Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2021-06-30 · Byla Nr. BIK-375/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
BIK-375/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20127-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis (pirm.), Sigita Jokimaitė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
E. L.
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kasacinio skundo Nr. DOK-3572/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20127-2020-9
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo E. L. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

Šalies argumentai

Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 167 straipsnio pažeidimų. Nuosprendyje nėra pasisakyta, ar nukentėjusysis A. P. palaiko pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tik nurodyta, kad jis kaltininkui pretenzijų nereiškia, nes žala jam atlyginta. Kasatorių teigimu, kadangi nėra aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia dėl E. L. baudžiamojo persekiojimo, todėl turi būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-1121/2020 ir baudžiamasis procesas E. L. nutrauktas. Be to, apeliacinės instancijos teismas priteisė iš nuteistojo valstybės naudai 48,06 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nors nuteistojo apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad apygardos teisme nuteistąjį gins advokatas V. Jaroščenka.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad skundžiamasi dėl BPK 167 straipsnio pažeidimo (ikiteisminis tyrimas pradėtas, nesant nukentėjusiojo skundo), esą teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė tik faktines aplinkybes, tačiau aiškiai neišreiškė savo valios dėl baudžiamojo E. L. persekiojimo. Šis klausimas taip pat buvo keliamas nuteistojo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas į jį atsakė, nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent pagal nukentėjusiojo A. P. pareiškimą, todėl nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu nėra pagrindo. Kasatoriai šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo pateiktų išvadų teisės taikymo aspektu neskundžia, be to, remiasi Vilniaus apygardos teismo sprendimu, priimtu baudžiamojoje byloje, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Taigi kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl BPK 167 straipsnio pažeidimo nepatvirtina apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Kasacinio skundo teiginiai dėl esą nepagrįsto apeliacinio proceso išlaidų iš nuteistojo priteisimo (kurių dydį, be kita ko, teismas sumažino) taip pat nesudaro pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išsamiai motyvuotos išvados dėl proceso išlaidų priteisimo, o teisinių argumentų dėl šių išvadų neteisėtumo kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. L. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus GladutisSigita JokimaitėDaiva Pranytė-Zalieckienė