Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-17 · Civilinė byla Nr. e2A-935-861/2025

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-17Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-07-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
e2A-935-861/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16220-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ExpoDesign“
Atsakovas
K. Š.
Civilinė byla Nr. e2A-935-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16220-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ExpoDesign“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ExpoDesign“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „ExpoDesign“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Š., prašydama priteisti jai iš atsakovo 49 772,72 Eur žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad siekdama dalyvauti lenktynėse „(duomenys neskelbtini)“, o ateityje ir kitose lenktynėse, 2022 m. lapkričio 30 d. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Automobilis). Automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ lenktynėse ketino važiuoti ieškovės vadovas D. A., M. M. ir atsakovas K. Š.. Siekiant pasirengti varžyboms, 2023 m. balandžio 30 d. Automobilis buvo išbandytas trasoje (duomenys neskelbtini) mieste, Estijoje. Pirmas Automobiliu važiavo M. M., antras – D. A., o trečias – atsakovas K. Š.. Ieškovės teigimu, pilotai tarpusavyje sutarė, kad pirmieji bandomieji važiavimai skirti ne rezultatui, o tiesiog priprasti prie Automobilio. Važiuodamas trasoje K. Š. užvažiavo ant kerbo (trasos krašto), nesuvaldė Automobilio, išslydo iš trasos ir trenkėsi į trasos atitvarus. Po įvykio atsakovas pripažino, kad avarija įvyko dėl jo kaltės. Avarija įvyko dar pirmuose važiavimo ratuose dėl didelio atsakovo neatsargumo, t. y. atsakovas pernelyg pasitikėdamas savimi važiavo iškart maksimaliu greičiu, nors turi patirties ir žino, kad taip daryti pirmą kartą atsisėdus į naują automobilį negalima. Dėl šio atsakovo dideliu aplaidumu sukelto įvykio buvo sudaužytas ir stipriai apgadintas Automobilis. Po įvykio buvo kalbėta tiek su pačiu atsakovu, tiek su jo tėvu K. Š., kuris veikė sūnaus vardu kaip jo atstovas, dėl Automobiliui ir trasai padarytos žalos atlyginimo. Tiek atsakovas, tiek jo tėvas žadėjo žalą kompensuoti. Abu tvirtino, kad turi rėmėjų, todėl žala bus atlyginta. K. Š. sutiko sumokėti už automobilio dalis, tačiau po kelių dienų pradėjo išsisukinėti, nors pareigos sumokėti už dalis neneigė. Atsakovo tėvui ėmus ignoruoti žinutes, buvo susisiekta su pačiu atsakovu. Pradžioje atsakovas nurodė, kad pavedimą už dalis turi padaryti jo tėvas, vėliau nurodė kreiptis į jo rėmėją, savo atsakomybės atsakovas neneigė. Žala už atitvarus ir sudaužytą Automobilį taip ir nebuvo atlyginta. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas avarijos metu buvo Automobilio kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, nes bandomojo važiavimo metu važiavo itin neatsargiai ir aplaidžiai. Avarija įvyko dėl to, kad: 1) atsakovas jau pirmuosiuose ratuose važiavo maksimaliu greičiu, nors būdamas lenktynininku tikrai žinojo, kad su nauju automobiliu taip važiuoti negalima, kad pradžioje reikia prie jo priprasti; 2) atsakovas važiuodamas į žymiausią ir greičiausią posūkį trasoje priekiu užvažiavo ant vidinio kerbo, nors visiems lenktynininkams žinoma ir suprantama, kad su ginčo Automobiliu ant kerbo negalima užvažiuoti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek kaltė, tiek priežastinis ryšis tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

3. Ieškovė paaiškino, kad prašomą priteisti žalą sudaro 47 152,72 Eur Automobilio nuvertėjimas dėl padarytos žalos, apskaičiuotas remiantis UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Automobilio vertinimo ataskaita bei VšĮ „ESWRT“ komerciniu pasiūlymu Automobilio remonto darbams. Ieškovės nuomone, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitoje nurodyta remonto darbų kaina ir, atitinkamai, nuvertėjimas nustatytas netiksliai – rinkoje už tokią kainą suremontuoti Automobilio neįmanoma. VšĮ „Tauras racing“ pateikė remonto pasiūlymą už 15 039,09 Eur su PVM, o VšĮ „ESWRT“ už 14 595,50 Eur su PVM. Taigi remonto darbų rinkos kaina yra daug didesnė, nei nurodoma UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje, todėl skaičiuojant žalą remiamasi VšĮ „ESWRT“ nurodyta remonto kaina. Į prašomos priteisti žalos dydį taip pat patenka 2 220 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė sumokėdama trasos valdytojui už atsakovo sugadintus atitvarus.