Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-140-544/2019

teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01202-2018-9

2019 m. kovo 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gerba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3556-902/2018 pagal ieškovės UAB „Gerba“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovės manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad ji nenaudojo valstybinės žemės pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Sprendžiant šį klausimą, be žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukmės, turi būti įvertintos ir tokio nenaudojimo priežastys. O būtent: teismas netinkamai vertino objektyvias priežastis, dėl kurių nebuvo pastatytas gyvenamasis namas (1998 m. Rusijos ekonominė krizė, 2007 – 2011 m. pasaulio ekonominė krizė; dėl sunkios finansinės padėties, apyvartinių lėšų trūkumo ieškovė 2005 m. kreipėsi į tuometinį Vilniaus banką; ir kt.). Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo etapu ėmėsi aktyvių veiksmų (sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl projekto finansavimo užtikrinimo), siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

11. Nurodo, kad atsakovė jokių neigiamų padarinių (žalos) neįrodė, todėl ieškovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo, dėl ko nebuvo pagrindo atsakovei sutartį nutraukti vienašališkai. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Šiuo atveju visi realūs ieškovės veiksmai (teikė atsakovei prašymą pirkti žemės sklypą, iki žemės nuomos sutarties nutraukimo prižiūrėjo, buvo užkonservavusi žemės sklype esantį nebaigtą statinį, mokėjo žemės nuomos mokestį, bendradarbiavo su atsakove) patvirtina, kad ji ketino ir ketina žemės sklype statyti gyvenamąjį namą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinusi skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 1 d. sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, išsamiai nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

16. Apeliantės teiginys, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, yra akivaizdžiai deklaratyvus ir nepagrįstas. Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesinaudojo CPK 64-66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo nušalinimo teise ir neteikė jokių įrodymų apie teismo šališkumą. Nepateikė tokių įrodymų ji ir su apeliaciniu skundu, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra aiškiai nepagrįstas.

17. Ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl 2000 m. vasario 29 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/00-0019, kuria apeliantė UAB „Gerba“ 99 metams išsinuomojo 0,0638 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ginčo Sutartis buvo vykdoma ir galiojo, o atsakovė tokią padėtį toleravo, laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarties, nors faktiškai visą laiką žinojo, kad gyvenamasis namas per 18 metų nepastatytas. Tokiu būdu, ieškovei pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl valstybinės žemės naudojimo ginčo nuomos sutarties pagrindu sutartyje nustatytą 99 metų terminą. Ieškovės įsitikinimu, tai, kad ji valstybei priklausančiame ginčo žemės sklype nepastatė gyvenamųjų namų, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis buvo iš esmės pažeista. Šiuos ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš esmės analogiškos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktui nuostatos įtvirtintos ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje (ginčui aktuali įsakymo dėl Sutarties nutraukimo metu galiojusi redakcija), kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010, be kita ko, yra išaiškinęs, kad ši Žemės įstatymo norma reiškia, jog atsakovas turi ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą. Kasacinis teismas šioje nutartyje pripažino, kad neefektyvią veiklą ir neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturėjo jokios vertės, todėl sprendžiant tolesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo klausimą atsakovas sutarties stabilumo principui (favor contractus) pagrįstai nesuteikė prioriteto ir sutartį vienašališkai nutraukė.

20. Iš 2000 m. vasario 29 d. šalių sudarytos sutarties dėl Valstybinės žemės nuomos Nr. N27/00- 0019 matyti, kad išnuomoto žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitos paskirties žemė, naudojama kitiems gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti (sutarties 3 punktas). Sutartimi šalys įsipareigojo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų, o už jų nevykdymą atsakyti pagal įstatymus (sutarties 13 punktas). Ieškovei išnuomotame žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pradžia 1993 m., baigtumas 18 procentų, fizinio nusidėvėjimo – 10 procentų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Panevėžio skyrius 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 23SD-2704 (14.23.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir dokumentų pateikimo“ informavo ieškovę, jog nenaudojant pagal paskirtį nuomojamo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jame nevykdant veiklos, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, 2000 m. vasario 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/00-0019 bus nutraukta suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

21. NŽT prie ŽŪM 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 1SS-2059-(8.5) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir dokumentų pateikimo“ konstatuota ir kiti bylos įrodymai patvirtina, kad minėtame žemės sklype nuo 1993 metų jokia veikla nebuvo vykdoma, žemės sklypas nenaudotas pagal paskirtį. Nors ieškovė apeliuoja į tai, kad teismas netinkamai vertino objektyvias priežastis, dėl kurių nebuvo naudojamas žemės sklypas ir nepastatytas gyvenamasis namas, su tuo sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės minimų ekonominių krizių reikšmę ieškovės elgesiui naudojantis nuomojamu žemės sklypu, ir su šiomis išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė 2017 m. kovo 23 d. Projektavimo darbų sutartį su V. L. projektavimo firma dėl gyvenamosios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninio projekto parengimo bei 2017 m. kovo 20 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 26 su UAB „Lankuva“ dėl bendros ūkinės – komercinės veiklos vykdymo pastatant gyvenamosios paskirties pastatą šiuo adresu sudarė tik po to, kai 2017 m. kovo 14 d. valstybinės kontrolės metu jau buvo nustatyta, kad ieškovės nuomojamame žemės sklype stovi neeksploatuojamas statinys, t. y. jo pamatai su perdanga, sklype jokia veikla nevykdoma.

22. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 38.13 papunkčiu, valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas numatytas žemės sklypo nuomos sutartyje. Ši teisės norma ir nutarties 19 punkte nurodytos teisės normos, reglamentuojančios (valstybinės) žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu, patvirtina, kad tiek nuomininko aktyvūs veiksmai (veikimas), tiek nuomininko pasyvūs veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti (valstybinės) žemės nuomos sutartį. Taip šios nuostatos yra aiškinamos ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018; ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog žemės sklypo nenaudojimo aplinkybė taip pat gali sudaryti pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010).

23. Sutiktina su apeliante, jog, sprendžiant šį ginčą, be žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukmės, turi būti įvertintos ir tokio nenaudojimo priežastys. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB ,,Gerba“ prieš terminą buvo nutraukta nuomininkei žemės sklypo nenaudojant pagal paskirtį, sklype nevykdant veiklos, nestatant ir nepastačius gyvenamojo namo iš esmės be pateisinamų priežasčių, taigi, nepažeidus minėto teisinio reglamentavimo. Akcentuotina tai, kad, esant visuomeniniam poreikiui, ieškovė net per 18 metų po nuomos sutarties sudarymo neatliko nei dalies gyvenamojo namo statybos darbų, namo baigtumas kaip buvo, taip ir liko 18 procentų. Tai reiškia, jog ieškovė nepateisinamai ilgą laiką tinkamai neįgyvendino nuomos sutarties 3 punkto nuostatos, todėl žemės sklypas netapo reikalingas gyvenamojo namo eksploatavimui. Sutiktina su teismo išvada, kad per tokį ilgą nepastatymas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), iki jo tinkamumo eksploatacijai – žmonėms gyventi, yra esminis 2000 m. vasario 29 d. sutarties dėl valstybinės žemės nuomos Nr. N27/00- 0019 pažeidimas. Todėl kiti ieškovės argumentai apie tai, kad ji mokėjo nuomos mokestį, sklypą tinkamai prižiūrėjo, nepaneigia to fakto, jog nuomos sutartis nebuvo vykdoma kitu aspektu – tinkamai neorganizavus gyvenamojo namo statybų, kad jis būtų tinkamas naudotis žmonėms, o kartu pateisintų žemės sklypo naudojimą.

24. Žemės sklypo nenaudojimą apeliantė grindė ekonominiu sunkmečiu (1998 m. Rusijos ekonomine krize, 2007 – 2011 m. pasaulio ekonomine krize), tačiau minėta žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2000 metų vasario mėnesį, vadinasi, 1998 metų ekonominės krizės neigiamus padarinius, jei jie buvo, ieškovė turėjo būti patyrusi ir įvertinusi jų reikšmę bei įtaką savo veiklai, planuojamai išsinuomojamame žemės sklype. Apeliantės paraiška Vilniaus bankui rodo, kad bendrovei buvo reikalingos papildomos apyvartinės lėšos tarpkriziniu laikotarpiu 2005 metais. Vien tai, kad UAB „Gerba“ tam tikrą laiko tarpą buvo ekonomiškai nenaudinga eksploatuoti žemės sklypo, negali būti laikoma pateisinama priežastimi nenaudoti jo pagal paskirtį ir Nuomos sutarties sąlygas tokį ilgą laikotarpį. Iš esmės daugiau argumentų, susijusių su objektyviomis priežastimis, kliudžiusiomis eksploatuoti žemės sklypą, ieškovė nenurodė, todėl liko niekaip objektyviai nepateisinta, dėl kokių priežasčių sklypas pagal paskirtį nebuvo naudojamas apie 6 metus po 2011 metų. Esant nustatytoms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė objektyvių priežasčių, kurios pateisintų nuomojamo žemės sklypo nenaudojimą pagal paskirtį reikšmingai ilgą laiką nuo 2000 metų (CPK 178 straipsnis).

25. Pagal jau minėtas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad šias aplinkybes privalo įrodyti asmuo, kuris šiuo pagrindu grindžia vienašališką sutarties nutraukimą, todėl nagrinėjamo ginčo atveju tokių aplinkybių įrodinėjimo našta teko sutartį nutraukusiai atsakovei, kuri šią pareigą įvykdė tinkamai. Tačiau atsakovė, priešingai nei teigia apeliantė, pagal galiojantį teisinį vienašališko sutarčių nutraukimo reglamentavimą neturi įrodinėti jai atsiradusių neigiamų pasekmių (žalos) ir jų dydžio dėl aptariamu pagrindu padaryto Sutarties pažeidimo (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Apeliantė teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015 yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka, nes būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į visas konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad kasacinis skundas gali būti grindžiamas tik tokiais kasacinio teismo pateiktais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas sprendimas apskųstas kasacine tvarka. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos minėtoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytosios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-464-969/2015 aplinkybės yra skirtingos (buvo įrodytos išsinuomoto valstybinės žemės sklypo nenaudojimo pagal jo paskirtį objektyvios priežastys, nepriklausę nuo nuomininko valios, iki pažeidimo nustatymo jau buvo atlikti tam tikri darbai ir kt.).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, teikia pagrindą išvadai, kad ieškovei per 18 metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nenaudojus ir nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, atsakovė turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CPK 178, 185 straipsniai). Padarius šią išvadą, aptartas teisinis reglamentavimas sudarė pagrindą ieškinį atmesti, o NŽT prie ŽŪM vienašališką 2000 m. vasario 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/00-0019 nutraukimą laikyti teisėtu bei palikti galioti NŽT prie ŽŪM Panevėžio skyriaus 2018 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 23VĮ-56-(14.23.2.) „Dėl 2000 m. vasario 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/00-0019 nutraukimo“.

28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

29. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

30. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.