- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-897-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09410-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. K. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 dėl pareiškėjai (skolininkei) priklausančio žemės sklypo nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis realizavimo varžytynėse iki dėl šio skundo priimtos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog pareiškėja yra pateikusi antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kuriuo prašo atšaukti antstolio paskelbtas nurodyto turto varžytynes, kadangi nesutinka su nustatyta parduodamo turto verte.
2. Prašomų atšaukti varžytynių pabaiga numatyta 2019 m. balandžio 4 d. Todėl yra didelė tikimybė, jog antstolis ar teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinės jau pasibaigus paskelbtoms varžytynėms. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (turto realizavimo varžytynėse sustabdymo) galimai palankios teismo nutarties dėl šio skundo bus neįmanoma įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, jog skolininkė (pareiškėja) nesutinka su antstolio vykdomomis varžytynėmis, todėl skundu dėl antstolio veiksmų siekia atšaukti vykstančias varžytynes ir skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kadangi padidėjo turto vertė. Varžytynėse parduodamas turtas įvertintas 5 100 000 Eur pagal UAB „Ober-haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktą. Tačiau turto rinkos vertė ženkliai padidėjo dėl 2018 m. atliktų 1 066 341,98 Eur vertės turto pagerinimo darbų.
5. Teismas pažymėjo, kad turto įvertinimas jau buvo analizuotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje, kuria buvo nustatyta, jog turto ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas UAB „Ober-Haus“, kurio ekspertizės aktu remiantis antstolis įkainojo įkeistą turtą ir byloje nebuvo duomenų dėl turto vertinimo netikslumo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2716-803/2018). Pareiškėjos pateikti duomenys nepatvirtina jos teiginio, kad po šio vertinimo turtas buvo pagerintas. Varžytynės yra paskelbtos pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui, nuomos teisei ir prekybos pastatui su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis. Tuo tarpu pareiškėja prie pareiškimo prideda atliktų darbų aktą ir lokaline sąmatas ne dėl pirmiau nurodytų patalpų pagerinimo, o dėl butų įrengimo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos pateiktos lokalinės sąmatos nėra pakankamos išvadai, kad nurodyti darbai buvo atlikti ir kad jie buvo atlikti būtent iš varžytynių parduodamose patalpose (prekybos pastate su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis). Pareiškėja prie skundo prideda įvairias 2015 metų PVM sąskaitas-faktūras, tačiau nėra aišku, kaip jos susijusios su pateiktu skundu. Be to, atsižvelgiant į sąmatų datas (2015 m.), darytina išvada, kad į darbus, atliktus pagal šias sąmatas, jau buvo atsižvelgta, atliekant 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizę.
7. Pareiškėja nurodo, kad pagal 2018 m. lapkričio 5 d. turto vertintojos UAB „CRE pro“ išvadą galima turto rinkos vertė yra 13 531 100 Eur, taip pat nurodoma 2018 m. liepos 16 d. turto vertintojos UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita, tačiau neįvardijama konkreti turto rinkos vertė pagal šią ataskaitą ir minimi dokumentai nepridedami prie prašymo. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios lemtų vykdymo proceso sustabdymo būtinumą, nes pateiktų įrodymų nepakanka įsitikinti reiškiamo skundo dėl antstolio veiksmų preliminariu pagrįstumu.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai ėmėsi nagrinėti skundą iš esmės, vertinti pateiktus įrodymus. Įrodymų vertinimas galimas tik nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės ir gavus iš antstolio vykdomąją bylą. Teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Apeliacinio Teismo suformuotai teismų praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio pagrįstumo vertinimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pagal teismų praktiką asmenys, savo reikalavimams įrodyti pateikdami ieškinį grindžiančius dokumentus, ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė.
8.2. CPK normos nereikalauja, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nusprendė, kad pateiktų įrodymų nepakanka įsitikinti reiškiamo skundo dėl antstolio veiksmų preliminariu pagrįstumu. Tačiau teismas nepasisakė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo nutarties įvykdymo neįmanomumo ar pasunkėjimo rizikos. Dalis skundą pagrindžiančių įrodymų dėl turto vertės yra vykdomojoje byloje, kuri bus pateikta teismui, jei antstolis skundo netenkintų. Taigi, teismas net neturėjo galimybės įvertinti visų įrodymų.
8.3. Įrodymų vertinimas iš esmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai praktikai. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesusijusios su pareikštu reikalavimu ir pan. Pareiškėja skundu neginčija UAB „Ober-haus“ atlikto turto vertinimo teisingumo, o reikalauja atlikti turto perkainojimą visiškai kitu pagrindu, tai yra dėl turto vertės padidėjimo, atlikus turto pagerinimo darbus pastate, kuriame įrengta 40 butų. Įstatymas neriboja vykdymo procese atliekamų ekspertizių skaičiaus, turto vertė yra dinamiška ir gali kisti tiek dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, tiek dėl turto nusidėvėjimo ar pagerinimo.
8.4. Teismas be pagrindo suabejojo, kad skunde nurodyti darbai galėjo būti atlikti iš varžytynių parduodamame pastate, nes pateiktuose dokumentuose, tai yra atliktų darbų akte ir lokalinėje sąmatoje, yra aiškiai nurodoma, kad darbai atlikti būtent šiame pastate. Nepagrįstos teismo abejonės ir dėl pateiktų 2015 m. PVM sąskaitų-faktūrų už atliktus darbus. Teismas yra padaręs prieštaringas išvadas, nes iškėlęs abejonę, kad darbai galėjo būti atlikti ne ginčo, o kitame pastate, tuo pačiu pripažino, kad į atliktus darbus buvo atsižvelgta, atliekant 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizę. Taigi teismas pripažįsta, kad pagerinimo darbai buvo atlikti ginčo pastate. Darbai buvo esminiai, išlaidos didelės, pastato remonto darbai planuoti iš anksto, rengiami projektai, pasirūpinta statybinėmis medžiagomis, todėl pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra 2015 m., tai yra kai statybinės medžiagos buvo pirktos. Pastato remonto darbai 2018 m. atlikti tik apsirūpinus statybinėmis medžiagomis.
Šalies argumentai
8.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja pareiškėjai galimai palankios teismo nutarties neįvykdymo rizika. Būsima teismo nutartimi bus atsakyta į skunde pareikštą reikalavimą dėl vykstančių varžytynių atšaukimo. Taigi teismo nutartis dėl šio skundo bus priimta jau pasibaigus vykstančioms varžytynėms, kurių pabaiga numatoma 2019 m. balandžio 4 d. Tuo tarpu įstatymas numato tik nepasibaigusių varžytynių atšaukimą. Šiuo metu varžytynės yra sustabdytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pagal pareiškėjos kreditorės BUAB „Acumen“ prašymą, pateikus kasacinį skundą. Taigi, šiuo atveju galimai palankios teismo nutarties įvykdymo užtikrinimas gali būti garantuojamas tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius antstolio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.
9. Suinteresuotasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nesutinka su pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamą bylą pareiškėja inicijavo, siekdama stabdyti išieškojimą iš suinteresuoto asmens naudai įkeisto turto, o ne dėl jos pažeistų teisių gynybos. Pareiškėja su kitomis susijusiomis įmonėmis bet kokiomis priemonėmis siekia išieškojimo iš ginčo turto vilkinimo, todėl nesąžiningai inicijuoja įvairaus pobūdžio procesus, kuriais yra siekiama vilkinti išieškojimą iš ginčo turto. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Bet kuri asmens civilinė teisė yra užtikrinama (ginama) tiek, kiek asmuo įgyvendina turimą teisę pagal šios teisės paskirtį.
9.2. Teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjos skundas yra prima facie yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje teismas nevertino įrodymų iš esmės, tačiau preliminariai. Todėl vien preliminarus pridėtų įrodymų vertinimas patvirtina, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog negalima teigti, jog dėl pareiškėjos nurodomų atliktų darbų turto vertė padidėjo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio veiksmus vykdomosiose bylose dėl skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo paskelbtose varžytynėse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų siekia, jog būtų atšauktos paskelbtos pareiškėjai (skolininkei) priklausančio turto varžytynės ir paskirta papildoma šio turto vertės nustatymo ekspertizė. Pareiškėja skundą grindžia aplinkybe, jog nuo 2017 m. gruodžio 12 d. UAB „Ober-haus“ atlikto turto įvertinimo turto vertė žymiai padidėjo, kadangi pareiškėja atliko esminius šio turto pagerinimus. Todėl pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje, tai yra turto pardavimą iš varžytynių.
14. Pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, jog pareiškėja neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios lemtų vykdymo proceso sustabdymo būtinumą, nes pateiktų įrodymų nepakanka įsitikinti reiškiamo skundo dėl antstolio veiksmų preliminariu pagrįstumu. Pirmos instancijos teismas ne tik vertino preliminarų pareiškėjos skundo pagrįstumą, bet ir pagrįstai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Todėl pareiškėja nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog teismas, vertindamas jos pateiktus įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos.
15. Iš dalies sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog aplinkybės dėl turto pagerinimo darbų bei jų vertės galės būti tinkamai ir išsamiai nustatytos tik teismui išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės. Tačiau preliminaraus vertinimo metu šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, į kurią dėmesį atkreipė ir pirmos instancijos teismas, yra tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2716-803/2018 jau kartą vertino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame ji nesutiko su UAB „Ober-haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu nustatyta turto verte. Šioje byloje pareiškėja taip pat rėmėsi ir UAB „Verslavita“ pateiktu turto vertinimu, tačiau ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog 2017 m. gruodžio 12 d. nustatyta turto vertė yra pagrįsta.
16. Pareiškėja nurodo, jog pagerinimo darbus atliko 2018 m. ir įrodinėja šią aplinkybę 2018 m. sausio 10 d. lokaline sąmata, 2018 m. liepos 25 d. atliktų darbų aktu bei PVM sąskaitomis-faktūromis. Taigi šiol aplinkybės ir galimas turto vertės padidėjimas pareiškėjai turėjo jau būti žinomas ir anksčiau ginčijant UAB „Ober-haus“ nustatytą turto vertę. Tačiau pareiškėja šių aplinkybių nepateikė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-2716-803/2018. Toks pareiškėjos elgesys taip pat leidžia apeliacinės instancijos teismui ir nagrinėjamoje byloje daryti išvadą apie galimą pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų nepagrįstumą.
17. Byloje yra duomenys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs antstolio paskelbtas pareiškėjos turto varžytynes. Ši aplinkybė aptvirtina, jog pareiškėjos interesai dėl galimai palankios teismo nutarties, išnagrinėjus jos skundą dėl antstolio veiksmų, vykdymo nebus pažeisti, todėl nėra pagrindo ir nagrinėjamoje byloje papildomai dar kartą taikyti tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.