatos būklės, ekspertizė buvo atlikta atmestinai ir nepakankamai įsigilinus į realią apeliantes sveikatos būklę.
18. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad : „S. B. atvyko (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). „Atvežta Greitąja medicinos pagalba (toliau – GMP) su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalbina eiti pas psichiatrą, tačiau nesutinka. Šiandien, kad nebūtų išvežta, užsirakino, kviesta GMP ir policija, atvežta į priėmimo skyrių“. (duomenys neskelbtini) pareiškime UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) J. V., (duomenys neskelbtini) V. B., R. B., (duomenys neskelbtini) J. B. nurodė, jog kreipiasi dėl S. B. psichikos sutrikimų išaiškinimo. Kreipimesi nurodė, kad S. B. neadekvatus elgesys progresuoja daug metų, (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio S. B. buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos įskaitą. Nuo tada ji lankosi pas gydytoją N.. (duomenys neskelbtini) paūmėjus psichinei būsenai buvo kviesta GMP ir policija. S. B. ėmė draskyti užrakintas (duomenys neskelbtini) duris, šaukti. (duomenys neskelbtini) apeliantė buvo atvežta GMP į ligoninę, diagnozė - (duomenys neskelbtini). GMP iškvietė (duomenys neskelbtini), nes stebėjo apie dvi savaites keistą elgesį. Buvo gydoma (duomenys neskelbtini). Aprašyta būsena: „(duomenys neskelbtini)“. Ir tuo metu S. B. gydytis nesutiko. (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „šis asmuo (S. B.) negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų. (duomenys neskelbtini) Buities tyrimo akte nurodyta, kad „S. B. kartu su sutuoktiniu gyvena priklausomybės teise jiems priklausančiame name su patogumais. Gyvenimo sąlygos geros, namai ir kiemo aplinka tvarkingi, prižiūrėti. S. B. teigimu viską susitvarko ji pati, (duomenys neskelbtini) nudirba tik „stambiuosius darbus“. Pokalbio metu S. B. pasakojo, kad (duomenys neskelbtini).
20. (duomenys neskelbtini) pateiktoje (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nurodyta, kad S. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai. Geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra). Negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų srityse, tokiose kaip: sveikatos priežiūros srityje; politinių (pilietinių) teisių srityje; asmens gebėjimas kreiptis į teismą ar į viešo administravimo institucijas sritis.
21. Psichologės E. B. (duomenys neskelbtini) Psichologo išvadoje (išvada duota asmeniškai prašant), pateikta išvada, kad S. B. „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje išvadoje nėra nurodyta kokiu tikslu ji daryta, išvadoje fiksuota tik trumpalaikė (pokalbio metu) matoma S. B. psichologinė būsena, todėl ši išvada vertintina kaip neišsami bei iš esmės nenurodanti apeliantės tikros, nuolatinės psichinės būsenos.
22. Pirmojoje instancijoje (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje liudytoju apklaustas apeliantę gydęs psichiatras S. N. nurodė, kad jau pirmo susitikimo metu iš S. B. pasakojimų ((duomenys neskelbtini)) suprato, jog jos pasakojime yra (duomenys neskelbtini), todėl jai pasiūlė gydytis – vartoti vaistus. Tačiau S. B. atsisakė, sakydama, jog jai nereikia vaistų. Liudytojas nurodė, jog žino, kad, kai S. B. prieš jį lankėsi pas kitą psichiatrą, jai taip pat buvo diagnozuotas šis sutrikimas, tačiau ji taip pat atsisakė gydytis. Liudytojo manymu, S. B. yra sutrikimai, yra (duomenys neskelbtini) ir jie trunka daug metų. Liudytojas paaiškino, kad diagnozė ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ reiškia, kad (duomenys neskelbtini), bet jie žmogaus funkcionavimo paprastai nesutrikdo. Gali toks žmogus ir dirbti, jeigu nėra pensinio amžiaus. Paprastai (duomenys neskelbtini) būna užfiksuoti vienoje sferoje – šiuo atveju – (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į užduodamus klausimus, liudytojas atsakė, kad yra galimybė, kad pacientė su laiku gali pasidaryti priešiška, bėgtu kur nors, savaip spręsti situaciją. Gydymas pagerintų savijautą, tačiau nutraukus gydymą, (duomenys neskelbtini) atsinaujina. Į S. B. atstovo klausimą, ar tikslingai pareiškėjas prašo pripažinti S. B. neveiksnia nurodytų santykių srityse, liudytojas atsakė, kad tai nėra jo kompetencija vertinti, tačiau jis mano, kad per plačiai prašoma S. B. pripažinti neveiksnia visose srityse, pvz., buityje. Nurodė, kad ji buityje susitvarko ir pati kreipiasi pas gydytojus. Taip pat nurodė, kad gali būti, kad vieną dieną S. B. pasielgtų pavojingai.
23. Įvertinęs šio liudytojo pasisakymą, apeliacinės instancijos teismas, apeliantės argumentus, jog „Gydytojas psichiatras S. N. aiškiai teisme nurodė, kad su tokio pobūdžio kaip apeliantės sveikatos sutrikimais ne pensinio amžiaus žmonės gali dirbti ir dirba samdomus darbus įmonėse ir organizacijose, gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir nebūtina jiems riboti veiksnumo“ atmeta kaip ne visai pagrįstus. Pažymėtina, kad visų pirma, liudytojas nurodė, jog neturi kompetencijos vertinti S. B. (ne) veiksnumo tam tikrose srityse. Antra, liudytojas kategoriškai nesakė, kad turėdami tokį sutrikimą žmonės gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir nebūtina jiems riboti veiksnumo. Liudytojas tik išsakė savo nuomonę, kad galimai per daugelyje sričių prašoma pripažinti neveiksnia S. B.. Trečia, liudytojas pažymėjo, kad gydymas pagerintų apeliantės savijautą, tačiau ji visada atsisako gydymo.
24. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriuje atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios išvadose nurodyta, kad „S. B. serga (duomenys neskelbtini). Dėl pastovaus turinio mąstymo sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) ir nesant kritikos savo psichikos sveikatai, S. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes visose srityse atsispindi (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši išvada nėra išsami ir yra per daug kategoriška.
25. (duomenys neskelbtini) S. B. atlikta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „tiriamajai S. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad dėl psichinės sveikatos būklės S. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje: Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (pensijos) ir išlaidų tvarkymas, susijęs su kasdieniu apsirūpinimu maistų, rūbais, ūkinių, sodo ir daržo prekių įsigijimu, mokesčių už komunalinius patarnavimus (vandenį, elektrą, atliekų išvežimą ir pan.) apmokėjimu ir pan.; iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti turtinių santykių srityse: Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas ir pan.; Kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.,); Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); Paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: 4.1. Sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimą naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); Pilietinių teisių srityje; Kreipimosi į teismą, viešojo administravimo ir kitas institucijas srityje; gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje: Savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.). Dėl savo psichinės sveikatos būklės S. B. gali dalyvauti teismo posėdyje, gali jame būti apklausiama, jai gali būti įteikti teismo dokumentai, tačiau jos pasisakymus tikslinga vertinti kritiškai. “
26. Teismo psichiatrijos ekspertizės metu naudoti tyrimo metodai: gyvenimo bei socialinių duomenų analizė, medicininių dokumentų duomenų analizė, pusiau struktūruotas klinikinis interviu ir būklės stebėjimas, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos sutrikimų simptomų įvertinimas, psichologinis ištyrimas, visų surinktų duomenų analizė, apibendrinimas ir įvertinimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos įrodymų visuma, vertina, kad apeliantės pozicija yra deklaratyvi ir neatitinkanti surinktų rašytinių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas ir medicininis (asmens liga) ir teisinis (psichinės ligos nulemtas negalėjimas visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) neveiksnumo (dalinio neveiksnumo) kriterijai. Medicininiai kriterijai aiškiai įvardinti ir pagrįsti mokslo žiniomis – teismo psichiatrijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini), teisinis kriterijus paremtas ekspertizės aktu ir bylos medžiagos išnagrinėjimu bei įvertinimu.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš esmės abiejų ekspertizių išvados vienodos, nustatyta tokia pati diagnozė – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu (duomenys neskelbtini) S. B. atlikta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė yra išsamesnė, todėl, pripažįstant S. B. neveiksnia (ribotai veiksnia) turtinių santykių srityse, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga joje nustatytomis išvadomis vadovautis.
29. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktais įvertinęs ir kitus bylos duomenis, t. y. byloje esančių įrodymų visumą, parodymus, peržiūrėjęs S. B. pritaikytus veiksnumo apribojimus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai nustatė, jog S. B. pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); pilietinių teisių srityje (asmens teisė būti išrinktam įgyvendinimas, balsavimo teisė ir pan.) bei asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje.
30. Pažymėtina, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma, jog konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami ir šis jo privataus gyvenimo apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti pirmiausia tokio asmens interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė buityje susitvarko pati, pati gamina valgyti, pati nuvyksta pas gydytojus, pati savarankiškai be problemų vyko atlikti ekspertizes. (duomenys neskelbtini) orientuoti labiau į vieną sritį – (duomenys neskelbtini). Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, blogai yra, jog S. B. nesupranta, kad (duomenys neskelbtini), kad serga ir nesutinka gydytis. Todėl ateityje, blogėjant sveikatai, ji gali pakenkti sau ar kitiems asmenims.
31. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti S. B. ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas ir pan.; Kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.,); Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); Paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: Sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimą naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); Pilietinių teisių srityje; Kreipimosi į teismą, viešojo administravimo ir kitas institucijas srityje.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu fizinio asmens globos klausimas yra sprendžiamas tik įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį neveiksniu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą tik asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse aspektu. Globėjo (rūpintojo) kandidatūros klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 2.10 straipsnio 3 dalis numato, jog, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Atitinkamai CK 2.11 straipsnio 3 dalis numato, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje. CPK 469 straipsnyje numatyta, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens S. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant (duomenys neskelbtini) sprendimą iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas ir pan.; Kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.,); Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); Paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.).
ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: Sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimą naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); Pilietinių teisių srityje; Kreipimosi į teismą, viešojo administravimo ir kitas institucijas srityje.
Inicijuoti atskiru procesiniu sprendimu S. B. atžvilgiu bylą dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo‘‘.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.