- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- eI3-101-979/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02967-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daumantai LT“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
- 14.15Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daumantai LT“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Daumantai LT“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 12 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 12). Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, su organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – Organizacija) sudarė sutartį, pagal kurią Organizacija įsipareigojo teikti paslaugas, susijusias su pakuočių atliekų tvarkymu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, be to, Bendrovė neturėjo galimybės organizuoti ir tvarkyti šių pakuočių utilizavimo savarankiškai.
1.2. Organizacija vykdydama pavedimus susijusius su atliekų tvarkymo organizavimu savo nuožiūra pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Metrail“, kadangi pastarasis turėjo teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir buvo įtrauktas į atliekų tvarkytojų sąrašą. Organizacija vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo Bendrovės pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m., išdavė metalinės ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai), kurie patvirtino Bendrovės teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Bendrovė 2014–2016 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.
1.3. Bendrovė buvo tinkamai sumokėjusi visus privalomus mokesčius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, be to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas)) Bendrovei iki 2018 m. vasario 23 d. nebuvo pateikęs pranešimų, reikalavimų, skundų.
1.4. Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 (toliau – Sprendimas Nr. VR-19.3-2) panaikinti Organizacijos išrašyti Patvirtinimai. Sprendimu Nr. 12 patvirtinus Departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. MAKP-20 (toliau – Patikrinimo aktas) konstatuota, kad Bendrovė nepatikslino deklaracijų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl nustatyta mokestinė prievolė 151 178 Eur.
1.5. Paaiškėjus Organizacijos ir (ar) jos pasitelkto atliekų tvarkytojo trečiojo asmens UAB „Metrail“ neteisėtam veikimui, sąlygojusiam netinkamą atitinkamų prievolių įvykdymą, Sprendimu Nr. 12 nepagrįstai skiriama mokestinė prievolė, kurios nebūtų, jeigu Organizacija ir (ar) trečiasis asmuo nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Sprendimu Nr. 12 paskirta mokestinė prievolė savaime yra neteisėta sankcija Bendrovei už atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ padarytus pažeidimus, nesant Bendrovės kaltės. Be to, Sprendimo Nr. VR-19.3-2 tiesioginės neigiamos pasekmės atsirado ne tik dėl UAB „Metrail“ galimų neteisėtų veikų bei pažeidimų bet ir dėl Departamento netinkamo pareigų vykdymo.
1.6. Organizacijai 2013–2015 m. išdavus Patvirtinimus, o Bendrovei pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata (2014–2016 m.), teisiniai santykiai, susiję su tų metų nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės Departamentui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad:
2.1. Bendrovė pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Departamentas iki Sprendimo Nr. VR-19.3-2 priėmimo nežinojo, kad gamintojams ar importuotojams išduoti Patvirtinimai yra negaliojantys, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms Departamentas atliko Bendrovės mokestinį patikrinimą.
2.2. Sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinti Organizacijos Bendrovei išrašyti Patvirtinimus atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1317VI0006-4687-1265 PET pakuotės kiekis 1,862 t; 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0011-4687-1265 metalinės pakuotės kiekis 35,5321; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-1265 metalinės pakuotės kiekis 34,944 t; 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001- 4687-1265 metalinės pakuotės kiekis 5,6091. Nustatyta, kad Bendrovė iš dalies įvykdė 2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.) ir 2015 m. (49 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotį (54 proc.) ir 2013 m. iš dalies įvykdė (29 proc.) PET pakuotės atliekų tvarkymo užduotį. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 151 178 Eur.
2.3. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) (toliau – LVAT 2025-07-02 nutartis) pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) (VAAT sprendimas): panaikinta Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu; kita VAAT sprendimo dalis dėl Sprendimo Nr. VR-19.3-2, palikta nepakeista.
2.4. Atsižvelgiant į LVAT 2025-07-02 nutartį ir atlikus perskaičiavimą, už 2013 m., paliktas galioti metalinių pakuočių atliekų kiekis yra 1,123 t, todėl perskaičiavus mokėtiną metalinių pakuočių mokestį, pareiškėjai už 2013–2015 m. išlieka pareiga sumokėti 148 973 Eur (Sprendimu Nr. 12 buvo apskaičiuota 151 178 Eur) mokestį už aplinkos teršimą PET ir metalinės pakuotės atliekomis. Atsižvelgiant į tai, prašoma Sprendimu Nr. 12 patvirtintą 151 178 Eur apskaičiuotą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažinti iki 148 973 Eur.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija atsiliepime nurodė, kad atsakovas turi patikslinti Sprendimą Nr. 12 pagal LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo Nr. 12 teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad:
4.1. Sprendimu Nr. 12 patvirtintas Patikrinimo aktas, pareiškėjai apskaičiuota papildomai mokėtina 151 178 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, suma. Sprendimas Nr. 12 priimtas atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikini Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 metais:
4.1.1. Nr. 1314VI0011-4687-1265 – 35,532 t.
4.1.2. Nr. 1414VI0001-4687-1265 – 34,944 t.
4.1.3. Nr. 1514VI0001-4687-1265 – 5,609 t.
4.1.4. Nr. 1317VI0006-4687-1265 – 1,862 t.
4.2. VAAT sprendimu Organizacijos skundas dėl Sprendimo Nr. VR-19.3-2 panaikinimo, atmestas. LVAT 2025-07-02 nutartimi VAAT sprendimas pakeistas:
4.2.1. Panaikinta Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr.1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu.
4.2.2. Likusi Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis palikta nepakeista.
4.3. Departamentas, vadovaudamasis LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir konstatuotomis aplinkybėmis, atliko apskaičiuotos 151 178 Eur sumos perskaičiavimą – pareiškėjai už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma yra 148 973 Eur.
5. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Pakuočių tvarkymo įstatymas) nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas (Pakuočių tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Pakuočių tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija)). Pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal Pakuočių tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą (Pakuočių tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-864 redakcija)).
6. Įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių bei filialų mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis (2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. X-1438 redakcija)). Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)).
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 išaiškino, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduočių, nurodytų Pakuočių tvarkymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) 7 straipsnio 3 dalies nuostatose, vykdymu, o ne su formaliu patvirtinimo apie atliekų sutvarkymo faktą dokumento turėjimu. Tuo atveju, kai užduotis nėra faktiškai įvykdyta ar įvykdyta netinkamai, vien formaliai išduotas dokumentas, patvirtinantis atliekų sutvarkymo faktą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
8. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2002 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-720 redakcija)). Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)).
9. LVAT 2025-07-02 nutartyje, be kita to, konstatuota, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalies, kuria vadovavosi atsakovas priimdamas Sprendimą Nr. VR-19.3-2, vertinant ją kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pavestais įgaliojimais bei šiuo įsakymu patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu.
10. Šioje administracinėje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Sprendimo Nr. 12 pagrįstumo, kuris priimtas Sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio teisėtumo klausimas išspręstas LVAT 2025-07-02 nutartimi, pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstas dalykas) ir prejudicinė galia įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi LVAT 2025-07-02 nutartyje nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.
11. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog už prievolę mokėti aplinkos teršimo mokestį galėtų būti atsakingi kiti subjektai (pvz., Organizacija), todėl tai, kad kiti subjektai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, gali suponuoti pagrindą pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, tačiau nedaro įtakos jai nustatytų mokestinių prievolių apimčiai, nes įstatyminė pareiga mokėti mokestį už aplinkos taršą yra nustatyta būtent pareiškėjai, ir ji nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo.
12. Administracinėje byloje nesant duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja įvykdė nustatytą atliekų tvarkymo užduotį, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja galėjo turėti teisėtus lūkesčius tikėtis, jog ginčo laikotarpiu turėjo teisę naudotis apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata). Vien aplinkybė, kad dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos sukauptų atliekų sutvarkymo faktą, buvo pripažinti negaliojančias, savaime nedaro reikšmės teisiniam situacijos vertinimui (LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-100-502/2025).
13. LVAT yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę gali sudaryti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių. Tačiau aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę nėra ir negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) taikyti apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvata), kai mokesčių mokėtojas neatitinka visų įstatymų leidėjo nustatytų materialiųjų apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygų (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024, 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-624/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; kt.).
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad mokesčio mokėtojo pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra siejama tik su objektyvia aplinkybe, jog gamintojas ir (ar) importuotojas patiekė į rinką atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Mokestis už aplinkos teršimą, apskaičiuotas pagal apmokestinamųjų pakuočių atliekų, faktiškai išleistų į rinką, kiekį, nėra sankcija. Atvejai, kai yra paneigiama mokesčio mokėtojo teisę pasinaudoti apmokestinimo išimtimi, nes nėra tenkinamos mokesčio įstatymo nuostatose nustatytos apmokestinimo išimties (mokestinės lengvatos) taikymo sąlygos, taip pat nėra pripažįstami sankcija (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą byloje Société Oxygene Plus prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 76959/11), 40–51 punktus).
15. Teismo vertinimu, Departamento pagal LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes atliktas pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2013–2015 m. perskaičiavimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatuotina, kad Sprendimo Nr. 12 dalis, kurioje nurodyta sumokėti pareiškėjai 151 178 Eur mokesčio yra keistina nustatant, kad pareiškėjai atsiranda pareiga sumokėti 148 973 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daumantai LT“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 12 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant už 2013–2015 m. patvirtintą 151 178 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis iki 148 973 Eur.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.