Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. S (toliau – ieškovė) prašo: 1) nutraukti 2017 m. rugsėjo 19 d. 11,2700 ha (1 1,2500 ha žemės naudmenų) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, kai nuomininkas iš esmės pažeidžia žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas; 2) priteisti iš atsakovo A. Ž. 1940 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB; 3) priteisti iš atsakovo A. Ž. 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo A. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas: 261 Eur žyminio mokesčio bei 560 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nuosavybės teise valdo 11,2700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

Minėti žemės sklypai išsidėstę pamiškėje, buvo apleisti, reikėjo įdėti daug darbo ir jėgų juos sutvarkyti. Po kiek laiko dėl amžiaus ir sveikatos būklės nusprendė minėtus žemės sklypus išnuomoti. Su ja susisiekė A. Ž.. Jis paaiškino, kad tapo „jaunuoju ūkininku“, vykdo su tuo susijusią veiklą ir jam būtina įvykdyti vieną iš reikalavimų - pateikti dokumentus, įrodančius jog jis naudojasi (dirba) atitinkamu žemės sklypų plotu. Ji tikėjosi, kad A. Ž. yra perspektyvus ūkininkas ir žemės sklypai bus tvarkingai prižiūrimi pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. 2017 m. rugsėjo 19 d. su atsakovu sudarė 11,2700 ha žemės sklypo ir 0,8600 ha žemės sklypo terminuotas žemės sklypų nuomos sutartis terminu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2027 m. spalio 1 d. Sutartys buvo įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Buvo numatytas nuomos mokestis už žemės sklypų nuomą nuo 2019 metų, mokant kiekvieną balandžio mėnesį, atitinkamai 900,00 Eur ir 70,00 Eur/ metus. Atsakovas pirmus du metus tinkamai prižiūrėjo žemės sklypus, mokėjo nuomos mokesčius, tačiau paskutinius du metus atsakovas nebesirūpina žemės sklypais, jų visiškai neprižiūri, juose nedirba. Vienu mažesniu žemės sklypu (0.8600 ha) iš dalies rūpinasi atsakovo tėvai R Ž ir J. Ž.. Jie gano gyvulius, kurie nuėda žolę ir todėl šio žemės sklypo šienauti nereikia. Be to, ir paskutinius du metus (nuo 2021 metų balandžio mėnesio), atsakovas nebemoka žemės nuomos mokesčio, jų nedirbo (neprižiūrėjo), antrus metus laikė apleistus. 2023 m. lapkričio 28 d. registruotu laišku atsakovui išsiuntė raginimą iki 2024 m. vasario 20 d. susimokėti nuomos mokestį, atsakymo nesulaukė. Be to, 2023 m. lapkričio 28 d. registruotu laišku atsakovui išsiuntė pranešimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Tačiau atsakovas į siunčiamus raginimą ir pranešimą nesureagavo iki šiol. Kadangi atsakovas iš esmės pažeidė 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytas žemės nuomos sutartis, visiškai nereagavo į rašytinius ir žodinius raginimus bei prašymus mokėti nuompinigius bei dirbti žemę, prašo 2017 m. rugsėjo 19 d. žemės nuomos sutartis nutraukti prieš terminą ir priteisti visą nuomos mokesčio įsiskolinimą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei el. paštu. Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį per nurodytą terminą nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos, todėl bylą nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės bei jos atstovės advokatės paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei M. S. nuosavybės teise pagal 2006 m. lapkričio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11213 priklauso 11,2700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).

Ieškovė iki 2017 m. minėtus žemės sklypus prižiūrėjo, jais naudojosi, juos apdirbdavo. Pašlijus sveikatai, ieškovė nutarė žemės sklypus išnuomoti, kad žemė būtų tinkamai prižiūrima, bei gauti materialinės naudos - nuompinigius.

2017 m. rugsėjo 19 d. ieškovė ir atsakovas A. Ž. sudarė 11,2700 ha žemės sklypo (11,2500 ha žemės ūkio naudmenų plotas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) terminuotas žemės sklypų nuomos sutartis (toliau - Sutartis).

Sutarčių 2 punkte numatyta, kad išnuomotų žemės sklypų nuomos terminas nustatomas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2027 m. spalio 1 d. Sutartys įregistruotos VĮ „Registrų centras“.

Iš Sutarčių 3 punkto matyti, kad žemės sklypai išnuomojami žemės ūkio veiklai, o Sutarčių 4 punktuose numatytos nuomininko pareigos: nuomininkas įsipareigoja išsaugoti nuomojamo žemės sklypo dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai prižiūrėti melioracijos įrengimus, jei tokių yra. Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas derlingasis dirvožemio žemės sluoksnis. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko prisiteisti nuostolius patirtai žalai kompensuoti ir nutraukti žemės nuomos sutartį. Sutarčių 6 punkte nustatytas nuomos mokesčio dydis po 70 Eur už kiekvienus metus; o 7 punkte numatytas nuomos mokesčio mokėjimo terminas: nuo 2019 m. kiekvieną balandžio mėnesį.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas žemės sklypus pirmais metais eksploatavo tinkamai, juos suarė ir sėjo kanapes. Antrais metais nieko nešėjo, laikė pūdymą. O trečius ir ketvirtus metus nieko nebedarė. Vieną sklypą kurį laiką dar prižiūrėjo atsakovo tėvai, kitas sklypas apaugo žole (piktžolėmis), kuri nebuvo nupjaunama, nuomos mokestis nemokamas. Atsakovas iš vis nustojo bendrauti su ieškove, jos vengė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.545 straipsnyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (LR CK 6.546 str.).

Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis (LR CK 6.547 str.).

Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį. Kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (LR CK 6.566 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2 punkte – jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3 punkte – kitais įstatymų numatytas atvejais. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas vienašališkai sutartis taip pat gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo nauja redakcija (1998 m. kovo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) jo 12 straipsnyje numatyta nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius. Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka, saugoti apsauginius, kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį. Jeigu žemės nuomininkas nenaudoja žemės ūkio naudmenų ilgiau kaip 2 metus iš eilės arba žemės ūkio naudmenas naudoja netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (bendra sutarčių nutraukimo nuostata esant esminiam sutarties pažeidimui). Kasacinis teismas dėl CK 6.217 straipsnio yra išaiškinęs, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-362-684/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 metų balandžio mėnesio iki šios dienos visiškai nevykdo Sutarties sąlygų, išnuomotu žemės sklypu nesinaudoja pagal paskirtį, ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, nevyko jokios su žemės ūkiu šiuose žemės sklypuose susijusios veiklos. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, Sutartis iš esmės laikoma pažeista, nes dėl tokių pažeidimų – išnuomoto sklypo naudojimas ne pagal paskirtį, jos neprižiūrėjimas ir nuomos mokesčio nemokėjimo, ieškovės interesai iš esmės pažeisti.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 13 d. yra įregistruotas juridinis faktas apie Žemės sklypo nuomą Nuomos sutarties pagrindu 11,2700 ha žemės sklypo (11,2500 ha žemės ūkio naudmenų plotas), esančio(duomenys neskelbtini), terminuotas nuomos sutarties.

Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. pranešimu atsakovą informavo, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. vienašališkai nutrauks 2017 m. rugsėjo 19 d. 11,2700 ha (11,2500 ha žemės naudmenų) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sutartį ir 2017 m. rugsėjo 19 d. 0,8600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)žemės sklypo nuomos sutartį.

Nuomos sutarties 2 p. numatyta, kad nuomos sutarties terminas 10 metų. Nuomos sutarties 7 p. numato, kad ši sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą jeigu nuomininkas iš esmės pažeidžia sutarties reikalavimus. Apie Nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo rastu pranešti nuomininkui ne vėliau kaip prieš 12 mėnesius iki numatomo sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, jei nuomininkas iš esmės pažeidžia sutarties reikalavimus

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo tinkamai įteiktas 2023 m. lapkričio 28 d. Pranešimas ir nurodyta, kad Nuomos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2024 m. kovo 1 d. Atsiliepimo į pranešimą nuomininkas nepateikė. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovui registruota pašto siunta buvo pristatyta tinkamai, todėl laikytina, kad žemės nuomos sutartis yra nutrauktina nuo 2024 m. kovo 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių tinkamą Sutarties vykdymą ieškovėms ir teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys formaliai patvirtina, kad Sutartis iš esmės buvo pažeista, taip pat įvertinus aplinkybę, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie Sutarties pažeidimą, ieškovės reikalavimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo tenkintinas, pripažįstant, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Žemės sklypo Nuomos sutartis dėl 11,2700 ha žemės sklypo (11,2500 ha žemės ūkio naudmenų plotas), esančio (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo nutrauktina ieškovės M. S. 2023 m. lapkričio 28 d. pranešimu dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo nuo 2024 m. kovo 1 d.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Iš byloje pateiktų duomenų bei rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. ieškovė ir atsakovas A. Ž. sudarė 11,2700 ha žemės sklypo (11,2500 ha žemės ūkio naudmenų plotas), esančio (duomenys neskelbtini) terminuotas žemės sklypų nuomos sutartis. Sutarčių 6 punktuose nustatytas nuomos mokesčio dydis, atitinkamai po 900 Eur bei po 70 Eur už kiekvienus metus; o Sutarčių 7 punkte numatyta, kad nuomos mokestis mokamas nuo 2019 metų, kiekvieną balandžio mėnesį.

Ieškovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad paskutinius dvejus metus atsakovas nebeprižiūrėjo žemės sklypų, juose nedirbo, bei analogiškai paskutinius dvejus metus (nuo 2021 metų balandžio mėnesio), nemokėjo žemės nuomos mokesčio, numatyto sutartimis. 2023 m. lapkričio 28 d. ieškovė registruotu laišku atsakovui siuntė raginimą dėl atsiskaitymo už žemės sklypo nuomą iki 2024 m. vasario 20 d. sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėnesį iki 2024 m. kovo 1 d.

Pažymėtina, kad nuomininkas (atsakovas) gavo ne vieną raginimą sumokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju atsakovas nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki šios dienos ieškovei skolingas 1940 Eur ((70 Eur + 900 Eur) x 2 metai (2022 m. balandis; 2023 m. balandis).

Teismas nurodo, jog ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių sudarytojai privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.38 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, nuostatoms. Kadangi atsakovas absoliučiai ignoruoja susiklosčiusios situacijos sprendimą, visos galimybės yra išnaudotos, atsakovas, pažeisdamas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, nemoka jau dvejus metus nustatyto pagal Sutartį nuomos mokesčio, bei nenaudodamas žemės sklypų pagal sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį, pažeidė ieškovės interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Vadovaujantis aukščiau paminėta Sutartimi, bei ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais daroma išvada, kad žemės nuomos mokestį ieškovė paskaičiavo teisingai ir pagrįstai. Atsakovas nepateikė prieštaravimų ar įrodymų, kad savo prievolę ieškovei visiškai įvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti žemės nuomos mokestį tenkinamas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl žemės nuomos mokesčio, priteisimo tenkinamas (CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.71, 6.210, 6.545, 6.551, 6.552 straipsniai). Iš atsakovo priteisiama 1940 Eur žemės nuomos mokesčio skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės reikalavimą yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo teismo priteistos 1940 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje ieškinį apmokėjo 261 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 261 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas pažymi, jog ieškovės pateiktos jos atstovės advokatės pateiktos atstovavimo išlaidos, t.y. 560 Eur, nėra per didelės. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 560 Eur advokatės atstovavimo išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo priteistinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2017 m. rugsėjo 19 d. 11,2700 ha (1 1,2500 ha žemės naudmenų) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartį, sudarytas tarp ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutrauktas ieškovės M. S. 2023 m. lapkričio 28 d. Pranešimu dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. kovo 1 d.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1940 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt eurų) skolą dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1940 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. vasario 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 261 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų už advokato paslaugas, ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Pinigus pervesti į ieškovės M. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.