Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, A. V. ir jo gynėjui advokatui Jonui Jasiulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria nutrauktas A. V. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Skunde akcentuojama, kad BPK nenumatyta nei formos, nei turinio reikalavimų nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui BPK 167 straipsnio prasme. Teismų praktikoje nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo formai aukštų reikalavimų nekeliama. Pripažįstama, kad toks skundas (pareiškimas) gali būti paduodamas tiek raštu, tiek žodžiu. Pastaruoju atveju turi būti surašomas protokolas – pareiškimas. Visais atvejais turi būti aiški nukentėjusiojo (jo teisėto atstovo) valia pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos.

7. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas atmestinas

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako dėl A. V. atžvilgiu pradėto baudžiamojo proceso pagrįstumo ir teisėtumo.

11. BK 140 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 2 dalimi, BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jeigu BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis).

12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Todėl akivaizdu, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

13. Nagrinėjamame kontekste akcentuotina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (Žin., 2008, Nr. 94-3713) 114 punkto nuostata, pagal kurią nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius, remiantis 2019 m. spalio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 3–5, 6, 7–8). Iš šiame protokole esančių duomenų matyti, kad buvo atlikti procesiniai veiksmai: priimtas pareiškimas, apklausta liudytoja V. R., apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 3). Taip pat nustatyta, kad V. R. policijos pareigūnams apklausos metu nurodė tik faktines įvykio aplinkybes, tačiau neišreiškė savo tikrosios valios, ar ji nori, jog būtų pradėtas baudžiamasis procesas A. V. atžvilgiu, taip pat nebuvo prašoma jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Šio prašymo ji neišreiškė ir 2019 m. spalio 10 d. vykusios apklausos metu, kurioje V. R. buvo apklausta kaip liudytoja, bet ne kaip nukentėjusioji. Apklausos metu ji parodė, kad su A. V. susitaikė ir jam atleido, dėl ambulatorinio gydymo nesikreipė, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 17). 2019 m. lapkričio 20 d. teisiamojo posėdžio metu V. R. parodė, kad jokio pareiškimo ar skundo policijai nepateikė, o policijos pareigūnas tiesiog surašė pareiškimą iš jos pasakojimo apie įvykį, jai nebuvo siūloma rašyti atskiro pareiškimo. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. R. aiškiai nurodė, kad nenori, jog A. V. būtų iškelta baudžiamoji byla dėl 2019 m. spalio 7 d. įvykusio įvykio ar būtų vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas, o policiją kvietė dėl įvykusios konfliktinės situacijos, siekiant išprašyti iš buto nepageidaujamą A. V.. Taip pat dar kartą patvirtino, kad jie susitaikė ir A. V. pretenzijų neturi (b. l. 93–95).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. spalio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas negali būti laikomas V. R. valią išreiškiančiu ir skundą ar pareiškimą atitinkančiu dokumentu baudžiamojo proceso prasme (past. – kaip teigia prokurorė). Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras būtų kreipęsi į V. R., siūlydami jai pateikti skundą ar pareiškimą. Medžiagoje taip pat nėra atskiro V. R. skundo ar pareiškimo, kuriuo ji prašytų pradėti baudžiamąjį procesą A. V. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne prokuroro reikalavimu (past. – BPK 167 straipsnio 2 dalies pagrindu), o ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva, kas yra akivaizdus baudžiamojo proceso pažeidimas šios baudžiamosios bylos kontekste, kurį pastebėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą.

16. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. R. 2019 m. spalio 8 d. buvo pripažinta nukentėjusiąja, tačiau teisėjų kolegija negali su tuo sutikti. Bylos medžiagoje nėra nutarimo, patvirtinančio, kad V. R. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiagoje esantys 2019 m. spalio 8 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 12) ir 2019 m. spalio 7 d. nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolas (b. l. 14) negali būti laikomi nutarimu asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad 2019 m. spalio 10 d. apklausos metu V. R. buvo apklausta ne kaip nukentėjusioji, tačiau kaip liudytoja (b. l. 17), kuri apklausos metu nurodė jai žinomas aplinkybes dėl 2019 m. spalio 7 d. įvykusio įvykio, o ne išreiškė valią pradėti ar toliau tęsti ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu. Šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas ir procesiniai veiksmai buvo atliekami pakankamai skubotai, nesistengiant išsiaiškinti tikrosios V. R. valios dėl baudžiamojo proceso iniciavimo ar jo tęsimo, kas buvo atlikta tik baudžiamąją bylą perdavus Vilniaus apylinkės teismui ir teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjančio teisėjo paklausus, ar V. R. siekia A. V. baudžiamojo persekiojimo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas surinktus duomenis ir proceso dalyvių duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu įvertino teisingai, todėl A. V. atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukė pagrįstai. Tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo, nes skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgiant į visas svarbias bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.