Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 2 d., vadovaujantis BK 38 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, o vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 70 str. 1 d., 71 str. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 5 MGL (188,30 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktas už tai, kad 2014 m. liepos 13 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) numatytus reikalavimus, tai yra, vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 promilės girtumas), važiuodamas šlapiu gruntiniu keliu bei šlapia žole link apleistų fermų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, dėl susidariusių aplinkybių laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio, ir dėl to kliudė stovėjusią A. D. bei atsitrenkė į šalia jos stovėjusį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai A. D. dėl kairio šeivikaulio galvutės lūžio, plėštinės žaizdos kairėje šlaunyje ir kirkšnies srityje, odos nubrozdinimų pilvo ir kairės šlaunies srityje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Girgždis prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį: D. G., vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., BK 68 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Palikti grąžintą automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neribotai teisėto savininko Š. D. nuosavybei. Palikti grąžintą automobilį „Renault espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neribotai teisėtos savininkės A. D. nuosavybei. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde prokuroras nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, atleisdamas D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą, nepagrįstai neskyrė D. G. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BK 68 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 str. 1 p. nuostatas, o neišspręsdamas daiktinių įrodymų likimo klausimo pažeidė BPK 307 str. 6 d. 2 p. įtvirtintą reikalavimą, ir tokiu būdu netinkamai išsprendė kitus su nuosprendžio surašymu susijusius klausimus (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl BK 68 str. taikymo. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apeliacinės instancijos teismų praktiką, kad asmeniui, vairavusiam transporto priemonę neturint šios teisės ir padariusiam BK 281 str. numatytą nusikalstamą veiką, paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Prokuroras taip pat nurodo, kad D. G. ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, bei pažymi, kad, sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, D. G., galėtų bet kuriuo metu įgyti teisę vairuoti transporto priemonę. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskyrus D. G. baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise, šios priemonės pažeidimas leistų ateityje taikyti griežtesnę atsakomybę (pagal BK 243 str.), o naujo baudžiamojo nusižengimo padarymas per 1 metų laikotarpį būtų pagrindas taikyti BK 38 str. 3 d. ir panaikinti sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl, prokuroro nuomone, siekiant prevencinių tikslų, baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise leistų apginti ir kitų asmenų bei visuomenės interesus.

Dėl BPK 307 str. 6 d. 2 p. taikymo. Prokuroras taip pat nurodo, kad automobilis „Audi 80“ neabejotinai priklauso Š. D., o automobilio „Renault espace“ teisėta savininkė yra A. D., todėl nesant abejonių dėl automobilių savininkų, šios transporto priemonės paliktinos teisėtų savininkų neribotai nuosavybei. Prokuroras teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neišsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo, nuosprendyje dėl šių daiktų iš viso nepasisakė, nors kaltinamajame akte automobiliai „Audi 80“ ir „Renault espace“ buvo nurodyti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o baigiamųjų kalbų metu teismui buvo siūloma dėl šių daiktų priimti sprendimą, todėl neišspręsdamas daiktinių įrodymų likimo klausimo, teismas pažeidė BPK 307 str. 6 d. 2 p. įtvirtintą reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo D. G. gynėja Naina Lanzbergienė prašė prokuroro skundo dalį dėl daiktų tenkinti, kitą skundo dalį dėl baudžiamosios poveikio priemonės atmesti, nes šis klausimas jau yra išspręstas teismo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, skirtos padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, reglamentuojamą BK 41 str. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek ir atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal BK 68 str. 1 d. teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tik tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d., padarė vairuodamas automobilį – „Renault espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 d. teisė vairuoti motorines transporto priemones yra suteikiama asmenims, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos, t. y. dokumentas suteikiantis specialią teisę vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji A. D. buvo sužalota automobiliu, jo vairavimui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl laikytina, kad D. G. nusikalstamą veiką padarė faktiškai naudodamasis specialia teise.

Kaip jau minėta, baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti ir į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinė nutartis 2K-122/2012). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo D. G. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad pastarojo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, laikytini šiurkščiais – D. G. sąmoningai pažeidė KET, kadangi vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,32 promilių girtumas (1 t., 13, 24 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad jis praeityje jau buvo baustas už vairavimą neturint tokios teisės ir už vairavimą neblaiviam (1 t., 101–102 b. l.), tačiau, praėjus vos trims mėnesiams po 2014 m. balandžio 11 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo, jis ir vėl 2014 m. liepos 13 d. padarė analogiškus KET pažeidimus, ir dėl to šį kartą kilo neigiami padariniai – A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 47 b. l.) ir apgadintos net dvi pačiam D. G. nepriklausančios transporto priemonės (1 t., 6–8, 16–18, 21, 41 b. l.). Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. G. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, įvertinant tai, kad baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise – siekiama užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga D. G. paskirti draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Teisėjų kolegijos manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Taip pat pastebėtina, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis keistinas ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą D. G. atžvilgiu, neišsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas savininkas yra Š. D. (1 t., 41, 71 b. l.), o automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir registruotas A. K. vardu (1 t., 21 b. l.), tačiau teisėta jo savininkė yra A. D. (1 t., 62, 67–68 b. l.), todėl šie automobiliai, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p., paliekami teisėtų savininkų neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 4 p. teisėjų kolegija

nusprendžia:

pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį:

D. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti grąžintą automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neribotai teisėto savininko Š. D. nuosavybei.

Palikti grąžintą automobilį „Renault espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neribotai teisėtos savininkės A. D. nuosavybei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.