Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-21-287/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.3; 1.1.6; 1.1.6.3; 1.1.8; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9; 1.1.9.1; 1.1.9.4; 1.1.9.5; 1.1.13; 1.2; 1.2.25; 1.2.25.4; 1.2.25.4.2; 2; 2.3; 2.3.4; 2.3.4.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.6; 2.3.6.6.

2015 m. vasario 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iš jo žodžių nuo 2014-12-07 registruotas darbo biržoje, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. G. 2014 m. liepos 13 d., apie 19 val., Pakruojo rajone, K. kaime, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) numatytus reikalavimus, tai yra, vairavo automobilį neturėdamas šios teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 promilės girtumas), važiuodamas šlapiu gruntiniu keliu bei šlapia žole link apleistų fermų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, dėl susidariusių aplinkybių laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio, ir dėl to kliudė stovėjusią A. D. bei atsitrenkė į šalia jos stovėjusį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai A. D. dėl kairio šeivikaulio galvutės lūžio, plėštinės žaizdos kairėje šlaunyje ir kirkšnies srityje, odos nubrozdinimų pilvo ir kairės šlaunies srityje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas,

Kaltinamasis D. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis buvo namuose su sugyventine A. D., buvo išgėręs alaus, dėl kažko su A. susipyko ir iš namų išvažiavo. Grįžtant į namus, sutiko iš namų išvažiuojančią A., paklausus, kur važiuoja, ji atsakė, kad pas draugę. Jis po kurio laiko nutarė A. paieškoti ir sužinojo, kad ji yra prie apleistų fermų, kur nuvažiavęs ją rado geriančią su drauge šampaną. Kadangi ji buvo nėščia ir jis nenorėjo, kad ji gertų, todėl kvietė ją važiuoti namo, bet ji atsisakė. Jis buvo sustojęs prie A. automobilio Audi 80 ir taip jie kalbėjosi. Kai ji atsisakė važiuoti, jis išvažiavo, bet netrukus apsisukęs grįžo ir vėl važiuodamas prie A. automobilio sustoti, automobilio nebesuvaldė, automobilis pradėjo slysti, nes buvo šlapia žolė, kadangi buvo po lietaus, be to, ir girtumas jo orientacijai turėjo įtakos, ir jis atsitrenkė į automobilį Audi 80 bei nutrenkė prie to automobilio stovėjusią A. A. nugriuvo, jai buvo sužalota koja. Jis užrišo A. koją, nes jai buvo plėštinė žaizda ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. A. išvežė į ligoninę. Jį apklausė, nustatė girtumą. Jis labai blogai vertina savo tokį elgesį, kad vairavo išgėręs ir neturėdamas teisės vairuoti. A. atsiprašė, su ja susitaikė ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasižada ateityje nebenusikalsti. Nuo to karto jis nebegeria ir nebevairuoja. Jeigu kur reikia važiuoti, vairuoja A., kuri turi teisę vairuoti. Jie su A. augina iš viso keturis mažamečius vaikus, trys yra A. ir vienas jų bendras R. G. Jis iš pirmos santuokos turi du vaikus, kuriuos taip pat padeda išlaikyti, vaikai gauna išlaikymą iš valstybės, bet prisideda ir jis. Jis dirba nelegaliai ir uždirba pragyvenimui, be to, jie su A. gyvena ūkiškai.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį kaltinamajam yra teisinga, kadangi jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ko pasekmėje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kadangi neblaivumas yra jo atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė (BK 60 str.).

Kaltinamasis D. G. neteistas, kadangi teistumas jam seniai išnykęs (1 t., 95, 96-98 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 99-100, 101-102 b. l.), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d., 16 str.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 104 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija jį charakterizuojančių duomenų nenurodė (1 t., 106 b. l.), nedirbantis (1 t., 107), iš jo žodžių yra registruotas darbo biržoje (1 t., 108 b. l.), prisipažino nusikalstamą veiką padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 93 b. l.), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, per septynis mėnesius, kurie praėjo po nusikaltimo padarymo, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų (tame tarpe ir kelių eismo taisyklių) nepadarė, teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 str. 1 d., BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos sąlygos, kada asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo nuomone, kaltinamasis D. G. visiškai atitinka šias sąlygas. Asmenys, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, nurodyti minėto straipsnio 2 dalyje, - tai recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti D. G. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokami darbai, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 5 MGL (188,30 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 70 str. 1 d., 71 str.). D. G. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.), kadangi D. G. šios teisės neturi ir nusikalstamą veiką padarė šios teisės neturėdamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 74 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. G. išaiškintina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti D. G., kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą administruoja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (Gedimino pr. 30/1, Vilnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalimis, D. G. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiąja, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 70 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 5 MGL (188,30 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. G., kad 5 MGL (188,30 eurų) įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 74 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. G. išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą pavesti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai.

Išaiškinti D. G., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. G., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.