Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 d. paskirta 1260 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 1260 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Be to, nutarta iškelti T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² str. už tai, kad jis 2016 m. gegužės 10 d., 10:20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) kb., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl administracinėn atsakomybės už melagingų parodymų davimą, galimai davė teismui melagingus parodymus, kad 2016 m. sausio 12 d., 8 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,BMW X5“, v. n. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė bei apgadino svetimą transporto priemonę – ,,TOYOTA YARIS“, v. n. (duomenys neskelbtini) bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 12 d., 8 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Skunde teigiama, kad T. S. visiškai nepagrįstai iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. dėl melagingų parodymų davimo, nes T. S. teismo posėdžio metu davė tik teisingus parodymus, detaliai paaiškindamas visas įvykio aplinkybes.

Apeliantas pažymi, jog automobilis ,,BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi jis, protokole nurodytu laiku galiniu buferiu kliudė galinį automobilio ,,Toyta Yaris“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajai, galinį buferį ir jį apgadino. Tačiau tvirtina, kad tuo metu automobilį ,,BMW X5“ vairavo liudytojas T. S., o jis (V. R.) sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje už vairuotojos ir po smūgio į automobilį ,,Toyta Yaris“ išlipo apžiūrėti automobilių bei paprašė T. S. priparkuoti automobilį ,,BMW X5“ ir laukti jame.

Be to, skunde pažeidėjas teigia, kad teismas, grįsdamas jo kaltę, rėmėsi iš esmės tik liudytojos R. Š. parodymais, kurie yra prieštaringi ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pasak apelianto, liudytoja galimai klydo ir situaciją teismo posėdžio metu atpasakojo taip, kaip jai ji pasirodė. V. R. pažymi, kad R. Š. nurodė, jog buvo iš automobilio ,,BMW X5“ dešinės pusės, todėl vairuotojo durelių matyti negalėjo, uvo tamsus paros metas, automobilio stiklai yra tamsinti, automobilio ,,BMW X5“ salone šviesa nedegė, todėl liudytoja negalėjo matyti, kiek automobilyje yra žmonių ir per kurias dureles kas išlipa.

Taip pat skunde pažymima, kad pats automobilio užrakinimo faktas yra nenustatytas, kadangi automobilio ,,BMW“ signalizacija, užrakinant automobilį, neduoda garsinio signalo ir signalizuoja automobilio šviesomis (priešingai nei teigia liudytoja, kuri neva girdėjo signalizacijos garsą ir nemačiusi mirktelint šviesų, kad iš esmės yra neįmanoma).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Apelianto teiginiai, kad teismas savo sprendimą grindė tik vienos liudytojos R. Š. parodymais, yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Dėl to aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.).

Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas tenkino apelianto ar jo gynėjo prašymus (pvz. į teismo posėdį iškvietė liudytoją T. S., apie kurį ikiteisminėje bylos tyrimo stadijoje nebuvo žinoma), kas reiškia, jog teismas nutarimą byloje priėmė įvertinęs tiek teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų visumą. Skundžiamame nutarime, kurio turinys apeliantui žinomas yra detaliai, aiškiai išdėstyti ir aptarti visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, ir kodėl kai liudytojo T. S. parodymus laikė melagingais, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kai kuriuos parodymus atmetė. Pažymėtina, kad teismas liudytojo T. S. parodymus laikė melagingais ne dėl to, kad jie palankūs pažeidėjui ar kad yra apelianto pažįstamas (nors, pasak V. R., to pažįstamo nei vardo, nei pavardės jis įvykio metu nežinojo), o todėl, kad minėto liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja kitų liudytojų (S. J., A. V., R. Š.) duotiems parodymams, neatitinka kitais, tarp jų ir objektyvios kilmės, įrodymais nustatytų įvykio aplinkybių visumos. Apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas versijas ir liudytojo T. S. parodymus argumentuotai atmetė, todėl dar sykį juos detalizuoti šioje nutartyje nėra būtinybės.

Taigi, nors apeliantas skunde teigia, kad nustatytomis įvykio aplinkybėmis automobilį „BMW“, vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne jis, o liudytojas T. S., kuris net neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad byloje surinkti, ištirti ir skundžiamame nutarime aptarti įrodymai, tarp jų betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos R. Š. parodymai, kuri policijai bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, kai tuo tarpu V. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino, R. Š. ir S. J. paaiškinimai (8; 9 b. l.) policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (10; 11 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (14; 15 b. l.), fotonuotraukos (20 b. l.), V. R. 2016-01-12, 9.24 val., nustatytas 1,76 promilių girtumas (12 b. l.) ir kt. – neabejotinai patvirtina V. R. kaltę jam inkriminuotų teisės pažeidimų padaryme. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai apelianto parodymus laikė siekiu išvengti atsakomybės ir suklaidinti teismą, kurie iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, pagrįstai rėmėsi liudytojos R. Š. parodymais, kuri matė eismo įvykio faktą ir kas konkrečiai vairavo automobilį ,,BMW“, policijos pareigūno A. V. parodymais ir tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kad V. R. buvo rastas namuose, kad R. Š. jo akivaizdoje atpažino apeliantą, kad apie jokį T. S., neva, vairavusį automobilį, pažeidėjas nieko neminėjo, nukentėjusiosios S. J. parodymais ir paaiškinimu, kad V. R. jai apie sukeltą eismo įvykį nepranešė, pas ją atėjęs nebuvo, jokio užkišto raštelio su eismo įvykį sukėlusio asmens duomenimis ji prie savo automobilio ,,Toyota Yaris“ nerado. Taip pat nekelia abejonių ir ta aplinkybė, kad V. R. automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, nes ir praėjus maždaug pusantros valandos po įvykio jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o be to ir pats apeliantas neneigė, kad eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad pažeidėjas buvo neblaivus (kalbėjo nerišliai, svirduliavo) patvirtino ir liudytoja R. Š.. Daryti kitokių išvadų apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens V. R. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, bei vertindamas tai, kad pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokius jis deklaravo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos, be kita ko, išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamame nutarime, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pagal ATPK 127 str. 3 d. kyla atsakomybė ir tam, kas, būdamas neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ir užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>. Atitinkamai pagal ATPK 130 str. 1 d. nustatyta atsakomybė ir tam vairuotojui, kuris „Nepaklūsta uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> – užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 eurų iki 1558 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>“.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda siekiama nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Už V. R. padarytus pažeidimus įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai griežtas sankcijas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, nenustatęs pažeidėjo atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisingai individualizavo V. R. skirtinas nuobaudas (skyrė nuobaudas artimas sankcijose numatytiems vidurkiams) ir keisti nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo, tuo labiau, kad to neprašoma nei apeliaciniu skundu. Akcentuotina, kad piniginė nuobauda, specialios teisės atėmimas – neigiami padariniai, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nėra pagrindo keisti apylinkės teismo nutarimo ir dėl administracinės bylos iškėlimo liudytojui T. S. pagal ATPK 187² str., nes, aukštesniojo teismo nuomone, jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymių (ATPK 262 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 17 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. R. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.