Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), ir Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ligoninė) 4 521 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikoje netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (pavėluotai diagnozuotos ligos) patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovui 2021 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikoje buvo atliktas privalomas sveikatos patikrinimas dėl darbo. Gydytoja N. K. ieškovą nusiuntė atlikti (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovui buvo išduotas leidimas dirbti be apribojimų nesulaukus ir neįvertinus (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatų. 2021 m. rugsėjo 24 d. ieškovas dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų polikliniką ir tada paaiškėjo, kad dar 2021 m. gegužės 25 d. atlikus (duomenys neskelbtini) buvo rasti pakitimai (duomenys neskelbtini) ir nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), su kuria jis nebuvo supažindintas. 2021 m. rugsėjo 24 d. atliktoje (duomenys neskelbtini) jau buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), dinamika neigiama, tada skubiai buvo nukreiptas į Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinę ligoninę stacionariam gydymui, kuris truko 335 dienas.

3. Dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų klinikoje jam suteiktų nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl uždelstai pradėto gydymo ieškovas patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą, nes jo sveikatos būklė pablogėjo, (duomenys neskelbtini) forma tapo atvira, buvo reikalingas ne ambulatorinis, bet stacionarinis gydymas, kuris buvo sunkus, sukėlė kitų organų funkcijų pablogėjimą, kadangi nuo vaistų kiekio pablogėjo kepenų būklė, tapo jautrus skrandis, šokinėja kraujospūdis, jaučia regėjimo pablogėjimą, ilgą laiką buvo nedarbingas. Ieškovas prarado galimybę dirbti darbą, kurį dirbo iki sužalojimo, nebegali dirbti darbo aukštyje, su sunkumais, dulkėse su vibracija, lauko darbų, grunto tankinimo, kasimo darbų, patyrė nesuvokiamą skausmą negalėdamas tokį ilgą laiką matytis su šeima. Nebegali sportuoti, keliauti pėsčiomis, vaikščioti su gyvūnais, rūpintis jais, nebegali prižiūrėti sergančių uošvių, iš sveiko vyro tapo ligoniu visam gyvenimui. 2023 m. rugpjūčio 7 d. ieškovui buvo nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis. Dėl laiku nenustatytos ligos jis ir artimieji patyrė turtinę 4 521 Eur žalą, kurią sudaro išlaidos kurui vykstant iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, maisto produktams, medikamentams, maisto papildams, tačiau tai patvirtinančių kvitų ar rašytinių įrodymų dėl praėjusio ilgo laikotarpio pateikti negali.

4. Ieškovas dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu jo prašymo nepagrįstai netenkino. Mano, kad Komisija padarė nepagrįstas išvadas, jog žala ieškovo sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta ir kad jis paciento pareigą rūpintis sveikata vykdė neatidžiai ir nerūpestingai, nes 2021 m. liepos 14 d. paskirtus tyrimus atliko tik 2021 m. rugsėjo 24 d.; priklausomai nuo gydymo pradžios gydymo trukmė nesikeitė, o atspari medikamentams (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) forma atsirado ne dėl uždelstos gydymo pradžios, bet dėl užsikrėtimo atsparia medikamentams ligos forma. Iš tiesų apie 2021 m. gegužės mėnesį ieškovui nustatytą (duomenys neskelbtini) niekas nepranešė. 2021 m. liepos 14 d. gydytojas jo atlikti tyrimų nesiuntė. Apie nustatytą (duomenys neskelbtini) ieškovas sužinojo vėliau, kai dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į šeimos gydytoją ir tik priminus apie 2021 m. gegužės mėnesį atliktą (duomenys neskelbtini) buvo pasakyta, kad jau tada jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), po to skubiai buvo nusiųstas stacionariam gydymui. Taigi Komisija nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad ieškovo prašoma atlyginti žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovo R. P. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK, 6 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė, netenkino prašymo nutraukti bylą ir (ar) ieškinį palikti nenagrinėtą.

6. Teismas, išdėstęs teisinį reguliavimą nurodė, kad, vadovaudamasis juo ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinęs šioje byloje esančių įrodymų visumą, priėjo išvadą, jog byloje įrodyta, kad ieškovo (paciento) sveikatai buvo padaryta žala, tai nebuvo neišvengiama žala ir žala buvo padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (tarp teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys).

7. Teismo vertinimu, ieškovui (pacientui) (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip to reikalavo PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis, nes nebuvo įdėtos maksimalios pastangos užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo laipsnį.

8. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai. „Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-837 (toliau – Aprašas), 1.1 papunktyje numatyta, kad Aprašas nustato rizikos grupių asmenų tikrinimo dėl tuberkuliozės tvarką, tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarką. Aprašo 8.1 papunktyje numatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmai, organizuojant ir atliekant rizikos grupių asmenų tikrinimą dėl tuberkuliozės: šeimos gydytojas privalo paskirti krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramą; radus patologinius pokyčius krūtinės ląstos rentgenogramose, siųsti į konsultaciją pas gydytoją pulmonologą.

9. (Duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja N. K., 2021 m. gegužės 25 d. atlikusi planinį profilaktinį sveikatos patikrinimą, nors, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, kuriame nurodyta, kad asmeniui, dirbančiam profesinės rizikos aplinkoje, (duomenys neskelbtini) tyrimas yra atliekamas kartą kas 2 metus, pasiuntė ieškovą atlikti (duomenys neskelbtini), tačiau nesulaukusi jos tyrimo rezultatų tą pačią dieną išdavė ieškovui leidimą dirbti kenksmingų faktorių poveikyje be jokių apribojimų. Vėliau nesusipažino su 2025 m. gegužės 26 d. atlikto diagnostinio tyrimo metu padaryta išvada apie (duomenys neskelbtini) nustatymą ieškovui, vadinasi, laiku nenustatė diagnozės. Jei su minėtu rezultatu ir susipažino, tai apie tai neinformavo ieškovo ir nepradėjo (duomenys neskelbtini) gydymo. Taigi ieškovui netinkamai suteikta sveikatos priežiūros paslauga, išduodant leidimą dirbti kenksmingų faktorių poveikyje, ir laiku nesuteikta paslauga po patologinių pokyčių (duomenys neskelbtini) nustatymo būti nusiųstam į konsultaciją pas gydytoją pulmonologą ir gauti ligos gydymo paslaugas laiku. To pasėkoje ieškovas nuo 2021 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos (apie 4 mėnesius), sirgdamas (duomenys neskelbtini), dirbo kenksmingų faktorių poveikyje, jam nebuvo laiku pradėtas (duomenys neskelbtini) gydymas, todėl liga progresavo, nes, lyginant 2021 m. gegužės 25 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) tyrimus, buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) pakitimai abiejuose (duomenys neskelbtini), atsirado ir 2021 m. pavasarį nebuvę (medicininiuose dokumentuose nenurodyti) klinikiniai simptomai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

10. Teismas nurodė, kad ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, jog jam 2021 m. gegužės 25 d. teikiant sveikatos priežiūros paslaugą (planine tvarka atliekant profilaktinį sveikatos patikrinimą) (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikoje buvo padaryta žala, be paties ieškovo paaiškinimų, patvirtina: 1) (duomenys neskelbtini) ligoninės ir jos specialisto 2024 m. liepos 15 d. paaiškinimai bei 2022 m. rugsėjo 6 d. Vidaus medicininio audito tyrimo akto Nr. MA-13 išvada, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad žala paciento sveikatai padaryta, pavėluotą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatytos dešinio (duomenys neskelbtini) nulėmė žmogiškieji faktoriai; 2) Komisijos 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo išvados, kuriose, remiantis gydytojos ekspertės pulmonologės J. V. konsultacijomis, nurodyta, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021 m. gegužės 25 d. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas trūko maksimalaus atidumo, paslaugos nebuvo maksimaliai tinkamos ir kokybiškos, (duomenys neskelbtini) ligoninė neinformavo paciento apie atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatus ir apie įtariamą (duomenys neskelbtini) diagnozę, dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų diagnozės patvirtinimas ir gydymas nuo (duomenys neskelbtini) nusikėlė; 3) gydytojos ekspertės J. V. Komisijai pateiktos išvados ir teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie tai, kad paciento (ieškovo) sveikatai žala buvo padaryta, nes laiku nebuvo nustatyta diagnozė, nebuvo pradėtas gydymas, (duomenys neskelbtini) negydymas lėmė ligos progresavimą, nes dinamikoje stebėti (duomenys neskelbtini) pakitimai abiejuose (duomenys neskelbtini), atsirado klinikiniai simptomai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); aktyvi (duomenys neskelbtini) gydoma 6–9 mėnesius, rečiau – 12–18 mėnesių. priklausomai nuo ligos formos, bakterijų atsparumo vaistams, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės; 4) teismo medicinos gydytojo, teismo eksperto P. P. 2022 m. gruodžio 20 d. – 2023 m. sausio 18 d. atlikto tyrimo ir Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0075/22 apie tai, kad: ieškovui 2021 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikoje buvo klaidingai išduotas leidimas dirbti nurodytų veiksnių poveikyje, nes jam tos dienos (duomenys neskelbtini) tyrime buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo žinoma, ar su (duomenys neskelbtini) išskyrimu, ko pasėkoje jis galimai buvo epidemiologiškai pavojingas aplinkiniams, remiantis Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, privalomojo sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 301, 13 priedu; ieškovas, (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikoje nustačius (duomenys neskelbtini), turėjo būti nedelsiant siunčiamas pulmonologo konsultacijai, remiantis Aprašu; ieškovo sveikatos būklė pablogėjo, nes kartotinėje (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 24 d. jau nustatyta diseminuota (duomenys neskelbtini), dinamika neigiama, bei buvo patvirtinta atvira forma; kuo vėliau bei sunkesnės formos pradedama gydyti (duomenys neskelbtini) bei tapus atvirai formai, tuo gydymas ilgesnis, bei esant atvirai formai taikomas stacionarinis gydymas, o ne ambulatorinis. Santariškėse buvo taikomas 335 parų stacionarinis gydymas.

11. Teismo įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp ieškovui (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi suteikus kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui nebūtų išduotas leidimas dirbti kenksmingų faktorių poveikyje, būtų laiku suteikta pulmonologo konsultacija, (duomenys neskelbtini) diagnozė būtų buvusi nustatyta laiku, būtų užkirstas kelias ligos progresavimui, o (duomenys neskelbtini) gydymas būtų buvęs pradėtas apie keturis mėnesius anksčiau. Žala ieškovo sveikatai teikiant minėtas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo neišvengiama, nes pagal bylos duomenis atsirado dėl aplinkybių, kurias asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir jos darbuotojai galėjo numatyti, kontroliuoti ir užkirsti tam kelią.

12. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas nusprendė, kad atsakovės, remdamosi Komisijos 2024 m. gruodžio 16 d. sprendime padarytomis išvadomis, nepagrįstai tvirtina, jog ieškovo prašoma atlyginti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai tvirtino, kad 2021 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje pas gydytoją pulmonologę Z. B. nesilankė, tą dieną apie TBC diagnozę nesužinojo ir jokie tyrimai bei konsultacijos jam nebuvo paskirti, o apie (duomenys neskelbtini) diagnozę jis sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 23 d., kai kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) kliniką pas šeimos gydytoją, kurios paskirtus tyrimus skubiai atliko ir buvo nusiųstas gydymui į stacionarą. Teismo vertinimu, šie ieškovo argumentai pagrįsti, nes juos patvirtina byloje surinkti medicininiai duomenys.

13. Ieškovas taip pat tvirtino, kad dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų užvilkinus ligos diagnozavimą ir gydymo pradžią žala sveikatai padaryta ir todėl, jog jis prarado galimybę dirbti anksčiau dirbtą darbą, liga pavirto į atvirą (duomenys neskelbtini) formą, vietoje ambulatorinio buvo paskirtas stacionarinis gydymas, jis tapo ilgesnis ir su didesniu medikamentų skaičiumi, nuo vaistų kiekio pablogėjo kepenų būklė, atsirado skrandžio jautrumas, kraujospūdis tapo nepastovus, pablogėjo regėjimas. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktų įrodymų visumą nėra pagrindo pritarti šiems ieškovo argumentams, nes medicininiuose dokumentuose, medicinos specialistų išvadose ir paaiškinimuose raštu bei teismo posėdžiuose nėra pakankamai tai patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų.

14. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 4 521 Eur turtinei žalai, kurią sudaro išlaidos kurui jo sutuoktinei vykstant jo lankyti iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, maisto produktams, medikamentams, maisto papildams, atlyginti, teismas įvertino, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti turtinės žalos fakto ir dydžio. Pats ieškovas pripažįsta, kad žalos dydį patvirtinančių kvitų ar kitų rašytinių įrodymų dėl praėjusio ilgo laikotarpio pateikti negali. Liudytoja apklausta ieškovo žmona D. P. patvirtino, kad ieškovą jam gydantis stacionare nuolat lankė, pirko maistą, nes žinojo, jog ligoninės mityba nepilnavertė, pirko vitaminus, nes taip rekomendavo gydytoja Z. B., todėl patyrė apie 4 500 Eur išlaidų.

15. Teismo vertinimu, tikėtina, kad išlaidų lankant ieškovą, perkant maisto produktus, medikamentus ar papildus galėjo būti patirta, tačiau tokios išlaidos būtų patirtos ir stacionarų gydymą pradėjus 2021 m. gegužės mėnesį. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo vertinti, kad išlaidos buvo patirtos ar kad ieškovo nurodyta suma (4 521 Eur) padidėjo būtent dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės nekokybiškai suteiktų paslaugų ir yra tik laiku nediagnozuotos ir (ar) nepradėtos gydyti ligos pasekmė. Ieškovas susirgo ne dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, bet dėl to, kad užsikrėtė atspariomis medikamentams bakterijomis. Nepakanka medicininių duomenų išvadai, jog (duomenys neskelbtini) ligos gydymas esminiai pailgėjo būtent dėl anksčiau nepradėto gydymo.

16. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, teismas vertino, kad atsakovės, nors prašo ieškinį atmesti dėl jo nepagrįstumo, tačiau pagrįstai nurodo, jog ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes byloje nėra išskirtinių aplinkybių, jis neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.

17. Teismas nusprendė, kad, individualiai įvertinus ieškovo patirtą neturtinę žalą, jam kilusias pasekmes, taip pat atsižvelgus į šioje byloje nustatytas kitas neturtinės žalos dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, teismų praktikoje pripažįstamus žalos dydį mažinančius ir didinančius kriterijus, teisinį reguliavimą, byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas priteisti 6 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Nagrinėjamu atveju nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį lemiamas kriterijus yra tai, kad žala teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padaryta sveikatai, kuri yra viena reikšmingiausių ir labiausiai ginamų vertybių, todėl patirti neigiami išgyvenimai yra akivaizdūs. Visgi neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra ne tai, kad ieškovas susirgo (duomenys neskelbtini), bet tai, jog dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų laiku ligos nediagnozavus ir apie keturis mėnesius nepradėjus gydymo liga progresavo. Ieškovas sužinojęs, kad prieš beveik keturis mėnesius jam buvo diagnozuota užkrečiama liga ((duomenys neskelbtini)), apie kurią jam nebuvo pranešta, ir suprasdamas, kad kuo anksčiau pradedamas ligos gydymas, tuo geresnio gydymo rezultato galima tikėtis, išgyveno netikrumo ir bejėgiškumo jausmą, nepasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl to, ar uždelstas pradėtas gydymas daugiau pakenkė sveikatai, ar dėl to gydymas (ne)bus sunkesnis ir (ar) ilgesnis, ar jis išgis.

19. Kita vertus, ilgą nebendravimą su šeimos nariais ir artimaisiais, ilgalaikį izoliavimą iš įprastos aplinkos lėmė ligos faktas, kuris nesusijęs su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat lėmė ligos pobūdis, pavojingumas, ilgas jos gydymas pagal ligos gydymo protokolą, o ligos progresavimą tai lėmė tik iš dalies. Gydantis stacionare diagnozuotas (duomenys neskelbtini) taip pat galėjo paveikti ieškovo neigiamų išgyvenimų intensyvumą. Be to, byloje nėra duomenų, kad artimieji ar aplinkiniai ieškovo sirgta liga užsikrėtė, o ieškovas pritaikius kvalifikuotą tinkamą gydymą pasveiko. Ieškovo nurodomos ilgalaikės neigiamos pasekmės yra ieškovo persirgtos ligos pasekmė, tačiau nepaneigta, kad dėl ligos progresavimo laiku nepradėjus gydymo jos padidėjo.

20. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į artimiausiu aktualiam laikotarpiu buvusį minimalios mėnesio algos (MMA) dydį, kuris yra vienas iš objektyvių kriterijų vertinant priteisiamos neturtinės žalos ekonominę vertę aktualiu laikotarpiu (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 642 Eur).

21. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašoma atlyginti 50 000 Eur neturtinė žala yra neadekvati ir per didelė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistas turtinės žalos dydis, nustatytas kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama dėl nustatytino žalos dydžio. Šiuo atveju žala atsirado ne dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės (jos darbuotojų) grubių klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo teikiant paslaugas ieškovui, ypač įvertinus tai, kad ieškovui buvo suteikiama profilaktinio sveikatos patikrinimo paslauga ir jis pats (duomenys neskelbtini) būdingų klinikinių požymių nenurodė, o po gydymo pasveiko.

22. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta ieškovo prisidėjimo prie žalos atsiradimo dėl didelio neatsargumo ar tyčios aplinkybių, tačiau, net jeigu jos ir būtų nustatytos, tai nesudarytų besąlygiško pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ar mažinti jos dydį (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovas yra ribotai darbingas, jam nustatytas 80 proc. bazinio darbingumo lygis dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) su organizmo funkcijų sutrikimais, todėl yra sumažėjusios galimybės dirbti, neatmetama ligos progresavimo galimybė.

24. Atsakovė VLK buvo nurodžiusi, kad ieškinys priimtas pasibaigus procesinei ieškovo teisei pateikti ieškinį teismui, todėl prašė nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnyje nustatytais pagrindais arba ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio numatytais pagrindais. Nurodė, kad Komisija sprendimą Nr. Ž4-258 priėmė 2024 m. gruodžio 16 d., ieškovas nurodo, kad jį gavo 2024 m. gruodžio 19 d., ieškinį pateikė 2025 m. gruodžio 21 d., todėl, vadovaujantis PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalimi, praleido įstatymu nustatytą 30 dienų procesinį terminą ieškiniui pareikšti, neprašo jo atnaujinti.

25. Teismas pažymėjo, kad atsakovės VLK argumentus dėl praleisto termino teismas įvertino pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje priimdamas 2025 m. vasario 26 d. nutartį, kurioje konstatavo, jog ieškinys pateiktas teismui nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Dėl šių teismo išvadų, bylą nagrinėjant iš esmės, ginčo nekilo, atsakovė VLK minėtais argumentais nesirėmė, todėl šiais aspektais teismas plačiau nepasisakė, pažymėdamas, kad nei faktinių, nei teisinių pagrindų nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 293, 296 straipsnių pagrindais nenustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26. Apeliaciniame skunde ieškovas R. P. prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti naują sprendimą, priteisti visą prašomą 50 000 Eur neturtinės ir 4 521 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Ieškovas patyrė reikšmingus fizinius ir psichologinius padarinius dėl pavėluotos (duomenys neskelbtini) diagnozės ir gydymo pradžios. Neturtinės žalos pagrindas šiuo atveju yra ne tik pati liga, bet ir jos progresavimas dėl laiku nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, sukėlęs ilgalaikius neigiamus išgyvenimus – netikrumo ir bejėgiškumo jausmą, nepasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, stresą dėl gydymo rezultatų neprognozuojamumo. Be to, ieškovas patyrė ilgalaikį stacionarinį gydymą, kuris apribojo bendravimą su artimaisiais ir socialinę veiklą, sumažino galimybes dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą. Šios aplinkybės, teismo motyvacijoje pripažintos kaip lemiančios neturtinės žalos atsiradimą, aiškiai rodo, kad priteistos 6 700 Eur kompensacijos dydis neatitinka realiai patirtos žalos intensyvumo ir trukmės.

26.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tapo ribotai darbingas, jam nustatytas 80 proc. bazinio darbingumo lygis, sumažėjo galimybės dirbti, o ligos progresavimas vis dar gali turėti įtakos jo sveikatai, neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai padidintas. Nustatytos teismo faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas patyrė daugiau nepatogumų, fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų, nei atitinka priteista suma.

26.3. Ieškovas ne tik patyrė laiku nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarinius, bet ir buvo priverstas susidurti su nuolatiniais neapibrėžtumo, baimės ir streso jausmais dėl ligos eigos ir jos poveikio sveikatai. Šie išgyvenimai turėjo realų poveikį kasdieniam gyvenimui, socialiniams ryšiams ir bendravimo galimybėms, todėl jų vertė negali būti menkinama.

26.4. Be to, patirtos pasekmės tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu darbo galimybių apribojimu. Ribota darbingumo dalis sumažino ieškovo galimybes ne tik užsidirbti, bet ir dalyvauti įprastinėje socialinėje bei profesinėje veikloje. Šios aplinkybės turėtų būti laikomos svarbiu neturtinės žalos dydį didinančiu kriterijumi, nes jos tiesiogiai paveikė gyvenimo kokybę ir finansinę nepriklausomybę.

26.5. Taip pat reikšminga, kad ieškovas patyrė ilgalaikį stacionarinį gydymą ir izoliaciją nuo artimųjų bei įprastos aplinkos, tai dar labiau sustiprino dvasinį sukrėtimą ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Šių aplinkybių svarba negali būti neįvertinta, nes jos sustiprino fizinį skausmą, nerimą ir emocinę įtampą.

26.6. Atsižvelgiant į tai, kad žala atsirado ne dėl tyčios ar grubaus aplaidumo, bet dėl nepakankamo atidumo teikiant paslaugas, neturtinės žalos dydis neturėtų būti mažinamas remiantis kaltės faktoriais. Priešingai – tai turėtų būti laikoma priežastimi, pagrindžiančia proporcingai didesnę kompensaciją, siekiant tinkamai atlyginti ieškovo patirtus nepatogumus, skausmą ir dvasines kančias.

26.7. Nesutiktina, jog ieškovo gydymo laikas nepailgėjo, nes ieškovas, atvykęs į ligoninę, vietoje kelių mėnesių praleido ligoninėje kelis kartus ilgesnį laiką.

26.8. Ieškovo turimos sveikatos problemos nesudaro pagrindo teigti, kad jo sveikatos būklė nepablogėjo, nes apklaustas teismo medicinos ekspertas P. P. nurodė, jog tarp ieškovui (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi suteikus kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui nebūtų išduotas leidimas dirbti kenksmingų faktorių poveikyje, būtų laiku suteikta pulmonologo konsultacija, (duomenys neskelbtini) diagnozė būtų buvusi nustatyta laiku (2021 m. gegužės mėnesio 25–26 d.), būtų užkirstas kelias ligos progresavimui, o (duomenys neskelbtini) gydymas būtų buvęs pradėtas apie keturis mėnesius anksčiau. Žala ieškovo sveikatai teikiant minėtas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo neišvengiama, nes pagal bylos duomenis atsirado dėl aplinkybių, kurias asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir jos darbuotojai galėjo numatyti, kontroliuoti ir užkirsti tam kelią. Šios teismo eksperto išvados nebuvo paneigtos.

26.9. Nesutiktina ir su tuo, kad ilgą nebendravimą su šeimos nariais ir artimaisiais, ilgalaikį izoliavimą iš įprastos aplinkos lėmė ligos faktas, kuris nesusijęs su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat lėmė ligos pobūdis, pavojingumas, ilgas jos gydymas pagal ligos gydymo protokolą, o ligos progresavimas tai lėmė tik iš dalies. Tačiau labai ilgas laikas, praleistas ligoninėje, gautas labai didelis medikamentų kiekis, buvo nulemtas netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, to neginčijo nė vienas byloje liudijęs kvalifikuotas medicinos specialistas.

26.10. Panašaus pobūdžio bylose ieškovams priteisiamos žymiai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje citavo teismų praktiką, kuri nėra analogiška nagrinėtai situacijai. Be to, nepakankamai įvertinta ieškovo psichinė būklė, kuri tuo metu buvo labai bloga.

26.11. Ieškovas pažymi, kad iki šiol negali vesti normalaus gyvenimo būdo, jam yra sunku vaikščioti, nebegali dirbti darbo aukštyje, dirbti elementarių statybos darbų, užsiimti sportu iki šiol, o po 335 parų, praleistų ligoninėje, situacija buvo tiesiog tragiška.

26.12. Dėl nepriteistos turtinės žalos ieškovas mano, kad ieškovo artimiesiems reguliariai lankant ieškovą, išlaidos turėtų būti savaime suprantamos. Ieškovo sutuoktinė, apklausta teisme, paaiškino, kiek lankė ieškovą, gulintį ligoninėje Vilniaus mieste, o atstumas nuo (duomenys neskelbtini) rajono iki Vilniaus mieste esančios ligoninės yra, važiuojant į abi puses, apie 400 kilometrų. Šios aplinkybės teismas neįvertino.

27. Lietuvos Respublika, atstovaujama VLK, atsiliepime į ieškovo R. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra tapatūs argumentams išsakytiems pirmosios instancijos teisme. Argumentai dėl žalos atsiradimo priežasčių ir pasekmių nepagrįsti specialistų ar ekspertų vertinimu, o tik subjektyviu situacijos supratimu. Argumentai dėl turtinės žalos ir jos dydžio neparemti faktiniais duomenimis, pagrįstai leidžiančiais teigti, kad tokia žala buvo patirta.

27.2. Nesutikdamas su sprendimu apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo, ką konkrečiai teismas iš byloje esančių duomenų neištyrė, kokius konkrečiai įrodymus vertino neteisingai, kokias materialiosios teisės normas neteisingai aiškino ir taikė ar kokius proceso įstatymo pažeidimus padarė, lėmusius neteisingo sprendimo priėmimą.

27.3. Apeliaciniame skunde ieškovas, argumentuodamas dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024, nes nurodytoje byloje situacija nėra tapati šios bylos situacijai.

27.4. Teismas sprendime detaliai pasisakė dėl ieškovo sveikatos sutrikimų priežasčių ir pasekmių bei žalos dydžio, sprendimą motyvuodamas byloje esančia medžiaga, įskaitant ir gydytojų ekspertų (specialistų) išvadomis, teismų praktika. Teisiškai reikšmingų, objektyvių duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, ieškovas nepateikia, todėl pagrindo naikinti ar keisti sprendimą nėra.

28. Atsakovė (duomenys neskelbtini) ligoninė atsiliepime į ieškovo R. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Komisija nustatė, kad 2021 m. gegužės mėn. medicininių dokumentų įrašuose nebuvo minimas skrepliavimas (medicininiuose įrašuose – pacientas jaučiasi gerai, o 2021 m. rugsėjo mėn. įrašuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nuo pavasario). Konkreti simptomų atsiradimo data neaiški, (duomenys neskelbtini) nebuvo tiriami, todėl įrodyti tikslų (duomenys neskelbtini) pavirtimo į atvirą formą laiką yra keblu. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jį (duomenys neskelbtini) kamavo nuo 2021 metų pavasario ir tik sutuoktinės paragintas tų metų rugsėjo mėnesį ėmė domėtis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priežastimi, buvo nukreiptas stacionariniam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) gydymui.

28.2. Faktas, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sirgo dar iki atlikto privalomo sveikatos patikrinimo, kurio metu nenurodė savo faktinės sveikatos būsenos, bei teismo posėdyje teikti parodymai duoda pagrindą manyti, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi savo, kaip paciento, teisėmis bei jomis piktnaudžiavo tiek sveikatos patikrinimo metu, tiek pareikšdamas ieškinį. Ieškovo medicinos dokumentuose yra nurodoma apie rūkymą, patekimo į gydymo įstaigą būnant neblaiviam, patyrus darbinę traumą jau po jo atžvilgiu taikyto stacionaraus (duomenys neskelbtini) gydymo. Nėra paneigta ieškovo medicinos dokumentuose nurodyta prielaida, kad ieškovo susirgimas (duomenys neskelbtini) – dėl turimų (duomenys neskelbtini), galėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) gydymo trukmę.

28.3. Leidimo dirbti išdavimo faktas nesukelia prievolės dirbti. Nereti atvejai, kai pagrįstai atleidimą nuo darbo turintis asmuo vis tiek dirba ar užsiima kita jo sveikatos būklei kenkiančia veikla – laikoma, kad jis pats atsisako galimo teisėto nedarbingumo dėl ligos statuso bei jam nepriklauso nedarbingumo išmoka.

28.4. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovui gydantis Vilniaus miesto ligoninės stacionare metu, buvo įvesti laisvo judėjimo šalies teritorija ir pacientų lankymo visose ligoninėse ribojimai dėl COVID-19. Ieškovo reikalavimo padengti neva patirtas išlaidas pastarąjį „nuolat lankius“ naratyvas įrodo piktnaudžiavimą teise.

28.5. Teismo posėdyje ieškovas teigė, kad 2021 m. gegužės 25 d. į (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacinę polikliniką atvyko ne savo iniciatyva, o tik norėdamas gauti darbdavio reikalaujamą leidimą, sietiną su jo darbo santykiais darbovietėje, tai yra tiek savo konkliudentiniais veiksmais, tiek elgsena bei bendravimu su sveikatos priežiūros specialistais ne tik nesiekė objektyvaus savo sveikatos ištyrimo, bet ir nuslėpė būtiną informaciją apie esamą sveikatos būklę.

28.6. Priešingai nei vertino teismas, paties ieškovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą jam, jei žala apskritai buvo padaryta. Šiuo atveju žala neatlygintina – ieškovas tyčia, o ne dėl didelio neatsargumo, sąmoningai nuslėpė sveikatos būklę ir, kaip užfiksuota bylos medžiagoje, apie devynis mėnesius nuo simptomų atsiradimo nesiėmė pastangų gydytis. Tai patvirtino ir pats ieškovas, ir jo atžvilgiu atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas.

28.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė teikia tik privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto bei pačių pacientų lėšomis apmokamas II ir III lygio sveikatos priežiūros paslaugas ir nevykdo šeimos gydytojui pavesto, atliekamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, numatančios asmens sveikatos būklės stebėjimą, pacientams teikimo. (duomenys neskelbtini) ligoninė teikė paslaugos gavėjo pateiktų duomenų pagrindu jo labai siauros apimties sveikatos būklės vertinimą.

28.8. Teismo sprendimo motyvai atitinka nustatytas aplinkybes, tačiau teismas įrodymus vertino selektyviai, apsiribodamas tik ieškovo reikalavimais ir nepasisakydamas dėl atsakovės pozicijos ir jos pateiktų atsikirtimų, iškreipdamas žalos atlyginimo įstatymo normų taikymą.

28.9. Nesant (duomenys neskelbtini) ligoninės kaltės, neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (leidimo dirbti išdavimo) ir ieškovo žalos. Leidimas dirbti buvo išduotas remiantis paties ieškovo pateikta informacija apie jo sveikatos būklę. Ieškinys ir apeliacinis skundas iš esmės yra subjektyvūs, nepagrįsti ir nenuoseklūs ieškovo įsitikinimai apie neva netinkamą paslaugą ir žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas naujais, bylos nagrinėjimo metu išgalvotais motyvais apie (duomenys neskelbtini) ligoninės kaltę dėl ieškovo būsenos, tai gali būti vertinama kaip siekis pasipelnyti.

28.10. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė yra įsitikinusi, kad tik leidimo dirbti pageidavęs ieškovas, nereiškė jokių nusiskundimų, pats apibūdino savo nepriekaištingą sveikatos būklę bei jam buvo suteiktas leidimas dirbti.

28.11. Remiantis kasacinio teismo praktika, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Dėl to tokio pobūdžio bylose būtent neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, o ne konkretus žalos dydis yra precedentinė aplinkybė.

28.12. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų civilinių bylų aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės labai panašios į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes jau vien dėl to, kad, priešingai nei šiuo konkrečiu atveju, nė vienoje iš apeliaciniame skunde minėtų bylų asmenų sveikatai kilusios neigiamos pasekmės nebuvo tiesiogiai atsiradusios dėl jų pačių ligos, be to, skiriasi pacientų amžius, kilusių pasekmių mastas bei pobūdis, todėl minėtose bylose priteistos sumos pacientų neturtinei žalai atlyginti negali būti vertinamos kaip precedentinės nagrinėjamu atveju.

28.13. (Duomenys neskelbtini) ligoninė nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais ieškovo reikalavimais, mano, kad skundas nepagrįstas, tačiau sprendimas naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliacinio skundo ribų.

31. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagal PTŽSAĮ normas atlyginimo. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, teisei į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ normas atsirasti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 32–34 punktai).

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovo (apelianto) R. P. sveikatai buvo padaryta žala, ji nebuvo neišvengiama ir ši žala buvo padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (tarp teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys). Teismo įvertinimu, ieškovui (pacientui) (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip to reikalavo PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis, nes nebuvo įdėtos maksimalios pastangos užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo laipsnį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl 4 521 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovių tenkino iš dalies – ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atmetė kaip neįrodytą, o reikalavimą dėl neturtinės 50 000 Eur žalos atlyginimo patenkino iš dalies – 6 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK.

33. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo patirtus dvasinius išgyvenimus nepagrįstai įvertino tik 6 700 Eur (iš prašytų priteisti 50 000 Eur), neatsižvelgdamas į visas jo nurodytas ir reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes, taip pat nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl patirtos 4 521 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės skundžia tik jam (ne)priteisto žalos atlyginimo dydį, remdamasis neteisingu pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų įvertinimu.

34. Pažymėtina, kad nė viena iš atsakovių apeliacinio skundo nepateikė. Nepaisant to, atsakovė (duomenys neskelbtini) ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, nors ir prašo apeliacinį skundą atmesti, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes šiuo atveju žala apskritai neatlygintina – ieškovas tyčia, o ne dėl didelio neatsargumo, sąmoningai nuslėpė savo sveikatos būklę ir, kaip užfiksuota bylos medžiagoje, apie devynis mėnesius nuo ligos simptomų atsiradimo nesiėmė pastangų gydytis. Tai, pasak atsakovės, patvirtino ir pats ieškovas, ir jo atžvilgiu atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, kurio aprašyme, jau išdavus leidimą dirbti, nurodyta, kad nustatyta (duomenys neskelbtini), o tai parodė paciento organizmo pasipriešinimo reakciją tuo metu lokalizavus jau esamą (duomenys neskelbtini) židinį, kuris buvo apkalkėjęs ir neplintantis. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VLK, administruojanti sąskaitą iš kurios išmokamas žalos atlyginimas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo nei panaikinti, nei pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija mano, esant tikslinga šioje nutartyje pasisakyti ne tik dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau ir dėl pačios žalos (ne)padarymo fakto.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

36. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikoje 2021 m. gegužės 25 d. ieškovui buvo atliktas planinis profilaktinis sveikatos patikrinimas. Atliekant patikrinimą, be kitų tyrimų, ieškovas buvo pasiųstas atlikti (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną ji buvo atlikta. Gydytoja N. K. tą pačią dieną (2021 m. gegužės 25 d.) ieškovui išdavė leidimą dirbti kenksmingų faktorių poveikyje be jokių apribojimų, nesulaukusi (duomenys neskelbtini) tyrimo aprašymo.

37. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės diagnostinio tyrimo aprašymo Nr. 3324544183, kuris gydytojos radiologės N. D. pasirašytas 2021 m. gegužės 26 d., nustatyta, kad ieškovui krūtinės ląstos (duomenys neskelbtini) tyrimas atliktas 2021 m. gegužės 25 d. 16.35 val.; tyrimo aprašas: „(duomenys neskelbtini)“ Išvada: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 71).

38. Ieškovo Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys rodo, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos kliniką pas šeimos gydytoją L. K., kuri ieškovui išrašė siuntimą skubiai gydytojo pulmonologo (ftiziatro) konsultacijai. Siuntime (forma E027 Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas) nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) nuo pavasario, negali (duomenys neskelbtini), profilaktiškai atlikta krūtinės ląstos (duomenys neskelbtini), diagnozuota (duomenys neskelbtini), atsakymo duomenys pacientui nebuvo pranešti, siuntimo diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 38-70, 83, 88).

39. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 24 d. konsultuotas gydytojos pulmonologės Z. B., kuri ambulatorinio apsilankymo aprašyme, įvertinusi paciento būklę ir, be kita ko, nurodžiusi, kad po 2021 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) tyrimo ir įtarimo sergant (duomenys neskelbtini), ligonis nebuvo tirtas, paskyrė (duomenys neskelbtini) konsultaciją, (duomenys neskelbtini) tyrimą dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tyrimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 71, 90–91).

40. (Duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas radiologas V. B. 2021 m. rugsėjo 24 d. EI27-va diagnostinio tyrimo aprašyme nurodė, kad atlikus krūtinės ląstos (duomenys neskelbtini) ištyrimą ieškovui nustatoma diagnozė „Diseminuota (duomenys neskelbtini) dinamika neigiama“ (2 t., b. l. 72).

41. 2024 m. rugsėjo 24 d. atlikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyrimą nustatytas atsparumas (duomenys neskelbtini).

42. 2021 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja pulmonologė Z. B., gavusi jos 2021 m. rugsėjo 24 d. paskirtų tyrimų ((duomenys neskelbtini)) rezultatus, atsakydama į VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos vidaus ligų gydytojos L. K. siuntimą, nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. nustato diagnozę: (duomenys neskelbtini); pacientas siunčiamas stacionariniam gydymui į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinį (duomenys neskelbtini) skyrių (2 t., b. l. 90-91).

43. Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje 2021 m. rugsėjo 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos šeimos gydytoja L. K. nurodė, kad ieškovas siunčiamas hospitalizacijai į (duomenys neskelbtini) stacionarą Vilniuje, diagnozė (duomenys neskelbtini).

44. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinės ligoninės ligos istorijos Nr. 21TA-26 stacionaro epikrizės nustatyta, kad ieškovas atvyko gydymui stacionare 2021 m. rugsėjo 28 d. 09.48 val., išrašytas namo po gydymo 2022 m. rugpjūčio 29 d. 10.00 val., lovadienių skaičius 335 (2 t., b. l. 78–80).

45. Ieškovas 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Komisija) dėl 50 000 Eur neturtinės ir 4 521 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl jam (duomenys neskelbtini) ligoninėje nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (1 t., b. l. 9–20, 2 t., b. l. 15–37).

46. Komisija 2024 m. gruodžio 16 d., remdamasi medicinine dokumentacija, ekspertės gydytojos pulmonologės J. V. ekspertinėmis išvadomis, pripažino, kad 2021 m. gegužės 25 d. ieškovui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) ligoninėje trūko maksimalaus atidumo, nes jis nebuvo informuotas apie (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatus ir įtariamą (duomenys neskelbtini) diagnozę. Nepaisant to, Komisija priėmė sprendimą Nr. Ž4-258, kuriuo konstatavo, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, nes teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovo sveikatai žala nepadaryta, todėl prašymo atlyginti žalą netenkino. Komisija, be kita ko, konstatavo, kad 2021 m. liepos 14 d. pacientui (duomenys neskelbtini) ligoninės poliklinikoje buvo nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini)“, buvo numatytas tyrimų / konsultacijų planas: „(duomenys neskelbtini)“, bet ieškovas netinkamai vykdė paciento pareigas, nes nurodytų tyrimų neatliko laiku ir tik, kai 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovas kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos kliniką, buvo atlikti tyrimai, suteikta pulmonologo konsultacija, patvirtinta medikamentams atspari (duomenys neskelbtini) forma, jis nukreiptas stacionariniam gydymui. Komisija nusprendė, kad ieškovui buvo laiku taikytas taisyklingas ir adekvatus gydymas nuo (duomenys neskelbtini), kuris ilgalaikių pasekmių nepaliko, nuo ligos ieškovas pasveiko.

47. Ieškovo prašymu teismo medicinos gydytojas, teismo ekspertas P. P. 2022 m. gruodžio 20 d. – 2023 m. sausio 18 d. atliko tyrimą ir pateikė Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0075/22 (1 t., b. l. 51–69).

Dėl sąlygų žalai atlyginti įvertinimo

48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti nei su apelianto R. P. apeliaciniu skundu, nei su atsakovės (duomenys neskelbtini) ligoninės pozicija, kad žala ieškovui apskritai nebuvo padaryta.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) ligoninės teiginiai, jog 2025 m. gegužės 25 d. atlikto ir 2025 m. gegužės 26 d. aprašyto (duomenys neskelbtini) tyrimo aprašyme nurodyta, kad nustatyta (duomenys neskelbtini), reiškia, jog buvo nustatyta paciento organizmo pasipriešinimo reakcija tuo metu nustačius jau esamą (duomenys neskelbtini) židinį, kuris buvo apkalkėjęs ir neplintantis, nėra pagrįsti jokiomis į šią nagrinėjamą bylą pateiktomis medicinos išvadomis. Veikiau priešingai, (duomenys neskelbtini) užfiksavimas pirmojo (duomenys neskelbtini) tyrimo metu (2 t., b. l. 71) ir tai, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. atlikto krūtinės ląstos (duomenys neskelbtini) ištyrimo metu ieškovui nustatyta diagnozė „Diseminuota (duomenys neskelbtini) dinamika neigiama“ (2 t., b. l. 72), kas reiškia, kad (duomenys neskelbtini) išplitusi abiejuose (duomenys neskelbtini), kaip tik leidžia daryti išvadą apie ieškovui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) progresavimą (plitimą), bet ne šios ligos vietos nustatymą, apkalkėjimą ar neplitimą.

50. PTŽSAĮ (redakcijos, galiojusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų, iš kurių netinkamo suteikimo ieškovas kildina žalą, suteikimo metu) 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodyta, kad neišvengiama žala apibrėžiama kaip paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.

51. Nagrinėjamu atveju gydytoja pulmonologė J. V. 2024 m. lapkričio 22 d. atsakyme į Komisijos raštą dėl papildomos informacijos nurodė, kad negydoma (duomenys neskelbtini) progresuoja, gydant – negrįžtami procesai neatsiranda; (duomenys neskelbtini) negydymas lemia ligos progresavimą; paciento sveikatai žala buvo padaryta, nes nebuvo nustatyta diagnozė laiku, nebuvo pradėtas gydymas, tuo būdu liga progresavo – dinamikoje stebėti (duomenys neskelbtini) pakitimai abipus (duomenys neskelbtini), atsirado klinikiniai simptomai – pacientas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23–23a).

52. Tiek (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. rugsėjo 6 d. Vidaus medicininio audito tyrimo akte (išvadų 1 ir 4 punkte), tiek (duomenys neskelbtini) ligoninės ir jos specialisto 2024 m. liepos 15 d. paaiškinimuose (9, 11 punktuose) nurodoma, kad darbo medicinos gydytoja leidimą dirbti pasirašė 2021 m. gegužės 25 d., nesulaukusi (duomenys neskelbtini) aprašymo. Medicininio vaizdo diagnostinis aprašymas pasirašytas elektroniniu parašu 2021 m. gegužės 26 d. 9.21 val. ir nuo to laiko prieinamas sveikatos portale e.sveikata.lt. Pacientas nebuvo informuotas apie (duomenys neskelbtini) rezultatus, o e.sveikata.lt funkcijos dėl įspėjimo apie pirmą kartą (duomenys neskelbtini) tyrimo metu diagnozuotą (duomenys neskelbtini) nėra. Žala paciento sveikatai padaryta, pavėluotą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatytos dešinio (duomenys neskelbtini) nulėmė žmogiškieji faktoriai ((duomenys neskelbtini) tyrimas dėl didelio radiologų darbo krūvio, didelio pacientų srauto aprašytas kitą dieną po tyrimo atlikimo).

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovas paaiškino, jog šiuo metu e.sveikata.lt sistemoje tokia funkcija yra įdiegta. Nepaisant to, kad ieškovo sveikatos patikrinimo metu (2021 m. gegužės 25 d.) tokia priemonė galimai dar nebuvo įdiegta, tai nekeičia fakto, jog darbo medicinos gydytoja leidimą dirbti pasirašė nesulaukusi (duomenys neskelbtini) tyrimo aprašymo.

54. Kitokio situacijos vertinimo nesuponuoja ir atsakovės (duomenys neskelbtini) ligoninės akcentuojama aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė teikia tik privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei pačių pacientų lėšomis apmokamas II ir III lygio sveikatos priežiūros paslaugas ir nevykdo šeimos gydytojui pavesto, atliekamo pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, numatančios asmens sveikatos būklės stebėjimą, pacientams teikimo. (duomenys neskelbtini) ligoninė teikė paslaugos gavėjo pateiktų duomenų pagrindu jo labai siauros apimties sveikatos būklės vertinimą.

55. Pažymėtina, kad ieškovas tuo metu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o jo asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) nurodyti profesinės rizikos veiksniai: darbas aukštyje, darbų sunkumas, dulkėtumas, triukšmas, vibracija, darbas lauko sąlygomis – grunto tankinimo darbai, transporto priemonių vairavimas.

56. Ieškovui profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Profilaktinių tikrinimų aprašas). Šio aprašo 10.4 papunktyje nustatyta, kad šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, nurodytas šio aprašo III skyriuje ir 1, 2 lentelėse, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą. Profilaktinių tikrinimų aprašo 16 punkte nustatyta, kad gydytojas, nurodytas aprašo 10.4 papunktyje, pacientui praneša apie su juo asmeniškai susijusius jo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria, koks sveikatos tikrinimas reikalingas jam, pasibaigus kenksmingo rizikos veiksnio poveikiui. Gydytojas įrašo F Nr. 025/a, kad suteikė pacientui informaciją, ir nurodo kokią.

57. Šiuo atveju darbo medicinos gydytoja N. K. ieškovą nukreipė profilaktinei (duomenys neskelbtini) atlikti, šis ją atliko tą pačią dieną, tačiau darbo medicinos gydytoja leidimą ieškovui dirbti pasirašė tą pačią dieną, nesulaukusi (duomenys neskelbtini) tyrimo aprašymo, kuris buvo aprašytas kitos dienos rytą. Taigi gydytoja leidimą dirbti pasirašė neįvertinusi visų ieškovui šio profilaktinio tikrinimo metu paskirtų tyrimų (įskaitant (duomenys neskelbtini), kurią atlikus nustatyta (duomenys neskelbtini)) rezultatų, be to, apie šiuos rezultatus nepranešusi ieškovui, nors tokią pareigą darbo medicinos gydytoja, remiantis Profilaktinių tikrinimų aprašu, turėjo, nepaisant to, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinika teikė, kaip atsakovė (duomenys neskelbtini) ligoninė įvardija, paslaugos gavėjo pateiktų duomenų pagrindu jo labai siauros apimties sveikatos būklės vertinimą.

58. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su (duomenys neskelbtini) ligoninės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad ieškovas apie devynis mėnesius nuo simptomų atsiradimo nesiėmė pastangų gydytis. Teismo posėdžių metu tiek ieškovas paaiškino, tiek jo sutuoktinė D. P. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui pasireiškė daugmaž apie porą mėnesių iki apsilankymo dėl sveikatos patikrinimo leidimui dirbti gauti. Pradėjęs (duomenys neskelbtini) iš karto nesiregistravo pas gydytoją, nes ieškovas rūkė (manė, kad gali būti dėl rūkymo), pakilusios temperatūros neturėjo, (duomenys neskelbtini) gydėsi namų sąlygomis (arbatomis, mikstūromis nuo (duomenys neskelbtini) ir pan.) be to, žinojo, kad netrukus bus planinis sveikatos patikrinimas, kurio metu „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovui atlikus (duomenys neskelbtini), apie jos rezultatus (t. y. nustatytą (duomenys neskelbtini)), nebuvo pranešta, tą pačią dieną, dar iki (duomenys neskelbtini) aprašymo, gydytoja išrašė leidimą dirbti kenksmingų faktorių poveikyje be jokių apribojimų, todėl ieškovas ir sutuoktinė manė, kad, jeigu būtų ką nors blogo nustatę, būtų ieškovui pranešę. Liudytoja D. P. nurodė, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) sausėjant, ji pati ieškovą užregistravo pas gydytoją, tačiau, kadangi registruojant nebuvo išsakyti nusiskundimai dėl karščiavimo, vizitą paskyrė negreitai. 2021 m. rugsėjo 24 d. gydytojos Z. B. pasirašytame E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota ieškovo temperatūra – 37,8 °C.

59. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovo ligos progresavimas buvo neišvengiamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog tarp ieškovui (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi suteikus kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui nebūtų išduotas leidimas dirbti kenksmingų faktorių poveikyje, būtų laiku suteikta pulmonologo konsultacija, (duomenys neskelbtini) diagnozė būtų buvusi nustatyta anksčiau (2021 m. gegužės 25–26 d.), užkirstas kelias ligos progresavimui, o (duomenys neskelbtini) gydymas būtų buvęs pradėtas apie keturis mėnesius anksčiau. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žala ieškovo sveikatai teikiant minėtas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo neišvengiama, nes pagal bylos duomenis atsirado dėl aplinkybių, kurias asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir jos darbuotojai galėjo numatyti, kontroliuoti ir užkirsti tam kelią.

60. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo argumentais, kad dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų užvilkinus ligos diagnozavimą ir gydymo pradžią, žala sveikatai padaryta ir todėl, kad liga pavirto į atvirą (duomenys neskelbtini) formą, vietoje ambulatorinio buvo paskirtas stacionarinis gydymas, jis tapo ilgesnis ir su didesniu medikamentų skaičiumi, kadangi tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

61. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi gydytojos ekspertės pulmonologės J. V. išvadose Komisijai ir teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad: dėl 2021 m. rugsėjo 28 d., o ne 2021 m. gegužės 25 d. pradėto (duomenys neskelbtini) gydymo trukmė nepailgėjo, nes gydymas visada skiriamas ilgą laiką, taikomas remiantis gydymo protokolais (standartais); medikamentams atsparios (duomenys neskelbtini) formos (nustatyta ieškovui) gydymo trukmė yra ilgesnė, negu medikamentams jautrios (duomenys neskelbtini) gydymas, ir trunka apie 12–18 mėnesių, kol pacientas neišskiria (duomenys neskelbtini) bakterijų (ieškovas gydytas 11 mėnesių); vaistams atsparios (duomenys neskelbtini) priežastis yra ne negydyta (duomenys neskelbtini), o paciento užsikrėtimas jau atspariomis medikamentams bakterijomis (ieškovui 2021 m. rugsėjo 24 d. nustatytas atsparumas (duomenys neskelbtini)).

62. Kita vertus, šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ne gydymo trukmė yra esminė aplinkybė vertinant, ar ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes neturtinės žalos padarymo faktas nustatytinas pagal tai, ar pavėluotas ligos diagnozavimas pablogino ieškovo sveikatos būklę, sukėlė papildomą fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, o ne pagal tai, kiek laiko tęsėsi pats gydymas.

63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 42 punktas).

65. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

66. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad neturtinės žalos pagrindas šiuo atveju yra ne pati liga, bet jos progresavimas (kaip jau prieš tai nustatyta) dėl laiku nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, sukėlęs ilgalaikius neigiamus išgyvenimus – netikrumo ir bejėgiškumo jausmą, nepasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, stresą dėl gydymo rezultatų neprognozuojamumo.

67. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 6 700 Eur kompensacijos dydis neatitinka realiai ieškovo patirtų neigiamų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų intensyvumo ir trukmės. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus ieškovo dėl uždelsto ligos diagnozavimo ir gydymo pradėjimo patirtiems išgyvenimams.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, didžiąja dalimi ieškovo patirti neigiami išgyvenimai buvo nulemti pačios ligos ir jos gydymo, taip pat tokių aplinkybių, kaip užsikrėtimas atspariomis medikamentams bakterijomis, dėl to buvo taikoma kitokia vaistų kombinacija ir kiti gydymo protokolai, ieškovui skirtų vaistų nuo (duomenys neskelbtini) hepatoksiškumo, ieškovo sirgimo (duomenys neskelbtini) (diagnozuota jau (duomenys neskelbtini) gydymo metu, bet susirgo anksčiau), dėl to buvo pritaikomos atitinkamos (duomenys neskelbtini) gydančių vaistų dozės, taip pat pačios ligos formos, nulėmusios, kad ieškovas turėjo būti gydomas stacionare, o ne ambulatoriškai, dėl to teko atsiskirti nuo artimųjų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ilgą nebendravimą su šeimos nariais ir artimaisiais, ilgalaikį izoliavimą nuo įprastos aplinkos lėmė ligos faktas, kuris nesusijęs su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat lėmė ligos pobūdis, pavojingumas, ilgas jos gydymas pagal ligos gydymo protokolą, o ligos progresavimas tai lėmė tik iš dalies. Gydantis stacionare diagnozuotas (duomenys neskelbtini) taip pat galėjo paveikti ieškovo neigiamų išgyvenimų intensyvumą. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodomos ilgalaikės neigiamos pasekmės yra ieškovo persirgtos ligos pasekmė, tačiau nepaneigta, jog dėl ligos progresavimo, laiku nepradėjus gydymo, jos padidėjo.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepagrįstai jam nustatyto 80 proc. bazinio darbingumo lygio faktą sieja su žala, patirta dėl uždelsto (duomenys neskelbtini) gydymo pradėjimo. Iš byloje esančio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Kauno I teritorinio skriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbingumo lygio“ matyti, kad ieškovui 80 proc. bazinis darbingumo lygis buvo nustatytas remiantis siuntime į NDNT Nr. 41/60 pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodyta diagnoze – (duomenys neskelbtini) bei organizmo funkcijų sutrikimais (4 t., b. l. 3). Taigi ieškovo galimybių užsidirbti sumažėjimas dėl nustatyto mažesnio darbingumo lygio siejamas ne su persirgta (duomenys neskelbtini), o su kita liga – (duomenys neskelbtini).

70. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje citavo teismų praktiką, kuri nėra analogiška šiai situacijai. Teisėjų kolegija tik iš dalies pritaria šiam ieškovo vertinimui. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, jo 63 punkte įvardytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys nurodytos pirmosios instancijos teismui grindžiant poziciją, kad ieškovo prašomas atlyginti turtinės žalos dydis paprastai nenustatomas net priteisiant neturtinę žalą už padarytus sunkius, neatstatomus ir pražūtingus sveikatos sutrikdymus, taip pat dėl didelio aplaidumo, ypač grubių sveikatos priežiūros įstaigų ir jų darbuotojų veiksmų (neveikimo).

71. Kasacinis teismas teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuotą kitose analogiško pobūdžio bylose, pripažįsta vienu iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau kartu pažymi, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktas ir jame nurodyta praktika). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 50 punktas).

72. Nepaisydamas to, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad panašaus pobūdžio bylose ieškovams priteisiamos žymiai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, kaip pavyzdį pateikdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytoje byloje teisė į 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą buvo pripažinta dėl neištaisomo sveikatos sužalojimo, nulėmusio itin svarbios organizmo funkcijos – regos – dalies praradimą mažamečiui ieškovui (vaikas po planinės operacijos viena akimi apako). Akivaizdu, kad minėtoje byloje susiklosčiusi situacija nėra analogiška ar nors kiek panaši į šioje nagrinėjamoje byloje ieškovui nutikusią situaciją, todėl joje priteistos žalos atlyginimo dydis nagrinėjamoje byloje nėra aktualus.

73. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad turtinė žala, patirta ieškovo artimiesiems reguliariai lankant ieškovą, turėtų būti savaime suprantama ir atlyginta. Priešingai nei neturtinės žalos atveju, kai patirtų nepatogumų ir išgyvenimų neįmanoma įkainoti konkrečia pinigine suma, patirtos turtinės žalos atlyginimo dydžiui pagrįsti gali ir turi būti pateikiami objektyvūs įrodymai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti jam 4 521 Eur turtinės žalos dėl ieškovui pirkto maisto, vitaminų, kuro išlaidų važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, atlyginimą, tačiau nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų, paaiškindamas tik tiek, kad iš pradžių rinko kvitus, tačiau jie išbluko. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovas nedetalizavo, kokiu būdu tokio itin konkretaus dydžio suma (4 521 Eur) buvo apskaičiuota, kokia jos dalis tenka maistui, kokia dalis maisto papildams, o kokia kurui ar kitoms išlaidoms. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti turtinės žalos faktą ir jos dydį tenka būtent ieškovui, turtinės žalos dydis nėra savaime suprantamas, jį turi patvirtinti objektyvūs įrodymai.

Dėl procesinės bylos baigties

74. Dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos pasisakyta, kitų argumentų įvertinimas neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui ir kitokiam apeliacijos procesiniam rezultatui, todėl dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

75. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, ir nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pagrįstai pripažino ieškovo R. P. teisę į 6 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė patyręs 4 521 Eur turtinę žalą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Šalims nepateikus prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jas patvirtinančių įrodymų, klausimo dėl šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.