Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutarimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1117-2020, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimą priėmusi institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus (toliau – ir nutarimą priėmusi institucija) teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ žemės teritorijoje, Zarasų skyriaus specialistai 2018 m. spalio 22 d. nustatė, kad greta V. D. tėvų A. D. ir N. D. valdomo privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės teritorijoje, pastatytas ūkinis pastatas, greta šio pastato įrengtas lauko tualetas su kanalizacija ir iškastas dirbtinis vandens telkinys. Surašant žemės naudojimo patikrinimo aktą 2018 m. spalio 22 d. buvo užfiksuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, siejamas su valstybinės žemės teritorijos ribų ir savavališku valstybinės žemės (apie 0,10 ha) užėmimu ir naudojimu. Patikrinimo metu dalyvavę asmenys – administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. tėvai – A. D. ir N. D. prašė atidėti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimo tyrimą, pareikšdami, kad dėl patikrinimo akte minimos valstybinės žemės (sklypo) valdymo įteisinimo kreipsis į teismą. Atsižvelgiant į žemės naudojimo patikrinime dalyvavusių A. D. ir N. D. paaiškinimus, kad statiniai, įrengti valstybinės žemės teritorijoje priklauso jų sūnui V. D., Zarasų skyrius 2018 m. spalio 24 d. raštu informavo V. D. apie nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus ir pasiūlė iki 2018 m. lapkričio 16 d. pateikti Zarasų skyriui išsamų paaiškinimą dėl valstybinės žemės savavališko užėmimo. Zarasų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. raštas Nr. 42SD-2991-( 14.42.104.) buvo išsiųstas V. D. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Zarasų skyriuje 2018 m. lapkričio 16 d. buvo gautas V. D. įgalioto (tėvo) A. D. atsakymas, kuriame jis informavo Zarasų skyrių apie tai, kad V. D. 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą dėl minimo ūkinio pastato įteisinimo, paaiškino minimo ūkio pastato statybos aplinkybes bei informavo apie V. D. sveikatos būklę. Zarasų skyrius atidėjo nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo aplinkybių tyrimą iki galutinio teismo sprendimo. Nagrinėjant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose (civilinė byla Nr. e2YT-353- 731/2019) ir vėliau apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2A-439- 212/2019) V. D. pareiškimą ir apeliacinį skundą, teismai savo sprendimuose konstatavo, kad, neįrodytas V. D. statinių statybos teisėtumas, t. y. kad sodo statinių statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, pareiškėjas (V. D.) nepateikė duomenų, jog jis 1995 metais buvo priimtas į sodų bendrijos narius ir, kad sklypas 1995 m. gegužės 3 d. jam buvo suteiktas. V. D. nepavykus teismo sprendimu įteisinti jo pastatytų statinių, Zarasų skyrius atnaujino 2018 m. spalio 22 d. nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo tyrimo procedūrą ir kvietė V. D. atvykti į Zarasų skyrių dėl nustatyto administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimo ir protokolo surašymo. Zarasų skyriaus raštai – 2020 m. vasario 25 d., Nr. 42SD-525- (14.42.104.); 2020 m. birželio 4 d., Nr. 42SD-1412-( 14.42.104.) buvo teikiami V. D., per jo įgaliotą motiną N. D., atsižvelgiant į kito įgalioto asmens A. D. 2018 m. lapkričio 16 d. rašte pateiktą informaciją apie V. D. sveikatos būklę, bei į tai, kad nuo nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, V. D. dokumentais ir jo reikalais rūpinasi jo įgalioti tėvai – N. D. ir A. D.. Zarasų skyriaus 2020 m. birželio 4 d. raštu Nr. 42SD-1412-( 14.42.104.), V. D. (per įgaliotą N. D.) buvo kviečiamas atvykti 2020 m. birželio 22 d. į Zarasų skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Pagal AB Lietuvos pašto informaciją, laiškas buvo įteiktas adresatui 2020 m. birželio 12 d. V. D., per įgaliotą N. D., iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, 2020 m. birželio 22 d. pateikė raštą ir Zarasų rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. birželio 18 d. pažymos Nr. 242 kopiją, kurioje nurodoma, kad V. D. dėl sveikatos būklės negali atvykti į NŽT Zarasų skyrių (nuolat). Atskiro prašymo, atidėti administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir protokolo surašymą V. D. nepateikė. Nacionalinė žemės tarnyba laiko, kad surašant V. D. ginčijamą 2020 m. birželio 22 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-242-2020, V. D. buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo datą ir vietą. Reaguodamas į Zarasų skyriaus išsiųstą ir 2020 m. birželio 12 d. įteikto rašto pranešimą, V. D., per jo įgaliotą motiną N. D. 2020 m. birželio 22 d. pateikė raštą su kitais dokumentais apie negalėjimą atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, todėl darytina išvada, kad jis buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo datą ir vietą. Nepateikus prašymo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių statinių įvykdytos statybos teisėtumą, ar paneigiančių 2018 m. spalio 22 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, Zarasų skyriaus specialistas priėmė sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą, V. D. nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokolas 2020 m. birželio 22 d. Nr. NZT-ANR_P-242-2020 su administraciniu nurodymu sumokėti iki 2020 m. liepos 23 d. į valstybės biudžetą ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatytos pusę minimalios baudos 150 eurų baudą, buvo išsiųstas V. D. per įgaliotą N. D., Zarasų skyriaus 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 42SD-1562-( 14.42.104.). Dėl V. D. 2020 m. birželio 22 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. NZT-ANRP-242-2020 panaikinimo, į Zarasų skyrių, 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi advokato padėjėjas L. Vitauskas. Prašymą dėl administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo jis pagrindė tokiais pat argumentais, kaip ir nurodyta V. D. 2020 m. rugsėjo 8 d. skunde. V. D. iki nurodyto termino (iki 2020 liepos 23 d.) neįvykdžius administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo tyrimo bylos dokumentai buvo perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įgaliotam Zarasų skyriaus vedėjui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-1117-2020 administracinio nusižengimo byloje, V. D. už 2018 m. spalio 22 d. nustatytą valstybinės žemės ploto 0,10 ha savavališką užėmimą ir naudojimą, ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta 300 eurų bauda. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateiktais dokumentais ir raštais buvo nenuginčijamai nustatyta, kad V. D. buvo suteikta galimybė iki protokolo surašymo pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus, dokumentus, kurie galėtų paneigti 2018 m. spalio 22 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, bet tokių dokumentų nepateikė, V. D. buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo datą ir laiką, apie nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo datą ir laiką, bet nagrinėjant bylą, surašant protokolą ir nutarimo priėmimui neatvyko ir neatvyko jo įgaliotas atstovas (advokatas). Todėl aptariamu atveju, tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. 2020 m. rugsėjo 3 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1117-2020 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo, nėra teisėto pagrindo. Administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nagrinėtinu atveju, siejama su savavališku valstybinės žemės užėmimu ir naudojimu. Administracinio nusižengimo bylos dokumentai ir teismų sprendimai patvirtina, kad V. D. buvo neteisėtai pastatytų statinių statybos iniciatorius ir naudotojas. V. D. nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti valstybinės žemės sklypo teisėto naudojimo ar įvykdytos statybos teisėtumo. V. D. nėra valstybinės žemės teritorijos sklypo savininkas ar naudotojas. Nėra duomenų, patvirtinančių V. D. naudojimo, ar naudojimui perduoto, suteikto, žemės sklypo, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto žymėjimo teritorijų planavimo dokumentuose (SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės plane), todėl vykdant statybas valstybinėje žemėje, neturint suteikto naudojimui žemės sklypo, plano ir nežinant tikslių žemės sklypo ribų, V. D., be valstybinės žemės tvarkytojo leidimo ar sprendimo, savavališkai užvaldė valstybinės žemės plotą ir siekė valstybinės žemės naudojimą, šioje teritorijoje, įteisinti neteisėtai pastatytais statiniais. Tokie V. D. veiksmai atitinka ANK 110 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymių, t. y. savavališkas valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas. Asmuo padaręs nusižengimą traukiamas administracinėn atsakomybėn ir tuo atveju, kai nusižengimas padarytas dėl jo nepagrįsto pasitikėjimo, ar nerūpestingumo (ANK 9 straipsnis). Nagrinėtinu atveju, V. D. statydamas statinius valstybinės žemės teritorijos ribose, neturint valstybinės žemės tvarkytojo leidimo, ar sprendimo dėl žemės sklypo suteikimo, neturint suformuoto žemės sklypo plano ir nustatytų žemės sklypo ribų, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo tokio veikimo (ar neveikimo) gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Teisėjas, priiminėdamas procesinį sprendimą dėl V. D. skundo, nustatė, kad pagal sveikatos įstaigos duomenis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. serga sunkia chroniška psichikos liga ir galimai negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir 2020-11-05 nutartimi paskyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam V. D. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

2021-01-04 teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 88TPK-96/2020, kurio išvadoje nurodoma, kad: administracinio nusižengimo padarymo metu V. D. sirgo lėtine psichikos liga – paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; šiuo metu V. D. taip pat serga lėtine psichikos liga – paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; V. D. negali dalyvauti teismo procese.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. negali dalyvauti teismo posėdyje, dėl savo psichinės būklės negali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme ir negeba duoti paaiškinimų, administracinių nusižengimų kodekse priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nenumatytas. Negauti kitų proceso dalyvių – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo ar artimų giminaičių, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo, aplinkybės dėl administracinio nusižengimo yra aiškios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais bei rašytinis bylos nagrinėjimas neturės įtakos priimant sprendimą dėl skundo.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus raštai: 2020 m. vasario 25 d., Nr. 42SD-525- (14.42.104.); 2020 m. birželio 4 d., Nr. 42SD-1412-(14.42.104.) buvo teikiami V. D., per jo įgaliotą motiną N. D., atsižvelgiant į kito įgalioto asmens A. D. 2018 m. lapkričio 16 d. rašte pateiktą informaciją apie V. D. sveikatos būklę, bei į tai, kad nuo nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, V. D. dokumentais ir jo reikalais rūpinasi jo įgalioti tėvai – N. D. ir A. D.. V. D., per jo įgaliotą motiną N. D. 2020 m. birželio 22 d. pateikė raštą su kitais dokumentais apie negalėjimą atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, todėl darytina išvada, kad jis buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo datą ir vietą. Esant šioms aplinkybėms, skundo argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui atmetami.

Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė numatyta už: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba 2) savavališką vandens telkinių naudojimą. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Administracinė atsakomybė, numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje, kyla už aktyvius veiksmus – savavališką žemės užėmimą. Teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).

Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, visais jų priedais bei V. D. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20117596880 medžiaga, matyti, jog skundžiamu nutarimu V. D. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 300 Eur dydžio baudą už tai, kad 2018 m. spalio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vykdant statinių statybos darbus bei kasant dirbtinį vandens telkinį, pažeidžiant valstybinės žemės sklypo teritorijos ribas, savavališkai užimtas ir naudojamas valstybinės žemės teritorijos 0,10 ha žemės plotas.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 42ŽN-150-(14.42.73.) matyti, jog 2018 m. spalio 22 d., dalyvaujant V. D. įgaliotiems asmenims A. D. ir N. D., atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje, nustatyta, jog valstybinės žemės teritorijoje yra pastatytas ūkinis pastatas, greta jo įrengtas lauko tualetas su kanalizacija, bei iškastas dirbtinis vandens telkinys. Vykdant statinių statybos darbus bei kasant dirbtinį vandens telkinį buvo pažeistos valstybinės žemės teritorijos ribos ir savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas apie 10 arų. V. D. įgalioti asmenys A. D. ir N. D. prašė atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, nes ketina kreiptis į teismą dėl žemės valdymo įteisinimo. Zarasų skyrius atidėjo nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo aplinkybių tyrimą iki galutinio teismo sprendimo.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose, pirmąja instancija, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-353-731/2019, o vėliau ir Panevėžio apygardos teisme, apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-439- 212/2019, konstatuota, kad neįrodytas V. D. statinių statybos teisėtumas, t. y. kad sodo statinių statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis 1995 metais buvo priimtas į sodų bendrijos narius ir, kad sklypas 1995 m. gegužės 3 d. jam buvo suteiktas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nuosavybės teisių į žemės sklypą neįgijo ir neturėdamas žemės sklypo savininko, t. y. valstybės, sutikimo, savavališkai žemės sklype, kurio savininku nebuvo, pasistatė sodo namelį ir ūkio pastatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi, galimybė vykdyti statinių statybą numatyta tik nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturėjo teisės be valstybinės žemės savininko (patikėtinio) statyti ūkinį pastatą ir kasti vandens telkinį, t. y. savavališkai užimti minėtą žemės sklypą ir naudoti jį išskirtinai savo interesais.

Pastatytas ūkinis pastatas ir vandens telkinys neabejotinai pažeidžia kitų asmenų teises netrukdomai naudotis valstybiniu žemės sklypu ir tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos neteisėtos veikos – savavališko žemės užėmimo objektyviuosius požymius, kadangi pastačius ūkinį pastatą ir iškasus vandens telkinį, savavališkai buvo užimta valstybinės žemės dalis.

Išanalizavus ir įvertinus šių duomenų visumą yra įrodyta, kad V. D. padarė administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, tačiau iš surinktų įrodymų visumos matosi, kad V. D. negali būti taikoma administracinė atsakomybė dėl šio nurodyto administracinio nusižengimo padarymo dėl jo nepakaltinamumo.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Pagal ANK 10 straipsnį, administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. ANK 591 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas tiek ANK įgaliotoms institucijoms, tiek teismams, privalu imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, aktyviai dalyvaujama renkant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti visumą byloje reikšmingų duomenų: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Byloje esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, tai yra, specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019). Šiuo nagrinėjamu atveju, iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. – gruodžio 22 d. ekspertizės akto Nr. 88TPK-96/2020, matyti, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn V. D. administracinio nusižengimo padarymo metu 2018 m. spalio 22 d. sirgo ir šiuo metu serga lėtine psichikos liga, todėl nusižengimo padarymo metu ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tai yra, administracinį nusižengimą padarė nepakaltinamumo būsenoje (ANK 10 straipsnio 1 dalis) ir jis negali atsakyti administracine tvarka (ANK 10 straipsnio 2 dalis).

Esant šiai aplinkybei teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju institucija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, neįvertinusi visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, taip pažeidžiant pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visus bylos įrodymus ir svarbias aplinkybes (ANK 563, 567 straipsniai).

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį V. D. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1117-2020, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį V. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.