Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Ramunei Bulavaitei dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. I., jo atstovui advokatui P. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. 2014-06-21 apie 12.20 val. Kaune, Islandijos pl. ties namu Nr. 32, vairuodamas automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė stovintį automobilį. Nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai. Apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais J. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

J. I. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad buvo padaryta nedidelė žala, todėl, neįvertinęs pasekmių, nuvažiavo. Nejautė, kad kliudė kitą automobilį, nors abejonių buvo. Tik nuvažiavus į degalinę, pastebėjo, kad jo automobilis nežymiai apgadintas. Kitą automobilį kliudė dešinės pusės durelėmis. Kitam automobiliui paskaičiuota 1740 litų žala.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties J. I. veiksmuose. LAT bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, yra ne kartą išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. LAT pasisako, kad sprendžiant ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir elgėsi neteisėtai. Priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kaip pavyzdys tokio pobūdžio bylose yra LAT nutartys 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012. Mano, kad šioje situacijoje J. I. teisės pažeidimą padarė, nesuvokdamas, kad darąs pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimu. Tai ne tik žala, kurią jis padarė, būtų atlyginta, bet netgi ir jam pačiam buvo naudinga nepasišalinti iš įvykio vietos, kadangi jo automobilis taip pat būtų suremontuotas, kas dabar jau nebus atlikta. Iš jo duotų paaiškinimų matyti, kad jis neneigė tos aplinkybės, kad padarė įvykį. Dar daugiau, paaiškėjus žalos dydžiui, jis šią žalą atlygino nedelsiant. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis ne ginasi agresyviai, bet iš esmės sutinka su tuo, kad jis padarė tokį įvykį ir yra dėl jo kaltas. Apklausus jo motiną, matyti, kad jis buvo nepakankamai rūpestingas, kad pats įsitikintų ar jis padarė eismo įvykį, ar nepadarė. Mama pasakė, kad nieko neįvyko ir davė jam suprasti, kad galima važiuoti toliau. Akivaizdu, kad asmuo sąžiningai klydo. Tuo labiau, kad tai jam pasakė motina ir jis manė, kad iš tikrųjų nieko neįvyko, kad kontakto nėra ir jis, išlyginęs automobilį, nuvažiavo toliau. Galima aišku teigti, kad tai yra motina, kad ji yra šališkas asmuo ir kad reikia remtis kito liudytojo parodymais, kad buvo smūgis ir kad jis išgirst negalėjo. Tačiau negalim praleisti to momento, kad liudytojas nurodė, kad jo dukra grįžo su apgadintu automobiliu ir nebuvo nustatytas kaltininkas. Vadinasi, šis liudytojas, liudydamas taip kategoriškai, nori atsikeršyti už jam padarytą skriaudą. Visi kiti įrodymai rodo ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai leidžia daryti prielaidą, kad asmuo nesuvokė padaręs tokį įvykį ir nesąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu jo veiksmuose nėra ATP sudėties. Pats asmuo pripažįsta tą įvykį, nors, kaip jis pats nurodo, kad nesuvokė padaręs įvykį, bet įvykį pripažįsta, gailisi, taip pat nedelsiant atlygino žalą. Tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas turėtų atsižvelgti į pateiktus dokumentus. Tai jo charakteristika iš darbovietės (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad jam yra reikalingas automobilis. Taip pat matyti, kad jis dirba ir kitoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), ir jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas patekti iš vienos į kitą darbovietę. Taip pat yra pateikti duomenys, kad jis globoja ir rūpinasi senele L. B., gim. (duomenys neskelbtini), m. Kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, L. B. serga sunkia forma demencija ir ją slaugo anūkas J. I.. Pacientė yra priklausoma nuo kito asmens. Tai yra ypatingos aplinkybės, kurios turėtų apspręsti administracinę nuobaudą. ATPK 30¹ str. dispozicija sudaro galimybę teismui taikyti švelnesnę nuobaudą negu numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismas tokioje situacijoje turi atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes. Šioje situacijoje yra 2 lengvinančios aplinkybės, kad asmuo prisipažįsta kaltu, gailisi ir kad žala yra atlyginta. Jeigu teismas nuspręstų, kad jo veiksmuose yra ATP sudėtis, tai turėtų taikyti ATPK 30¹ str. ir taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta sankcijoje, kadangi tai nebuvo pavojingos veikos, tai daugiau nesusipratimas negu tyčinis administracinis pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad J. I. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas G. U. parodė, kad apgadintas įmonės automobilis. Prekybos centro „Mega“ aikštelėje pastatė automobilį. Sugrįžus prie automobilio, vienas pilietis pasakė, kad jo automobilį ką tik apgadino kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tas pilietis užrašė jam automobilio valstybinį numerį. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis priklauso įmonei, padaryta žala žymi.

Liudytoja L. I. parodė, kad birželio 21 d. ji su sūnumi buvo prekybos centre „Mega“. Ji sėdėjo keleivio vietoje. Sūnus ketino pravažiuoti tarp dviejų automobilių. Per dešinės pusės veidrodėlį stebėjo, kad buvo arti kito automobilio, tačiau smūgio neišgirdo, kontakto nepastebėjo. Sūnus dirstelėjo į ją, ji pasakė, kad nieko neįvyko ir važiuojam. Paaiškinime parašė, kad kliudė kitą automobilį, nes susidūrė su šiuo faktu. Mano, kad sūnus nesuvokė padaręs eismo įvykį, jų automobilio apgadinimai minimalūs.

Liudytojas M. A. Z. parodė, kad datos tiksliai neprisimena. Prie prekybos centro „Mega“ pasistatė automobilį ir su žmona ėjo į prekybos centrą. Pro juos tarp dviejų eilių pravažiavo Toyota Auris ir keistai suko į tarpą tarp dviejų mašinų ir dešine puse kliudė automobilį Mersedes Benz džipą. Buvo smūgis, išgirdo trenksmą. Toyota Auris nesustojo, vairuotojas neišlipo, pavažiavo atgal, tada į tą tarpą įvažiavo ir nuvažiavo toliau. Matė, kas sėdėjo šalia Toyota Auris vairuotojo, įsiminė šio automobilio valstybinį numerį. Beeinant į prekybos centrą, atėjo Mersedes Benz automobilio vairuotojas, todėl jam perdavė visą informaciją. Parodė, kad vairuotojas ne tik turėjo išgirsti smūgį, bet jis užsikabino už kito automobilio, todėl atliko manevrą, t.y. pavažiavo atgal ir tik tuomet išvažiavo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad J. I. 2014-06-21 apie 12.20 val. Kaune, Islandijos pl. ties namu Nr. 32, vairuodamas automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė stovintį automobilį. Nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai(b.l.1).

Iš 2014-06-21 tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, kad eismo įvykį 2014-06-21 12.20 val. betarpiškai matė liudytojas M. Z., kuris nurodė pasišalinusio asmens automobilio markę ir valstybinį numerį (b.l.4).

Protokole nurodytas aplinkybes pagrindžia eismo įvykio vietos schemos duomenys, iš kurių nustatyta, kad automobiliui Mersedes Benz apgadintas priekinis bamperis, t.y. nubraukta dešinės pusės šoninė dalis (b.l.5).

2014-06-21 paaiškinime J. I. nurodo, kad neapskaičiavo trajektorijos ir jo vairuojamas automobilis durelėmis kliudė kito automobilio kampą, tačiau išsigandęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b.l.6).

2014-06-21 paaiškinime liudytoja L. I. paaiškino, kad buvo kliudytas greta stovėjęs automobilis, tačiau ji sūnui J. I. liepė nesustoti ir važiuoti toliau.

Liudytojas M. Z. 2014-06-23 paaiškinime nurodė, kad pro šalį pravažiavo Toyota Auris juodos spalvos, išgirdo smūgį, atsisuko ir pamatė, kad šis automobilis kliudė stovintį Mersedes markės džipą. Staiga vairuotojas pavažiavo atgal ir greitai nesustodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l.8).

2014-06-21 paaiškinime liudytojas G. U. paaiškino, kad buvo apgadintas įmonei priklausantis automobilis. Nepažįstamas asmuo nurodė kaltininko automobilio valstybinį numerį (b.l.9).

Iš 2014-06-21 transporto priemonės Toyota Auris techninės apžiūros akto nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Mersedes Benz apgadinimų aukštį ir pobūdį (b.l.13).

Teismas sutinka su atstovo argumentais, kad teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str.1 d. gali būti padarytas tik esant tyčiai. Tačiau nepagrįsti argumentai, kad nagrinėjamojoje byloje J. I. nesuvokė padaręs teisės pažeidimus. Pats J. I. pripažino padaręs teisės pažeidimus.

Iš liudytojos L. I. paaiškinimo matyti, kad J. I. suprato kliudęs kitą automobilį, tačiau ji paliepusi jam važiuoti toliau. Liudytojas M. Z. betarpiškai matė eismo įvykį, girdėjo smūgio garsą, be to nurodė, kad J. I. tik pavažiavęs atbuline eiga galėjo išvažiuoti, nes jo automobilis buvo „ užsikabinęs“ už automobilio Mersedes Benz. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, o atstovo paminėti argumentai dėl liudytojo nepatikimumo pagrįsti tik prielaidomis.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

J. I. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad J. I. dirba keliose darbovietėse, charakterizuojamas teigiamai. Iš L. B. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pacientė yra visiškai priklausoma nuo kito asmens, yra slaugoma anūko J. I. (b.l.24-34). Įvertinant nustatytas lengvinančias aplinkybes bei paminėtus rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimalios sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos administracinės nuobaudos. Galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) (28 EUR) litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.