- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-1688-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00278-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti karkasinį naujos statybos namą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė terminą iki 2018 m. balandžio 10 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti bei primokėti 225 Eur žyminio mokesčio.
3. Nutartyje nurodyta, kad pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Ieškovė, remdamasi CK 3.90 straipsniu, prašo pripažinti naujos statybos namą bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės už sutuoktinių bendras lėšas, bet teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šis trūkumas turi būti pašalintas. Be to, ieškovė turi patikslinti reikalavimus, nes neaišku, koks atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Ieškovė turi pateikti įrodymus, kad ginčo turtas – ieškinyje nurodytas gyvenamasis namas – egzistuoja.
4. Nutartyje taip pat pažymėta, kad kiekvienas ieškinys turi būti apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad ieškovė procesiniam dokumentui surašyti nepasinaudojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirto advokato paslaugomis, tačiau šį sprendimą naudoja kaip atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo priemonę. Teismo vertinimu, tokia situacija negalima, negali būti toleruojama, todėl ieškovė įpareigota primokėti nesumokėtą 225 Eur žyminio mokesčio dalį už teikiamą ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė J. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie sudarytą santuoką, taip pat įrodymus, kad atsakovas ieškinyje nurodytus daiktus paveldėjo jau santuokos metu. Ieškovė matė ir dalyvavo statant ir įrenginėjant karkasinį namą, taip pat iki pat 2015 metų naujai pastatytame name gyveno. Kadangi santuokos metu visos gautos šeimos pajamos ir lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismo reikalavimas įrodyti santuokos metu gautų pajamų bendrumą, ieškovės nuomone, yra neteisėtas. Šiuo atveju būtent atsakovas turės įrodinėti investuotų lėšų kilmę, jeigu ketins nuginčyti jų bendrumą su teisėta sutuoktine.
5.2. Ieškinyje nurodytas visas atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas, t. y. žemės sklypas ir statiniai (duomenys neskelbtini). Ieškovė gali naudotis tik VĮ „Registrų centras“ išduotais dokumentais ir kita viešai prieinama informacija. Prasidėjus teismo procesui, ieškovė turės teisę reikšti prašymus ir reikalavimus, susijusius su įrodymais apie bendrai sukurto ar ženkliai pagerinto turto vertę, kilmę ir pan.
5.3. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių teismui nurodyti, kurio įregistruoto objekto pagrindu pasinaudojant buvo pastatytas naujas iki šiol neįregistruotas gyvenamasis karkasinis namas, tačiau patį namo egzistavimo faktą tvirtina, nes matė, kaip buvo statomas ir įrenginėjamas namas, be to, pati tame name gyveno. Prasidėjus teismo procesui ieškovė pasirinks, kokiu būdu įrodinėti turto vertę (ekspertizė, fakto konstatavimas ar pan.). Ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas teismo proceso metu.
5.4. Ieškovė teismui pateikė nuotraukas iš nekilnojamojo turto pardavimų skelbimų portalo ir pagal skelbime esančias nuotraukas vienareikšmiškai garantuoja, kad tai būtent šis namas, todėl ieškovei nesuprantamas teismo reikalavimas pateikti kitokių įrodymų dėl jo egzistavimo.
5.5. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista nuo 50 proc. žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nors ieškovei paskirta advokatė, tačiau naudotis ar nesinaudoti paskirtos advokatės paslaugomis yra ieškovės teisė, o ne pareiga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taikydamas CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą trūkumų šalinimo institutą, pirmosios instancijos teismas ne tik privalo įvertinti, ar procesiniame dokumente yra trūkumų, bet ir konstatuoti, kad nustatyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
10. Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių nekilnojamojo turto pagerinimą už sutuoktinių bendras lėšas, taip pat neaišku, koks atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, todėl ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio turto egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti trūkumai negali būti laikomi esminiais, užkertančiais kelią ieškovei įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
12. Iš ieškinio turinio matyti, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė paaiškino, kad gyvenamasis namas pastatytas vieno iš atsakovo paveldėtų statinių pagrindu, ginčo namo statymu ir įrengimu rūpinosi atsakovas, naudodamas bendras sutuoktinių lėšas, tačiau ieškovė neturi dokumentų, susijusių su namo statymu ir įrengimu. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė turimus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašus, patvirtinančius atsakovo paveldėto turto egzistavimą, taip pat nustatyta tvarka neįregistruoto ginčo nekilnojamojo turto nuotraukas. Nors ieškinio reikalavimams pagrįsti šioje proceso stadijoje galbūt trūksta įrodymų, vien tai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl jo trūkumų. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovė privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. Minėta, negalima riboti ieškovės teisės į teisminę gynybą dėl to, kad kažkokių įrodymų ieškovė nepateikė ar pateikė nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovės teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų (žr. inter alia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-872-553/2018).
13. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad ieškovė procesiniam dokumentui surašyti nepasinaudojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirto advokato paslaugomis, todėl privalo sumokėti visą žyminį mokestį, mokėtiną už teikiamą ieškinį. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina.
14. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei, pakeistas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu, kuriuo ieškovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pažymėtina, kad aptariamas sprendimas priimtas įvertinus ieškovės turimą turtą ir metines pajamas, yra galiojantis, todėl teismas turi juo vadovautis, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė įgyvendino savo teisę naudotis valstybės paskirto advokato paslaugomis. Kai yra nustatyta, kad ieškovė kompetentingos valstybės institucijos – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – sprendimu yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismo įpareigojimas sumokėti visą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį laikytinas nepagrįstu.
15. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.