Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugpjūčio 22 d. A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2012 m. gegužės 5 d., kelyje A2, važiuojant nuo Vilniaus iki nuvažiavimo į Ukmergę, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 190, 109, 125 ir 140.4 punktų reikalavimus, lydėjo motociklininkų koloną, neteisėtai naudojo švyturėlius, kai nereikėjo gelbėti žmogaus gyvybę ir sveikatą. Be to, važiuodamas magistrale ir rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, keletą kartų nerodė posūkio signalų, staigiai stabdydavo, priversdamas kitus eismo dalyvius taip pat staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, vienu metu paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134¹ straipsnyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

A. M. savo kaltės jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais nepripažino. Teismo posėdžio metu jis teigė, kad motociklininkų koloną, kurioje buvo apie 150 motociklininkų, važiuojančią magistraliniu keliu A2 nuo Vilniaus iki Ukmergės, jis lydėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu Audi A6 Avant, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gautas motociklininkų klubo „(duomenys neskelbtini)“ greitosios medicinos pagalbos kvietimas užtikrinti greitąją medicinos pagalbą motociklininkų sezono atidarymo metu, kuris buvo įformintas greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kurios pagrindu jis ir vykdė medicinos pagalbos užtikrinimą, savo vairuojamu automobiliu lydėdamas motociklininkų koloną. Kadangi automagistrale važiuojant dideliam skaičiui motociklininkų, galėjo kilti grėsmė motociklininkų gyvybei ir sveikatai iš kitų eismo dalyvių pusės, A. M., įsijungęs savo naudojamo specialios paskirties automobilio švyturėlius, automobiliu manevruodamas kelyje, stengėsi apsaugoti tiek motociklininkus, tiek kitus eismo dalyvius nuo galimų autoavarijų ir dėl to galinčių kilti neigiamų pasekmių visiems eismo dalyviams, kadangi grėsmę eismo saugumui ir eismo dalyviams kėlė ne motociklininkai, važiuojantys viena kolona, o kiti eismo dalyviai, kurie bandė lenkti motociklininkų koloną arba spausti juos prie kelio krašto, todėl kartais A. M. buvo priverstas savo automobilį staigiai stabdyti, tačiau tokie staigūs automobilio stabdymai nesudarydavo kliūčių kitiems eismo dalyviams, o priešingai – priversdavo juos laikytis elementaraus saugumo kelyje. Manevruodamas kelyje, A. M. visada rodydavo posūkio signalus, o tai, kad policijos pateiktame vaizdo įraše ne visada matosi įjungtas automobilio posūkio signalas, A. M. aiškina optine apgaule ir vaizdo įrašą dariusio aparato galimu netobulumu, kadangi jo vairuojamam automobiliui nutolus nuo vaizdo įrašo įrenginio, nebuvo galima įžiūrėti nei įjungtų švyturėlių, nei įjungtų posūkio signalų, tuo tarpu automobiliui priartėjus, tiek švyturėliai, tiek įjungti automobilio posūkio signalai vaizdo įraše buvo aiškiai matomi. A. M. pripažino, kad nuvažiuodamas nuo automagistralės į Ukmergę, jis kirto savo automobiliu ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, tačiau teigė, kad šis jo manevras buvo priverstinis, kadangi pirma eismo juosta važiavęs kitas automobilis neleido jam laiku persirikiuoti ir įvažiuoti į nuvažiavimo juostą, todėl šiuo atveju jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. A. M. teigimu, jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų jis nepadarė, kadangi savo veiksmais jis siekė tik tinkamai atlikti jam pavestas pareigas ir užtikrinti eismo dalyvių sveikatą ir gyvybę. Be to, A. M. nuomone, anoniminis ir neaiškios kilmės vaizdo įrašas, patalpintas interneto svetainėje „YouTube“, negali būti pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylai pradėti, todėl prašo jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Dėl įrodymų leistinumo

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą (ATPK 248 straipsnis), o ATPK 256 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys, be kitų priemonių, nustatomi ir vaizdo įrašais, todėl teismas mano, kad vaizdo įrašas, esantis viešoje erdvėje (tame tarpe ir internetinėje), kuriame užfiksuoti faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti administracinį teisės pažeidimą, yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o faktinių duomenų (įrodymų) vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra organo (pareigūno) ar teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl teismas daro išvadą, kad vaizdo įrašas, kurio pagrindu A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje, yra leistinas įrodymas.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 134¹ straipsnyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 134¹ straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris vairavo specialią transporto priemonę su neteisėtai įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiaisiais garso signalais.

Kelių eismo taisyklių 190 punkte nurodyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360? kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.

Greitosios medicinos pagalbos automobilis yra specialios paskirties transporto priemonė, skirta skubiai pradėti teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais nustatyta tvarka, skubiai juos nugabenti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba patarti kreiptis į ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Šis greitosios medicinos pagalbos įstaigos uždavinys yra įtvirtintas 2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-895 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 3 punkte, todėl, sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 190 punkto reikalavimais, greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę ar sveikatą. Motociklininkų kolonos lydėjimas kelyje nėra susijęs su būtinumu gelbėti žmogaus gyvybę ar sveikatą, o A. M. teiginį, kad įsijungęs savo naudojamo specialios paskirties automobilio švyturėlius, ir automobiliu manevruodamas kelyje, jis vykdė tiesioginę savo pareigą, stengdamasis apsaugoti tiek motociklininkus, tiek kitus eismo dalyvius nuo galimų autoavarijų ir dėl to galinčių kilti neigiamų pasekmių jų sveikatai ar gyvybei, teismas vertina kritiškai, kadangi eismo organizavimas ir eismo saugumo užtikrinimas magistraliniuose keliuose nepriskirtas greitosios medicinos pagalbos tarnybos kompetencijai. Be to, neaišku, kokiu pagrindu A. M. specialiuoju greitosios medicinos pagalbos automobiliu lydėjo motociklininkų koloną magistraliniame kelyje A2. A. M. pateikė teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. A30-3043 (toliau – įsakymas) Dėl leidimo organizuoti Lietuvos motociklininkų sezono uždarymą, kuriuo renginio organizatoriai buvo įpareigoti renginio metu užtikrinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų budėjimą uždarymo metu (įsakymo 2.7 punktas), tačiau ką bendro šis įsakymas turi su 2012 m. gegužės 5 d. įvykiu, neaišku. Nors prie šio įsakymo A. M. pridėjo 2012-05-05 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę (forma Nr.110/a), kurioje nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietėjas yra motociklininkų klubas „(duomenys neskelbtini)“, o greitosios medicinos pagalbos kvietimo priežastis – lydėti koloną „(duomenys neskelbtini)“, tačiau greitosios medicinos pagalbos kvietimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtintu Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų įvertinimo ir greitosios medicinos pagalbos brigados siuntimo į iškvietimo vietą tvarkos aprašu, pagal kurį A. M. pateiktoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastis nėra priskirta nei vienai apraše nurodytai iškvietimo dėl greitosios pagalbos rūšiai (aprašo 6 punktas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. M., vairavo specialiąją transporto priemonę su neteisėtai įjungtais žybčiojančiais švyturėliais, tuo padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 134¹ straipsnyje.

Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už- transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

O pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį atsako asmenys, padarę kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus ATPK.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu A. M. inkriminuota, kad jis, 2012 m. gegužės 5 d., kelyje A2, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas magistrale ir rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, keletą kartų nerodė posūkio signalų, staigiai stabdydavo, priversdamas kitus eismo dalyvius taip pat staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, vienu metu paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, t.y. eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Kelių eismo taisyklių 109, 125 ir 140.4 punktuose, keliančius grėsmę eismo saugumui.

Kelių eismo taisyklių 109 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, 125 punkte įtvirtinta nuostata, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o 140.4 punkte nurodytas draudimas vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo turinio (b.l. 48), akivaizdžiai matyti, kad A. M., vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas magistraliniu keliu A2, neduoda kelio transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, blokuoja jas staigiai stabdydamas savo vairuojamą automobilį, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, nevažiuoja kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o kartais važiuoja automagistralės viduriu tarp dviejų eismo juostų, taip blokuodamas eismą abejomis automagistralės eismo juostomis, dėl ko kiti eismo dalyviai priversti staiga stabdyti ir išvažiuoti į kelkraštį, manevruodamas iš vienos eismo juostos į kitą, ne visada rodo posūkių signalus, o nuvažiuodamas į nuvažiavimo juostą, be jokio būtinumo kirto ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją. Nors A. M. teigė, kad įjungtų posūkio signalų vaizdo įraše galbūt nesimato dėl netinkamo vaizdo, o savo automobiliu ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją jis kirto dėl priverstinio manevro, kadangi pirma eismo juosta važiavęs kitas automobilis neleido jam laiku persirikiuoti ir įvažiuoti į nuvažiavimo juostą, tačiau šiuos A. M. teiginius teismas vertina kritiškai. Policijos pateiktame vaizdo įraše aiškiai matosi įjungtų posūkių žibintų šviesos tuo metu, kai posūkių signalai buvo rodomi ir tuo metu, kai jie nebuvo rodomi, aiškiai matėsi įjungtų švyturėlių ir automobilio stabdžių šviesos. Taip pat iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nuvažiuoti į nuvažiavimo juostą A. M. automobiliui niekas netrukdė. Važiuodamas pirma eismo juosta, jis aplenkė motociklininkus, kurie jau buvo įvažiavę į nuvažiavimo juostą, ir priartėjęs prie nuvažiavimo pabaigos, staiga kirto ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, taip pažeisdamas kelių eismo taisykles ir keldamas grėsmę eismo saugumui, bei sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems pirma eismo juosta. Visi šie A. M. paeiliui padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai - nedavimas kelio transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, transporto priemonių blokavimas staigiai stabdant savo vairuojamą automobilį, važiavimas automagistralės viduriu tarp dviejų eismo juostų, blokuojant eismą abejomis automagistralės eismo juostomis, posūkių signalų nerodymas, manevruojant iš vienos eismo juostos į kitą, ištisinės kelio horizontalaus ženklinimo linijos kirtimas, neabejotinai kėlė grėsmę eismo saugumui, kadangi priversdavo kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, išvažiuojant į kelkrašti, todėl teismas daro išvadą, kad A. M. veiksmuose yra požymiai administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

A. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad A. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, ir atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių A. M. atsakomybę lengvinančių ar kitokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, teismas mano, kad A. M. skirtina minimali ATPK 134¹ straipsnio, 124² straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 7 dalies sankcijose numatyta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

A. M. (A. M.) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134¹ straipsnį, 124² straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134¹ straipsnį, - 200 (dviejų šimtų) litų dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, - 400 (keturių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį – 20 (dvidešimties) litų dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, A. M. (A. M.) paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 400 (keturių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.