Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo A. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134¹ str., nubaustas 200 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., nubaustas 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 20 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. jam paskirta galutinė nuobauda – 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. M. pagal ATPK 134¹ str., 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 5 d., kelyje A2, važiuojant nuo Vilniaus iki nuvažiavimo į Ukmergę, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 190, 109, 125 ir 140.4 punktų reikalavimus, lydėjo motociklininkų koloną, neteisėtai naudojo švyturėlius, kai nereikėjo gelbėti žmogaus gyvybę ir sveikatą. Be to, važiuodamas magistrale ir rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, keletą kartų nerodė posūkio signalų, staigiai stabdydavo, priversdamas kitus eismo dalyvius taip pat staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, vienu metu paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepripažino. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad motociklininkų koloną, kurioje buvo apie 150 motociklininkų, važiuojančią magistraliniu keliu A2 nuo Vilniaus iki Ukmergės, jis lydėjo VšĮ „S" (duomenys pakeisti) automobiliu Audi A6 Avant, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kadangi buvo gautas motociklininkų klubo „Laisvieji Vanagai" greitosios medicinos pagalbos kvietimas užtikrinti greitąją medicinos pagalbą motociklininkų sezono atidarymo metu, kuris buvo įformintas greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kurios pagrindu jis ir vykdė medicinos pagalbos užtikrinimą, savo vairuojamu automobiliu lydėdamas motociklininkų koloną. Kadangi automagistrale važiuojant dideliam skaičiui motociklininkų, galėjo kilti grėsmė motociklininkų gyvybei ir sveikatai iš kitų eismo dalyvių pusės, A. M., įsijungęs savo naudojamo specialios paskirties automobilio švyturėlius, automobiliu manevruodamas kelyje, stengėsi apsaugoti tiek motociklininkus, tiek kitus eismo dalyvius nuo galimų autoavarijų ir dėl to galinčių kilti neigiamų pasekmių visiems eismo dalyviams, kadangi grėsmę eismo saugumui ir eismo dalyviams kėlė ne motociklininkai, važiuojantys viena kolona, o kiti eismo dalyviai, kurie bandė lenkti motociklininkų koloną arba spausti juos prie kelio krašto, todėl kartais A. M. buvo priverstas savo automobilį staigiai stabdyti, tačiau tokie staigūs automobilio stabdymai nesudarydavo kliūčių kitiems eismo dalyviams, o priešingai - priversdavo juos laikytis elementaraus saugumo kelyje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. savo transporto priemonę stabdydavo tik tuo atveju, jeigu pradėdavo staigiai stabdyti prieš jo automobilį važiuojanti motociklininkų kolona, t. y. bet kokie A. M. veiksmai buvo sąlygoti prieš jį važiuojančių motociklininkų veiksmų (A. M. persirikiuodavo irgi tik tuo atveju, jeigu tokį manevrą darydavo kolona, tai akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo). Pasak apelianto, manevruodamas kelyje, A. M. visada rodydavo posūkio signalus, o tai, kad policijos pateiktame vaizdo įraše ne visada matosi įjungtas automobilio posūkio signalas, A. M. aiškina optine apgaule ir vaizdo įrašą dariusio aparato galimu netobulumu, kadangi jo vairuojamam automobiliui nutolus nuo vaizdo įrašo įrenginio, nebuvo galima įžiūrėti nei įjungtų švyturėlių, nei įjungtų posūkio signalų, tuo tarpu automobiliui priartėjus, tiek švyturėliai, tiek įjungti automobilio posūkio signalai vaizdo įraše buvo aiškiai matomi.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134¹ str., 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. Apeliantas ginčija A. M. kaltę dėl ATPK 134¹ str. ir 124² str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo, nurodo, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl ATPK 134¹ str. pažeidimo.

ATPK 134¹ str. numatyta, kad specialiosios transporto priemonės su neteisėtai įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiaisiais garso signalais vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. KET 190 punkte nustatyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai. 2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-895 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 3 punkte numatyta, kad Greitosios medicinos pagalbos įstaigos uždavinys – pradėti teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje ir, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915), skubiai juos nugabenti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba patarti kreiptis į ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju A. M. greitosios medicinos pagalbos automobiliu lydint motociklininkų koloną buvo būtina gelbėti žmogaus gyvybę ar sveikatą, taip pat nėra duomenų, kad būtų reikėję teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje, skubiai juos nugabenti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, todėl A. M. nebuvo pagrindo naudoti žybčiojančius švyturėlius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu pagrindu A. M. specialiuoju greitosios medicinos pagalbos automobiliu lydėjo motociklininkų koloną magistraliniame kelyje A2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtintu Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų įvertinimo ir greitosios medicinos pagalbos brigados siuntimo į iškvietimo vietą tvarkos aprašu yra reglamentuota greitosios medicinos pagalbos dispečerio priimamų iškvietimų rūšiavimas bei greitosios medicinos pagalbos brigados siuntimo į iškvietimo vietą tvarka. Aprašo 6 punkte yra numatytas iškvietimų dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų skirstymas (skubūs iškvietimai, atidedami iškvietimai, iškvietimai, kuriuos reikia peradresuoti kitoms institucijoms, patariamieji iškvietimai). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. buvo pateikęs 2012-05-05 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę (forma Nr.110/a), kurioje nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietėjas yra motociklininkų klubas „Laisvieji Vanagai“, greitosios medicinos pagalbos kvietimo priežastis – lydėti koloną „Laisvieji Vanagai“, išvykimo rezultatai nepažymėti (b. l. 68). Pažymėtina, kad šioje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastis nėra priskirta nei vienai minėtame apraše numatytai iškvietimo dėl greitosios medicinos pagalbos rūšiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. M., vairavo specialiąją transporto priemonę su neteisėtai įjungtais žybčiojančiais švyturėliais, tuo padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 134¹ straipsnyje.

Dėl ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo.

ATPK 124² str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliantas pripažįsta, kad kartais A. M. buvo priverstas savo automobilį staigiai stabdyti, tačiau, pasak apelianto, tokie staigūs automobilio stabdymai nesudarydavo kliūčių kitiems eismo dalyviams, o priešingai - priversdavo juos laikytis elementaraus saugumo kelyje. Apeliantas pažymi, jog A. M. pripažino, kad nuvažiuodamas nuo automagistralės į Ukmergę, jis kirto savo automobiliu ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, tačiau teigė, kad šis jo manevras buvo priverstinis, kadangi pirma eismo juosta važiavęs kitas automobilis neleido jam laiku persirikiuoti (nors jo automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais) ir įvažiuoti į nuvažiavimo juostą, todėl šiuo atveju jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pasak apelianto, manevruodamas kelyje, A. M. visada rodydavo posūkio signalus. Anot apelianto, A. M. nurodė, jog jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų jis nepadarė, kadangi savo veiksmais jis siekė tik tinkamai atlikti jam pavestas pareigas ir užtikrinti eismo dalyvių sveikatą ir gyvybę, t. y. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apelianto nuomone, apylinkės teismas tinkamai neišanalizavo bylos medžiagos, kadangi A. M., įsijungęs savo naudojamo specialios paskirties automobilio švyturėlius, automobiliu manevruodamas kelyje, stengėsi apsaugoti ne tik motociklininkus, bet ir kitus eismo dalyvius nuo galimų autoavarijų ir dėl to galinčių kilti neigiamų pasekmių visiems eismo dalyviams.

Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai matosi įjungtų posūkių žibintų šviesos tuo metu, kai posūkių signalai buvo rodomi ir tuo metu, kai jie nebuvo rodomi, aiškiai matėsi įjungtų švyturėlių ir automobilio stabdžių šviesos, taip pat iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nuvažiuoti į nuvažiavimo juostą A. M. automobiliui niekas netrukdė. Važiuodamas pirma eismo juosta, jis aplenkė motociklininkus, kurie jau buvo įvažiavę į nuvažiavimo juostą, ir priartėjęs prie nuvažiavimo pabaigos, staiga kirto ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, taip pažeisdamas kelių eismo taisykles ir keldamas grėsmę eismo saugumui, bei sukeldamas pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems pirma eismo juosta. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju apskritai nėra aišku, kas ir kokios aparatūros pagalba padarė įrašą, kuriuo rėmėsi policijos pareigūnai, nebuvo aiškintasi ir kokie tos aparatūros parametrai, t. y. kiek kadrų per sekundę yra nufilmuojama, nes nuo to priklauso matomo vaizdo kokybė. Atkreiptinas dėmesys, kad peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, aiškiai matyti A. M. padaryti teisės pažeidimai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šio įrašo kokybe ir pagal jį nustatytomis aplinkybėmis.

ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad kolona važiuojantiems motociklininkams ar kitiems eismo dalyviams buvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus sveikatai ar gyvybei, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad A. M. veiksmai turi būti vertinami kaip realios grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai prevencija, nepateisina padaryto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pažeidėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad saugaus eismo priežiūra yra vienas iš policijos uždavinių (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p.), t. y. eismo organizavimas ir eismo saugumo užtikrinimas magistraliniuose keliuose nepriskirtas greitosios medicinos pagalbos tarnybos kompetencijai. Tai, kad renginio organizatoriai neužtikrino policijos dalyvavimo lydint motociklininkų koloną, taip pat nepateisina A. M. padaryto teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad būtent A. M. savo veiksmais, t. y. neduodamas kelio transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, blokuodamas transporto priemones staigiai stabdydamas savo vairuojamą automobilį, važiuodamas automagistralės viduriu tarp dviejų eismo juostų, blokuodamas eismą abejomis automagistralės eismo juostomis, nerodydamas posūkių signalų, manevruodamas iš vienos eismo juostos į kitą, kirsdamas ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, kėlė grėsmę eismo saugumui, kadangi priversdavo kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, išvažiuojant į kelkraštį. Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad A. M. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra visiškai įrodytas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. M. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. atstovo advokato R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.