Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „S.“ ieškinį atsakovei UAB „I.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šios bylos bei civilinės bylos Nr. L2-2532-636/2012 medžiaga nustatyta, kad šalys 2011-09-01 sudarė sutartį Nr. K-211 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pirkti, o ieškovė – parduoti benzinus, dyzelinus, automobilines dujas ir kitas prekes bei paslaugas; Sutarties 3.5 punktas nustato pirkėjo pareigą atsiskaityti už prekes per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos; Sutarties 3.6 punktas nustato, jog laiku neatsiskaičius, pirkėjas moka 0,3 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; Sutarties 3.7 punkte numatyta, jog pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma, nepaisant kokia mokėjimo dokumente nurodyta įmokos paskirtis, yra pirma eile užskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams padengti (sumokėti); sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už degalus, prekes ir paslaugas; per laikotarpį nuo 2012-01-31 iki 2012-05-31 atsakovė įsigijo prekių ir degalų, o ieškovė išrašė PVM sąskaitų faktūrų atsakovei už 179736,17 Lt; atsakovė už parduotas prekes ir degalus sumokėjo 157713,20 Lt.

Dėl pagrindinės skolos.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu tik iš dalies, pagrindinės skolos sumos neginčija. Todėl nustačius tai, jog prašomos priteisti pagrindinės skolos sumą patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros, teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 22510,87 Lt. Todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas.

Dėl delspinigių.

Įmokų paskirstymo teisėtumas byloje nėra ginčijamas. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog ieškovė paskirstė iš atsakovės gautas įmokas neteisėtai. Todėl laikytina, jog ieškovė teisėtai paskirstė 487,90 Lt dydžio gaunamų įmokų dalį delspinigiams, šie delspinigiai yra sumokėti, todėl, remiantis 6.73 str. 2 d. nuostata, negali būti mažinami.

Ieškovė reikalauja priteisti 3781,82 Lt delspinigių, apskaičiuotų taikant Sutartyje numatytą 0,3 procento tarifą, kurių atsakovė dar nėra sumokėjusi. Atsakovė nesutinka su tokio dydžio delspinigiais ir prašo juos sumažinti iki 0,02 procento dydžio.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis).

LR CK 6.71–6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenumatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Pagal LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su LR CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du: 1) jeigu netesybos neprotingai didelės; 2) jeigu įvykdyta dalis prievolės. Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką, 0,3 procento dydžio delspinigiai, o tai sudaro 109,5 procento per metus, laikytini aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Be to, iš bylos rašytinių duomenų matyti, jog atsakovė įvykdė dalį pagrindinės prievolės ieškovei iki ieškinio padavimo. Taigi, esant LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams bei nesant byloje įrodymų apie ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su atsakovės įsipareigojimų nevykdymu, šalių Sutartimi nustatytas delspinigių tarifas mažintinas iki 0,03 procento tarifo, kas sudarytų 10,95 procento metinių palūkanų.

Todėl ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovės ieškovei priteistina 378,18 Lt delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šis Įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šis įstatymas taikytinas, apskaičiuojant procesinių palūkanų dydį nagrinėjamoje byloje, kadangi bylos šalys yra ūkio subjektai, sudarę komercinį sandorį, pagal kurį už atlyginimą perduodamos prekės ir atliekami mokėjimai (Lietuvos A. T. 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-662/2009). Palūkanų apskaičiavimo tvarka numatyta Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kuri nagrinėjamu atveju yra 2012-08-10. Prašomos priteisti 7,75 procento dydžio procesinės palūkanos neviršija Įstatymo numatyto leistino dydžio todėl yra priteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (789,00 Lt). Atsižvelgiant į tai, jog tenkintina 87,05 procento dydžio ieškinio materialiųjų reikalavimų dalis, iš atsakovės ieškovei priteistina 686,86 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 94 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Izobara“ ieškovei UAB „Saurida“:

22510,87 Lt (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus dešimt litų 87 ct) skolos;

378,18 Lt (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 18 ct) delspinigių;

7,75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

686,86 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.