Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2017 m. vasario 2 d. 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas lengvas (0,57 prom.) girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. kovo 3 d. nutarimu R. J. pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirtas specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių ir 350 Eur bauda.Skundžiamu Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu R. J. atstovo advokato P. O. skundas dėl 2017 m. kovo 3 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimo buvo atmestas.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. prašo panaikinti 2017 m. gegužės 29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.Skunde nurodo, kad policijos pareigūnai į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir apklausti, pareigūnė K. L. į teismo posėdį buvo kviesta teismo iniciatyva, tačiau ji neatvyko, todėl liko nepašalinti prieštaravimai dėl alkotesterio antgalio tinkamo uždėjimo ir patvirtinimo, kad alkotesteris su tuo pačiu pūtimo antgaliu nebuvo naudotas anksčiau. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja A. R., kuri patvirtino, kad matė, kaip pareigūnė atnešė alkotesterį su jau įdėtu pūstuku, o R. J. papūtus iškart nuėjo šalin. Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje numatyta, kad šis prietaisas skirtas nustatyti asmenų alkoholio koncentraciją, matuojant alkoholio kiekį iškvėptame ore, minėtoje instrukcijoje akcentuojama, kad turi būti užtikrinamas tinkamas ir higieniškas pūstuko (antgalio) įstatymas į prietaisą. Siekiant užtikrinti tinkamą alkotesterio naudojimą, būtina kiekvienam asmeniui duoti pūsti į naują pūstuką. Apeliantui kyla pagrįstos abejonės dėl pūstuko naujumo, kadangi jo blaivumas buvo nustatinėjamas su jau išluptu ir įdėtu pūstuku, nebuvo suteikta galimybė stebėti pūstuko išpakavimo ir įdėjimo proceso ar pačiam tai padaryti, pūstukas galėjo būti jau ne kartą panaudotas, jame galėjo likti alkoholio kvapo pėdsakų ar kitų dalelių, todėl alkotesterio duomenys galėjo būti netikslūs. Minėtoje instrukcijoje taip pat akcentuojama, jog alkotesterio rodmenims įtakos gali turėti daug veiksnių: aromatinių gėrimų naudojimas, kitų preparatų, kurių sudėtyje gali būti alkoholio (purkštukai į burną, dantų skalavimo skystis), naudojimas, vartojami medikamentai ir greitas, netolygus kvėpavimas.Teismo posėdžio metu buvo apklaustos dvi liudytojos A. R. ir A. V., kurios nurodė, kad R. J. nėra girtaujantis žmogus, taip pat nurodė, kad R. J. joms tvirtino, kad yra blaivus, todėl, kai pareigūnai leido važiuoti, R. J. prašė jį nuvežti į artimiausią ligoninę kraujo paėmimui ir alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymui. Minėtos liudytojos teismo posėdžio metu nepatvirtino policijos pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad R. J. buvo neblaivus. Liudytojos buvo įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, joms baudos nėra paskirtos ar kaip kitaip pripažinta, kad jų parodymai yra neteisingi, todėl Tauragės rajono apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų dėl R. J. būsenos, iš kurios taip pat turėjo matytis galimas asmens neblaivumas.Skunde taip pat nurodoma, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 ir 8.1 punktuose numatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neapsvaigęs, pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę, įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo apsvaigęs, toliau atlieka Taisyklių 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, tarp kurių numatytas ir blaivumo tikrinimas alkotesteriu. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos metodikos II skyriuje detalizuojami požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šiuo atveju vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nėra nurodytas nė vienas iš minėtų požymių, administracinio protokolo fabuloje taip pat nenurodytas nė vienas minėtas požymis. Tauragės rajono apylinkės teismas taip pat nenagrinėjo šios aplinkybės, nors dėl jos buvo plačiai pasisakyta R. J. teismui pateiktame skunde, todėl liko nepašalinti prieštaravimai dėl netinkamo alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ naudojimo ir galbūt alkoholio pūstuko pakartotinio panaudojimo.Tauragės rajono apylinkės teismas, aptardamas įrodymus ir aplinkybes, kurios neva įrodo R. J. kaltę, nurodė, kad R. J. pats prisipažino vartojęs nedidelį kiekį alkoholio išvakarėse ir kitą dieną, apie 15 val., išgėrė stiklinę alaus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktame skunde nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad išvakarėse R. J. vartojo alkoholį, buvo ginčijamas tik girtumo laipsnis. Tauragės rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad laikui bėgant alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja – pagal Vidmarko formulę, suaugusio vyro organizme esant ramybės būsenos per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,15 iki 0,2 promilių alkoholio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pateiktame skunde jau buvo pasisakyta dėl Vidmarko formulės taikymo, pateikti skaičiavimai, kurie buvo ne pareiškėjo sugalvoti, o pagrįsti moksliniais straipsniais ir algoritmais, kurie sukurti pagal Vidmarko formulės išplėstinį taikymą. Be to, svarbu yra ir tai, kad Tauragės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, nekomentavo Vidmarko formulės taikymo ir atliktų skaičiavimų, nesinaudojo ANK įtvirtintomis teisėmis, neinicijavo ekspertizės atlikimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad pagrįstų surašyto administracinio nusižengimo protokolo teisėtumą. Teismas, aptardamas alkoholio kiekio pasišalinimo iš organizmo kiekį, vadovavosi nuostata, kad gali pasišalinti nuo 0,15 iki 0,2 prom., taip, kaip nurodė pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą. Tačiau teismų praktikoje ir medicininėje literatūroje nurodoma, kad suaugusio žmogaus organizme, esant ramybės būsenos, per vieną valandą vidutiniškai suskyla 0,12–0,15 promilių alkoholio (Sveikatos mokslai, Nr. 4 2003, 45 p.). Šiuo atveju R. J. negali būti lyginamas su jaunu, sveiku asmeniu, nes jis yra 66 m. amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, kurie buvo nurodyti skunde ir teismo posėdžių metu, todėl akivaizdu, kad alkoholis negali pasišalinti tokiu pačiu greičiu kaip ir jauno, darbingo asmens atveju. Kiekvieno organizmo reakcija į alkoholio kiekį kraujyje yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, svoris, lytis, sveikatos būklė. Apeliantas pažymi, kad bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas nutarime nurodė, kad atliekant skaičiavimus buvo pritaikyta Vidmarko formulė, tačiau nei administracinio nusižengimo byloje, nei nutarime nėra nurodyta konkreti formulė, pagal kurią būtų galima spręsti apie vertintinus rodiklius, taip pat nėra galimybės patikrinti atliktą skaičiavimą. Šiuo atveju nėra žinomas tikslus alkoholio pasišalinimo iš organizmo kiekis, kadangi 0,12–0,15 promilių yra tik vidutinis dydis, tuo tarpu kiekvieno asmens organizmas skirtingai reaguoja į alkoholį. Be to, alkoholio kiekio pasišalinimo iš organizmo vidutinio rodiklio taikymas būtų nelogiškas, nes analogiškas dydis taikomas apskaičiuojant etilo alkoholio kiekį jauno ir sveiko asmens organizme. R. J. pateiktame skunde nurodytas detalus neblaivumo apskaičiavimas asmens kraujyje pagal Virdmarko formulę. Remiantis gautais skaičiavimo rezultatais, galima teigti, kad etilo alkoholio koncentracija R. J. kraujyje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu metu galėjo būti ne didesnė kaip 0,367 promilių (leistina norma). Alkoholio kiekis kraujyje (tuo pačiu ir smegenyse) pasiekia maksimumą maždaug po 2–3 valandų po vartojimo, tuomet ima lėtai mažėti. Policijos pareigūnai 17.15 val. patikrino alkoholio kiekį iškvėptame ore (0,57 promilių), R. J. į Šilalės rajono ligoninę atvyko 18.05 val., asmens apžiūra pradėta 18.30 val., tuomet patikrinus alkotesteriu nustatytas 0,16 promilių girtumas, kraujas paimtas 18.35 val. Įvertinus R. J. amžių, tikėtina, kad nuo policijos pareigūnų patikrinimo iki kraujo paėmimo iš organizmo galėjo pasišalinti 0,117 promilių alkoholio.Tauragės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime iškėlė naują versiją nurodydamas, kad asmuo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, o tai reiškia, kad praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas tokiu savo argumentu tarsi formuoja naują išvadą, kad R. J. galėjo savo tyčiniais veiksmais daryti įtaką alkoholio kiekio organizme sumažinimui. Apeliantui nesuprantama tokia teismo pozicija, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų patvirtinti R. J. veiksmus, kuriais buvo siekiama išvengti atsakomybės ir taip pagerinti esamą situaciją. R. J. nuosekliai tvirtino, kad jautėsi blaivus, pareigūnas tarnybiniame pranešime ir administracinio nusižengimo protokolo fabuloje nekonstatavo požymių, kurie atspindėtų R. J. galimą neblaivumą, liudytojos taip pat nenurodė, kad R. J. buvo išgėręs. Apeliantas sutinka su teismo pozicija, kad nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi neblaivumo laipsnio, buvusio prieš tam tikrą laiko tarpą, tačiau būtina pažymėti, kad būtent tokiems atvejams ir yra naudojama Vidmarko formulė, nes remiantis formule galima nustatyti alkoholio kiekio koncentraciją kraujyje administracinio nusižengimo padarymo metu.Apeliantas taip pat nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepasisakė dėl prieštaringų alkoholio matuoklio duomenų. Policijos pareigūnai 2017 m. vasario 2 d. 17.15 val. patikrino asmens blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ir nustatė 0,57 promilių girtumą, tuo tarpu VšĮ Šilalės rajono ligoninėje 2017 m. vasario 2 d. 18.30 val. alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 0,16 promilių girtumas. Taigi nuo pareigūnų patikrinimo iki tikrinimo medicinos įstaigoje buvo praėję 1 val. ir 15 min (1 valanda nuo asmens nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo), o alkoholio matuoklio rodmenys buvo kardinaliai skirtingi. Atsižvelgus į tai, kad nuo R. J. sustabdymo vietos iki artimiausios medicinos įstaigos yra maždaug 23 km, o į Ligoninės priimamojo skyrių R. J. kartu su A. V. atvyko maždaug 18.05 val., apeliantas neturėjo jokios galimybės imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.Skunde pažymima, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad R. J. neprašė pareigūnų, kad šie išrašytų siuntimą į ligoninę. Tačiau pareigūnai, atlikdami tarnybines funkcijas, yra susipažinę su teisės aktais, jiems keliamas reikalavimas tinkamai išaiškinti asmenims teises. Šiuo atveju policijos pareigūnai, žinodami, kad R. J. nesutinka su alkoholio matuoklio duomenimis ir vyks tirtis kraujo dėl alkoholio kiekio nustatymo, nerašė siuntimo į medicinos įstaigą ir nesiėmė jokių kitų priemonių, kuriomis būtų galima patikrinti asmens blaivumą kuo operatyviau, todėl R. J. savo iniciatyva kreipėsi į artimiausią medicinos įstaigą. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 punkte numatyta, kad Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Minėtų taisyklių 29 p. įtvirtintas terminas – „ne vėliau kaip valandą“, turėtų būti skaičiuojamas nuo atsisakymo pasitikrinti arba nuo atlikto tikrinimo. Dėl šių nuostatų prieštaringumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo turėtų į tokią įstaigą kreiptis netrukus po to, kai išvyksta ar yra paleidžiamas iš institucijos, kurioje nesutiko tikrintis neblaivumo arba nesutiko su jam nustatytu neblaivumu (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Apelianto manymu, teismas priimdamas nutarimą neprivalo pasisakyti dėl visų iškeltų versijų ar byloje esančių įrodymų taikomumo, tačiau šiuo atveju kyla ginčas dėl asmens neblaivumo laipsnio, todėl minėtų įrodymų vertinimas yra itin svarbus, juolab, kad turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti asmens neblaivumą ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014). Policijos pareigūnų buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumo laipsnis, o praėjus 1 val. ir 15 min. nuo pareigūnų patikrinimo nustatytas tik 0,16 promilių neblaivumas, todėl teigtina, kad 0,41 promilių girtumas iš R. J. organizmo dėl natūralių procesų, vykstančių organizme, pasišalinti negalėjo. Šioje byloje nėra pašalinti prieštaringi įrodymai, nes teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, medicinines apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. MA-4, specialisto išvada Nr. T-A 1186/2017(01) rodo R. J. blaivumą, t. y. įstatymo leidėjo nustatytos alkoholio koncentracijos kraujyje leistinos normos neviršijimą. Tauragės rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, medicininės apžiūros aktu, specialisto išvada, R. J. charakteristika, alkotesterio patikros sertifikatu, nutarimu, tačiau nesirėmė teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. R., A. V. nuosekliais parodymais, kurie patvirtina, kad R. J. buvo atneštas alkoholio matuoklis su jau išluptu ir įdėtu pūtimo antgaliu, kuris galbūt galėjo būti panaudotas ne vieną kartą, taip pat nevertino aplinkybių, kad liudytojoms nekilo abejonių dėl R. J. blaivumo ir kad nuo R. J. nesklido alkoholio kvapas, jo judesiai nebuvo sutrikę, o ir pats R. J. nuosekliai tvirtino, kad yra blaivus. Įvertinus šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl R. J. neblaivumo laipsnio, nepagrįstai didžiausią įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos patikros metu užfiksuotiems duomenims, kurie nagrinėjamu atveju dėl anksčiau nurodytų aplinkybių negali būti laikomi patikimu įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Esant ginčui dėl R. J. nustatyto neblaivumo laipsnio, policijos pareigūnų užfiksuoto alkoholio matavimo prietaiso rodmenų, ir nesant kitų aplinkybių, kurios atspindėtų R. J. neblaivumą (nenurodyta, kad sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi kalba, eisena, judesiai buvo nekoordinuoti), vien alkotesterio rodmuo neturėtų būti laikomas kaip neabejotinai R. J. kaltę patvirtinantis įrodymas. Be to, bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjantis pareigūnas ir teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įrodyta, jog blaivumo nustatymo metu buvo naudotas naujas pūstukas (antgalis), todėl šios aplinkybės turėtų būti laikomos priežastimi, dėl kurios R. J. buvo nustatytas toks girtumo laipsnis. Apelianto manymu, nepašalinus prieštaringų neblaivumo nustatymo aplinkybių ir atsižvelgus į tai, kad visi byloje esantys neaiškumai yra aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta. Tauragės rajono apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl to teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo R. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą ir Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo R. J. skundas atmestas.Atsiliepime nurodo, kad alkoholio koncentracijos kraujyje skaičiavimas atliekamas remiantis Vidmarko formule, o apskaičiuoti alkoholio koncentracijos kitimą iškvėptame ore nėra patikimos metodikos, todėl nustatant girtumą, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija kraujyje. Per 1 val. kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 promilių, daugiausia – 0,20 promilių (byla ATP-86-361/2015). R. J. kraujas paimtas po 1 val. 20 min. nuo pirmojo jo neblaivumo patikrinimo, 2017 m. vasario 2 d. 18.35 val. paimtame kraujyje rasta 0,25 promilių, t. y. po 1 val. 20 min., kai buvo tikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Pagal Vidmarko formulę skaičiuojant 2017 m. vasario 2 d. 17.15 val. R. J. kraujyje galėjo būti 0,45 promilių etilo alkoholio, maksimaliai galėjo būti 0,51 promilių etilo alkoholio, o tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Ištyrus R. J. kraują gauti rezultatai (0,25 promilės) ir juos apskaičiavus pagal Vidmarko formulę (0,45 promilių arba 0,51 promilių) bei juos palyginus su alkoholio kiekio matuokliu užfiksuotais rezultatais (0,55 promilių), buvo padaryta išvada, kad R. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.Atsiliepime pažymima, kad A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 17.00 val., buvo sustabdytas automobilis „Opel Zafira“, kurį vairavo R. J., alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas lengvas (0,57 promilių) girtumas. R. J. nurodė, kad vairavo išgėręs alaus, tačiau jautėsi blaivus. Mano, kad R. J. nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. MA-4, VTMT toksikologijos laboratorijos, specialisto išvada Nr. T-A 1186/2017 (01). Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų dėl R. J. padaryto nusižengimo, todėl priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nors ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paliko Institucijos nutarimą nepakeistą, tačiau priėmė nutarimą, o ne nutartį, kurią, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 4 dalimi, privalėjo priimti. Kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi būtent ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl tai traktuotina kaip rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia nutarimo esmės, todėl jis taisytinas remiantis ANK 638 straipsnio 1 dalimi. Laikytina, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. priėmė nutartį, o ne nutarimą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. J. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jam administracinė nuobauda paskirta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija R. J. pagrįstai pripažino padariusį ATPK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo atmetė pagrįstai. Teismas nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertino ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Pažymėtina, kad R. J. skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui, dėl skundo argumentų jau yra pasisakyta skundžiamoje nutartyje ir R. J. kaltės klausimas išnagrinėtas išsamiai. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. J. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ginčija byloje esančius duomenis ir teismo atliktą įrodymų vertinimą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nors R. J. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliantas skunde daug dėmesio skiria neblaivumo nustatymo tvarkai ir deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi policijos pareigūnams suteikta teisė esant įtarimui, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, tikrinti jo blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtų Taisyklių 8 punkte, kurio pažeidimą akcentuoja apeliantas, nustatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neapsvaigęs, policijos ar Administracijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų, iš kurių būtų buvę galima įtarti, kad R. J. galbūt yra neblaivus. Tačiau pažymėtina, kad vien tai, kad policijos pareigūnai neužuodė nuo R. J. sklindančio alkoholio kvapo ar nenustatė, kad jis elgtųsi neadekvačiai ar kalbėtų nerišliai ir pan., nesuteikia pagrindo abejoti alkotesteriu R. J. nustatytu 0,57 promilės girtumo laipsniu.Taisyklių pažeidimą apeliantas motyvuoja ir tuo, kad jo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas naudojant nenaują alkotesterio pūstuką, todėl mano, kad jo neblaivumo patikrinimo duomenis galėjo iškraipyti alkotesterio pūstuke likę alkoholio pėdsakai. Tačiau iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0057 2017 m. vasario 2 d., 17.15 val. R. J. nustatytas 0,57 promilių neblaivumas. Nors R. J. skundą grindžia tuo, kad jam nebuvo paduotas naujas pūstukas ir dėl to jo alkotesterio rodmenys galėjo būti iškraipyti, tačiau, kaip matyti, R. J. sutiko pasitikrinti blaivumą, jokių pretenzijų pareigūnams, tikrinantiems R. J., dėl to, kad jam atneštas alkotesteris su galbūt panaudotu pūstuku, jis nereiškė, nereikalavo leisti jam iš naujo pasitikrinti blaivumą naudojant naują, jo paties išpakuotą pūstuką. Jokių pretenzijų dėl netinkamai naudojamo alkotesterio R. J. nenurodė ir surašant jam protokolą, tik išreiškė savo nesutikimą su alkotesterio rezultatais, nes, nors ir buvo gėręs alaus iki automobilio vairavimo, tačiau jautėsi blaivus. Nors policijos pareigūnė K. L. ir nebuvo apklausta nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei nagrinėjant R. J. skundą Tauragės rajono apylinkės teisme, tačiau vien tai nepatvirtina, kad buvo padaryti Taisyklių ar alkotesterio instrukcijos naudojimo tvarkos pažeidimai. Pats R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnė K. L. atnešė alkotesterį su ant jo uždėtu pūstuku ir jam paaiškino, kad ji ką tik išpakavo naują pūstuką, vadinasi, R. J. sutiko, kad jam atneštas alkotesteris yra su nauju, anksčiau nenaudotu pūstuku, o argumentus dėl netinkamos alkotesterio naudojimo tvarkos R. J. pateikė tik skunde Tauragės rajono apylinkės teismui, todėl skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad tokiu būdu R. J. bando išvengti administracinės atsakomybės. Patikros sertifikate Nr. 0465103 nurodyta, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo atliekamas R. J. neblaivumo patikrinimas, yra tinkamas naudoti, sertifikatas galiojo iki 2017 m. gegužės 14 d. (b. l. 28). Administracinio nusižengimo protokole nustatyta, kad R. J. 2017 m. vasario 2 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 2 d., 17.15 val., t. y. praėjus 15 min. po to, kai R. J. pastebėtas vairuojantis transporto priemonę, jam nustatytas 0,57 promilių girtumas (b. l. 11). Įvertinus šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad alkotesterio rodmenys gauti teisingi, nes naudojimo tvarka nepažeista, policijos pareigūnai laikėsi Taisyklių nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija R. J. iškvėptame ore viršijo 0,4 promilės, jie pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, aplinkybę, kad R. J. įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir jo paaiškinimas, kad dieną prieš tai jis buvo vartojęs alkoholį, be to, prieš važiuodamas, apie 15 val., taip pat išgėrė stiklinę alaus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyta apelianto pozicija dėl blaivumo nustatymo tvarkos pažeidimo atmestina.Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį (anksčiau galiojusį ATPK 126 straipsnį), t. y. transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad vertinant asmens atsakomybę pagal minėtą straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. vasario 2 d. 17.15 val. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0057, R. J. buvo nustatytas 0,57 promilės girtumo laipsnis. Anksčiau konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti, naudojimo tvarka pažeista nebuvo. Nesutikdamas su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis, R. J. kreipėsi į VšĮ Šilalės rajono ligoninę, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti. Byloje esančiame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. MA-4 nustatyta, kad 18 val. 30 min. alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 0,16 promilių girtumas, padaryta išvada, kad R. J. yra blaivus. Tokia išvada buvo padaryta 2017 m. vasario 2 d. 18 val. 35 min. paėmus R. J. kraują ir gavus specialisto išvadą Nr. T-A 1186/2017(01), kurioje nurodyta, kad ištyrus R. J. kraują, paimtą 2017 m. vasario 2 d,. 18 val. 35 min., R. J. kraujyje buvo 0,25 promilės alkoholio (b. l. 19–20). Įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą R. J. neblaivumo laipsnį ir po 1 val. 25 min. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į alkotesteriu nustatytą R. J. neblaivumo laipsnį (0,57 promilės, o įvertinus paklaidą – 0,55) akivaizdu, jog R. J. kraujyje 2017 m. vasario 2 d. 18 val. 35 val. etilo alkoholio jau buvo mažiau negu jo neblaivumo tikrinimo metu (2017 m. vasario 2 d., 17 val. 15 min.), tačiau tai laikytina natūralia fiziologinių jo organizmo procesų pasekme, nes laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Analogiškose administracinių nusižengimų bylose apklausiant ekspertus ne kartą konstatuota, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas 0,15–0,2 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria Vidmarko formulei ar skaičiavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Vidmarko formule naudojasi ekspertai, jie rašo ekspertizės aktus ir remdamiesi Vidmarko formule nustato galimą alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikru metu, tačiau nei Institucijos, priėmusios nutarimą, nei R. J. ar jo atstovo advokato paaiškinimai ir samprotavimai apie galimą neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Analizuodamas alkoholio koncentracijos organizme mažėjimą, apeliantas teigia, kad jis negali būti lyginamas su jaunu, sveiku asmeniu, nes jis yra 66 m. amžiaus, turi sveikatos sutrikimų ir dėl to alkoholis negali pasišalinti tokiu pačiu greičiu kaip ir jauno, darbingo asmens atveju. Tačiau tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai, paneigiantys R. J. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį (anksčiau buvusį ATPK 126 straipsnį), asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, atsižvelgiant į tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis organizme mažėja ir gali visai išnykti. Įvertinus tai, kad pats R. J. patikrinimo metu prisipažino vartojęs alkoholinį gėrimą – alų – bei tai, kad pareigūnai jo girtumą nustatinėjo su techniškai tvarkingu prietaisu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog R. J. organizme po tam tikro laiko atliktus apžiūrą jam nustatytas 0,25 promilių etilo alkoholio, nepaneigia alkotesterio rezultatų tikrumo. Todėl, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad R. J. 2017 m. vasario 2 d. 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,57 prom.) girtumo laipsnis. Skundžiamą nutartį apeliantas taip pat ginčija teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo ištirta neišsamiai, neapklausti visi liudytojai, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, įvertino byloje esančius įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama R. J. kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto deklaratyvūs argumentai, kad bylos medžiaga išnagrinėta neišsamiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, taigi surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu R. J. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2017 m. kovo 3 d. nutarimas paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. padarytą rašymo klaidą ir nustatyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-18-607/2017 priėmė nutartį, o ne nutarimą.

Nutartis neskundžiama.