Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. I., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-12 apie 11.00 val., dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui R. R. ir VSDFV įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. V. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas Urmo bazėje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Vykdoma veikla – mažmeninė prekyba moteriškais drabužiais ir rankinėmis. Prekybos vietoje įrengtas EKA „Casio FE 200“, korp. Nr. 9125715, techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini). EKA stalčiuje grynųjų pinigų nebuvo. Patikrinimo metu prekybos salėje dirbo pardavėja L. M., gim. 1966-10-31. Nustatyta, kad L. M. dirbo pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su bendrovės direktore A. I.. Patikrinimo metu L. M. bendravo su pirkėjais prekybos salėje rodydama jų pasirinktas prekes. Prašymo įsidarbinti L. M. nerašė, darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi. Tokiais veiksmais A. I. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo, patvirtintų 2002-06-02 įstatymo Nr. IX-926, 99 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad 2016 m. liepos 12 d., apie 10 val. atvažiavo į darbą – urmo bazę, (duomenys neskelbtini), kur vykdo prekybą rūbais ir rankinėmis. Pas ją užėjo iš matymo pažįstama moteris - L. M., kuri pasakė, kad atėjo norėdama surasti darbą. Jai darbuotojų nereikėjo ir ji darbo L. M. nepasiūlė, pasakė, kad darbuotojų nereikia. Jai padavė kavos, o pati išėjo į tualetą, palikdama savo telefoną, kad ji paskambintų, jeigu kas. Ji užtruko, o tuo metu atėjo tikrintojai ir liepė jai atidaryti kasą. Jie neleido paimti telefoną ir paskambinti, liepė L. M. rašyti paaiškinimą. Kai ji atėjo, tai tikrintojai liepė ir jai rašyti paaiškinimą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė I. M. J. parodė, kad patikrinimo metu L. M. rasta aptarnaujant pirkėjus, todėl A. I. buvo surašytas protokolas už nelegalų darbą. L. M. sakė, kad dirba pardavėja, kad darbo sutartis nepasirašyta, dėl darbo tarėsi su A. I.. Prašė skirti ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą.

Liudytoja L. M. parodė, kad 2016 m. liepos 12 d., apie 10 val. užėjo pas A. I. į parduotuvę, esančią urmo bazės 5 sandėlyje, paklausė ar turi darbo. A. I. pasakė, kad jai darbuotojų nereikia. A. I. išėjo į tualetą, o ji liko parduotuvėje, gėrė kavą. A. I. išeidama davė jai savo telefoną, sakė paskambinti jei kas. Atėjo tikrintojai ir liepė jai rašyti paaiškinimą, ką liepė inspektorius, tą ji ir rašė, t. y. kad atėjo dėl darbo. Tikrintojai prašė atidaryti kasą. Tikrintojams ateinant jokių pirkėjų nebuvo parduotuvėje ir ji nieko neaptarnavo. Kai ji parašė paaiškinimą, tuomet tikrintojai leido paskambinti A. I..

Liudytojas R. L. parodė, kad jis dirba VMI vyr. specialistu. 2016-07-12 su inspektoriumi R. ir Sodros atstove patikrino įmonę, kurioje prekiaujama drabužiais ir rankinėmis. Atėjus į patalpas pamatė ten dirbančią L. M., kuri atėjusiems pirkėjams rodė prekes, buvo 2 pirkėjai. Paaiškėjo, kad L. M. nerašė prašymo dėl priėmimo į darbą, su ja nėra sudaryta darbo sutartis ir nepranešta apie jos įdarbinimą Sodrai. L. M. paskambino A. I., kuri gal po 15 minučių atėjo į prekybos vietą ir pasakė, kad ji prašė L. M. pasaugoti prekes.

Liudytojas R. R. parodė, kad jis dirba VMI vyr. inspektoriumi. 2016-07-12 su R. L. ir I. V. patikrino prekybos vietą, kurioje prekiaujama drabužiais. Rado ten pardavėją, kuri aptarnavo 2 pirkėjus – rodė drabužius. Kavos ji negėrė. Palaukė, kol ji baigs aptarnauti, tuomet paprašė prisistatyti, pardavėja prisistatė. Patikrinus duomenis paaiškėjo, kad pardavėjos nėra Sodros sąraše, pardavėja A. I. įmonėje dirbo neįdarbinta. Po kurio laiko atėjo įmonės direktorė A. I..

Liudytoja I. V. parodė, kad ji yra VSDFV vyr. specialistė. 2016 m. liepos 12 d. patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią urmo bazėje. Prekybos vietoje rado pardavėja ir du pirkėjus. Paprašė duoti iš kasos lapą, pardavėja sakė, kad ji mokosi dirbti, kad paskambins vadovei. Sodroje duomenų apie jos įdarbinimą nebuvo. Po 5-15 min. po skambučio atėjo A. I., kuri pasakė, kad ji paprašė moters pabūti parduotuvėje, bet ji pas ją nedirba.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir A. I. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), A. I. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad paprašė L. M. pasaugoti skyrių, kol pati buvo išėjusi, papildomai nurodė, kad pareigūnai yra neteisūs, kad L. M. jos skyriuje tik gėrė kavą (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 3-5), A. I. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu prekybos vietoje Nr. 37 nebuvo, nes buvo kitoje savo prekybos vietoje, ir paliko L. M. pasaugoti prekių kol ji ateis (b. l. 6), L. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu Vakarų galerijoje, (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje dirbo pirmą dieną, dėl bandomojo laikotarpio tarėsi su A. I., darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta (b. l. 7), Sodros išrašas (b. l. 8), kita bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas, būtina konstatuoti, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu;. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

A. I. kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad ji nepadarė pažeidimo, nes L. M. nedirbo įmonėje, o liko prekybos vietoje kol ji išėjo į tualetą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

A. I. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių Valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialisto R. L., vyr. inspektoriaus R. R. ir VSDFV vyr. specialistės I. V. paaiškinimai ir teismo posėdyje duoti parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš minėtų asmenų paaiškinimų ir parodymų nustatyta, kad 2016 m. liepos 12 d. jie patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią urmo bazėje. Prekybos vietoje rado pardavėją L. M., kuri rodė pirkėjams drabužius. L. M. sakė, kad ji mokosi dirbti. Sodroje duomenų apie L. M. įdarbinimą nebuvo. A. I. atėjo po to, kai jai telefonu paskambino L. M.. A. I. sakė, kad ji paprašė moters pabūti parduotuvėje, bet ji pas ją nedirba.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad R. L., R. R. ir I. V. su A. I. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, vertina juos kaip objektyvius A. I. kaltės įrodymus ir jais vadovaujasi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Liudytojos L. M. parodymai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad ji yra A. I. pažįstama, šiuo metu dirba jai priklausančioje įmonėje ir teismo posėdyje davė jai palankius parodymus. Tačiau iš jos paaiškinimo, kurį ji surašė patikrinimo dieną – 2016 m. liepos 12 d., nustatyta, jog ji neneigė dirbanti pas A. I., nors darbo sutartis nesudaryta (b. l. 7). Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismų praktiką, teismas L. M. paaiškinimą vertina kaip patikimą A. I. kaltės įrodymą ir juo vadovaujasi.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. I., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido dirbti L. M. su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties,, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo, patvirtintų 2002-06-02 įstatymo Nr. IX-926, 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

Liteko duomenimis A. I. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. I. skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16061486441.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.