Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas 2012-11-08 pasiėmė kratos metu žaidimams skirtą kompiuterį PLAYSTASTION 2, vykdant kratą pagal B.B. 2012-10-24 nutartį, kurioje nebuvo nurodyta jį paimti. Jokių kaupiamųjų laikmenų kompiuteris neturi. Jame niekas nesislėpė. Atsakovas nepagrįstai laikė paimtą daiktą. 2015-04-08 prokuroras nutarė, kad daiktus reikia grąžinti, tačiau pareiškėjui šie daiktai buvo grąžinti tik 2015-09-03 po skundų. Prokuroras dangstė atsakovą, ikiteisminio tyrimo teisėjai aplamai nieko nežino apie EŽTPLAK ir kaip ją taikyti, neapgina pareiškėjo teisių ir linkę patys pažeidinėti.

Taisyklių 194 p. nustatyta, kad konvojuojamieji iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieš įeinant į ją kitiems asmenims, o atgal -kitiems asmenims išėjus. Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugaros; 195 p. nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę, sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Įvertinus išdėstytą normą dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu, pagal analogiją galima daryti išvadą, kad ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu konvojuojamieji iš automobilių lydimi antrankius uždėjus ant laikomų už nugaros rankų, o procesinių veiksmų atlikimo vietoje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Pareiškėjas, manydamas, kad 2012-11-08 buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėjo pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu tiek Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnams, tiek Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Jonavos r. PK) konvojaus pareigūnams. Skundas dėl 2012-11-08 vykdytų procesinių veiksmų L. Z. bute gali būti pateikiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau- Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK) pareigūnų veiksmų, t. y. dėl stebėjimo Jonavos ra. PK laikino sulaikymo kameroje, dėl antrankių panaudojimo, dėl po kėde įrengtų metalinių kilpų specialiame automobilyje skirtame konvojuoti žmones, dėl kompiuterio PLAYSTASTION 2 laiku negrąžinimo. Taigi šie veiksmai pažeidė jo teises ir jis patyrė žalą.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t.t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Dėl stebėjimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad Jonavos rajono policijos komisariate yra dvi laikino sulaikymo patalpos, kuriose įrengtos vaizdo kameros, tačiau nėra informuojama, kas yra duomenų valdytojas, tvarkytojas ir kokiu pagrindu renkama bei saugoma informacija. Tokiais atsakovo veiksmais buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, jis buvo slaptai stebimas, kadangi nebuvo jokios informacijos apie tokį stebėjimą, tai sukėlė pareiškėjui pažeminimą ir nepatogumus.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija: apie vykdomą vaizdo stebėjimą; duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris). Vaizdo duomenų tvarkymą Jonavos raj. PK reglamentuoja Kauno apskr. VPK viršininko 2012-01-04 įsakymu Nr. 20V-4 patvirtinta Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate instrukcija. Instrukcijos 6 punktas nustato, kad Kauno apskr. VPK struktūriniai padaliniai, kurie duomenis tvarko naudodami vaizdo stebėjimo prietaisus, privalo informuoti asmenis apie tai, kad jų asmens duomenys yra fiksuojami, bei pateikti informaciją apie duomenų valdytojo rekvizitus ir buveinę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L.Z. 2015-04-12 kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu, kuriame nurodė, kad Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK yra dvi laikino sulaikymo patalpos, kuriose įrengtos dvi vaizdo kameros, tačiau nėra informuojama, kas yra duomenų valdytojas, tvarkytojas ir kokiu pagrindu renkama bei saugoma informacija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, jog kad Komisariato Operatyvaus valdymo padalinio laikino sulaikymo patalpose tikslu užtikrinti laikinai sulaikytųjų asmenų stebėjimą ir saugumą yra sumontuotos 2 vaizdo stebėjimo kameros (po vieną kiekvienoje patalpoje). Kiekvienoje laikino sulaikymo patalpoje su metalinėmis durimis, vaizdo kamera pritvirtinta prie lubų apsauginiame konteineryje, kameros matymo laukas apima visą stebimos patalpos plotą. Tikrinimo metu nustatė, kad Komisariate nėra informuojama apie Komisariato Operatyvaus valdymo padalinio laikino sulaikymo patalpose vykdomą vaizdo stebėjimą. Vaizdo duomenų tvarkymą Jonavos raj. PK reglamentuoja Kauno apskr. VPK viršininko 2012-01-04 įsakymu Nr. 20V-4 patvirtinta Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate instrukcija. Instrukcijos 6 punktas nustato, kad Kauno apskr. VPK struktūriniai padaliniai, kurie duomenis tvarko naudodami vaizdo stebėjimo prietaisus, privalo informuoti asmenis apie tai, kad jų asmens duomenys yra fiksuojami, bei pateikti informaciją apie duomenų valdytojo rekvizitus ir buveinę. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad Komisariatas apie vykdomą vaizdo stebėjimą neinformuodamas asmenų, patenkančių į Komisariato Operatyvaus valdymo padalinio laikino sulaikymo patalpose vykdomo vaizdo stebėjimo kamerų lauką, pažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Instrukcijos 6 punktą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015-05-20 priėmė sprendimą Nr. 3R-172(2.13-1.), kuriame pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu ir pateikė Kauno apskr. VPK nurodymą užtikrinti, kad informacija apie Komisariato Operatyvaus valdymo padalinio laikino sulaikymo patalpose vykdomą vaizdo stebėjimą būtų pateikiama prieš asmenims patenkant į jos stebėjimo lauką, nurodant informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojo pavadinimą, kodą ir kontaktinę informaciją (adresą arba telefono ryšio numerį), kaip to reikalauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, Kauno apskr. VPK, nepateikdama, prieš asmenims patenkant į jos stebėjimo lauką, informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojo pavadinimą, kodą ir kontaktinę informaciją (adresą arba telefono ryšio numerį) neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme atsirado atitinkamos pasekmės – pažeistas pareiškėjo privatumas, jis buvo slaptai stebimas, tai sukėlė pareiškėjui pažeminimą ir nepatogumus.

Dėl antrankių panaudojimo.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. 2012-11-08 buvo atvežtas į savo butą kratai ir 4 valandas be jokio teisinio pagrindo buvo laikomas bute su antrankiais, panaudojant prievartą, neįspėjant apie tokios prievartos panaudojimą ir nepranešus apie jos panaudojimą atsakovo vadovui, tuo pareiškėjas pasijuto pažemintas ir nepagrįstai laikomas su antrankiais juto fizinius skausmus stuburo, bei pečių srityje, kadangi serga stuburo ligomis, pajuto stresą ir baimę.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau- Konvojavimo taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08).

Konvojavimo taisyklių 4.4. p. nurodyta, jog procesinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą. 210 p. nurodyta, jog konvojuojamųjų konvojavimas į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą vykdomas pagal tos institucijos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką, laikantis šių taisyklių reikalavimų; 123 p. draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis; 221 p. nurodyta, jog konvojuotojas šių taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas; 229 p. konvojuotojas taip pat turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones, konvojuodamas konvojuojamąjį.

Antrankių naudojimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus Taisyklėse nėra išsamiai reglamentuotas, o dėl jų naudojimo būtinumo nusprendžiama įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, atsižvelgiant į saugumo užtikrinimo būtinybę.

Taisyklių 194 p. nustatyta, kad konvojuojamieji iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieš įeinant į ją kitiems asmenims, o atgal -kitiems asmenims išėjus. Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugaros; 195 p. nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę, sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Įvertinus išdėstytą normą dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu, pagal analogiją galima daryti išvadą, kad ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu konvojuojamieji iš automobilių lydimi antrankius uždėjus ant laikomų už nugaros rankų, o procesinių veiksmų atlikimo vietoje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų.

Pareiškėjas tvirtina, kad Jonavos raj. VPK pareigūnai 2012-11-08 be jokio teisinio pagrindo jį laikė bute su antrankiais, panaudojant prievartą, neįspėjant apie tokios prievartos panaudojimą ir nepranešus apie jos panaudojimą atsakovo vadovui. Dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Šiulius 2015-05-18 nutarimu L.Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d. dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybos įgaliojimais laikant pareiškėją L.Z. su antrankiais proceso metu, nenustačius šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nutarime konstatuota, kad pagal teisėjos B.Bartkienės nutartį L.Z. bute 2012-11-08 buvo atliekama krata dalyvaujant prokuroro nutarime nurodytiems policijos pareigūnams. L.Z. tuo metu buvo suimtas kitoje byloje ir buvo Jurbarko rajono apylinkės teisėjo R.Klimaičio žinioje. Tyrėjos A.Žukauskienės nurodymu, teisėjo sutikimu, L.Z. perkeltas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Jonavos raj. PK tyrimo veiksmų atlikimui, buvo konvojuojamas procesinių veiksmų atlikimui automobiliu su antrankiais pagal Konvojavimo taisyklių 4.4, 157, 158, 229 p. Kratos metu antrankiai buvo uždėti ant priekyje laikomų rankų. Kratos atlikimo metu L.Z. prašymų dėl antrankių nebuvo. Konvojavimo taisyklės aiškiai reglamentuoja sąlygas, kuriomis gali būti naudojamos spec. priemonės, todėl prokuroro nutarime konstatuota, kad pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, jų veikoje LR BK 228 str. l d. numatytos nusikalstamos veikos požymių nėra, todėl ir pradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba nėra pagrindo. Pareiškėjas minėtą nutarimą skundė Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi L.Z. skundą atmetė ir Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Šiulio 2015-05-18 nutarimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, faktinės aplinkybės apie tai, ar Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK pareigūnai tinkamai atliko savo tarnybos pareigas iš naujo nenustatinėtinos, o su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas, manydamas, kad 2012-11-08 buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėjo pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu tiek Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnams, tiek Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK konvojaus pareigūnams. 2012-11-08 konvojaus dokumentuose konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Konvojaus dokumentuose esančiuose Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktuose konvojuojamų asmenų sąrašuose jokių pastabų dėl pareiškėjo sveikatos būklės taip pat nėra.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK tyrėjai A.Ž., V.L., T.A., ir V.F. paaiškino, kad pareiškėjas darant kratą bute buvo su antrankiais, jokių pastabų ar prašymų dėl antrankių naudojimo nepareiškė.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų (uždedant antrankius) ir jų įtakos jo sveikatai (įrašų konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra). Abstrakčių skundo aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos sutrikimai (kelių, stuburo, kaklo, galvos skausmai) kilo dėl konvojavimo sąlygų panaudojant (uždedant) antrankius, rankas laikant už nugaros ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie pažeminimą, nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo nagrinėjamu atveju (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Dėl po kėde įrengtų metalinių kilpų specialiame automobilyje skirtame konvojuoti žmones.

Nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK pareigūnai sulaikytųjų, suimtųjų ar nuteistųjų konvojavimui naudoja tiek specialųjį transportą, tiek specialiai konvojavimui neįrengtus tarnybinius automobilius.

Specialusis transportas - tai Viešojo saugumo tarnyboje ir policijoje eksploatuojamas specialusis transportas, kursi turi atitikti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių, bei Konvojavimo taisyklių nuostatas. Konvojavimo taisyklių 108 punkte nustatyta, kad specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2012-11-08, 2012-11-26, 2012-12-03, 2012-12-17, 2013-01-21, 2013-01-30, 2013-02-05, 2013-02-20, 2013-02-27, 2013-03-13, 2013-03-28, 2013-05-06, 2013-06-11, 2013-09-11, 2013-10-01, 2013-10-10, 2013-10-11, 2013-11-12 buvo specialiuoju transportu konvojuotas su po kėdėmis įrengtomis metalinėmis kilpomis, kurios kyšojo iš po kėdžių ir trukdė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-05-12 Kauno apskr. VPK pateikė skundą (reg. Nr. 20-AP-15129), dėl Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK specialiųjų automobilių netinkamos įrangos. Skunde nurodė, kad ne kartą buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu ir pastebėjo, kad po kėdėmis yra įrengtos metalinės kilpos, į kurias Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK pareigūnas U.E. versdavo įstatyti kojas. Kauno apskr. VPK 2015-06-09 sprendimu Nr.20-S-105204 „Dėl skundo“ pareiškėjui nurodė, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK turimi specialieji automobiliai „Fiat Ducato", naudojami remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; techninės apžiūros ataskaitomis. Minėti specialieji automobiliai turi aukščiau išvardintus dokumentus ir jų eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais. Taip pat informavo, kad skundo nagrinėjimo metu objektyvių duomenų apie tai, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK pareigūnas U.E. būtų reikalavęs įstatyti kojas į kilpas, įrengtas po kėde, negauta.

Pareiškėjas 2015-07-11 Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė skundą „dėl po kėde įrengtų metalinių kilpų specialiame automobilyje skirtame konvojuoti žmones“ kuris pagal teritorinį priklausymą buvo persiųstas Kauno apskr. VPK. Kauno apskr. VPK 2015-08-04 sprendimu Nr.20-S-138736 „Dėl skundo“ pareiškėjui nurodė, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK konvojavimui pritaikyti automobiliai FIAT DUCATO, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), yra pagaminti 2005 metais ir Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK yra gauti 2005 ir 2013 metais. Šie automobiliai gauti su įrengtomis kilpomis, pareigūnai jų komplektacijos nekeitė. Patikslinimo metu Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta. Kauno apskr. VPK Logistikos skyriuje bus, sprendžiama dėl metalinių kilpų išmontavimo.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog atsakovas neginčija, kad konvojavimui pritaikytuose automobiliuose yra įrengtos metalinės kilpos, tačiau kaip matyti Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK konvojavimui pritaikyti automobiliai FIAT DUCATO, valst. (duomenys neskelbtini), yra gauti su įrengtomis kilpomis, pareigūnai jų komplektacijos nekeitė, Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK turimi specialieji automobiliai „Fiat Ducato", naudojami remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; techninės apžiūros ataskaitomis, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas asmuo, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.

Dėl daiktų grąžinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas nepagrįstai laikė 2012-11-08 kratos metu paimtą žaidimams skirtą kompiuterį PLAYSTASTION 2, nes 2015-04-08 prokuroras nutarė, kad daiktus reikia grąžinti, tačiau pareiškėjui šie daiktai buvo grąžinti tik 2015-09-03.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-10-24 priimta teisėjos B.Bartkienės nutartis dėl kratos pas L.Z. darymo, siekiant surasti ir paimti, be kitų daiktų ir elektronines laikmenas, žaidimų kompiuteris kratos metu buvo paimtas 2012-11-08. 2015-04-08 prokuroro A.Bužavo nutarimu buvo nuspręsta grąžinti L.Z. daiktus. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas 2015-09-03 daiktus jam grąžino, tame tarpe ir žaidimų konsolę Playstation 2. 2015-07-23 nutarimu prokuroras A.Bužavas atmetė L.Z. skundą dėl daiktų grąžinimo ir išaiškino pareiškėjui, kur turi kreiptis dėl daiktų grąžinimo.

Pareiškėjas nurodė, jog 2015-07-23 prokuroro A.Bužavo nutarimo negavo, todėl nežinojo kur kreiptis dėl daiktų grąžinimo, tačiau iš byloje esančių dokumentų (kuriuos pateikė pats pareiškėjas) matyti, jog paminėtas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015-07-23 kartu su raštu Nr. 3S-57036 ir tame rašte taip pat išaiškinta L.Z., kad dėl daiktų grąžinimo jis turi kreiptis į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK, esantį adresu Klaipėdos g. 4, Jonavoje vyr. tyrėją Alioną Žukauskienę ar į jos tiesioginį viršininką Vytautą Valungevičių. Nors atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kada pareiškėjui buvo pranešta apie galimybę atsiimti daiktus, tačiau pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į atsakovą dėl daiktų grąžinimo, todėl teismas daro išvadą, kad ir pats pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, kad daiktai būtų grąžinti kuo greičiau.

Teismas pažymi, jog nors byloje nustatytos aplinkybės dėl neteisėto stebėjimo Jonavos raj. PK laikino sulaikymo patalpoje, t.y. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Instrukcijos 6 punkto pažeidimo sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Pareiškėjas tik nurodė, kad buvo neužtikrintas jo privatumas, jis buvo slaptai stebimas, kadangi nebuvo jokios informacijos apie tokį stebėjimą, tai sukėlė pareiškėjui pažeminimą ir nepatogumus. Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai, gyvenimo kokybės pablogėjimas, dideli ilgalaikiai pergyvenimai, orumo žeminimas ir pan. nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti (ABTĮ 57 str.). Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka realiai sukėlė jam neigiamas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala turi būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai - t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl neturtinės žalos atsiradimo. Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl žalos atsiradimo ir jos priteisimo yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patikslintas skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Visus likusius patikslinto skundo, taip pat ir pareiškėjo argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo L.Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.