- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-1059-397/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04876-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties J. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. I. 2014 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi J. I. už minėtus pažeidimus paskirta galutinė nuobauda, t.y. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų, t.y. 868 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 ( mėnesiams).
J. I., suėjus pusei paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laikui, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą atmetė, konstatuodamas, kad paskyrus žymiai švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, dar labiau sutrumpinus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, šiuo metu ATPK 20 straipsnio įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus.
Šalies argumentai
J. I. skunde prašo pakeisti 2015-09-14 Kauno apylinkės teismo nutartį ATP byloje Nr. A.2.13.-7571-358/2015 ir sutrumpinti J. I. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paskirtą 2014-11-28 Kauno apygardos teismo nutartimi nuo 1,5 m. (18 mėn.) iki 9 mėnesių. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje formaliai nurodė, kad nuobauda J. I., jos skyrimo metu jau buvo sušvelninta, todėl papildomas teisės atėmimo termino sutrumpinimas pažeistų ATPK 20 str. tikslus. Tačiau dėl kokių konkrečių motyvų – t.y. asmenybė, polinkis nusižengti, elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu ir pan. – nuobaudos tikslai nebus pasiekti, pirmosios instancijos teismas nutyli, kas verčia abejoti jo motyvų pagrįstumu. Apeliantas negali atmesti galimybės, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo turėti išankstinę nuostatą prašymo atžvilgiu, nes tos pačios sudėties teismas buvo priėmęs nutarimą atimti J. I. teisę vairuoti transporto priemonę trejiems metams, kurį pakeitė apeliacinės instancijos teismas šią nuobaudą sušvelnindamas. Teismas darydamas nuorodą į aukštesnės instancijos teismų praktiką pažymėjo, kad taikant ATPK 329 str., turi būti vadovaujamasi tapačiomis taisyklėmis kaip ir skiriant švelnesnę nuobaudą pagal ATPK 30¹ str., teismas rėmėsi reikšmingų aplinkybių, kurios buvo nurodytos pareiškime pirmos instancijos teismui ir turėjo būti vertinamos kartu su naujai pateikiamais įrodymais. Pagal ATPK 301 str. nuobauda gali būti ne tik sušvelninama, tačiau ir iš viso neskiriama, todėl darytina išvada, kad net ir tuo atveju, kai skiriant nuobaudą ji buvo sušvelninama pagal ATPK 30¹ str., teismas turi visišką diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, ją dar labiau sumažinti pagal ATPK 329 str. Per visą laikotarpį nuo 2014-11-28 Kauno apygardos teismo priimto nutarties J. I. nepadarė teisės pažeidimo, yra sumokėjęs visą paskirtą piniginę baudą, darbovietėje charakterizuojamas itin teigiamai, darbdavys nurodo, kad J. I. tiesioginių darbo funkcijų atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. I. I. per visą savo gyvenimą, be šiai bylai aktualaus pažeidimo, administracine tvarka tebebuvo baustas vieną kartą ir už sąlyginai mažareikšmį nusižengimą -gatvės kirtimą ne pėsčiųjų perėjoje – o pati nuobauda yra išnykusi. Be to, per visą gyvenimą J. I. tai buvo pirmas eismo įvykis. Šio įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas. J. I. įvykio metu buvo blaivus, pažeidimo metu kitas automobilis apgadintas nežymiai, savininkui žala buvo pilnai atlyginta, žmonės nenukentėjo. Be to, J. I. prisipažino padaręs ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Tai leidžia daryti išvadą, kad J. I. yra pareigingas ir atsakingas asmuo, o pažeidimą dėl kurio jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę padarė dėl vienkartinio išsiblaškymo ir neatidumo bei paskatintas kartu važiavusios motinos. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, - J. I. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimų. J. I. yra tvarkingas, pareigingas ir įstatymų besilaikantis LR pilietis. Tokia asmeniui, turinčiam atitinkamas vertybes, vien pačios nuobaudos skyrimo procesas (santykis su policija, teismu, procesinė padėtis) buvo didelis šokas ir gėda, sąlygojęs pamoką visam gyvenimui.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į skundą prašo J. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
J. I. skundas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, <...> sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012Nr. N575-992/2012), iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str., yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3994/2009).
Nors J. I. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius pagrindus, nes yra praėję daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 80), tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.
Pažymėtina, jog specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl net ir esant formaliems ATPK 329 str. nustatytiems pagrindams, teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsisakė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą J. I.. Teismo vertinimu, pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantas baudą yra sumokėjęs (b.l. 78, 82), žalą draudimui yra atlyginęs (b.l. 27), darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai (b.l. 79). Tačiau baudos sumokėjimas administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui yra jo nekvestionuojama pareiga, kaip ir pareiga atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui, o nepriekaištingas darbų atlikimas yra kiekvieno sąmoningo darbuotojo, siekiančio tęsti darbo santykius, siekiamybė. Todėl šios apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, duodančios pagrindą išvadai, jog ATPK 20 str. nuobaudos skyrimo tikslai jau yra pasiekti. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimą, dėl kurio apeliantui buvo atimta specialioji teisė, J. I. padarė neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, todėl skundo argumentai, kuriais siekiama įrodyti, jog jis, kaip vairuotojas, nelinkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, įvertinus apelianto trumpą vairavimo stažą, tokiai vienareikšmiai išvadai daryti pagrindo nesuteikia. Aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą paskirtos administracinės nuobaudos terminą trumpinti.
Įvertinus anksčiau aptartus bylos duomenis, darytina išvada, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei J. I. kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir pagrįstai atmetė J. I. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Be to, J. I. nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje (ATPK 130 str. 1 d.) nustatyta bauda bei, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas žymiai trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog dar kartą mažinti šį terminą nėra pagrindo. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimas netaikytinas, kai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu skiriant nuobaudą jau buvo taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-4044/2011). Skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, sutrumpinus paskirtosios nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Kaip nepagrįstas atmetamas ir J. I. skundo teiginys, jog prašymą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą išnagrinėjo galimai išankstinę nuomonę turėjusi teisėja, kadangi ta pati teisėja buvo nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą bei skyrusi administracinę nuobaudą. Išankstinės nuomonės turėjimas yra vertintinas kaip šališkumas. Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. I. prašymą turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Tai, kad teismas argumentuotai atmetė jo prašymą, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nešališką teismą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo abejoti apylinkės teismas turėjo išankstinę nuomonę , t.y. buvo nešališkas, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai, ištyrė visus į bylą pateiktus duomenis bei padarė išvadas, atitinkančias įstatymo numatytus reikalavimus ir teismų praktiką, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti J. I. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. I. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.