Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-17 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė bausmė subendrinta su 2021-12-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022-07-07 Kauno apygardos teismo nutartimi R. K. paskirta ir neatlikta bausme ir skirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 27 straipsniu, R. K. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką: jis, 2024-08-25, apie 01.30 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai matant pašaliniams asmenims, priekabiu elgesiu priėjęs prie K. T., užšoko ant jo, taip pargriaudamas jį ant žemės, ir du kartus sudavė nukentėjusiajam keliu į kaktą bei ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas. Tokiais veiksmais R. K. nukentėjusiajam K. T. sukėlė fizinį skausmą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

2. Be to, R. K. nuteistas ir už tai, kad mušdamas žmogų nežymiai jį sužalojo: jis, 2024-09-07, apie 19 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė N. A., o jai parvirtus ant sofos, apie penkis kartus rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą ir taip jai padarė pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, abiejose rankose, odos nubrozdinimus abiejose rankose ir taip smurtaudamas nežymiai ją sužalojo.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, veikų kvalifikavimo, nesutinkama tik su bausmės individualizavimu, prašoma neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taikyti 2025-02-01 įsigaliojusius BK pakeitimus ir BK 75 straipsnį su įpareigojimais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl R. K. paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

6. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimas nuteistajam yra išsamiai motyvuotas. Skiriant bausmę R. K., atsižvelgta, jog jis padarė dvi baigtas tyčines, nesunkias nusikalstamas veikas: vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, jis anksčiau teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo esminės reikšmės nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena, jog prisipažino ir gailisi, taip apeliuodamas į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymą.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

8. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas vertino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo galimybę ir pažymėjo, jog R. K., nors pripažino mušdamas nežymiai sužalojęs N. A., nuoširdaus gailesčio dėl to neišreiškė, o viešosios tvarkos sutrikdymo atžvilgiu išvis ginčijo net akivaizdžias aplinkybes, kad siekė sukelti konfliktą, jį sukėlė ir tik jis yra už tai atsakingas, net teismo salėje neatsiprašė nukentėjusiojo. Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kuriuos atitinka byloje ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš R. K. parodymų procese, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių jis nebuvo visiškai atviras ir nuoširdus, bandė menkinti savo kaltę (pvz. teigė, jog yra neaiškumų, nukentėjusysis K. T. esą galėjo nusibrozdinti krisdamas, jam sudavė mažiau smūgių nei nustatyta bylos duomenimis, dėl nukentėjusiosios N. A. iš pradžių teigė ne visas aplinkybes prisimenantis). Todėl, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, jog dirba, bando atsisakyti priklausomybės alkoholiui (koduojasi, lankosi pas psichologą), tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, paminėjo, jog R. K. dirba, siekia atsikratyti priklausomybės alkoholiui ir į tai pakankamai atsižvelgė.

10. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog neatsižvelgta, kad iki bausmės pabaigos buvo likę 2 mėnesiai, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, R. K. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Situacijos vertinimo nekeičia apelianto nurodoma aplinkybė, jog iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos buvo likę nebedaug laiko, o priešingai, rodo, jog R. K. tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nepakankamai stengiasi ir tai pagrįstai turėjo įtakos bausmių už naujas nusikalstamas veikas parinkimui, o pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, jog bausmės vykdymo atidėjimas R. K. nesulaikė nuo šių naujų tyčinių ir brutalių nusikalstamų veikų padarymo.

11. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, tinkamai atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas taip pat ir nuteistojo padėties švelninimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas parinko griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis, kurių dydis abejonių nekelia, yra teisingas bei proporcingas, atitinka bausmės paskirtį. Nuteistasis praeityje teistas, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, dėl ko pripažintas ir recidyvistu, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesitaiso, o nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti jam nuo 2025-02-01 įsigaliojusius įstatymo pakeitimus bei atidėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tenkinti tokio prašymo pagrindo nėra. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo apelianto minimas 2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2025-02-17, taigi bausmė nuteistajam buvo individualizuota jau galiojant baudžiamojo įstatymo pakeitimams. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ir nuo 2025-02-01 įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų kontekste pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra proporcinga, tinkamai individualizuota ir atitinka tiek veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir pagrindo švelninti bausmę nėra. Nuo 2025-02-01 įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573) buvo keistos BK 75 straipsnio nuostatos, išplečiant skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau BK 75 straipsnio 5 dalis tiek ir ankstesnėje (atitiko 75 straipsnio 4 dalį), tiek ir naujoje redakcijoje, numato, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik dalį bausmės, pagrindo nėra. R. K. nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo, jog asmuo iš ankstesnio neteisėto elgesio nepasimoko, nesitaiso, nepateisina teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo. Todėl, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog manyti, kad bausmės tikslai R. K. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pagrindo nėra, nes, dėl aptartų aplinkybių visumos, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas šiuo atveju nebūtų nei teisingas, nei koreguojantis asmens elgesį.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinis skundas nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ar neteisinga nėra pagrindo. Pirmos instancijos teismas nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skyrė tinkamą bausmės rūšį ir jos dydį, tinkamai bausmes subendrino tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

14. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

15. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo R. K.priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 112,50 Eur.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas.

17. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. K.apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nuteistojo turtinę padėtį, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės terminą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo R. K. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.