Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn patraukto asmens A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimo A. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažinta pa­da­riusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žei­di­mų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir nubausta nuobauda – 868 Eur bauda už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­dinimo, patvirtinto 2002-06-02 įstatymo Nr. IX-926, 99 straipsnio nuostatas, o būtent 2016 m. liepos 12 d. apie 11 val., dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiajam darbo ins­pek­toriui R. R. ir VSDFV įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. V. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas (duomenys neskelbtini). Vykdoma veikla – mažmeninė pre­kyba moteriškais drabužiais ir rankinėmis. Prekybos vietoje įrengtas EKA „Casio FE 200“, korp. Nr. (duomenys neskelbtini), techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini). EKA stalčiuje grynųjų pinigų nebuvo. Pa­tikrinimo metu prekybos salėje dirbo pardavėja L. M.. Nustatyta, kad L. M. dirbo pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su bendrovės direktore A. I.. Pa­tik­ri­ni­mo metu L. M. bendravo su pirkėjais prekybos salėje rodydama jų pasirinktas prekes. Prašymo įsidarbinti L. M. nerašė, darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių įrodymų vi­su­ma patvirtina, kad A. I., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido dirbti L. M. su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties. Apeliaciniame skunde A. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.Skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai dėl L. M. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y., kad asmuo realiai dirbo, kad L. M. ir A. I. buvo susitarusios dėl darbo atlikimo, kad L. M. dirbo atlygintinai, kad ji pakluso darbovietės tvarkai. Ginčo situacijoje aplinkybė, jog L. M. 2016 m. liepos 12 d. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, grindžiama iš esmės vien tik patikrinimą atlikusių spe­cialistų parodymais, jog darbo vietoje L. M. dirbo (rodė prekes dviem pir­kė­jams) bei L. M. pirminiu paaiškinimu, kuriame užfiksuota, jog ji bando dirbti pir­mą dieną. Tačiau šie įrodymai nėra pakankami daryti neabejotiną išvadą, kad patikrinimo metu L. M. atliko konkrečias darbo funkcijas, t. y. realiai dirbo bendrovės naudai, o ne buvo palikta pažiūrėti darbo vietos, kol A. I. buvo išėjusi, ką patvirtino L. M. teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad tokie parodymai iš esmės neprieš­ta­rau­ja ir A. I. pirminiams paaiškinimams, bei L. M. parodymams, duo­tiems teismo posėdyje. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad L. M. būtų dirbusi su dviem klientais ir rodžiusi jiems prekes (nėra užfiksuoti tokių asmenų paaiškinimai). Taigi, apeliantės teigimu, jokių duomenų apie konkrečias L. M. atliktas darbo funkcijas byloje nėra, be to, nėra nustatyta (ir net nebuvo nustatinėjama), jog funkcijas ji būtų atlikusi už sulygtą atlygį, t. y. dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, o A. I. leido L. M. tokiomis sąlygomis dirbti.Skunde pažymėta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra ty­čios padaryti jai inkriminuojamą administracinį pažeidimą – nėra įrodymų, kad A. I. būtų nurodžiusi, liepusi ar leidusi L. M. atlikti darbines funkcijas. Kons­ta­ta­vus, kad veikoje nėra subjektyviosios ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pa­žei­dimo sudėties pusės – kaltės, jai pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena turėtų būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas nutarime vadovavosi tik kaltinančiais įrodymais, neanalizavo ir nesiėmė aktyvių veiksmų ištirti A. I. pirminiame paaiškinime nu­ro­dytas aplinkybes, nesiaiškino L. M. paaiškinimo surašymo aplinkybių, be to, pirminiai rašytiniai L. M. paaiškinimai yra duoti ne teisėjo akivaizdoje, o iš teis­me duotų šio asmens parodymų neseka, kad ji dirbo nelegalų darbą. Skunde taip pat teigiama, jog A. I. vykdo individualią veiklą ir yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Patikrinimo metu buvo tikrinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tačiau nebuvo tikrinama A. I. individuali veikla. Šios dvi veiklos yra atskiros, veiklos vykdomos atskirose patalpose, todėl jų tapatinti nėra teisinio pagrindo. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal veiklos mažėjančias apimtis buvo ketinama mažinti darbuotojų skai­čių, todėl nebuvo jokio tikslo priimti naujų darbuotojų. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad 2016 m. spalio 5 d. buvo atleista įmonės darbuotoja. Po patikrino nebuvo priimtas joks dar­buotojas nuolatiniam darbui. Skunde paminėta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie planuojamą patikrinimą iš anksto. Tai patvirtina pridedamas pavedimas, todėl nebuvo jokio ketinimo priimti į darbą darbuotojos be darbo sutarties.Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. I. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­dinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Res­publikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK nu­ma­tyto ad­mi­nistracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straips­nį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems at­sa­kin­giems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė, negu ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamuoju atveju tai­komos ATPK nuostatos.Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų turėti įtakos kitokio procesinio sprendimo priėmimui.Teismų praktikoje nustatyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straips­nio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pa­žei­dimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y.: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių: darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai dar­bo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Patikrinimą daryti at­vy­kę specialistai rado L. M. prekybos vietoje rodant prekes ir bendraujant su pirkėjais. Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik minėtų specialistų paro­dy­mais, tačiau aukštesniosios instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ape­lia­cinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liu­dytojų R. L., R. R. ir I. V., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, pa­ro­dymais. Minėtų specialistų teisme duoti parodymai atitinka operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Minėti specialistai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Ap­lin­kybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta, tokių aplin­ky­bių apeliantė nenurodė ir savo skunde.Pažymėtina, kad pirminis L. M. paaiškinimas taip pat yra nuoseklus, išsamus ir ob­jek­tyvus, nebuvo kitų faktorių įtakos. Apklausta teismo posėdžio metu, L. M. teigė, jog specialistai jai liepė rašyti, jog ji tuo metu dirbo, tačiau tokie liudytojos parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir laikytini kaip liudytojos noras padėti A. I. išvengti administracinės atsakomybės. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bū­tent pirminis L. M. paaiškinimas atitinka tikrovę. Pažymėtina ir tai, kad pagal for­muo­jamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dir­ban­čio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai ben­dravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.Skunde taip pat teigiama, jog 2016 m. spalio 5 d. buvo atleista įmonės darbuotoja, maži­na­mas darbuotojų skaičius, todėl nebuvo pagrindo priimti naują darbuotoją. Atmesdamas šiuos skun­do argumentus, teismas pažymi, jog aplinkybė, kad įmonėje anksčiau buvo atleista darbuotoja, nega­li nei patvirtinti, nei paneigti fakto, jog L. M. dirbo nelegaliai. Bylos įrodymus ver­tina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Aukštesnysis teis­mas, atsakydamas į skundo argumentą, jog nebuvo apklausti asmenys, kuriuos L. M. ap­tarnavo parduotuvėje, pažymi, jog nagrinėjant bylą neturi būti įrodinėjama iki begalybės. By­loje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įma­no­mus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. I. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, tad pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apelia­ci­nia­me skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.