- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- N1-228-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- R. S., D. D., S. S.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis, Sergejus Chiminas
kaltinamiesiems R. S. (R. S.), D. D., S. S. (S. S.), jų gynėjams advokatams Sergejui Chiminui, Elenai Žilėnienei, Kristinai Sandaraitei- Butvilienei,
Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Agnei Babaravičiūtei, Zinai Bubulienei, Mindaugui Miliauskui,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Kaltinimas
S. S., R. S. ir D. D. kaltinami tuo, kad jie, veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas jam mirus, 2017 m. vasario 25 d. apie 19.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jų ir G. B., rankose turėtais mediniais pagaliais, rankomis bei kojomis tyčia sudavė G. B. ne mažiau kaip 11 kartų į įvairias kūno vietas. G. B. išbėgęs į lauką ir bėgdamas nuo jį besivejančio S. S. užsikabino už tvoros ir nugriuvo ant žemės, po ko S. S. tyčia rankoje turėta lazda sudavė G. B. vieną kartą į galvos sritį. Tokiu būdu S. S. ir R. S., veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas jam mirus, bendrais veiksmais padarė G. B. odos nubrozdinimus nosyje, kakle, nugaroje, daugybinius odos įbrėžimus krūtinės ląstoje, poodines kraujosruvas kairėje momeninėje galvos srityje, kairiajame skruoste, nosyje, dešiniajame petyje, nugaroje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, 31, 41 dantų dalinius išnirimus, 42, 32 dantų sumušimus, nežymiai sutrikdydami G. B. sveikatą.
II. Teismo nustatytos aplinkybės
S. S. ir R. S., veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas jam mirus, 2017 m. vasario 25 d. apie 19.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jų ir G. B., rankose turėtais mediniais pagaliais, rankomis bei kojomis tyčia sudavė G. B. ne mažiau kaip 11 kartų į įvairias kūno vietas. G. B. išbėgęs į lauką ir bėgdamas nuo jį besivejančio S. S. užsikabino už tvoros ir nugriuvo ant žemės, po ko S. S. tyčia rankoje turėta lazda sudavė G. B. vieną kartą į galvos sritį. Tokiu būdu S. S. ir R. S., veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas jam mirus, bendrais veiksmais padarė G. B. odos nubrozdinimus nosyje, kakle, nugaroje, daugybinius odos įbrėžimus krūtinės ląstoje, poodines kraujosruvas kairėje momeninėje galvos srityje, kairiajame skruoste, nosyje, dešiniajame petyje, nugaroje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, 31, 41 dantų dalinius išnirimus, 42, 32 dantų sumušimus, nežymiai sutrikdydami G. B. sveikatą.
III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis, E., kurio pavardės jis neprisimena, R. S., D. D., J., G., S. ir L. susirinko prie prekybos centro „Mada“, kur gėrė alų. Po kurio laiko E. pasakė, kad yra plotas, kur galima pasisėdėti, ir pakvietė juos visus važiuoti į namą, esantį Žalgirio gatvėje, Vilniuje. Autobusu nuvažiavę į minėtą namą iš pradžių jie buvo lauke. Vėliau E. atidarė namo duris ir pakvietė užeiti į butą. Visa jų kompanija užėjo į buto virtuvę. Buto šeimininkę, vardu L., jis pažinojo, daugiau nieko iš bute esančių jis nepažinojo. Minėtame bute buvo nukentėjusysis, kaip vėliau jis sužinojo, G. B., mergina ir vaikinas, kurių vardų jis nežino, kurie kažką gėrė. Jis neatsimena, ar bute buvę žmonės buvo blaivūs, ar girti. Jis buvo užėjęs į kambarį. Jis tiksliai neatsimena, kas vyko bute, tačiau buto šeimininkė L. pradėjo juos iš buto išvarinėti. Jis išėjo į kiemą parūkyti, o jam grįžus prasidėjo konfliktas. Jis gerai visko neprisimena, tačiau jis prisimena, kad jie pradėjo su G. B. konfliktuoti, L. M. pradėjo stumdytis su G. B.. Konflikto metu buvo daug žmonių. Jis nežino, ar kas nors kvietė G. B. į lauką aiškintis. Prasidėjo muštynės, kurių metu jis, R. S. ir L. M. kumščiais mušė G. B.. Ant židinio buvo labai ploni nedideli pagaliukai pakuroms. Vieną šių pagalių jam padavė R. S.. Gali būti, kad G. B. jis sudavė ne tik kumščiais, bet ir rankoje turėtu pagaliu. R. S. taip pat rankoje turėjo pagalį. Jis neatsimena, į kurias kūno vietas jis mušė G. B., kadangi į konkrečią vietą jis nesitaikė. Taip pat jis neatsimena, kiek smūgių jis sudavė G. B.. Kitus smūgius galėjo suduoti R. S. ir L. M., nes jie visi mušėsi. G. B. išbėgus į kiemą jie trise G. B. vijosi. Pastarasis šokdamas per aukštą tvorą už pastarosios užsikabino ir nukrito. Jis neatsimena, ar prie tvoros jis sudavė G. B.. Vėliau G. B. peršokus per tvorą jis per tvorą peršokti negalėjo, nes jo kelnės buvo labai siauros. Tada kažkas jį pakvietė, sakė, kad L. M. bloga. Jis nežino, kodėl jis vijosi G. B.- gal todėl, kad buvo išgėręs alkoholio. Jis nežino, koks buvo muštynių tikslas. Jis nematė, ką šio įvykio metu veikė D. D.. Savo veiksmus jis vertina blogai. Jei reikės, jis atlygins nukentėjusiajam žalą ir gydymosi išlaidas. Jis dirba.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 19 d. apklausos metu S. S. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. jam paskambino draugas (kuris- jis neprisimena), kuris pakvietė jį susitikti mieste. Dienos metu jis su drauge J. K. nuvyko į miškelį, esantį prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje, kur buvo D. D., R. S., E., kurio pavardės jis nežino, L. M. su sese ir dar kelios merginos. Jie visi bendravo, gėrė alkoholį. Jis gėrė alų, jautėsi gerai. Išsitraukęs telefoną E. pasakė žinantis, kur yra plotas. Jis nematė, kad E. prieš tai kalbėtųsi su kuo nors telefonu ar susirašinėtų SMS žinutėmis. Paklaustas, kur yra plotas, E. atsakė, kad pas L., gyvenančią Žalgirio gatvėje. Jis L. pažinojo, tačiau pastarosios namuose jis nėra buvęs. Visa jų kompanija nuvyko pas L.. Jiems priėjus prie L. namo buvo tamsu. Namas, kuriame gyvena L., yra privatus seno tipo gyvenamasis namas. Jis prisimena, kaip E., lyg tai paskambinęs į duris, užėjo į namo vidų. Netrukus į namą užėjo visa jų kompanija. Iš pradžių jie įėjo į virtuvę, toliau buvo didelis kambarys, kuriame sėdėjo L., G. bei 2- 3 jam nepažįstami jaunuoliai. Vėliau jis sužinojo vieno iš jaunuolių vardą- G.. Ant stalo buvo alkoholio. Kažkas iš L. kompanijos pradėjo sakyti, kad jų kompanijoje yra daug žmonių, prašė išeiti. Jis su D. D. išėjo į lauką, visi kiti taip pat išėjo. Jam atrodo, kad merginos liko bute, nes pastarosios turėjo susitarti su L. ir šios kompanija leisti jiems pasilikti. Stovėdamas lauke jis išgirdo kažkokius šūkavimus, todėl nusprendė grįžti į vidų. Įėjęs į butą jis pamatė, kad dideliame kambaryje yra daug žmonių. Tame kambaryje stovėjo G., kuris rankoje laikė peilį (jis matė metalinę peilio dalį), kuriuo priešais save mosikavo. Jis nežino, kodėl G. taip darė. Mosikuodamas peiliu G. nieko nešaukė. Jo akivaizdoje G. niekas nepuolė, numušė, jokių pagalių, medinių malkų ar kitų daiktų negriebė, neėmė ir rankose neturėjo. Būdamas L. namuose jis matė G. rankoje žarsteklį, tačiau jis neprisimena, ką G. su žarstekliu darė. Vienu momentu G. pradėjo iš kambario bėgti į lauką. Jis išbėgo G. iš paskos ir bėgo iki metalinio tinklo tvoros. Jis nežino, kodėl jis bėgo G. iš paskos. Peršokęs tvorą G. nugriuvo ant žemės. Jis per tvorą nešoko, nes išgirdo lygtai G. šauksmą, kad L. yra bloga. Jis matė, kaip G. nugriuvo, tačiau pastarojo jis nelietė, jokių smūgių nesudavė ir nenorėjo suduoti. Grįžęs prie namo jis pamatė ant žemės gulintį L.. Šalia atsidūrė ir R. S. bei D. D.. Lauke taip pat buvo neaukštas jaunuolis iš L. kompanijos, šio jaunuolio niekas nelietė ir nepuolė. Jis telefonu kvietė pagalbą. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir medikams į kiemą grįžo G.. Ant pastarojo kūno jis nepastebėjo jokių sužalojimų, G. rūbai buvo lygtai tvarkingi. Jis pats sužalotas nebuvo, jam nieko neskaudėjo. Po šio įvykio jie visi buvo nuvežti į policijos komisariatą. Policijos komisariate buvo ir minėtas neaukštas jaunuolis iš L. kompanijos- pastarasis buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Jis nežino, nei kas, nei kaip sužalojo G.- nei jis, nei kiti jo pažįstami nei G., nei kitų pastarojo kompanijos narių nemušė (T. 2, b. l. 174).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 25 d. apklausos metu S. S. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. jis kartu su pažįstamais D. D., R. S. ir E., kurio pavardės jis nežino, L. M., šio seserimi ir keliomis merginomis, buvo netoli prekybos centro „Mada“. Minėtą dieną jis gėrė alkoholį, todėl jis buvo apsvaigęs. Vakare E. pasakė, kad yra plotas, ir pasiūlė nuvažiuoti. Jie visi sutiko ir nuvažiavo pas pažįstamą, vardu L., gyvenančią name, esančiame Žalgirio gatvėje, Vilniuje. Pirmas į namus užėjo E.. Jis nežino, kiek laiko E. name užtruko ir apie ką bei su kuo name kalbėjosi. Vėliau į L. namus užėjo likusi jų kompanijos dalis. Kas buvo L. name ir ką jie darė, jis pasakojo ankstesnės apklausos metu. Jis prisimena, kaip L. aiškino, kad jų kompanijoje yra labai daug žmonių, ir visų prašė išeiti. Nesutikdami išeiti jie pradėjo ginčytis, nes E. jų kompanijai leido ateiti. Jis neprisimena, kas su kuo ginčijosi- jis tik prisimena, kaip vienu momentu jis, D. D. bei R. S. pradėjo vytis G. B.. Jis neprisimena, kodėl jie tai darė. Kažką tuo metu jis šaukė, kiti irgi kažką šaukė. Jis prisimena, kad paskui G. B. jis įbėgo į kambarį, kuriame buvo krosnis. Kambaryje pamatęs medines pakuras- pagalius vieną jų jis pagriebė. Kambaryje vyko konfliktas, kurio metu jis mušė G. B. mediniu pagaliu- pakuromis. Šiuo metu jis neprisimena, kiek kartų jis galėjo suduoti G. B. ir į kurias kūno vietas jis galėjo pataikyti, tačiau jis sutinka, kad jis padarė veiksmus, nurodytus jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Jis neįsidėmėjo, ką darė D. ir R., ar pastarieji mušė G., ar turėjo rankose medinius pagalius. Jis prisimena, kaip G., apibėgęs kambaryje buvusią lovą, nuo jo, D. ir R.o pabėgo į lauką, po ko jis, D. ir R. lauke G. vijosi. Jis prisimena, kaip G., šokančiam per tvorą, turimu mediniu pagaliu jis vieną kartą sudavė, tačiau jis neįsidėmėjo, į kurią kūno vietą jis pataikė. Lauke jis G. kažką šaukė, tačiau jis neatsimena, ką konkrečiai. Jis negali tiksliai atsakyti, kas G. atsitiko po jo suduoto smūgio- G. galėjo nugriūti, po to G. greitai atsikėlė ir pabėgo. Po to jį pasikvietė pažįstami, kurie pasakė, kad kartu buvusiam L. yra blogai. Grįžęs jis pamatė, kad lauke ant žemės guli sužalotas L.. Atvykus medikams ir policijos pareigūnams į įvykio vietą sugrįžo G., kuris buvo be bato. Jis neatkreipė dėmesio, ar G. buvo sužalotas (T. 2, b. l. 180; T. 4, b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad S. S. yra jos sūnus, jie gyvena kartu. Sūnus nėra impulsyvus, be priežasties nesivelia į jokius konfliktus, alkoholiu nepiktnaudžiauja. S. turi draugus- D., R.. Sūnus taip pat draugavo su L. M.. 2017 m. vasario mėn. dienos metu S. paskambino L. M., kuris jos sūnų pakvietė švęsti gimtadienį. S. nuvažiavo į Viršuliškes, kur tuo metu gyveno L.. Apie 20.30 val. jai paskambino S., iš kurio balso ji suprato, kad sūnus yra išgėręs. S. jai pasakė, kad L. nudūrė, o jį- S. veža į policijos komisariatą. Dar vėliau jai paskambino iš policijos komisariato ir pasakė, kad jos sūnaus vieno neišleis, nes šis yra nepilnametis. Nuvykusi į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą ji rado sūnų. Pastarasis pasakojo su L., D., R. ir kitais nepažįstamais jaunuoliais iš Viršuliškių E. pasiūlymu nuvykęs pas vieną mergaitę į namus. Į mergaitės namus jų kompanija atvažiavo išgėrusi. Namuose kilo konfliktas dėl to, kad vienas iš name buvusių jaunuolių, vėliau nudūręs L., prašė narkotikų. Konfliktas peraugo į muštynes, kurių metu buvo nudurtas L.. Ji nežino, kas sukėlė muštynes. Jaunuolį, nudūrusį L., ji matė policijos komisariate. Anksčiau minėto jaunuolio ji nėra mačiusi. Ji nepastebėjo, kad minėtas jaunuolis būtų sužalotas, pastarojo rūbai buvo tvarkingi. Grįždama namo ant S. kairės rankos ji pamatė nežymų nubrozdinimą. Paklaustas sūnus papasakojo, kad muštynių metu jaunuolis, vėliau nudūręs L., sudavė sūnui metaliniu žarstekliu. Daugiau sužalojimų ant S. kūno ji nepastebėjo. Sūnus sakė, kad jaunuolis, nudūręs L., yra policijos pareigūno sūnus. Ji siūlė sūnui kreiptis į teismo medikus, kad vėliau, jei kiltų kokių nors nesusipratimų, sūnus turėtų įrodymų, jog jis taip pat buvo sužalotas, tačiau sūnus nenorėjo, pasakė, kad jis yra tik įvykio liudytojas. Sūnus jai pripažino, kad šio įvykio metu jis buvo išgėręs ir į merginos namus ėjo pasiūlius E. (T. 2, b. l. 165).
Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną prie prekybos centro jis su kompanija- D., S.u, L. M., E., L. B., V., S., G. ir Vika gėrė degtinę bei alų. E. pasakius, kad vyksta vakarėlis, jie visi važiavo iki namo, kuriame vyko E. paminėtas vakarėlis. E. pabeldęs į duris užėjo. Buto, į kurį jie atvažiavo, šeimininkę, vardu L., jis pažinojo, ją pažinojo ir panelės iš jo kompanijos. Vėliau L.i atidarius duris į minėtą namą užėjo jie visi. Užėjęs į namą jis pasisveikino su N.. Kambaryje dar sėdėjo G., J.nas, G. B., kurį jis pažinojo, nes jie kartu mokėsi vienoje mokykloje. Kambaryje buvo alaus ir degtinės butelis. Jis atsistojo prie S., su kuria tuo metu jis draugavo. L.i pasakius, kad per daug žmonių, greitai grįš mama, ir liepus jiems išeiti, priėjo G. ir pradėjo konfliktiškai kalbėti su jo kompanija, jį pažemino, pasakydamas jam „ar atsimeni, kad mokyklos laikais buvai gavęs nuo mūsų į galvą“ ar kažką panašaus. Jo panelė S. pradėjo jį laikyti, kad jis neprisidarytų problemų. Kadangi šalia jo stovėjo jo mergina, nenorėdamas būti pažemintas jis paėmė virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį, kuriuo pagrasinęs G. žodžiais „aš tave papjausiu“ ar kažką panašiai, peilį jis padėjo ant virtuvėje esančio stalo. S. užsidengė akis, draugės ją ramino. Tada prasidėjo susistumdymai: jis nematė, kas konkrečiai stumdėsi, tiesiog jis išgirdo riksmus iš gretimo kambario. Kadangi tuo metu jo panelė stipriai jį laikė, pastarąją jis nustūmė nuo savęs ir nubėgo į kitą kambarį. Įbėgęs į kambarį jis pamatė kairėje rankoje žarsteklį laikantį ir pastaruoju mojuojantį G.. Kambaryje buvo L. ir S.as. Kadangi jo draugai rankose nieko neturėjo, jis sumanė apginti draugus. Be to, G. B. pasakius jam minėtą frazę, šiuos žodžius jis suprato kaip konflikto pradžią. Jis paėmė pagalį, L. mojavo kojomis. Tame pačiame kambaryje sėdėjo G. D., kuri atsistojusi nuėjo link virtuvės, vėliau grįžo. Tame pačiame kambaryje stovėjo N., dar kambaryje buvo J.nas, S.as ir L. M., D. tame kambaryje nebuvo. J.nas smūgiavo ore, S. smūgiavo G. į veidą. Jis ir S. S. nuo židinio pasiėmė trumpus piršto storio pagaliukus ir pastaraisiais mojavosi. Jis G. smūgių nesudavė, S. sudavė G. smūgius į ranką. Tada veiksmas perėjo į trečiąjį kambarį, kuriame buvo tamsu. Jis į trečiąjį kambarį užėjęs nebuvo, bet jis girdėjo, kaip kažkas bėgiojo per lovą. Trečiajame kambaryje buvo L. M., G. ir S.. Po kurio laiko G. išbėgus, pastarajam jis sudavė du smūgius pagaliu į nugaros viršutinę dalį. Į lauką paskui G. išbėgo jis ir S.. Jis nematė, ar S. išbėgo su pagaliu rankose. Belipdamas per tvorą G. nukrito. Jis bėgo link tvoros, bet nepribėgo. S. pribėgo prie tvoros ir sudavė smūgius G.. Jis matė kieme stovinčius D. ir Viką. Kieme apšvietimas buvo tik nuo durų. Kažkas sušuko, kad L. M. guli ant žemės. Tada jis pribėgo prie L. M. ir pastarajam darė dirbtinį kvėpavimą. L. M. bėgo kraujas. Jis gailisi dėl savo veiksmų. Jei jis būtų buvęs blaivus, gal nebūtų taip padaręs. Jis sutinka atlyginti dalį žalos.
Teisiamojo posėdžio metu paskelbus įvykio vietos apžiūros protokolą (T. 1, b. l. 49-63), R. S. parodė, kad nuotraukose pavaizduotos malkos jam nematytos. Tai ne tos malkos, kurias jis matė būdamas name. Jis ėmė mažesnę malkutę, daug mažesnį pagaliuką, o nuotraukose pavaizduotos didelės malkos. Jis nežino, kaip bute ant grindų atsirado medžio skeveldros.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. apklausų metu R. S. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. jis su draugais S. S., L. M., pastarojo sese G. S., E., kurio pavardės jis nežino, D. D., S. S., L. B. ir dar keliais draugais bendravo ir gėrė alų miške prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje. Jiems bendraujant kažkuriuo momentu E. pasakė, kad jie visi gali vykti į vakarėlį. Paklaustas, ar priims visą kompaniją, E. patikino, kad priims. Jis nežino, kaip E. surado tą vakarėlį ir kas pastarąjį pakvietė. Nuvykę prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jie priėjo prie įėjimo durų. E. kažkam paskambino ir duris atidarė L. E.. Pastarąją jis pažįsta, nes su ja anksčiau bendravo. Prieš šį įvykį jis nėra buvęs L. namuose. L. visus įleido į namo vidų. Name pas L. buvo trys jaunuoliai- G., kurio pavardės jis nežino, pastarojo vardą jis sužinojo policijos komisariate, nors anksčiau pažinojo iš matymo, N., kurio pavardės jis nežino, pastarasis anksčiau jam matytas, nepažįstamas vaikinas bei dvi merginos- L. E. bei G., kurios pavardės jis nežino. L. namuose buvo alaus, degtinės, jautėsi alkoholio kvapas. Jiems būnant kambaryje įvyko žodinis konfliktas. Jis nežino, dėl ko kilo konfliktas. Jis nematė, kas vyko svetainėje, nes tarp jo ir kambario stovėjo aukštesni jo pažįstami. Šalia jo stovėjo jo buvusi panelė S., kuri, žinodama, kad jis gali įsiterpti į konfliktą, jį apkabino. Išgirdęs S. šauksmą iš kambario, į pastarąjį jis nubėgo ir pamatė, kaip G. žarstekliu mosikuoja 1 metro atstumu prieš rankose nieko neturintį S.ą. Jis suprato, kad G. puola S.ą. Kambaryje buvo N. ir trečias jam nepažįstamas kitos kompanijos vaikinas bei dvi panelės. Gindamas save bei S.ą jis nuo krosnies paėmė malką. S.as taip pat buvo paėmęs malką. Kadangi G. ir toliau mosikavo žarstekliu, jis irgi pradėjo mosikuoti malka. Jis G. nesudavė jokių smūgių malka, nes tarp jų buvo 2 metrų atstumas. Arčiau G. stovėjo S., kuris taip pat mosikavo prieš G. malka. Jis nežino, ar S. sudavė malka G.. Jam G. žarstekliu nesudavė. Tuo metu niekas nešaukė, jokių pretenzijų nereiškė, G. draugai tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Netrukus G. su S.u ėmė trauktis į miegamąjį. Ten jis nėjo ir nematė, kas vyko miegamajame. Po kurio laiko, gali būti, kad po 30 sekundžių, jis pamatė, kaip iš miegamojo išbėgo G.. Jis nepastebėjo, ar G. turėjo ką nors rankose. Ant G. veido ir kitų kūno dalių akivaizdžių sužalojimų jis nepastebėjo. G. iš paskos bėgo S.. Jis nepastebėjo, ar S. turėjo ką nors rankose. Jis nubėgo G. ir S.ui iš paskos tik iki virtuvės, po to sustojęs numetė rankoje laikytą malką prie krosnies ir nuėjo į virtuvę, kur visą laiką buvo D. D.. Po kurio laiko išėjęs į lauką jis pamatė nuo tvoros link namo grįžtantį S.ą. Kiti jo kompanijos nariai tuo metu išeidinėjo į lauką. Būdamas lauke jis išgirdo, kaip sušuko L. M., kuris buvo kitoje namo pusėje. Jis neprisimena, ką L. M. šaukė. Pribėgęs jis pamatė ant žemės gulintį L. M.. Jis nežino ir nematė, kada ir kaip L. M. ten atsidūrė. Šalia jo stovėjo L. B.. Iš pradžių jis pagalvojo, kad L. M. prarado sąmonę, tačiau pamatęs kraują ant pilvo jis suprato, kad L. M. sužalotas. Jis bandė L. M. suteikti pagalbą, uždengė žaizdą, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą. S. kvietė medikus. Pirma atvyko policijos pareigūnai, po to- medikai. Vėliau jis pamatė sugrįžusį G., kuris jam bei policijos pareigūnams aiškino nieko nenudūręs. G. veidas nebuvo sužalotas. Lauke visą laiką buvo N.. Jis nematė, kur buvo trečias kitos kompanijos jaunuolis- šis galėjo būti bute kartu su panelėmis. Iš įvykio vietos policijos pareigūnai visus nuvežė į policijos komisariatą. Po šio įvykio jokių sužalojimų ant savo kūno jis nepastebėjo. Jis nežino, kaip G. buvo sužalotas. Jis G. nesudavė ir nematė, kad šiam būtų sudavę jo draugai (T. 3, b. l. 52; T. 4, b. l. 45).
Teisiamojo posėdžio metu D. D. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltės jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis, S. S., R. S., šių panelės, jo panelė V. V., E., L. M. gėrė alų prie prekybos centro „Mada“ esančiame miškelyje. E. susitarė važiuoti pas draugus. Pas E. draugus nuvažiavo visa jų kompanija. Jis neatsimena, kas paskambino į namo duris. Jie užėjo į namus, bute buvo namo šeimininkė, vardu L., šios draugė, G. B. ir vaikinas, kurio vardo jis neprisimena. Tuo metu G. B. jis nepažinojo- jis tik pažinojo tam bute buvusį G. B. draugą, kurio vardo jis nepamena. Namo viduje visą laiką jis buvo virtuvėje. Jų kompanija konfliktavo su L. dėl to, kad jų kompanijoje buvo labai daug žmonių, L. išvarė juos laukan. Tuomet panelės nuėjo pasikalbėti su L., o jis su vaikinais liko lauke. Jis neprisimena, kuri mergina ėjo su L. kalbėtis. Jis nepamena, kas buvo užėję į namo vidų- jis buvo padauginęs alkoholio, todėl jis daug ko neatsimena. Jis nematė ir negirdėjo, kas vyksta name. Gal kažkas rėkė. Lauke buvo tamsu. Jis visą laiką buvo prie savo panelės. Jis nėjo į namo vidų, nes panelė nenorėjo eiti. Vėliau išgirdęs riksmą jis nuėjo pasižiūrėti už namo kampo ir pamatė gulintį L. M., prie kurio jau buvo R. S.. Jis pakvietė S. S., pastarasis iškvietė medikus. Jis nežino, kodėl G. B. jį kaltina. Jis nematė, ar viduje kažkas laikė peilius ar pagalius; taip pat jis nematė, kai G. B. bandė lipti per tvorą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. apklausų metu D. D. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. dienos metu jis buvo susitikęs su draugais S. S., R. S., E., kurio pavardės jis nežino, L. M. bei keliomis panelėmis. Jis ir minėta kompanija bendravo miškelyje prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje. Jis gėrė alkoholį, dėl ko buvo stipriai apsvaigęs, taigi jis prastai prisimena nagrinėjamo įvykio dienos vėlesnius įvykius. Po išgertuvių miškelyje jis su kompanija nuvyko pas L., kurios pavardės jis nežino, gyvenančią Žalgirio gatvėje, Vilniuje. Jis neprisimena, kaip jis ten atsidūrė- ar jį kas nors pakvietė, ar jo draugai buvo pakviesti. Iš vėlesnių pokalbių su pažįstamais jis sužinojo, kad įvykio dieną E. telefonu bendravo su L., kuri pakvietė atvykti į svečius. Jis prisimena, kad su kompanija jis atsidūrė prie L. namų. L. jis pažįsta tik iš matymo, jos namuose anksčiau jis nėra buvęs. Jis prisimena, kad L. namas yra vieno aukšto, medinis. Jis neprisimena, ar namas aptvertas tvora. Jis pamena, kad jie užėjo į namus, tačiau jis neprisimena, kas ir kaip juos įleido, ar jie užėjo patys. Jie visi užėjo pro duris, niekas iš jo kompanijos užeidami durų nelaužė ir nieko negadino. Name buvo L., jo pažįstamas, kurio vardo jis neprisimena, bei jam nepažįstamas jaunuolis. Jis neprisimena, ką tiksliai darė kita kompanija, ką tiksliai jų kompanijai sakė. Po kurio laiko L. ir nepažįstamas jaunuolis (vėliau policijos komisariate jis sužinojo, kad minėto jaunuolio vardas yra G.) pasakė, kad yra per daug žmonių, ir paprašė jų kompaniją išeiti. Jų kompanija sutiko, todėl jie visi ramiai išėjo iš namų. Išėjęs jis sustojo lauke netoli įėjimo durų. Bestovėdamas jis kalbėjosi su savo panele V. V.. Jis prisimena, kaip jie gėrė atsineštą alų ar kitą alkoholį. Vienu momentu viena panelė iš jų kompanijos pasiūlė grįžti į namus ir pakalbėti su šeimininkais. Jis neprisimena, ar kas nors ėjo į namus ir kalbėjosi su kita kompanija. Jis į namus nėjo, tiesiog stovėjo lauke ir rūkė. Po kurio laiko nuėjęs už namo link kelio jis pamatė šalia namo ant žemės ant nugaros gulintį L. M., šalia kurio stovėjo R. S.. Jis nežino, kaip ten atsidūrė L. ir kodėl šis gulėjo. Priėjęs arčiau ir pamatęs kraują po L. jis ėmė šaukti. Jis prisimena į pagalbą pašaukęs S. S., buvusį netoli namo durų. S. S. pašauktas pribėgo. Jis ir R. S. dėl L. skambino bendruoju pagalbos numeriu. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, po to- medikai. Jis neprisimena, kad jis būtų lauke matęs G.. Jis prisimena matęs tik savo pažįstamą, kurio vardo jis neprisimena. Jis nepastebėjo, kad G. būtų buvęs sužalotas ar pastarojo rūbai būtų buvę netvarkingi. Po to jų kompanija buvo nuvežta į policijos komisariatą. Atsigavęs jokių sužalojimų ant savo kūno jis nepastebėjo, jo draugai taip pat buvo sveiki. Po šio įvykio G. jis nematė, su šiuo nebendravo. Apie tai, kad G. galėjo būti sužalotas, jis nežino. Jis neprisimena, kad L. name jis būtų ėjęs į kokį nors kambarį ir ten pagaliais ar kitais daiktais mušęs G.. Jis neprisimena jokio konflikto su G.. Jis nežino, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis G. buvo sužalotas (T. 3, b. l. 24-25; T. 4, b. l. 50).
Teisiamojo posėdžio metu G. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną prekybos centre „BIG“ jis susitiko su J. J. ir N. S.. Vėliau jam parašė L., kuri pasiūlė atvažiuoti. Jis su minėtais draugais nuvažiavo pas L., prieš tai jie prie L. namų esančiame prekybos centre „Maxima“ nusipirko alaus. Pas L. namuose jie sėdėjo, gėrė alkoholį tol, kol sutemo. J.ui paskambino E.. J.as pašnekėjo, paskui telefoną perdavė jam. E. jo paklausė, ar šis gali atvažiuoti. Jis E. pasakė, kad šis gali atvažiuoti vienas. Praėjus kažkiek laiko į L. namus užėjo E., kiek vėliau užėjo didelė jam nepažįstamų žmonių kompanija, iš kurios jis pažinojo tik S. ir R. S., su kuriuo jis mokėsi toje pačioje mokykloje. Pamačiusi, kad atėjo tiek daug žmonių, L. pradėjo verkti, prašė išeiti, nes turėjo grįžti jos mama, tačiau L. niekas neklausė. Atėjusi kompanija elgėsi nedraugiškai- nenusiavė batų, valgė jų maistą. Jis jautėsi kaltas, kad jis leido atvažiuoti E., ir pats visų prašė išeiti iš L. namų, E. priekaištavo, kam šis atsivedė tiek daug žmonių. Tada agresyviai priėjo L. M. ir paklausė, ar jis lenda prie E.. Pastarasis atsakė, kad jis prie šio nelenda. Kaltinamieji jam grasino, taip pat kažką jam rėkė ir L. M., kvietė jį išeiti į lauką, tačiau jis tai daryti atsisakė. Jam merginos sakė „eik slėpkis, nes tau bus blogai“. Jis nubėgo į kambarį, bandė išlipti per langą, bet namas senas, taigi jam nepavyko išlipti. Tuomet jis pasiėmė žarsteklį. Kažkuri iš merginų, būdama priešpaskutiniame kambaryje prie durų, jam pasakė, kad žarsteklis jam nepadės, taigi jis paslėpė žarsteklį, kad pastarojo nepaimtų kaltinamieji, ir nuėjo iki virtuvės. Kaltinamieji stovėjo lauke tarp lauko durų ir rūkė. Pastarieji pradėjo jam grasinti, sakė nepaliksiantys jo sveiko. Jis griebė bet ką, nubėgo į paskutinį kambarį, maždaug po minutės visi subėgo. Pirmas, jam atrodo, įbėgo S. S., po to L. M., R. S., D. D.. Kambaryje dar buvo L.. Kadangi minėti jaunuoliai jį apstojo, jis nematė, kas dar buvo kambaryje. Kambaryje per vidurį stovėjo lova, jis stovėjo už lovos kampe. Žarsteklio tuo metu jis neturėjo, turėjo tik peilį, nes jis manė, kad jaunuoliai pamatę peilį jo nepuls. Tada L. M. užlipo ant lovos, ant lovos taip pat lipo S. S., R. S. stovėjo prieš jį ne ant lovos, D. D. stovėjo prie durų. Minėti jaunuoliai pradėjo jį mušti: L. M. stovėdamas ant lovos jam įspyrė, R. S. pagaliu, kurį paėmė nuo židinio, jam sudavė iš priekio, S. S. taip pat pagaliu, kurį paėmė nuo židinio, jam sudavė, D. D. irgi kažkur jam sudavė. Jis nematė, kas konkrečiai jam sudavė. Tada jis perlipo per lovą, prasibrovė pro minėtus jaunuolius ir bėgo lauk. Bėgdamas jis girdėjo, kad jį vejasi S. S., kurį jis pažino iš balso: bėgdamas S. S. šaukė, kad jį užmuš. Buvo labai tamsu. Kieme buvo vielinė tvora: jis persivertė per tvorą ir nugriuvo, po ko S. S. sudavė jam pagaliu į galvą. Tada jis atsikėlė ir nubėgo toliau link Kalvarijų gatvės. Jam einant link Kalvarijų- Žalgirio gatvių sankryžos prie jo pribėgo N., kuris jam pasakė, kad šį irgi sumušė, pirštą sulaužė, kad yra vienas negyvas. Pamatęs policijos pareigūnus jis grįžo į įvykio vietą.
Teisiamojo posėdžio metu paskelbus ikiteisminio tyrimo metu G. B. duotus parodymus (T. 1, b. l. 148-149), G. B. parodė, kad anksčiau su R. S. jis nebuvo susimušęs. Jis atsimena, kad L. M. jam spyrė, D. D., stovėjęs toliau, trenkė jam kumščiais. Jis tiksliai neprisimena, kurie iš jaunuolių laikė pagalius. Smūgių buvo daug. Jis tiksliai nepamena, kaip kas smūgiavo. Šio įvykio metu jis buvo išgėręs.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. vasario 26 d. apklausos metu G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. jis kartu su N. buvo pas J.. L. jam parašė, kad mama išvažiuoja, ir pakvietė juos į svečius. Jis, J. ir N. autobusu atvažiavo iki L. namų, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kurioje nusipirko alaus, ir atėjo pas L. namo. Tai galėjo būti apie 15.00 val. L. namuose buvo su G.. Jų kompanija linksmai visą vakarą sėdėjo. Vakare J. paskambino E.. J. perdavė telefoną jam ir jis E. pasakė, kad šis gali vienas atvažiuoti į svečius pas L.. E. pas L. atvažiavo po valandos. Iš pradžių E. užėjo vienas, tačiau pabuvęs keletą minučių kažkur išėjo, po ko grįžo su 10 žmonių kompanija. Iš šios kompanijos jis pažįsta R.ą, S., kurių pavardžių jis nežino, bei E.. Likusių žmonių jis nepažįsta. L. pradėjo atėjusios kompanijos prašyti, kad šie išeitų, tačiau niekas L. neklausė. Visi kompanijoje buvę ir į L. namus atėję asmenys buvo neblaivūs, aiškino, kad vis dar švenčia šimtadienį. Jis E. daug kartų sakė, kad šis išsivestų savo draugus, tačiau E. į jį nereagavo ir nieko nesakė. Pasijutęs kaltas, kad pasikvietė E., o šis į L. namus atėjo su girta kompanija, jis prašė visų išeiti, tačiau kompanija neklausė nei L., nei jo bei niekur nėjo, pradėjo elgtis nepadoriai, darė netvarką, be leidimo valgė maistą bei atsinešė alkoholio, kurį ketino gerti pas L. namie. Kadangi jis liepė visiems išeiti, minėtoje kompanijoje buvę vaikinai pradėjo ant jo pykti. Vienas aukštas lieknas vaikinas tamsiais plaukais pradėjo jam šaukti „užmušiu“, „tau bus pizda“. Prie minėto vaikino prisijungė R. ir dar vienas aukštas be dantų vaikinas, dar galėjo būti ir ketvirtas vaikinas. Minėti vaikinai grasino jam susidorojimu, sakė jį užmušiantys. Iš viso agresyviai prieš jį nusiteikusių buvo penki žmonės. Tuo metu jis buvo svetainėje, o minėti jaunuoliai buvo virtuvėje. Vaikinai, kuriuos jis paminėjo, vis šaukė, kad jis išeitų į lauką. Bandydamas rasti išėjimą jis nubėgo į miegamąjį ir bandė atidaryti langą, pro kurį jis norėjo pabėgti, tačiau langai neatsidarė. Vienu momentu kompanijai išėjus į lauką, jis išėjęs iš miegamojo nuėjo iki virtuvės. Lauke esantys jaunuoliai vis kvietė jį į lauką bei grasino susidoroti, vienas vaikinas iš kompanijos replikavo ketinantis jį užmušti. Būdamas virtuvėje iš kriauklės jis griebė virtuvinį peilį ruda rankena ir nubėgo į miegamąjį slėptis. Peilį jis pasiėmė savigynai, nes pagalvojo, kad vaikinai pamatę peilį išsigąs. Būdamas miegamajame jis dar griebė žarsteklį, tačiau pastarąjį greitai numetė, nes suprato, kad prieš puolančiuosius jis neapsigins. Būdamas miegamajame jis gavo nemažai smūgių. Jis nežino, kuo jį mušė- jį galėjo mušti rankomis, kojomis ir pagaliais. Jis nepamena, kas ir kaip jį mušė- jis atsimena, kad jį buvo apsupę iš visų pusių, o jam iš vienos pusės stovėjo lova. Bandydamas išvengti užpuolimo jis peršoko per miegamajame buvusią lovą bei radęs tarpelį tarp puolančiųjų bandė bėgti link išėjimo. Bėgdamas link išėjimo jis viena ranka dengėsi galvą ir veidą nuo jį užpuolusiųjų smūgių, o dešinėje rankoje laikydamas peilį pastaruoju mosikavo prieš save tam, kad jį puolusieji atšoktų. Mosikuodamas peiliu ir pajutęs, jog peilis kažkur atsitrenkė, jis suvokė pataikęs į kūną, galimai į kairįjį šoną, tačiau pagalvojo, kad jis užkliudė kažkurio iš jį puolusių vaikinų drabužius. Galėjo būti, kad vaikinas stovėjo ant lovos ir jis nepajautė, kad peilis būtų įlindęs į kūną. Jis neatsimena, kad jis būtų traukęs peilį atgal. Jis atsimena, jog tuo metu jis bėgo į lauką, o aukštas juodais plaukais vaikinas jį gaudė. Jis nepamena, kur tuo metu buvo peilis. Iš namo jis išbėgo su kojinėmis be striukės. Išbėgęs iš namo jis nubėgo per kiemą. Bėgdamas jis atsitrenkė į tvorą, kurios nepamatė. Jis persivertė per tvorą ir suplėšė megztinį. Paskui jį kažkas bėgo: paskui jį galėjo bėgti minėtas aukštas vaikinas juodais plaukais. Jis pajuto smūgį į galvą, smūgis galėjo būti suduotas kažkokia lazda. Jis iš karto nubėgo iki Kalvarijų gatvės, po to- iki Žalgirio gatvės. Po to jis grįžo atgal į L. namus. Atėjęs į kiemą jis pamatė ant žemės ant nugaros gulintį vaikiną. Jis atpažino, kad tai vienas iš vaikinų, kuris puolė jį miegamajame bei kuris stovėjo ant lovos. Jis suprato, kad vaikinas negyvas. Prie jo priėjęs N. pasakė, jog kažkas šiam sulaužė pirštą. N. jam padavė striukę. Grįžęs prie namo jis pamatė, kad įėjimo durys į butą užtrenktos. Buto viduje buvo L.. Kieme jis rado savo vieną batą. Jis paskambino L.i ir prašė atiduoti kitą batą, tačiau L. pasakė, kad kito bato bute nėra. Kitą batą jis rado kieme krūmuose. Po to jis buvo kieme kartu su visais. Nieko peiliu sužaloti jis nenorėjo, tik norėjo apsiginti nuo jį puolusių vaikinų. Peilį jis paėmė iš kriauklės manydamas, kad vaikinai peilio išsigąs ir jo nepuls. Jis nepamena, kur konflikto metu buvo visos panelės: gal kelios panelės buvo svetainėje, bet miegamajame, kur vyko konfliktas, nebuvo nei vienos panelės (T. 1, b. l. 76-77).
2017 m. kovo 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. atpažino L. M. kaip asmenį, kuris 2017 m. vasario 25 d. vakare su E. kompanija atėjo į L. namus. Minėtas vaikinas jį puolė miegamajame. Šiam vaikinui stovint ant lovos jis prieš save mosikavosi peiliu, kad vaikinai nuo jo atsitrauktų. Vienu metu jis pajautė, kad peilis įsirėmė vaikinui į drabužius. Peilis jo rankoje lyg sulinko. Jis sugebėjo pasprukti. Jis išbėgo iš kambario ir nubėgo link durų. Jis atpažįsta vaikiną pagal veido bruožus (T. 1, b. l. 80-82).
2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2017 m. vasario 25 d. kartu su E. įsibrovė į L. namus bei su kitais trimis asmenimis jį mušė L. namuose. Asmuo vardu R., pastarasis su juo mokėsi mokykloje (T. 1, b. l. 83-85).
2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. neatpažino S. S. kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus (T. 1, b. l. 86-88).
2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. neatpažino D. D. kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus, tačiau atpažino su nagrinėjama byla nesusijusį asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 1. G. B. nurodė, kad minėtas vaikinas su E. įsibrovė į L. namus. Šis jaunuolis į miegamąjį įbėgo pirmas ir jį puolė. Jis negali konkretizuoti, kiek smūgių minėtas jaunuolis sudavė ir į kurias kūno vietas. Asmuo jam nuolat grasino. Šis asmuo išbėgo paskui jį iš buto bei prie tvoros su pagaliu trenkė jam į galvą (T. 1, b. l. 89-91).
2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. neatpažino R. B. kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus (T. 1, b. l. 92-94).
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 6 d. apklausos metu G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d jis kartu su N. buvo pas J.. Jam L. parašė, kad jos mama išvažiuoja, ir pakvietė jį į svečius. Jis, N. ir J. autobusu atvažiavo prie L. namų, nuėjo į parduotuvę, kurioje nusipirko 5 litrus alaus, ir atėjo pas L. namo. Tai galėjo būti apie 15.00 val. L. namuose buvo su G.. Visa kompanija linksmai sėdėjo visą vakarą. Vakare, jam atrodo, kad buvo tamsu, tačiau jis tiksliai nežino, J. paskambino E.. Jam J. perdavė telefoną ir jis E. pasakė, kad jeigu šis nori pas L. atvažiuoti, tai gali, tačiau turi atvažiuoti vienas. E. atvažiavo maždaug po valandos- jis su kompanijoje buvusiais draugais net pamiršo, kad E. turi atvažiuoti, kadangi praėjo daug laiko, taigi jis jau buvo pamanęs, kad E. apsigalvojo. Iš pradžių E. pas L. užėjo vienas, pabuvęs keletą minučių kažkur išėjo ir grįžo su dešimties žmonių kompanija, iš kurios jis pažįsta R., S., kurių pavardžių jis nežino, bei E.. Likusių kompanijoje buvusių asmenų jis nepažįsta. Pamačiusi, kad pro duris bando įeiti daug žmonių, praėjus ketvirtam ar penktam žmogui L. pradėjo šių nebeįsileisti, sakydama, kad daugiau žmonių į namus neitų. E. kompanija užėjusi susigrūdo į virtuvę, kurios patalpa yra maža. Pamačiusi, kiek žmonių suėjo, L. pradėjo atėjusios kompanijos prašyti, kad šie išeitų, tačiau L. niekas neklausė. Visa į L. namus atėjusi kompanija buvo neblaivi, kažką aiškino, kad vis dar švenčia šimtadienį. Jis E. daug kartų sakė, kad šis išsivestų draugus, tačiau E. į tai nereagavo ir nieko nesakė. Jis pasijautė kaltas, kad pasikvietė E., o šis į L. namus atėjo su girta kompanija. Jis prašė visų asmenų, kad šie išeitų, tačiau niekas neklausė nei L., nei jo ir niekur nėjo. Jis jautėsi atsakingas už susidariusią negerą situaciją L. namuose, kadangi L. yra jo, J. ir N. draugė, o J. paprašytas jis sutiko, kad E. atvažiuotų, tačiau šis atvažiavo ne vienas ir, maža to, su girta kompanija, kuri ieškojo vietos plotui, t. y. išgerti alkoholinius gėrimus. L. šios kompanijos nepageidavo ir liepė, kad visi išeitų, kadangi kompanija pradėjo namuose elgtis nepadoriai ir daryti betvarkę, be leidimo valgė maistą bei atsinešė alkoholinių gėrimų, kuriuos ketino gerti pas L. namie. Kadangi jis liepė visiems išeiti, minėtos kompanijos vaikinai pradėjo ant jo pykti. Aukštas vaikinas tamsiais plaukais liekno kūno sudėjimo pradėjo ant jo šaukti „užmušiu, tau bus pyzda“. Tai vaikinas, kurį jis atpažino asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole Nr. 4- D. D.. Prie šio vaikino prisijungė R. ir dar vienas vaikinas, kuris buvo aukštas ir neturėjo dantų. Minėtą vaikiną jis atpažino asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole Nr. 1- L. M.. Pastarojo vardo jis nežinojo ir L. M. iki šio įvykio jis nepažinojo, tik išgirdo L. vardą stovėdamas lauke po įvykio. Galėjo būti dar ir ketvirtas vaikinas. Pastarąjį jis atpažino asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole Nr. 3- S. S.. Jam minėti vaikinai grasino susidorojimu, sakė, kad jį užmuš. Iš viso agresyviai prieš jį nusiteikusių buvo keturi- penki žmones. Visiems kompanijoje buvusiems asmenims suėjus jis tuo metu buvo svetainėje, o visa kompanija buvo virtuvėje. Vaikinai, kuriuos jis paminėjo, vis šaukė, kad jis išeitų į lauką. E. buvo su juo svetainėje, stovėjo prie televizoriaus. Jis E. vis prašė visus išsivesti, tačiau E. į jo prašymus nereagavo. Prie E. kovinga poza priėjo L. M. ir E. pradėjo klausinėti, ar jis prie E. lenda ir ar su juo susidoroti. E. pasakė, kad jis nelenda, po ko L. M. atsitraukė. Jis vėl pradėjo kompanijai sakyti, kad visi išeitų. R. pradėjo ant jo šaukti, kad jis užsičiauptų. Tada, jam atrodo, kad D. D. parodė pirštu į R. ir pasakė jam, kad jis nenorėtų su R.u turėti reikalų, nes pastarasis papjovė kažkokius brolius. Kadangi maždaug prieš savaitę J. jam apie tokį įvykį pasakojo, jis išsigando, kad R. ir jį papjaus. R. turėjo didelį sportinį krepšį, kuris buvo kažko prikrautas. Jis galvojo, kad krepšyje gali būti įdėta kas nors žalojančio, nes maždaug prieš 1- 2 metus R. į mokyklą buvo atsinešęs elektros impulsinį prietaisą. L. su G. pradėjo jam sakyti, kad jis eitų slėptis į miegamąjį. Jis pradėjo ieškoti, kuo galėtų apsiginti. Nuėjęs iki L. kambario nuo krosnies jis paėmė pagalį, tačiau pagalvojęs, kad pagaliu jis neapsigins, iš po krosnies jis paėmė žarsteklį. Pažiūrėjęs, kad žarsteklis labai sunkus ir pats gali gauti žarstekliu, pastarąjį jis paslėpė pakabindamas ant krosnies. Jis išgirdo vieną merginą iš E. kompanijos sakant, kad jam žarsteklis nepadės. Būdamas L. kambaryje iš kišenės jis išsitraukė telefoną, pagalvojęs, kad jis paskambins tėčiui, nes žinojo, kad tėtis dirba ir galės atsiųsti jam pagalbą. Jis žinojo, kad bendruoju pagalbos numeriu 112 skambinti beprasmiška, nes kol jis paaiškintų, ko jam reikia, tai E. kompanija, pamačiusi, kad jis skambina, jį užmuštų. Pamatęs, kad jis rankoje turi telefoną, R. priėjo link jo ir agresyviai pasakė, kad jis padėtų telefoną bei nedrįstų niekam skambinti. Jis nespėjo paspausti mygtuko skambinti ir taip niekur nepaskambino. Telefoną jis įsidėjo atgal į savo kelnių kišenę. Vienu momentu kompanijai išėjus į lauką jis išėjo iš miegamojo ir atėjo iki virtuvės. Vaikinai, būdami lauke, vis kvietė jį į lauką, šaukė, kad aiškinsis su juo bei grasino su juo susidoroti. Jis suprato, kad vaikinai jį sumuš. Jis vis girdėjo vieno vaikino replikas, kad ketina jį užmušti. Būdamas virtuvėje iš kriauklės jis griebė peilį ir nubėgo atgal į miegamąjį. Peilis buvo virtuvinis ruda medine rankena. Peilį jis pasiėmė tam, kad apsigintų, nes jis pagalvojo, kad jeigu kompanija, kuri jį puolė, pamatys peilį, tai išsigąs. Viena mergina iš E. kompanijos stovėdama lauke prie durų sušuko, kad jis iš kriauklės paėmė peilį. Bandydamas rasti išėjimą bei pabėgti nuo vaikinų jis bandė atidaryti langus L. kambaryje, tačiau langai neatsidarė. Jis bandė rasti išėjimą, atidaryti duris miegamajame, tačiau išėjimo nebuvo, miegamajame buvo sandėliukas. Jis atidarė sandėliuko duris, nes galvojo, gal ką pirmą kartą pražiūrėjo ir gal kažkaip įmanoma pro sandėliuką patekti į lauką. Vienu momentu už nugaros jis išgirdo triukšmą. Peilis visą laiką buvo pas jį rankoje- kiek jis atsimena, peilį jis laikė dešinėje rankoje. Išgirdęs už nugaros triukšmą jis pamatė į miegamąjį įbėgant asmenį, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 4- D. D., pastarajam iš paskos bėgo L. M., paskui šį- R., o vėliausiai įbėgo asmuo, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 3- S. S.. Šie visi jį puolė mušti rankose turėtais pagaliais, kuriuos paėmė nuo krosnies. Jis negali pasakyti, kas iš vaikinų rankose turėjo pagalius. Jis gavo nemažai smūgių. Jis nežino, kuo jį mušė. Jį mušti galėjo rankomis, kojomis ir minėtais pagaliais. Jis vis bandė dangstytis nuo smūgių. Jis nepamena, kas ir kaip jį mušė, jis tik atsimena, kad, kadangi jį buvo apsupę iš visų pusių, o jam iš vienos pusės buvo lova, bandydamas minėtų vaikinų užpuolimo išvengti jis keturiomis persirideno per dvigulę miegamojo lovą vis žiūrėdamas, kaip jis galėtų išbėgti iki išėjimo. Vienu momentu radęs tarp keturių puolančiųjų vaikinų tarpelį jis bandė bėgti link išėjimo. Jam pavyko prasibrauti. Bėgdamas link išėjimo jis dengėsi galvą ir veidą viena ranka, greičiausiai kaire, nuo užpuolusiųjų smūgių. Praktiškai nieko prieš save nematydamas, tik žiūrėdamas, kur išėjimas, dešinėje rankoje laikydamas peilį pastaruoju jis mosikavosi prieš save ir sau virš galvos, kad jį puolusieji nuo jo atšoktų. Mosikuodamasis peiliu jis pajautė, kad peilis kažkur atsitrenkia. Jis suvokė, kad pataikė į kūną, galimai į kairį šoną. Jis pagalvojo, kad užkliudė kažkurio iš jį puolusių vaikinų drabužius. Vaikinas galėjo stovėti ant lovos. Jis nepajuto, kad peilis būtų įlindęs į kūną. Jis neatsimena, kad jis būtų traukęs peilį atgal. Jis atsimena, kad tuo metu jis bėgo pro duris, L. kambaryje suklupo, griuvo, keturiomis vis tiek bėgo, kažkur pakilo ir vėl bėgo. Kažkur priekyje jo išbėgo L.. Jis nežino ir nematė, kur L. ir kiti asmenys buvo įvykio metu. Jam išbėgus į lauką aukštas juodais plaukais vaikinas, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 4- D. D., jį gaudė. Jis nepamena, kur tuo metu buvo peilis. Išbėgęs iš patalpos į kiemą jis bėgo tiesiai. Jis nežinojo, kur jis bėgo, buvo labai tamsu, jis aplinkui nieko nematė. Jis išbėgo be batų, su kojinėmis, džinsais ir megztuku, nevilkėdamas striukės. Bėgdamas jis atsitrenkė į tvorą, kurios nepamatė, atsitrenkęs per tvorą jis persivertė. Paskui jį vis dar bėgo vaikinas, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 4- D. D.. Jis pajautė smūgį į galvą, kuris galėjo būti suduotas su kažkokia lazda. Trenkęs jam smūgį vaikinas dar jam šaukė jį užmušiąs, kad jis negyvens. Perkritęs per tvorą jis susiplėšė megztinį. Tuomet jis atsikėlė nuo žemės ir nubėgo iki Kalvarijų gatvės, iš kur nubėgo iki Žalgirio gatvės bei grįžo atgal į L. namus. Atėjęs į kiemą jis pamatė ant žemės gulintį vaikiną. Jis atpažino, kad tai vienas iš vaikinų, kuris puolė jį miegamajame bei kuris stovėjo ant lovos. Tuomet jis išgirdo, kad vaikino vardas yra L. M.. Jis suprato, kad šis negyvas. Atvažiavo policijos pareigūnai, prie jo priėjo N. ir pasakė, kad šiam kažkas sulaužė pirštą. N. jam padavė jo striukę. Grįžęs prie L. namo jis pamatė, kad įėjimo į butą durys užtrenktos, durų rankena sulaužyta. L. buvo buto viduje, kur buvo kitos merginos, jis nežino. Grįžęs link kieme stovinčios kompanijos jis kieme rado vieną savo batą. Paskambinęs L.i pastarosios jis paprašė atiduoti jam kitą jo batą, tačiau L. jam pasakė, kad kito jo bato bute nėra, kad į namus neįmanoma patekti, nes kažkas užtrenkė duris ir šios neatsidaro. Jam kažkas parodė, kad kitas jo batas guli krūmuose- tai galėjo pasakyti J., tačiau jis nėra tikras. Apsiavęs batus jis liko stovėti kieme kartu su visais. Jis nieko peiliu sužaloti nenorėjo, jis tik norėjo apsiginti nuo jį puolusių vaikinų. Jis manė, kad vaikinai peilio išsigąs, jo nepuls ir nemuš. Jis nepamena, kur konflikto metu buvo visos panelės- gal keletas buvo svetainėje, tačiau miegamajame, kur vyko pagrindinis konfliktas, panelių nebuvo. Jis nežino, kur viso konflikto metu buvo J. ir N.. Jis mano, kad J. ir N. nepuolė, nes šie iš L. namo kompanijos nevarė. J. pažinojo beveik visą E. kompaniją, nes J. su E. kompanija mokosi kažkokioje automechanikų mokykloje (T. 1, b. l. 78-79).
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2017 m. balandžio 13 d. apklausos metu G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 15 val. jis buvo mieste su pažįstamais J.u, kurio pavardės jis nežino, ir N. S.. Panašiu laiku jam parašė pažįstama L. E., kuri pasiūlė atvykti į svečius, nes jos motinos turėjo nebūti iki vakaro. Jiems atvažiavus pas L. šios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dar buvo G., kurios pavardės jis neatsimena. Bendraudami jie visi gėrė alų, valgė. Apie 17 val. J. paskambino E. A., kuris paklausė, ar gali atvažiuoti. J.as telefoną perdavė jam. Pokalbio metu E. pasakė esantis prie prekybos centro „Mada“ ir pasiprašė atvažiuoti. Jokios kalbos apie tai, kad E. yra ne vienas, nebuvo. Jis sutiko ir pasiūlė atvažiuoti E. vienam. Prieš tai tarp jo ir E. nebuvo jokių konfliktų, ginčų, skolų ar kitų nesutarimų. Po 1- 2 valandų, kai jau buvo tamsu, atvyko E., kurį kažkas įleido. E. buvo neblaivus. Kažkiek laiko pabuvęs svetainėje nieko nepasakęs E. išėjo. Netrukus į svetainę užėjo apie 10 žmonių, tarp kurių jis pamatė E., R. S., S.. Kitų asmenų jis nepažinojo. Atėję asmenys su savimi atsinešė alkoholio, pradėjo valgyti jų maistą, jautėsi kaip namuose. Jis suprato, kad minėtiems asmenims reikėjo ploto, nes minėti asmenys sakė jau kelias paras švenčiantys. L. pradėjo jaudintis, sakė, jog žmonių yra per daug, prašė visų atėjusių išeiti, tačiau niekas jos neklausė. Vieni asmenys stovėjo virtuvėje, kiti- svetainėje. Kadangi jis pasijuto kaltas dėl to, kad jis leido atvažiuoti E., kuris atsivedė daug nekviestų svečių, jis irgi pradėjo prašyti visų atėjusių asmenų išeiti. Vienas iš atvykusių jaunuolių, kurio vardą jis sužinojo vėliau policijos komisariate- L., paklausė svetainėje stovėjusio E., ar jis prie E. lenda. E. atsakė, kad nelenda. Tada L., R., S. ir D., kurių vardus jis sužinojo vėliau policijos komisariate, pradėjo jį tildyti ir grasinti, jog užmuš ar kitaip susidoros. Kaip jis suprato, minėti vaikinai supyko dėl to, kad jis šių prašo išeiti. Tada D., parodęs į R.ą, pasakė, kad pastarasis prieš tai kažkokį asmenį buvo papjovęs. Jis suprato, kad tokiu būdu D. jį įspėjo ir jam grasina. Šią istoriją jis buvo anksčiau girdėjęs, todėl jis išsigando, kad jaunuoliai gali jį sumušti ar net užmušti. Jaunuoliai nerimo, stovėjo virtuvėje, kur buvo vienintelis išėjimas į lauką. Jis suprato, kad minėta kompanija nenurims ir jam kyla realus pavojus. Jis buvo ištraukęs savo telefoną ir norėjo skambinti tėvui, tačiau tai pamatęs R. uždraudė jam paskambinti, todėl telefoną jis įsidėjo atgal į kišenę. Jis nubėgo į kitą kambarį, kuriame kalbėjosi G. ir nepažįstama panelė, kurios vardą jis sužinojo vėliau policijos komisariate- J., kuri prašė G. leisti pasilikti. Norėdamas pabėgti iš šių namų jis bandė atidarinėti langus, tačiau jam tai nepavyko; tada J. jam pasakė, kad niekas jam jau nebepadės. Grįžęs į virtuvę jis matė tarpduryje stovinčius agresyviai nusiteikusius jaunuolius, kurie kvietė jį išeiti, tačiau jis nėjo. Po to jis griebė kažkokį daiktą virtuvėje savigynai- vėliau jis pamatė, kad tai peilis- po ko jis nubėgo į kitą kambarį, nes agresyviai nusiteikę jaunuoliai nerimo. Atsidūręs paskutiniame šio namo kambaryje- iš viso name buvo viena virtuvė, viena svetainė ir du kambariai- jis sustojo tolimesniame kampe. Po to į tą kambarį pirmas įbėgo S., kuris rankoje laikė pagalį- medinę malką. Nieko nesakęs S. jį puolė. Jis ėmė bėgti į kitą kambario pusę, dėl to jam teko perlipti per lovą. Bėgdamas jis pamatė į kambarį bėgančius kitus agresyviai nusiteikusius R., L. M. ir D., kurie rankose turėjo pagalius. Minėti jaunuoliai nieko nesakydami taip pat jį užpuolė ir sudavė jam smūgius pagaliais. Jis negali pasakyti, kuris pirmas jam smogė, kokiu būdu ir kur pataikė, nes jis neįsidėmėjo. Viena ranka jis gynėsi, t. y. pakėlęs ranką šia dengė galvą. Kitoje- dešinėje rankoje jis turėjo peilį, kuriuo jis mosikavo prieš save, t. y. tokiu būdu jis bandė gintis. Jaunuoliai jį mušė pagaliais į įvairias kūno vietas- smūgiai galėjo būti suduodami rankomis ir kojomis. Nugriuvęs jis lygtai nebuvo. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių jis gavo, tačiau smūgių buvo daug. Vienu momentu pamatęs tarp jaunuolių tarpą jis nutarė pro minėtą tarpą pabėgti iš kambario, nes smūgiai nerimo. Jam pavyko pabėgti pro šį tarpą į lauką. Bėgdamas pro tą tarpą jis juto smūgius. Jis neįsidėmėjo, kas ir kaip smūgiavo. Išbėgęs iš kambario jis nugriuvo, tačiau pakilęs nesustojo ir pabėgo į lauką. Lauke jis pajuto, kad jam iš paskos kažkas bėga. Jis į kažką atsitrenkė, kaip vėliau suprato- į tinklo tvorą, per kurią jis persirito. Po to jis pajuto smūgį į galvą ir išgirdo grasinimą užmušti. Iš balso jis atpažino S.ą. Pakilęs jis bėgo toliau, kol supratęs, kad niekas jo nesiveja, jis sustojo. Tuomet jis pamatė esantis basas, be striukės, jo rūbai krūtinės srityje buvo sudraskyti. Jis buvo labai susijaudinęs, iš burnos jam bėgo kraujas, jis juto skausmą galvos srityje, šone, jautė, kad kliba dantys, jam maudė visą viršutinę kūno dalį. Jis paskambino savo draugei, kad ši atvažiuotų iki stotelės ir jį paimtų. Po to jis nutarė grįžti pas L. į kiemą, nes jis buvo basas, be viršutinių rūbų, be to, jis nejautė ką nors blogo padaręs. Grįžęs į kiemą jis pamatė kieme stovinčius jaunuolius bei atvažiavusius policijos pareigūnus. Lauke jis pamatė gulintį L.. N. jam sakė taip pat buvęs užpultas minėtų agresyvių jaunuolių ir sumuštas. Vieną batą jis rado vienoje kiemo vietoje, kitą batą- kitoje kiemo vietoje. Į namo vidų užeiti jis negalėjo, nes durys buvo užrakintos, o L. negalėjo durų atrakinti. Apsiavęs batus jis liko vietoje, niekur nesišalino. Po to jį ir kitus jaunuolius pasodino į policijos tarnybinius automobilius ir atvežė į policijos komisariatą. Jis neįsidėmėjo, kokiu momentu jis pametė peilį (T. 1, b. l. 148-149).
Teisiamojo posėdžio metu G. D. parodė, kad ji pažįsta S. S. ir R. S.. Įvykio dieną ji buvo pas L. E. namuose kartu su draugais J. ir G.. Su G. B. ji susipažino nagrinėjamo įvykio dieną pas L. E. namuose. Name buvo ji, G. B., J. ir L. E.. Name yra keturi kambariai: virtuvė, svetainė, miegamasis ir dar vienas kambarys, jie buvo viduriniame kambaryje, sėdėjo, valgė, leido laiką. Nors alkoholinių gėrimų buvo, pastarųjų ji negėrė. Ji neatsimena, ar G., L. ir J.as gėrė. Vienu momentu kažkas J. paskambino. Vėliau kažkam pasibeldus į namo duris ji atidarė duris, pro kurias įėjo vienas vaikinas, vėliau kažkam dar kartą pasibeldus į namo duris pastarąsias atidarė L. E. ir į namus įbėgo dešimt- penkiolika žmonių, iš kurių ji pažinojo J. K., S. S., R. S., G. S., L. M.. L. norėjo, kad visa kompanija kuo greičiau išeitų, nes buvo nekviesta, G. B. taip pat bandė visus išvaryti iš L. namų. Tada minėtos kompanijos vaikinai pradėjo rėkti, kad G. B. jiems neaiškintų, ką daryti. Iš artimų draugų ji girdėjo apie ūmų S.o ir R.o būdą, taigi žinodama minėtų vaikinų būdą, kad jie gali G. sumušti, bandydama G. paslėpti ji G. išvedė į L. kambarį. Tada į kambarį įbėgo S., R. ir L.. Ar į kambarį įbėgo ir D., ji neatsimena. Ji nepastebėjo, ar minėti vaikinai turėjo ką nors rankose. G. paėmė metalinį žarsteklį ir pastarąjį laikė prieš save pilvo lygyje, užėjus minėtiems vaikinams pastaruosius norėjo žarstekliu pagąsdinti, bet vaikinai neišsigando, atėmė iš G. žarsteklį ir padėjo šį ant lyginimo lentos arba numetė. Ji neatsimena, kas iš G. paėmė žarsteklį. S.ui pamačius G. ji pasitraukė nuo G. ir S. priėjęs prie G. pradėjo ant G. šaukti bei trenkė kumščiu G. į žandikaulį. L. bandė G. ginti- įbėgusi į kambarį pradėjo visus traukti arba užstojo savo kūnu G.. Tada ji savo noru išėjo iš kambario. Vaikinams subėgus į tamsų kambarį ji išgirdo dūžtančios lempos garsus ir pamanė, kad kažkas trenkė G. lempa. Ji suprato, kad G. kambaryje muša, nes iš L. miegamojo kambario krito šviesos atspindys, o G. buvo su megztiniu, kuris atsispindėjo. Ji matė gulintį G., tačiau ji tiksliai neatsimena, ar G. gulėjo ant lovos, ar ant grindų, bet ji tikrai atsimena, kad G. gulėjo ir šį mušė. Ji suprato, kad G. muša, nes buvo garsas lyg lazda trenktų. Ji nematė, kas ir kur trenkė, nes ji buvo kitame kambaryje, be to, kambaryje buvo tamsu, nes buvo neįjungta šviesa. Taip pat ji nematė, kad D. D. atliktų kažkokius veiksmus. G. išbėgus iš kambario ji neatkreipė dėmesio, ar G. buvo sumuštas, ar ne, nes G. išbėgo labai greitai. Ji atsimena, kad G. dėvėjo mėlynus džinsus. G. išbėgo į lauką be batų ir be striukės, G. vijosi L. M., R. ir dar kažkas. Tuo metu šalia jos stovėjo J. K., kuri buvo nustebusi, negalėjo ištarti nei žodžio. G. S. sakė „nustokit“. Kas vyko lauke, ji nematė.
Ji pati konkrečiai matė, kaip R. G. lazda sudavė per nugarą, o S. kumščiu sudavė G. į veidą. Ką darė D. D., ji nematė. Tik vėliau ji iš L. sužinojo kitas įvykio detales, kurias L.i greičiausiai papasakojo G..
Iki nagrinėjamo įvykio su S. S. ir R. S. ji buvo pažįstama porą mėnesių, su D. D. pažįstama ji nebuvo. Po šio įvykio su S. S., R. S. ir G. B. ji nebendravo. Su L. ji bendrauja iki šiol.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 13 d. apklausos metu G. D. parodė, kad tikslios datos ji neatsimena, bet galėjo būti vasario 25 d., ji buvo L. E. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vėliau- apie 17.00 val. pas L. atvažiavo trys vaikinai- N., J. ir G. L. bute jie žiūrėjo televizorių, žaidė žaidimus. Apie 19.00 val. J.ui paskambino vaikinas, vardu E., kuris prašėsi pas L. atvažiuoti. J.as nesutiko ir davė telefoną G., kuris, pasitaręs su L., E. pasakė, kad šis gali atvažiuoti, bet vienas. Apie 19.30 val. atvažiavęs E. paskambino J.ui telefonu bei paprašė atrakinti duris. J.as atrakinęs duris įleido E. ir duris vėl užrakino. E. buvo vienas. Apie 19.35 val. į namo langus pradėjo kažkas belstis. L. nuėjo į virtuvę ir pažiūrėjusi pro langą pamatė buvusią geriausią draugę J., po ko atrakino duris, nes bijojo, kad lauke esanti kompanija neišdaužytų langų. L. suprato, kad už durų stovi S. S., R. S. bei L. M.. Ir ji, ir L. pažinojo šiuos vaikinus, todėl L. atrakino duris. Į butą įėjo apie 13- 15 žmonių- J. L., G. S., S. S., R. S., L. M., likusių ji nepažinojo. Visi šie asmenys stovėjo virtuvėje. L. prašė minėtą kompaniją išeiti iš namų, tačiau L. niekas neklausė, kompanija sakė, kad pabus, o kai ateis L. mama- išeis. Vėliau L. paprašė J.o, G. ir N. pagalbos. Į virtuvę iš svetainės pirmas nuėjo J.as ir pasakė visiems išeiti, nes šie negražiai elgiasi. Po J.o žodžių pastarąjį užpuolė S. S., kuris pradėjo šaukti, kad čia ne J.o namai, tegu šis neaiškina, ką jiems daryti. J.as sureagavo ramiai ir lygtai liko virtuvėje. Po J.o į virtuvę nuėjo N., tačiau niekam nieko nesakė. Ji svetainės kambaryje liko su G.mi, visi kiti buvo virtuvėje. G. atsistojo nuo sofos, nuėjo iki televizoriaus ir kompanijai, stovėjusiai virtuvėje, pasakė išeiti iš L. namų. Tuomet ant G. pradėjo šaukti G. S., kuri kvietė G. išeiti į lauką ir ten aiškintis. G. atsistojo tarpduryje tarp virtuvės ir svetainės, o G. liko prie televizoriaus bei pasakė G. S. niekur neisiąs, lygtai pasakė nenorintis problemų, nenorintis, kad visa atėjusi E. kompanija būtų L. bute. Po to G. nuėjo prie L. M., kuris buvo virtuvėje, ir lygtai kažką šiam pasakė. Tada L. M. kažką pasakė S.ui, o S. kažką pasakė R. S.. Ką šie kalbėjo tarpusavyje, ji negirdėjo, bet pagal emocijas ji suprato, kad kažką apie G.. Tuo metu R. S. iš virtuvės stalčiaus paėmęs virtuvinį peilį su medine rankena pasakė „kertam jį“. Kadangi R. tuo metu žiūrėjo į G., ji suprato, kad R. kalbėjo apie G.. Po to R. S. numetė peilį į kriauklę ir pasakė juokaujantis. Po to vaikinai, kurie tiksliai, ji nežino, G., tuo metu vis dar stovėjusiam prie televizoriaus, liepė eiti į lauką. Minėti vaikinai kalbėjo pakeltu tonu, šaukė ant G., kad šis išeitų į lauką. Vienu momentu S. įžengė į kambarį ir lygtai norėjo griebti G. ir pastarąjį ištempti į lauką, tačiau J. S. neleido to padaryti, įtempė S.ą atgal į virtuvę. Po to S. dar kartą paklausė G., ar šis išeis į lauką. G. tuo metu laikė rankose telefoną ir lygtai pasakė „gerai, išeisiu“. Visiems išėjus į lauką kambaryje liko tik ji ir G.. Pastarasis išėjo į virtuvę, o ji liko svetainėje. Į lauką su kita kompanija išėjo L., J.as ir N.. G. virtuvėje iš kriauklės paėmė peilį- tą patį, kurį rankose laikė R., su peiliu grįžo į svetainę ir jie nuėjo į L. kambarį. Paklaustas, kam paėmė peilį, G. atsakė, kad savigynai bei pagąsdinti. Jiems atėjus į L. kambarį G. iš kažkur paėmė žarsteklį savigynai. Po to G. jos paklausė, ką virtuvėje daro atėjusi kompanija. Ji pasakė G. eiti į kitą kambarį, esantį už L. kambario, tačiau G. stovėjo L. kambaryje ir niekur nėjo. Jai stovint prie durų tarp L. kambario ir svetainės priėjo S., kuris įkišo galvą į L. kambarį pažiūrėti, ar ten yra G.. Pamatęs kambaryje G., S.as patraukė ją nuo durų ir G. paklausė, kam šiam žarsteklis. Jai pasitraukus S. pradėjo pulti G.. Pribėgusi prie G. ji norėjo pastarąjį apginti. Atsistojusi prieš G. ji pamatė, kaip į L. butą atėjo L. M., J., G., Brigita, E., R. ir keletas kitų vaikinų, kurių ji nepažinojo. Jai stovint prie G. į miegamąjį įbėgo visi vaikinai. Ją kažkas pastūmė į šoną. Tada vaikinas, kurio ji nepažįsta, pradėjo šaukti, kad G. trenkė S.ui, šaukė „užmušam jį, mūsų žmogų puola“. Po to į kambarį atbėgo L., kuri nubėgo link G. ir bandė šį ginti. G. stovėjo prie lovos. Po to R. S. paėmė pagalį, gulėjusį ant krosnies, bei šiuo pagaliu smogė G.. Ji nematė, į kurią G. kūno vietą pataikė R.. Tada G. pradėjo pulti S. ir L. M. bei jai nepažįstami vaikinai. Kai ją miegamajame pastūmė nuo G., ji išėjo į L. kambarį, kur atsistojo prie lyginimo lentos. Iš savo stovėjimo pozicijos ji matė beveik visą miegamąjį, išskyrus kairįjį kampą. Prie spintos šalia G. buvo L.. Kadangi vaikinai užstojo jai vaizdą, ji nematė, ką L. ten darė. Vaikinai mušė G. rankomis ir kojomis, R. G. mušė pagaliu. Ji nežino, kas ir kiek smūgių sudavė. Ji matė, kad vienu momentu G. nustūmė nuo savęs L., kad šiai nekliūtų. Bėgdama iš mamos miegamojo L. griebė G. ir tempė šį paskui save, kaip ji suprato- išėjimo link. G. iš miegamojo išbėgo paskui L. žemai pasilenkęs. Ji nematė, kas buvo G. rankose. Bėgdamas G. L. kambaryje prie veidrodžio slystelėjo. Bėgimo poza priminė iš vietos startuojantį sportininką. Taip keturiomis G. bėgo per svetainę. Prie virtuvės G. pakilo ant dviejų kojų ir tuo metu jai dingo iš akių. G. išbėgus iš L. mamos miegamojo, paskui G. nubėgo S., L. M., R. S.. Pastarasis išbėgo su pagaliu, kuriuo daužė G.. Iš namų išėjo visi, išskyrus ją, J., N. ir L.. Po to pro langą į lauką iššoko J.as ir N.. Pirmas į lauką iššoko N.. Kiek jai yra žinoma, konflikto metu J.as buvo iškvietęs policijos pareigūnus. J.as kvietė policijos pareigūnus tuo metu, kai E. kompanija įėjo į butą ir nenorėjo išeiti. Ji nežino, kodėl policijos pareigūnai neatvažiavo. Kai G. bėgo į lauką, jo burna buvo kruvina, kairė akis buvo ištinusi, megztinis buvo suplėšytas. Po šio įvykio peilio ji nematė. E. kompanija tą vakarą buvo girta, sunkiai pastovėjo ant kojų. G. į lauką išbėgo apsirengęs megztiniu, džinsais bei kojinėmis. Iš jų kompanijos tą vakarą dar nukentėjo N., kuriam galėjo sulaužyti pirštą. Iš E. kompanijos tą vakarą agresyviausi buvo S. S. ir R. S. (T. 1, b. l. 137-139).
Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad ji pažįsta D., S., R., G. ir G.. Nagrinėjamo įvykio dieną prie prekybos centro „Mada“ susitiko ji, D., R., S., L. M., L. B., G., J., V., E.. Jie visi stovėjo, bendravo, fotografavosi, vaikinai gėrė alkoholinius gėrimus: alų gėrė L. B. ir kitas L., gal dar alų gėrė D., R., S. ir E., merginos negėrė. E. pasakė, kad jie gali važiuoti pas L., nes ten yra plotas. L. ji nepažinojo. Manydami, kad pas L. namuose jie pasėdės, pabendraus, pasilinksmins, jie visi nuvažiavo pas L.. Iš pradžių pas L. nuėjo vienas E., o jie laukė prie namų, vėliau L. įleido juos visus. Įėjus į minėtą namą yra virtuvė, kurioje buvo stalas, ant kurio buvo kažkokio maisto, vaisių, tada tiesiai kambarys, kuriame sėdėjo G., G., N. ir dar vienas vaikinas. Ji nematė, ką šie veikė- tiesiog sėdėjo. Pamačiusi paneles L. pasakė, kad panelių yra per daug, bet vis tiek įleido. Ji tiksliai neatsimena, bet L. sakė, kad žmonių yra per daug, kad visi išeitų. Tada G. pasakė R.ui nemalonius žodžius- „tu lochas, visą laiką buvai Senvagėj“, po kurių R. susinervino ir pasimetė. Ji bandė nuraminti R., pastarąjį apkabino norėdama paguosti. R. buvo susinervinęs, gal norėjo kažką pasakyti, bet nebandė nieko pulti. Ji nežino, ar kuris nors iš jos minėtos kompanijos kvietė G. muštis. G. J. paklausė „gal turi „ratų“, J. atsakė „nejuokauk“. Tuo pokalbis ir baigėsi. Tada ji, R., J., G., V., L. B. ir D. išėjo į lauką. Viduje liko S. ir galbūt E.. Po kažkiek laiko R. nusiramino ir grįžo į vidų. Iš pradžių ji pastovėjo lauke, bet vėliau ji grįžo į namo vidų pasižiūrėti, kas vyksta. Namo viduje buvo S., R., lauke liko D., J., V., L. B., G.. D. visą laiką stovėjo su V.. Jai užėjus į vidų, viduje buvo G., du pastarojo draugai, G., L., R., S. ir L.. Ji nematė, kas viduje tiksliai įvyko, nes nelabai suprato- lygtai kažkas kažką šnekėjo, ginčijosi. Ji negirdėjo nei muštynių garsų, nei šauksmų. Tada ji išėjo į lauką. Jai einant link lauko durų pro ją išbėgo G. žvėries žvilgsniu- visas pabalęs, akys išsiplėtusios. Išbėgęs G. nubėgo tiesiai, G. vijosi R.. Jai atrodo, kad G. daugiau niekas nesivijo. Tuo metu lauke prie durų su ja stovėjo D., V., J.. D. niekam iš paskos nebėgo. Ji neatsimena, ar bėgdamas R. turėjo ką nors rankose, taip pat ji neatsimena, ar kas nors ką nors šaukė. Ji nesuprato, kas vyksta. Lauke buvo tamsu, toje vietoje nebuvo apšviesta, atsidarius namo durims pasirodydavo šviesa. Atstumas nuo vietos lauke, kur jie visi stovėjo, iki įėjimo durų- apie 5 metrai. Nors pačiame kieme apšvietimo nebuvo, bet buvo galima įžiūrėti, kas vyksta kieme. Namo kieme šviesa buvo tik nuo namo langų šviesos. Jai stovint lauke kažkas pasakė, kad padūrė L., po ko ji tiesiog sustingo, nes nesuprato, kas vyksta. Kadangi jų kompanijoje buvo du Lukai, todėl ji galvojo, kurį iš Lukų padūrė. Nuėjusi link namo kitos pusės ji pamatė ant žemės sėdintį ir kraujuojantį L.. Pastarasis G.i pasakė, kad su juo viskas gerai, „sese, aš tave myliu“ ir viskas.
R. ji pažįsta apie trejus metus. R. yra normalus, kartais per daug viską ima į širdį, susinervina, pradeda keiktis, negražiai kalbėti. Apie R. ji nėra girdėjusi nieko blogo. Ji yra girdėjusi, kad anksčiau R. mušėsi, bet kad šis kažką padūrė, ji nėra girdėjusi. Po šio įvykio ji nustojo su visais bendrauti ir šia tema su niekuo nekalbėjo.
Teisiamojo posėdžio metu J. K.- L. parodė, kad ji pažįsta S., D., R., S., V., G., nagrinėjamo įvykio metu ji draugavo su S.u. G. iki nagrinėjamo įvykio ji nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio dieną ji, S., D., V., S., R., G., L. M., E. buvo prie prekybos centro „Mada“, kur gėrė alkoholinius gėrimus- kokius, ji neprisimena. S. ir G. alkoholio negėrė, o ji pati gėrė labai nedaug. E. visus pasikvietė į plotą pas L.. Pastarąją ji pažinojo. Jie visi nuvažiavo pas L. į namus. Ji nežino, kodėl jie važiavo pas L.- tiesiog E. pakvietė ir jie visi nuvažiavo. Iš pradžių į namą užėjo E., vėliau- visa jų kompanija. Ji neprisimena, kodėl iš pat pradžių visi nenuėjo į L. namus. L. buvo labai nepatenkinta, kad atėjo labai daug žmonių, prašė jų išeiti, tačiau niekas neišėjo. Alkoholinių gėrimų ji nematė. S. valgė L. makaronus. Peilį ji matė, bet neprisimena, ar šį kas nors buvo paėmęs. Vėliau G. priėjo prie jos ir paklausė, ar ji turi narkotikų. Ji nežino, kokių narkotikų G. jos prašė ir kodėl- tiesiog paklausė apie narkotikus. Ji galvojo, kad ji pasirodys savimi labai pasitikinti ir G. pasakė turinti pilnas kišenes narkotikų. Tada G. paėmė ją už striukės ir gerai pakratė. Ji G. atstūmė ir pasakė „ką tu čia darai“. Kaip G. prašė jos narkotikų, matė S. ir V.. Ji nežino, ar tai matė ir vaikinai, nors virtuvėje stovėjo S., R., L. M. ir D.. Kai G. atsistojo prieš ją, jo vyzdžiai buvo labai išsiplėtę, taigi jai atrodo, kad G. buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Po to, kai G. pakratė, visi stovėjo, kažką kalbėjo ir vėliau kilo konfliktas. Ji mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad pas L. atėjo per daug žmonių. Ji nepamena, kokie žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, taip pat ji nepamena, ką darė G.. Ji pati daugiausiai kalbėjosi su L., G. ir kita G.. Ji pamena, kad ji išėjo į lauką, paskui vėl grįžo į vidų, kažką su L. kalbėjosi. Tada į namus įbėgo L. M., S. ir R.. Ji neprisimena, ar kas nors ką nors laikė rankose.
Ji girdėjo kitame kambaryje bėgiojančius vaikinus. Ji nieko nematė, kadangi kambaryje, kuriame bėgiojo vaikinai, buvo labai tamsu. Kambaryje stovėjo didelė lova, vaikinai kažkaip bėgiojo per lovą- nieko nesimatė, tiesiog girdėjosi, lyg kažkas daužėsi, nukrito, triukšmas, tarsi kažkas bėgtų per lovą. Tamsiame kambaryje bėgiojo G., S.. Ji nepamena, kas dar bėgiojo tame kambaryje. D. su V. stovėjo lauke, šalia jos stovėjo L., G. ir kita G.. Po kurio laiko į lauką išbėgo G., L. ir S.. Ji abejoja, ar R. taip pat išbėgo į lauką. Ji neprisimena, kuris pirmas išbėgo į lauką. Ji neprisimena, ar kas nors ką nors šaukė. Vaikinams išbėgus į lauką ji liko kambaryje. Vėliau ji išėjo į lauką, L. M. buvo priėjęs prie savo sesers, po ko jis atsigulė ir viskas. Ji neprisimena, kaip apsirengęs G. išbėgo į lauką.
S. kartais parodo savo charakterį, bet šiaip jis yra geras vaikinas.
Teisiamojo posėdžio metu V. V. parodė, kad ji pažįsta R., D., S.. Iki nagrinėjamo įvykio nei G., nei L. ji nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio metu ji draugavo su D.. Nagrinėjamo įvykio dieną prie prekybos centro „Mada“ ji susitiko su draugais, tarp kurių buvo R., J., S., D., S.- kas dar buvo, ji neatsimena. D. ir S. gėrė alų, kas dar gėrė alkoholį, ji nepamena. Vaikinui, kurio vardo ji nežino, kažkas paskambino ir pakvietė juos visus į plotą, kur jie visi nuvažiavo. Atvykus į namą pirmas užėjo vaikinas, kuriam paskambino, vėliau užėjo kiti vaikinai, o dar vėliau- merginos. Jei ji neklysta, namo viduje buvo dvi panelės ir trys vaikinai. Į namą užėjus panelėms namo šeimininkė pradėjo konfliktuoti, sakydama, kad atėjo labai daug žmonių, tačiau visa kompanija vis tiek užėjo į namo virtuvę ir niekas nenorėjo išeiti, dėl ko prasidėjo konfliktas. Ji nepamena, ar kas nors ką nors kviestų į lauką muštis. Būdamas name S. valgė makaronus, kuriuos rado namuose. Ji nepamena, ar kas nors gėrė alkoholį- asmeniškai ji name nei valgė, nei gėrė. Kažkurį laiką ji buvo name. Būdama name ji matė, kaip prie J. priėjo G., kuris pradėjo J. kratyti klausdamas, ar ši turi narkotikų. Ji neatsimena, ką atsakė J.. Kažkuris vaikinas iš G. kompanijos- kuris konkrečiai, ji nežino, nes nepažįsta- užmynė ant S.o batų. S. pasakė „tuoj valysi batą“, po ko tas, kas užmynė ant bato, nuvalė S.ui batą. Po šio įvykio ji porą sekundžių pabuvo ir kartu su S. išėjo į lauką. Po 2-3 minučių atėjo D., kuris pasakė „viskas bus gerai, tvarkoje, nesijaudink“. D. visą laiką buvo šalia jos. Ji neatsimena, kas dar buvo su jais lauke. Būdama lauke ji girdėjo namuose kažką šaukiant, bet kas buvo šaukiama, nesigirdėjo. Po kokių 4 minučių ji pamatė be batų, be striukės, su peiliu rankose išbėgantį G., pastarasis nieko nešaukė, sužalojimų ant G. kūno nesimatė. Po kelių sekundžių G. iš paskos išėjo L. M.. Prie pastarojo priėjo jo sesuo, kuri paklausė, ar viskas gerai. L. atsakė, kad viskas gerai. Tada L. atsigulė prie kelio. G. iš paskos išbėgo S. su R.u. Ji neatsimena, ar S. su R.u rankose ką nors turėjo, ar jie ką nors šaukė. G. išbėgus D. buvo su ja ir G. iš paskos nebėgo. Išbėgęs iš namų G. bėgo link turgaus, ten buvo tvora. Ji nematė, kaip G. lipo per tvorą.
Kieme buvo lemputė, durys atidarytos, todėl matėsi, kas lauke vyksta.
D. yra puikus žmogus, jai su juo bendraujant viskas buvo gerai. Stresinėse situacijose D. tiesiog nusisuka ir išeina.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. birželio 7 d. apklausos metu V. V. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. ji su D. D., S. S., R. S., J. L., S., kurios pavardės ji nežino, G. S., L. M., L. B. bei E. buvo Viršuliškėse prie sūpynių. Vienu momentu E. pasakė, kad pas L. E. namuose vyksta vakarėlis, tačiau visų į vakarėlį nepriims. Jie nusprendė į vakarėlį važiuoti visi. Vakare, jau buvo tamsu, jie visi autobusu nuvažiavo iki L. namų. L. namai buvo uždaryti, todėl E. pasakė užeisiantis pirmas, o po to visus įleisiantis. E. nuėjo vienas, vėliau užėjo visi vaikinai, o vėliausiai užėjo panelės. Pamačiusi užeinančias paneles L. pradėjo šaukti, kad per daug žmonių, ir liepė neiti, tačiau visi vis tiek užėjo į virtuvę. L. pradėjo J. klausti, kodėl ši taip pasielgė, atsivedė tiek žmonių. J. pasakė, kad čia ne ji prisikvietė, o E.. L. namuose buvo G. bei dar trys vaikinai, kurių ji nepažįsta, šiuos ji matė pirmą kartą. Kažkas iš jos kompanijos paklausė, ar gaila, kad jie visi čia pabus. L. pasakė, kad negalima, per daug žmonių, todėl varė visus lauk. Stovėdamas virtuvėje S. nuo stalo paėmė greitai paruošiamų užpilamų makaronų pakuotę, kurią sausą grauždamas pasakė niekur iš šito buto neisiantis. Tada abi kompanijos pradėjo viena ant kitos šaukti. Kadangi bute prasidėjo apsižodžiavimas, visi vienas ant kito šaukė, ji pasiūlė S.i išeiti į lauką. Durys į lauką buvo atidarytos. J. L. liepė visiems išeiti, nes ši neva L. pažįsta ir bandys susitarti, jog visi galėtų likti. Iš buto visa kompanija išėjo, o J. liko kalbėti su L.. Išeidamas kažkuris iš jų kompanijos vaikinų iš L. namų pasiėmė du butelius alaus, buvusius pas L. namuose, nes jų kompanija alkoholio su savimi neturėjo. Po to J. atidarė duris ir S., R., D. bei L. M. įėjo į namus. Ji ir S. pasiliko lauke. Ji neatsimena, kur buvo L. B.. E. visą laiką buvo viduje, lauke jo nebuvo- E. net nebuvo išėjęs iš buto, kai visi išėjo. Daugiau lauke lyg tai niekas nestovėjo. Maždaug po dviejų minučių iš namo išėjo D., kuris buvo labai girtas. Priėjęs D. pasakė, kad viskas bus gerai. Paskui D. išbėgo G., kuris vilkėjo megztiniu, buvo be batų, išbėgo vien su kojinėmis. Ji nematė, kad G. būtų kruvinas. G. dešinėje rankoje buvo peilis. G. nubėgo tiesiai per kiemą, paskui G. nubėgo R. ir S.. Ji nematė, kas buvo R.o ir S.o rankose- pagalių ji lygtai nematė. Tą vakarą buvo labai tamsu, namo kiemas buvo neapšviestas, taigi ji nematė, kur minėti vaikinai nubėgo. Paskui laikydamasis už šono iš namo išėjo L. M.. Pastarojo sesuo G. S. paklausė L. M., ar viskas gerai. L. atsakė „taip“, paėjo kelis metrus ir atsigulė gatvėje prie medžio. Pastebėjusi, kad L. kažkas negerai, G. prie jo pribėgo. L. paėmė G. už rankos, pasakė „aš tave myliu, sese“ ir prarado sąmonę. Iš kažkur grįžę S. ir R. S. pribėgo prie L., bandė pastarąjį gaivinti. Ji nepamena, kas skambino medikams. Ji matė, kaip vienas vaikinas iš L. kompanijos išlipo pro langą ir kaip šį prie tvoros kažkas užpuolė. Ji nežino, kas užpuolė minėtą vaikiną. Ji matė, kaip minėtas vaikinas išsisuko ir nubėgo į kitą gatvės pusę. Namuose buvusių muštynių ji nematė. Ji su S. visą laiką stovėjo lauke (T. 1, b. l. 146).
Teisiamojo posėdžio metu L. E. parodė, kad ji pažįsta S.ą, R.ą ir G.. Su pastaruoju ji susipažino nagrinėjamo įvykio vakarą, jie yra geri draugai. Nagrinėjamo įvykio dieną ji grįžo namo su G. ir laukė G. bei trijų draugų. Šie atėjo, atsinešė alaus, valgio. Kažkas iš jos kompanijos gėrė alų, ji pati alaus negėrė. Po kažkurio laiko kažkas pasakė, kad ateis E.. Ji pasakė nenorinti, jog ateitų E., nes tuoj grįš mama. Po kažkurio laiko atėjo E.. Ji paprašė E. išeiti. Paskui atėjo daug žmonių- gal dešimt. Iš atėjusių merginų ji pažinojo J. ir G.- L. M. seserį. Pastarųjų ji prašė išeiti. S. pasakė, kad kai ateis jos mama, tada jie visi išeis. Ji bandė prisiskambinti mamai, bet nepavyko. Ji gynė savo namus, stovėjo priešais duris, galvojo, kad kompanija išeis. Ji paprašė savo draugų, kad šie paprašytų atėjusios kompanijos išeiti. Matyt, tai sukėlė konfliktinę situaciją. Ji buvo tarp virtuvės ir svetainės, kiti buvo virtuvėje, vyko apsižodžiavimas. Agresyviausi buvo R., S. ir L.- jie sakė, kad ji gaus. R. S. kalbėjo kažką grasinančio, mosikavo peiliu, juokavo, paskui padėjo peilį. Virtuvėje buvo žodinis konfliktas, nesmarkus susistumdymas. Paskui G. nuėjo į kitą kambarį- G. išsigandęs stovėjo tarp jos kambario ir miegamojo su žarstekliu rankoje. J. stovėjo prie durų. Visi lakstė po kambarius, virtuvę. Stovėdama prie durų ji girdėjo, kad kažkas šaukė G., kad jei šis neišeis į lauką, tai jį pakas. Ji prašė neatidarinėti durų, kad niekas neįeitų, kadangi ji norėjo apsaugoti G., nes šis buvo pagrindinis taikinys- ji norėjo apsaugoti visus, stengėsi slopinti konfliktus, norėjo, kad visi išeitų. Ji neatsimena, kas dar buvo tame kambaryje. Buvo užėjusi L. sesuo G. kažko paklausti. Jos draugai tuo metu turėjo būti virtuvėje.
Jai stovint priešais virtuvę ir svetainę atėjo S., kuris ją pastūmė ir pradėjo eiti link G.. Atėjo ir R.. R. ir S. rankose laikė apie 5 cm storio ir metro ilgio pagalius. G. stumtelėjo, kad ji negautų su pagaliu. S. ėjo link G. įžeidinėdamas. G. užlipo ant lovos, o ji išbėgo į kitą kambarį. Ten tarpas labai mažas, gali įeiti po vieną žmogų, taigi kitų žmonių ji negalėjo matyti. Miegamajame buvo tamsu, šviesa sklido iš jos kambario. Ji nematė, kas jai išbėgus dar įėjo į miegamąjį, taip pat ji nematė, kas ką mušė. Nors kambary buvo tamsu, tačiau viena kambario pusė buvo apšviesta. Išgirdusi, kad kažkas trenkė į lempą, nes lempa papuošta tabaluojančiais papuošalais, ji atsisuko ir pamatė, kaip S. ir R. pagaliais muša G..
Priešais miegamąjį yra jos kambarys, kurio durys ribojasi su miegamuoju. Kiti žmonės stovėjo jos kambaryje tarpduryje ir žiūrėjo. Ji matė, kad G. mušė du asmenys, o kiti žmonės buvo jos kambaryje tarpduryje. Ji nematė, ar kiti žmonės mušė G..
Gal po pusės minutės iš miegamojo išbėgo G., paskui G. išbėgo L., S.- ji neatsimena, ar šie rankose ką nors turėjo. G. liko su ja.
Jos regėjimas yra -2. Šio įvykio metu ji buvo be akinių.
Prieš šį įvykį ant G. kūno jokių sužalojimų ji nematė. Po šio įvykio G. buvo priėjęs prie lango, kurį prašė atidaryti. G. veidas buvo kruvinas, marškinėliai sudraskyti, dantys sudaužyti, G. buvo be batų.
Po šio įvykio namuose buvo išmėtytas valgis, išlaužtos durys, apgadinta lempa miegamajame, primėtyta pagalių. Namuose buvo kaladžių ir keli mediniai apie 5 cm storio pagaliai, kurie buvo atremti prie židinio. Ji nežino, ar ant krosnies buvo kažkas padėta. Po šio įvykio ji negalėjo išeiti į lauką, nes durys buvo sulaužytos. Taip pat ji negalėjo atidaryti durų. Kiemas buvo apšviestas nuo gatvės apšvietimo.
Teisiamojo posėdžio metu L. E. pateikus fotolenteles (T. 1, b. l. 53-59), L. E. parodė, kad pagaliai, kuriais buvo mušamas G., yra nufotografuoti nuotraukoje Nr. 8, o ne nuotraukoje Nr. 32. Ji policijos pareigūnams pasakė, kad yra malkų, tačiau pareigūnai pagaliais nesusidomėjo ir ji tuos pagalius išnešė.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 14 d. apklausos metu L. E. parodė, kad tikslios datos ji nepamena, bet buvo šeštadienis, ji, G., N., J.as ir G. važiavo į prekybos centrą „BIG“, kuriame kažkiek pabuvusi ji su G. grįžo namo. Apie 14.00 val. ji paskambino G., kuris liko su vaikinais minėtame prekybos centre, bei pasakė, kad šie gali atvažiuoti pas ją į svečius, nes jos mama išvažiuoja. G. sutiko ir atvažiavo kartu su J.u ir N.. Vaikinai atsivežė gal 4 butelius alaus. Kiek ji pamena, alų gėrė tik G. ir J.as, jie visi gulinėjo, žiūrėjo televizorių, žaidė kortomis. Vakare J., susirašęs su E., jai pasakė, kad E. nori atvažiuoti. Ji pasakė nelabai norinti, jog E. ateitų, nes prieš tai jai skambinusi mama pasakė jau besiruošianti važiuoti namo. Ji nežinojo, ar E. tikrai atvažiuos. Ji nežino, kas į namus įleido E.- pastarąjį ji pamatė, kai šis įėjo į virtuvę. Ji labai supyko. E. buvo pasimetęs, tačiau nieko nesakė, nekreipė į ją dėmesio, tik žiūrėjo į J.ą ir į G.. Kas buvo vėliau, ji sunkiai atsimena, kadangi labai išsigando ir susinervino dėl to, kas įvyko. Pamačiusi į namus einančią kažkokią kompaniją ji išsigando. Iš minėtos kompanijos ji pažinojo S.ą, R.ą, L. M., šio sesę G. bei J. L.. R. ir S. nėra artimi jos draugai, J. buvo jos vaikystės draugė. E. kompanijoje buvo dar maždaug 5-6 žmonės, kurių ji nepažinojo. Ji suprato, kad E. kompanija neblaivi. Ji pradėjo prašyti, kad visi atėję neprašyti svečiai išeitų iš namų. Keturi vaikinai buvo svetainėje, tačiau gali būti, kad tarp šių buvo J.as ir G.. Vaikinai atsisėdo ant sofos. Ji paprašė išeiti, todėl vaikinai išėjo atgal į virtuvę. Ji atsistojo tarpduryje tarp virtuvės ir svetainės ir nieko neleido į svetainę. J.as ir N. buvo virtuvėje, G. stovėjo jai už nugaros svetainėje. E. kompanija elgėsi neadekvačiai- neklausė nei jos, nei J.o, nei G., kažką agresyviai šaukė ant J.o ir N.. S., stovėdamas virtuvėje, mėtė maistą į G., sakė, kad užmuš. R., būdamas virtuvėje, iš virtuvinės spintelės ištraukė virtuvinį peilį medine rankena, kurį demonstratyviai parodė, o vėliau pasakė, jog juokauja. Kur R. padėjo peilį, ji nematė, bet kažkur ant virtuvės spintelės ar į kriauklę. Tolesnių įvykių ji neatsimena. Ji atsimena tik tai, kad S. puolė G., kadangi šis pradėjo varyti iš namų atėjusią kompaniją. Dar ji pamena, kad ji įtikino E. kompaniją, jog G. išeis į lauką. Į lauką išėjo visi, išskyrus J. L.. Namie buvo G., J.as ir G.. Durų užrakinti ji negalėjo, nes duris laikė J., neleidusi užrakinti durų. J. su ja stovėjo prieškambaryje, šaukė, keikėsi. Šalia J. už durų stovėjo dar maždaug penki žmonės. Ji tris kartus prašė G. išeiti į lauką, tačiau G. nesutiko, nes žinojo, kad lauke jį sumuš. G. iš jų kompanijos pasakė, kad iškviesti policijos pareigūnai. Vienu momentu J. atidarė duris į lauką ir iš lauko visi žmonės vėl suėjo atgal į patalpą. Tuo metu, kai G. buvo jai už nugaros, ji nematė, ką G. darė ir kur buvo. Po to ji matė G. stovintį mamos miegamajame ir rankose laikantį metalinį pagalį, kurį ji atėmė ir padėjo prie krosnies, kur buvo sudėtos malkos. Ji nepastebėjo, ar G. rankose dar kažkas buvo. Savo kambaryje ji matė krūvą žmonių, t. y. tą pačią E. kompaniją- matė R.o, S.o ir L. M. veidus. R. bei S. rankose laikė malkas, ji matė lyg beisbolo lazdą, tačiau ji tiksliai nežino, gal ji klysta. Stovėdama prie G. ji išgirdo, kaip S.as liepė jai pasitraukti. S. ėjo link jos, todėl ji pagalvojo, kad S. pagaliu muš ją. Tuomet ji pajautė, kaip G. ją pastūmė. Ji automatiškai pradėjo bėgti link savo kambario. Bėgdama ji pamatė ant lovos stovintį G.. Ji nematė, ar G. turėjo peilį. G. buvo apsuptas krūvos žmonių. Jai išbėgus, paskui išbėgo G., kuris prabėgęs pro ją išbėgo į lauką, o paskui G. išbėgo visa kompanija. G. į lauką išbėgo vilkėdamas marškinėliais ir kelnėmis, basas.
Po šio įvykio ji negalėjo atrakinti durų, nes kažkas šias daužė. Po to paskambinęs G. paprašė atiduoti batus, kurių ji bute nerado. Vėliau G. atėjęs prie virtuvės lango prašė jį įleisti į namą, sakydamas, kad jam labai bloga. Ji matė, kad G. burnoje pilna kraujo, sumušta akis. Ji paaiškino negalinti atidaryti durų, kadangi durys buvo užsitrenkusios. Ji negalėjo atidaryti lango, nes matė kieme žurnalistus, paaiškino, kad jeigu atidarys, žurnalistai matys, kas yra namie. Ji pasakė negalinti bendrauti, nes ji buvo šoko būsenoje. Po to visus išvežė į policijos komisariatą. Ji nematė, kurioje vietoje buvo nudurtas L. M.- dar būdamas pas ją namie L. M. buvo gyvas ir iš namų išbėgo pats. Ji mano, kad G. gelbėjo ją, galvojo, kad jei vaikinai pradės ją mušti, tai užmuš.
Ji negali tiksliai atsakyti, ar šio įvykio metu R. ar S. miegamajame trenkė pagaliu į lempą- lempa nesudaužyta. Kažkas įvykio vakarą apspardė duris, sulaužė durų spyną. Įvykio vakarą iš E. kompanijos agresyviausi buvo S., R. ir L. M.. Ji nematė, ar G. sudavė kam nors. Policijos pareigūnų ji nekvietė, nes bijojo, kad ją sumuš (T. 1, b. l. 140-142).
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. birželio 22 d. apklausos metu L. E. parodė, kad 2017 m. vasario 26 d. ji buvo su savo draugais G. B., N., J. ir G.. Pastarieji vakare atvažiavo pas ją į namus, kur jie bendravo, valgė. Ji turėjo alaus, tačiau ji pati negėrė. Niekas iš minėtų asmenų nebuvo girtas. Ji matė, kad J. su kažkuo kalbėjosi telefonu, tačiau ji negirdėjo, kas jam skambino ir koks pokalbis vyko. Po pokalbio J.as paklausė, ar kažkas gali pas ją ateiti. Ji suprato, kad J.as kalba apie vieną žmogų, bet pasakė, kad niekas negali ateiti. Pakankamai greitai į jos namus atėjo nepažįstamas jaunuolis. Jos manymu, jaunuolis užėjo pats, nes ji neprisimena, kad ji būtų jį įleidusi. Namo durys buvo neužrakintos. Paklaustas, kas toks ir kodėl atėjo, jaunuolis nieko neatsakė. Po to minėtas jaunuolis lygtai išėjo ir į jos namus užėjo daugiau žmonių: 3- 4 merginos ir 8- 10 vaikinų. Dalį atėjusių jaunuolių ji pažinojo- J., R., S., bet buvo ir tokių, kurių ji nepažinojo. Atėję jaunuoliai buvo girti, ėmė elgtis labai laisvai. Ji paprašė atėjusių išeiti, tačiau ji girdėjo, kaip R. sakė, kad niekas jam nenurodinės, ką jis turi daryti. Kiti jos kompanijos draugai taip pat prašė atėjusių jaunuolių išeiti, tačiau niekas į šį prašymą nereagavo ir niekur nėjo. S. sakė, kad jei ji nekvies savo mamos (tuo metu mamos nebuvo namie), jie liks visai nakčiai. Ji bandė skambinti mamai, bet ši neatsiliepė. G. ėjo beveik prie kiekvieno jaunuolio ir prašė išeiti. Name vyko judėjimas: kažkas ėjo į lauką, po to vėl grįžo. Ji visą laiką buvo šalia G.. Visų tos dienos įvykių ji tiksliai neprisimena, nes praėjo nemažai laiko ir ji patyrė stresą. Ji prisimena, kaip vienu momentu visi atsidūrė viename iš kambarių, į jos ir G. pusę ėjo agresyviai nusiteikę S., R. ir dar keli jaunuoliai (kas tiksliai, ji neprisimena), kurie rankose turėjo medinius pagalius- malkas (jos namai yra šildomi malkomis, todėl name yra medinių malkų). G. vienoje rankoje turėjo metalinį žarsteklį, kurį ji atėmė, kad jis nieko nesužalotų. Kitoje rankoje G. taip pat kažką turėjo, tačiau ji neįsidėmėjo, ką. Ji prisimena, kad ji sustojo priešais G. ir atsidūrė tarp G. ir jaunuolių su pagaliais. Ji vis prašė nurimti ir išeiti. Tada lygtai S. pasakė, kad niekas neaiškins, ką jis turi daryti. Po to G. nustūmė ją į šalį ir jaunuoliai su malkomis puolė G., pradėjo jį mušti pagaliais, rankomis bei kojomis. Į kurias G. kūno vietas pataikė jaunuoliai, ji negali pasakyti, bet tikrai pataikė. Ji pamena, kaip G. šoko ant lovos, jaunuoliai taip pat. Ji nubėgo nuo šių. Ji matė, kaip G. bėgo iš kambario. Ji neįsidėmėjo, kaip G. ištrūko. Ji neįsidėmėjo, kokios būklės buvo G. buvo ir kaip šis atrodė. Ji pamena, kad bėgdami G. iš paskos užpuolikai išbėgo iš namų. Ji liko namie. Ji prisimena, kad pro langą ji matė kieme ant žemės gulintį asmenį, tačiau ji nematė, kas ten buvo, nes lauke jau buvo tamsu. Ji pagalvojo, kad tai G., ir dar labiau išsigando, bet kažkas pasakė, kad tai L. M.. Ji prisimena, kaip į kiemą atvyko medikai, policijos pareigūnai. Būdama bute ji bandė tvarkytis, nes buvo didelė netvarka. Vienu momentu jai paskambino G. ir paklausė, kur yra jo batai. Ji ieškojo batų, bet jų niekur nerado. Ji matė lauke stovintį G., pastarojo veidas buvo kruvinas, ploni marškinėliai buvo suplėšyti, ant marškinėlių buvo kraujo dėmės. Tą vakarą policijos pareigūnai išvežė visus jaunuolius, buvusius namo kieme. Policininkai ėjo ir į jos namus, apžiūrėjo kambarius, bet ten buvo netvarka, jokių kraujo pėdsakų niekur nesimatė (T. 2, b. l. 162-163).
Teisiamojo posėdžio metu E. A. parodė, kad jis pažįsta R.ą, D., S.ą ir G.. Jis ir jo klasiokai naktį prieš nagrinėjamą įvykį sodyboje šventė šimtadienį. Po to jis norėjo toliau švęsti. Kartu su klasioku L. M. jis nuvažiavo iki Viršuliškių mikrorajone esančio prekybos centro „Mada“, kur susitiko su S. ir R.. Su pastaraisiais buvo daugiau žmonių. Jam atrodo, kad jie gėrė degtinę. Jis neprisimena, ar visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jam paskambino J.as, kuris pasakė esantis pas L. svečiuose ir pakvietė jį į svečius. Jis L. nepažinojo. Tada jis pasakė, kad pas L. yra jo draugai ir jis pas ją važiuos. Tada viena panelė pasakė, kad L. yra geriausia jos draugė ir jie visi gali važiuoti pas L.. Visa kompanija atvažiavo pas L.. Jis neprisimena, ar jie visi iš karto užėjo į namą. Jis užėjo į kambarį, pasisveikino su J.u, N., kuriuos jis pažinojo dar prieš šį įvykį, ir pradėjo su šiais bendrauti. Priėjęs prie jo kompanijos G. pradėjo sakyti, kad jo kompanija yra nelaukti svečiai, ir gražiai paprašė išeiti, tačiau jų kompanija neišėjo. Jis nematė, kad kas nors konfliktuotų su G.. Paskui lygtai virtuvėje kažkas (kas konkrečiai, jis nematė, jis girdėjo tik garsus, riksmus) pradėjo stumdytis, po to lygtai nubėgo į miegamąjį. Jis pats buvo svetainėje- jam atrodo, kad jis visą laiką buvo tik virtuvėje ir svetainėje. Kas vyko toliau, jis neatsimena, nes buvo neblaivus, kadangi prieš tai parą šventė su klasiokais. Jam įsiminė, kad G. beveik nuogas išbėgo į lauką. Kažkam pradėjus šaukti, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, visi išbėgo iš namo. Jis atsimena, kaip jis, J.as ir N. iššoko pro langą. Jis neatsimena, kodėl jie nėjo pro duris, kodėl jie išsigando ir bėgo iš namo- tiesiog visi išbėgo iš namo ir jis, pamanęs, kad kažkas atsitiko, iššoko pro langą. Jis bėgo į stotelę. Kažkam paskambinus ir pasakius, kad L. padurtas, jis grįžo atgal. Paskui policijos komisariate jis matė G. B., pastarajam skersai nugaros buvo mėlyna juosta, veidas sumuštas. Policijos komisariate G. B. jautėsi sunkiai.
Namuose apšvietimas buvo normalus. Jis nematė, kad kas nors muštų G., jis pats G. nemušė. Po šio įvykio jis bendravo tik su J.u.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. vasario 26 d. apklausos metu E. A. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. su L. M., L. B., R. S., S. bei D., kurių pavardžių jis nežino, bei keturiomis panelėmis, kurių vardų jis nežino- tai buvo R., D., S. bei L. B. panelė, t. y. L. M. sesuo, jis buvo prekybos centre „Mada“. Apie 17.00 val. jis paskambino J.ui, kuris pasakė esantis su G., N. ir G. pas L. namuose. G. ir N. pasakė, kad jis gali pas L. atvažiuoti. Visa jų kompanija autobusu nuvažiavo iki L. namų. Iš pradžių į namus jis užėjo vienas, nes jį pakvietė vieną, o visa jo kompanija atvažiavo nekviesta. Pasėdėjęs apie 10 minučių jis išėjo į lauką. Kompanijai, buvusiai L. namuose, jis nepasakė atsivedęs savo kompaniją. Lauke buvusiai kompanijai jis pasakė, kad bute yra trys vaikinai ir dvi panelės, žmonių nedaug, todėl jie visi gali užeiti. Visa kompanija nuėjo pirmiau, o jis- šiems iš paskos. L. iš karto visus pradėjo varyti lauk, prašė išeiti, sakydama, kad greit namo grįš mama. Tuo metu visi žmonės stovėjo virtuvėje. L. atėjusius nuolat varė lauk. Kažkas pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus. Po to iš buto visi išėjo, o bute liko jis, L., G., S. ir L.. Jis atvažiavo pas L. labai girtas, nes per naktį ir dieną gėrė degtinę, buvo po šimtadienio. Konflikto name jis nematė, gal tuo metu jis buvo nuėjęs į tualetą. Išėjęs iš tualeto jis bute pamatė tik tuos asmenis, kuriuos paminėjo. Durys buvo užtrenktos. Jis iš buto lipo per langą, nes sulūžo rankena. Išlipęs į lauką jis pamatė ant žemės gulintį L. M., visi aplinkui šaukė, kad šis sužeistas. Jis nežino, kas ir kaip sužeidė L.. Ant žemės buvo kraujas. Jis draugų paklausė, ar kas nors iškvietė medikus, jam atsakė „taip“. Po to jis, S. ir L. B. bei šių panelės pradėjo bėgti iš įvykio vietos ir nuėjo į stotelę. Po to kažkas paskambino S.ui ir pasakė, kad L. M. nebegyvas. Jis nežino, kas skambino S.ui. Paneles jis išsiuntė namo, o pats su S.u grįžo atgal į vietą, kurioje paliko sužeistą L. M.. Tuo metu prie namo jau buvo medikai ir policijos pareigūnai. Kad kažkas kažką sakytų, kas ką nudūrė, jis negirdėjo, jam nuolat buvo labai bloga, nes nuo išgerto alkoholio jį labai pykino (T. 1, b. l. 117).
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. birželio 14 d. apklausos metu E. A. parodė, kad 2017 m. žiemos pabaigoje, tikslios datos jis neprisimena, dienos metu jis su draugu L. M. ir pažįstamais S.u, D., R.u, L. bei merginomis susitiko mieste. Būdami netoli prekybos centro „Mada“ jie bendravo, gėrė alkoholį. Jis gana greitai apsvaigo, nes dieną prieš tai jis dalyvavo kitoje šventėje, kurioje gėrė alkoholį. Kadangi jis buvo neblaivus, todėl visų tos dienos ir to vakaro įvykio aplinkybių jis tiksliai neprisimena. Jis prisimena, kad būnant netoli prekybos centro „Mada“ jam paskambino J. J., kuriam jis pasakė esantis su draugais prie prekybos centro „Mada“. J. pasakė esantis pas L. ir pakvietė jį atvykti. Jis neprisimena, ar jis klausė, ar draugai gali atvykti kartu. Jis neprisimena, kad telefonu jis kalbėjo su G. B.. Jis prisimena, kad po pokalbio draugams jis pasakė, jog jis yra kviečiamas pas L., kur yra J.. Kartu buvusi viena iš panelių pasakė L. gerai pažįstanti ir kad L. tikrai neprieštarautų, kad į svečius atvyktų ir kiti. Minėta panelė galėjo sakyti pasikalbėsianti su L.. Jie visi kartu nuvyko pas L., gyvenančią netoli Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžos privačiame name. Jis prisimena, kad iš pradžių į namus jį įleido L. ir jis pasakė esantis su kompanija, kurioje yra pažįstamų. Pas L. buvo G. B., N., J. ir G.. L. galėjo eiti kalbėtis su jo kompanijos merginomis, nors jis tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus. Jis prisimena, kaip netrukus į L. namus užėjo visa likusi jo kompanija. Gana greitai G. pradėjo prašyti visų išeiti. Jis neprisimena, kas ir ką G. atsakinėjo. Jis prisimena, kaip vienu momentu G. iš virtuvės per vieną kambarį nubėgo į kitą kambarį, G. iš paskos bėgo jaunuoliai iš jo kompanijos. Jis neatsimena ir nežino, kas tiksliai ir kodėl bėgo G. iš paskos. Jis pats niekur nebėgo, liko tame pačiame kambaryje. Jis nežino, kas vyko tame kambaryje, nes nežiūrėjo. Netrukus iš kambario išbėgęs G. nubėgo į lauką, G. iš paskos bėgo jaunuoliai iš jo kompanijos. Jis prisimena, kad į lauką išbėgo N. ir J.as, taip pat ir jis dėl smalsumo išbėgo į lauką, kur netoli namo ant žemės pamatė gulintį L., kiti jo kompanijos jaunuoliai stovėjo šalia, G. niekur nebuvo. Jis neprisimena, kas iškvietė pagalbą, bet pakankamai greitai atvažiavo policijos pareigūnai, medikai, kurie gaivino L., nes šis buvo sužalotas. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, iš kažkur atėjo ir G., kuris buvo be batų, be striukės, marškinėliai krūtinės srityje buvo suplėšyti, apatinė veido dalis patinusi. Medikams nustačius, kad L. mirė, visus jaunuolius, tame tarpe jį patį ir G., išvežė į policijos komisariatą. Būdamas policijos komisariate jis matė, kaip vienu momentu G. kalbėdamasis su policijos pareigūne nusivilko marškinėlius ir ant G. nugaros jis pamatė kelias raudonas juostas kaip nuo smūgio lazda. Po to jį ir jo draugus paleido namo. Vėliau apie šį įvykį jis kalbėjosi tik su N. ir J., tačiau šie daug ko nematė, nes taip pat buvo išgėrę alkoholio. Taip pat jis kalbėjosi ir su G.mi, kuris sakė, kad šį mušė keli jaunuoliai (T. 2, b. l. 157-158).
Teisiamojo posėdžio metu N. S. parodė, kad jis pažįsta G., E., iš matymo R. ir S.. Nagrinėjamo įvykio dieną jis, G., J., G. ir L. pas pastarąją namuose. G., L., G. ir J. gėrė alų, o jis pats negėrė. J.as susiskambino su E.. Po kurio laiko atvažiavo E. su didele kompanija- R., S., D. ir pastarųjų panelės, kurių vardų jis nežino. Jis nežino, kaip minėta kompanija buvo pakviesta ir nežino, kieno tai buvo draugai. Atėjus didelei kompanijai L. ir G. norėjo minėtą kompaniją išvaryti, tada jaunuoliai iš atvykusios kompanijos pradėjo ant G. rėkauti ir kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad G. norėjo jaunuolius išvaryti, tačiau pastarieji nenorėjo išeiti. G. nubėgo į kitą kambarį, paskui G. nubėgo S., R., L., D.- dėl D. jis abejoja, bet dėl R.o, S.o ir L. neabejoja. Jis nepamena, ar bėgdamas į kitą kambarį G. buvo pasiėmęs peilį. Kitame kambaryje prasidėjo muštynės. Jis nematė, kas mušėsi, nes jis buvo viename kambaryje, o mušėsi kitame kambaryje. Iš kito kambario sklido garsai „ai, ai“- turbūt G. sakė „ai, ai“. Nuo šio įvykio praėjo dveji metai, taigi jis nepamena tikslių įvykio aplinkybių. Nors jis yra senas G. pažįstamas, tačiau į muštynes jis nesikišo. Jis nematė, kaip ir kas užpuolė G.. Vėliau G. išbėgo iš kambario, G. megztinis buvo suplyšęs, bėgo kraujas iš burnos, G. bėgo be batų. G. iš paskos išbėgo turbūt L., R., S. ir D.- jis sako „turbūt“, nes jis blankiai viską prisimena. Jis nepamena, ar bėgdami šie kažką sakė ir ar rankose ką nors turėjo. Kai vyko pačios muštynės, jis buvo arba virtuvėje, arba kambaryje, su juo buvo J.as, E.. Muštynių metu jis šnekėjosi su J. ir E. ir nei vienas iš jų į muštynes nesikišo. Po muštynių jis norėjo išeiti iš namų, tačiau durys buvo užsitrenkusios, durų rankena nulūžusi, taigi jis išbėgo pro langą. Jis pamatė gulintį ir kraujuojantį L.. Jis bandė pasprukti iš namo ir gavo dar vieną smūgį į veidą iš R.o ar iš S.o. Tada jis pabėgo, sankryžoje jis sutiko G.. Pamatę policijos pareigūnus jie grįžo į įvyko vietą.
Kambaryje, kuriame jis buvo, degė šviesa, o ar degė šviesa kitame kambaryje, jis nepamena. Jis nematė, kas ir kaip mušė G.. Jis peilio nematė, bet žino, kad kažkas turėjo peilį, nes buvo nudurtas žmogus. Apie narkotikus kalbų nebuvo. Jis tiksliai nepamena, kur- virtuvėje ar lauke jis buvo, kai pamatė, kad išbėga G.- galėjo būti, kad tuo metu jis buvo lauke. Į kiemą šviesa sklido iš namo.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 7 d. apklausos metu N. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis, G., J., L. ir G. buvo prie prekybos centro „BIG“. Panelės išvažiavo namo, o jis su vaikinais liko prekybos centre. Vėliau L. parašė G. žinutę, kad jis su vaikinais gali atvažiuoti į jos namus. Jis su vaikinais nuvažiavo pas L.. Kelias valandas jie sėdėjo pas L. name. Po kelių valandų J. ar G. susiskambino su E. ir susitarė, kad E. atvažiuos. Jie pamanė, kad E. atvažiuos vienas. Maždaug po valandos atvažiavo E. su 10 žmonių kompanija: keturios panelės- G., S., J., kitos jis nepažinojo, bei 5-6 vaikinai- R., S., L., D. ir dar vieno jis nepažįsta. Visus minėtus asmenis jis pažįsta iš matymo. L. pasakė, kad žmonių yra per daug ir kad reikia šiuos visus išvaryti. Tuo metu jie visi buvo virtuvėje ir svetainėje. E. kompanija stovėjo virtuvėje. G. priėjęs paprašė išeiti, nes žmonių buvo per daug, tačiau E. kompanija išeiti nenorėjo, buvo nepatenkinti, kad G. juos varo lauk ir dėl to prasidėjo konfliktas. Labiausiai su G. konfliktavo R., tačiau aršiai buvo nusiteikę tiek L., tiek S.. Minėti vaikinai barėsi, kvietė G. į lauką muštis. G. pasakė į lauką neisiantis ir nesimušiantis. R., L. ir S. bandė G. pulti, tačiau to padaryti neleido G. ir J.. L. pasakė G. eiti į miegamąjį, kad šis būtų toliau nuo E. kompanijos. Visi tuo metu stovėjo virtuvėje. G. eidamas į miegamąjį pakeliui pasiėmė kažkokį metalinį pagalį, greičiausiai iš L. kambario nuo krosnies. R., L. bei S. laikomi merginų keikdamiesi kvietė G. sugrįžti. Po to L., R., S. pastumdami nuo savęs paneles ištrūko ir nubėgo paskui G.. Jis išsigando, todėl kartu su J.u, E., D. bei merginomis iš E. kompanijos išbėgo į lauką. Lauke buvo vaikinas ir mergina, kurių vardų jis nežino. Bute liko G., kuris nubėgo slėptis, bei R., S., L., kurie nubėgo G. iš paskos. G. bei L. buvo virtuvėje. Bute G. su minėtais žmonėmis buvo apie minutę. Po to jis pamatė, kaip iš buto išbėgo G.- pastarojo veidas buvo kruvinas, megztinis suplėšytas nebuvo. G. rankose jis nieko nematė, nes lauke buvo tamsu, kiemas neapšviestas. G. iš namų išbėgo be batų ir striukės bei nubėgo į tamsą. Paskui G. išbėgo L., tuomet R. ir paskutinis S.. Jis negali pasakyti, ar šie turėjo ką nors rankose. Po to L. liepė jam, J.ui bei E. greičiau grįžti namo. G. buvo bute. Jie penkiese užsirakino bute. Per mažą langelį jis matė J., kuri rėkė stovėdama šalia durų bei laužė rankeną. L. ir G. pradėjo šaukti, kad jis su J.u ir E. bėgtų iš buto, nes tuoj atvažiuos policijos pareigūnai. Kadangi durys užsikirto, G. su L. atidarė svetainės langą, pro kurį jis iššoko pirmas. Būdamas lauke jis pamatė ant žemės gulintį L., šalia kurio stovėjo R. ir S.. Jis matė nubėgančią verkiančią L. seserį G., J., S. bei nepažįstamą panelę. Jam iššokus pro langą kažkas sušuko, kad jis yra G. draugas, ir puolė jį daužyti. Jam nukritus ant žemės jį spardė kojomis. Atsikėlęs jis nubėgo link parduotuvės „Maxima“. Stotelėje jis laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai, kadangi jis bijojo grįžti atgal. Pamatęs, kad atvažiavo policijos pareigūnai, jis grįžo prie L. namų, kur pamatė stovintį G., J., D., R., vaikiną, kurio vardo jis nežino, S., E.. Merginų, kurios buvo iš kitos kompanijos, nebuvo, kaip jis suprato, šios pabėgo. G. megztinis buvo suplėšytas. G. ir L. buvo bute. Policijos pareigūnai juos visus išvežė į policijos komisariatą. Jis mano, kad E. draugai puolė G., nes šis norėjo jaunuolius išvaryti. Jis nematė, kas atsitiko L.- pastarąjį jis pamatė jau gulintį ant takelio. Grįžęs prie L. namo jis pamatė, kad L. baltas, taigi jis suprato, kad L. mirė. Be to, visi aplinkui isteriškai šaukė, kad mirė draugas. G. E. kompanijos pats nepuolė- G. užpuolė R., S. ir L.. Kai paskui G. nubėgo minėti jaunuoliai, kiek jis pamena, D. buvo virtuvėje. Jis nepamena, kad D. būtų nubėgęs paskui G. į miegamąjį. Jis nematė, kada ir iš kur G. paėmė peilį. Nuo momento, kada G. nubėgo į miegamąjį, o paskui šį- jo minėti trys asmenys, iki momento, kada G. išbėgo iš namo, praėjo maždaug 1-2 minutės. E. kompanija buvo neblaivi, nuo šių sklido alkoholio kvapas. Į namą E. kompanija užėjo pro nerakintas duris (T. 1, b. l. 114-115).
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. kovo 6 d. apklausos metu N. S. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d., kai jis iššoko pro langą, jo niekas nesivijo, nes jis iššoko pats pirmas. Lauke tuo metu buvo S. S. ir R. S.. S. jį pastūmė, dėl to jis nugriuvo prie tvoros ant žemės. Griūdamas jis užsigavo pirštą. Gulėdamas ant žemės jis pajuto smūgį ranka į galvą. Jis nematė, kas smūgiavo, bet smūgis nebuvo skausmingas. Dėl piršto sužalojimo jis kreipėsi tik į vieną gydymo įstaigą- Santariškių vaikų ligoninę, nes manė, kad pirštas yra lūžęs, kadangi labai skaudėjo. Dėl šio įvykio jis niekam pretenzijų neturi (T. 2, b. l. 143-144).
Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad jis pažįsta G., E., N.. Kaltinamųjų nagrinėjamo įvykio metu jis nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio dieną jis pas draugę susitiko su G. ir Nojum, sėdėjo ramiai mažoje kompanijoje. Jis paskambino E., kuris gėrė su kažkokia kompanija. Jis E. pasakė, kad šis vienas gali ateiti. Vėliau E. atėjo vienas, o dar vėliau į namus užėjo didelė kompanija, iš kurių jis pažinojo tik D., nes šis buvo iš jo mokyklos. Jis neatsimena, kaip minėta kompanija užėjo į namus. Kilo konfliktas, nes jo kompanija nenorėjo, kad atvykusi kompanija būtų namie, tačiau atvykę jaunuoliai nenorėjo niekur eiti. Buvo sakoma, kad greit atvažiuos L. mama. Atvykusi kompanija rėkė, kalbėjo, gėrė ir jų, ir savo alų. R. iš virtuvės paėmė peilį, kuriuo maskatavo. Jis neatsimena, ar maskatuodamas peiliu R. ką nors kalbėjo.
Jis atsimena momentą, kai jis su E. buvo priešpaskutiniame kambaryje, tame pačiame kambaryje stovėjo G., o prieš pastarąjį stovėjo R. S., D., trečias asmuo, kurio jis nepažįsta, ir dar kažkas buvo. Dėl D. jis nėra įsitikinęs. Minėti asmenys stovėjo ir kalbėjo. G. turėjo metalinę lazdą, R. turėjo medinę apie 1,5 metro ilgio ploną lazdą, kuri prieš tai gulėjo ant krosnies. Lazdą turėjo vienintelis R. S., kiti lazdų neturėjo. Jis neatsimena, ar D. rankose ką nors turėjo. Paskui į kambarį įbėgo trys ar keturi žmonės ir pradėjo muštis. R. lazda trenkė G. iš viršaus. Jis laikė R. už rankų, kad šis apsiramintų, nemuštų. Jis nematė, ką tuo metu darė N.. Jis neatsimena, ar dar kas nors bandė ginti G.. Tada G. įbėgo į paskutinį kambarį, paskui G. į paskutinį kambarį įbėgo ir L., R. ir S.. D. kaip ir jis buvo priešpaskutiniame kambaryje- jis neatsimena, ar D. užėjo į paskutinį kambarį. Paskutiniame kambaryje buvo tamsu, o priešpaskutiniame kambaryje, kuriame jis buvo, degė šviesa. Jis matė, kaip S. paskutiniame kambaryje sudavė G. vieną kartą kumščiu į veidą- tai matė ir L., E., N.. Jis įsivaizduoja, kad G. mušė visi, nes jis matė G. po šio įvykio sumuštą. Šiaip jis jokių mušimo garsų negirdėjo. Paskui iš kambario išbėgo G., paskui pastarąjį išbėgo S., R., jam atrodo, kad jis ir L. matė. Jis neatsimena, ar vaikinai bėgdami kažką sakė, ar rankose kažką turėjo. Jis matė, kad G. veidas buvo sumuštas, apdraskytas, marškinėliai suplyšę, nugara apdraskyta. Tą pačią dieną po šio įvykio G. jam rodė mėlynes, G. veidas buvo kruvinas, ant kūno kraujo nebuvo, tik apdraskymai.
Kieme apšvietimo nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. vasario 26 d. apklausos metu J. J. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 15.00 val. jis, G., kurio pavardės jis nežino, N. S. atvažiavo į svečius pas L., gyvenančią mediniame name, esančiame Žalgirio gatvėje, Vilniuje. Jiems atvažiavus L. bute jau buvo G.. Jis sėdėjo su G. ir gėrė alų. Kažkuriuo metu jam paskambino E.- pastarasis skambino kelis kartus, su E. kalbėjo tai jis, tai G.. Jis pakvietė E. užeiti į svečius. Jis nežino, kelintą valandą, E. atėjo vienas, pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po 10-15 minučių gulėdamas su G. lovoje jis pamatė, kaip į kambarį užėjo 4-5 merginos bei kokie 7 vaikinai. Jis nematė, kaip užėjo minėti jaunuoliai. Iš atėjusios kompanijos jis pažinojo D. bei R. S.. Po to prasidėjo konfliktas, kadangi G. pradėjo varyti visą kompaniją iš buto. Atėję asmenys buvo girti, agresyviai nusiteikę, iš buto eiti nenorėjo. Vienu momentu kompanija vis tik išėjo iš buto, bute liko jis, G., N., L., G., ir, jam atrodo, dar dvi merginos iš kitos kompanijos. Po kelių minučių vaikinai grįžo atgal. Du vaikinai, vienas jų R. S., pradėjo mušti G., tačiau pirmą smūgį sudavė ne R., o kitas vaikinas. Iš pradžių G. sudavė kumščiu į veidą. Po to R. S. nuo krosnies paėmė medinį maždaug metro ilgio pagalį. G. tuomet pabėgo į kambarį, rankose turėdamas metalinį strypą. Paskui G. nubėgo visa kompanija. Jis matė, kaip R. S. užsimojęs pagaliu pataikė gal į lempą, nes jis išgirdo smūgio į lempą garsą. Jis pasitraukė į virtuvę. Jis matė, kaip G. bėga iš buto, o paskui šį- visa kompanija. Jis negali pasakyti, kiek asmenų bėgo. G. iš buto išbėgo tik su kojinėmis, vilkėdamas džinsus ir marškinėlius. Jam atrodo, kad G. rankose nieko neturėjo. Visiems išbėgus bute liko N., L. ir G., todėl L. užsirakino iš vidaus. Vėliau L. nesugebėjo durų atrakinti iš vidaus, nes kažkas iš išorės galėjo sugadinti spyną. Iš buto minėti asmenys išlipo per langą. Jis iš buto per langą lipo paskutinis. N. galėjo lipti pirmas, tačiau jis tiksliai nepamena. Išlipęs jis pamatė, kaip N. prie tvoros muša vaikinai, kurie prieš tai mušė G.. N. pavyko pabėgti. Jis taip pat pasitraukė. Praeidamas jis pamatė ant žemės gulintį vaikiną, kuris buvo iš E. kompanijos. Jis paskambino policijos pareigūnams, bet jam pasakė, kad policijos pareigūnai jau iškviesti. Jam su N. grįžtant prie L. namų iš kažkur atsirado G., kuris buvo be vieno bato ir striukės. Sugrįžęs į įvykio vietą jis išgirdo, kad žmogus, kurį jis matė gulintį ant žemės, nudurtas vienu dūriu į širdies sritį. Kompanijoje galėjo būti nužudytojo sesuo, nes jis girdėjo, kaip mergina šaukė, jog tai jos brolis. Jis nematė, kas dūrė minėtam vaikinui. Kai jis G. paklausė, ar šis tai padarė, G. atsakė neatsimenantis (T. 1, b. l. 121).
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 14 d. apklausos metu J. J. papildomai parodė, kad jis nori papildyti anksčiau duotus savo parodymus. Įvykio vakarą konfliktuojančioms kompanijoms stovint virtuvėje jis pamatė R.o rankose peilį. Tai buvo paprastas neilgas virtuvinis peilis medine rankena, skirtas duonos pjaustymui. Laikydamas rankoje peilį R. S. kažką šaukė, tačiau jis neatsimena, ką šis šaukė. Jis neatsimena, kur tuo metu buvo G., bet jam atrodo, kad G. virtuvėje nebuvo, G. galėjo būti pirmajame kambaryje, tačiau jis tiksliai nepamena. Vienu momentu visa kompanija, kuri buvo atėjusi su E., išėjo iš buto ir stovėjo kieme, kažką šaukė. Bute liko jis, G., N., L., G., ir, jam atrodo, dar dvi merginos iš kitos kompanijos. Visiems išėjus į lauką kažkas užrakino duris ir kieme stovinti kompanija kažką rėkė. Jis girdėjo, kaip kažkas šaukė „tam baltam pizda“. Jis suprato, kad kalbama apie G., nes šis buvo su baltu megztiniu. Po to kažkas pradėjo stipriai daužyti duris. Jis nežino, kas atrakino duris. Po kelių minučių visa kompanija, jam atrodo, kad tik vaikinų, grįžo atgal. Jis matė G. rankose metalinį pagalį- žarsteklį. Du vaikinai- vienas iš kurių R. S., pradėjo mušti G., pirmą smūgį trenkė ne R., o kitas vaikinas, vardu S.. Iš pradžių S. trenkė kumščiu į veidą G., dėl to G. nukrito. Tuo momentu R. S. nuo krosnies paėmė apie 1 metro ilgio medinį pagalį bei šiuo trenkė G.. Šalia G. praktiškai visą laiką stovėjo L., kuri bandė G. ginti. Tuo metu, kai R. G. trenkė lazda, jis iš kambario išėjo ieškoti E., nes norėjo klausti, kokias nesąmones išdarinėja šio draugai. E. buvo kažkur virtuvėje. Kai G. mušė, jis buvo tarpduryje tarp L. kambario ir L. mamos miegamojo kambario. Kai S. sudavė smūgį G. į dantis, G. nubėgo į paskutinį kambarį. L. kambaryje, kol vyko konfliktas, buvo G., L., G., R. su lazda, S., D.. Jis girdėjo, kaip R. pagaliu pataikė į lempą. Nuėjęs į virtuvę jis E. paklausė, kas čia vyksta. Būdamas svetainėje jis matė, kaip G. bėga iš buto. G. rankose jis nieko nematė. Paskui G. bėgo visa kompanija. Jis negali pasakyti, kiek žmonių bėgo. Visiems išbėgus bute liko N., L., G., E. ir jis. Visiems išbėgus L. iš vidaus užrakino duris. Jie visi ruošėsi išeiti iš buto, nes bijojo, kad kompanija gali sugrįžti. Jis nežiūrėjo ir nematė, ar bute kažką sudaužė. Vėliau L. nebesugebėjo iš vidaus atrakinti buto durų, nes kažkas iš išorės sugadino spyną. Iš buto jie visi lipo per langą: pirmas išlipo N., tada, atrodo, jis, paskutinis E.. Išlipęs pro langą jis pamatė, kaip prie tvoros vaikinai iš E. kompanijos kažką muša. Tarp tų vaikinų jis matė S., kitų jis nematė, nes lauke buvo tamsu. Po to jis pamatė, kaip iš to sambrūzdžio prie tvoros išbėga N., kuris nubėgo į kitą Žalgirio gatvės pusę. Tuo momentu jis jau antrą kartą skambino policijos pareigūnams- prieš tai dar būdamas name, greičiausiai tuo metu, kai jaunuoliai puolė G., jis bandė skambinti policijos pareigūnams, tačiau supratęs, kad nežino adreso, su operatore jis nekalbėjo. Nueidamas į šoną nuo L. namo jis pamatė ant žemės gulintį vaikiną iš E. kompanijos. Gatvėje pamatęs N. jis nuėjo prie šio. N. buvo labai išsigandęs, nenorėjo grįžti atgal prie L. namų. Po to iš kažkur atsirado G., kuris buvo be vieno bato ir striukės. Sugrįžęs atgal prie buto jis išgirdo, kad žmogus, kurį jis matė gulintį ant žemės, nudurtas vienu dūriu į širdies sritį. Jis matė, kad lygtai toje kompanijoje buvo nužudytojo sesuo, nes jis girdėjo, kaip ji šaukė, kad tai jos brolis. Jis nematė, kas dūrė minėtam vaikinui. Kai G. jis paklausė, ar tai šis padarė, G. atsakė neatsimenantis. Iš stovėjusios kompanijos jis girdėjo, kad vaikiną iš E. kompanijos nudūrė būtent G.. Jis mano, kad kita kompanija jo nemušė, nes jis pažįsta D. ir E.- jis girdėjo, kaip pastarieji jam pasakė „nebijok, mes tavęs neliesim“. N. nemušė, nes šis dar mažas. Jis nežino, kodėl visi užpuolė G.. Kiek jis matė, G. nei vienam iš dalyvavusių konflikte smūgių nesudavė. L. mamos kambaryje konflikto jis nematė. Jis matė, kaip S. G. trenkė į dantis. G. nukritus R. S. užsimojęs trenkė G.. Jis nežino, į kurią G. kūno vietą pataikė R.. Įvykio vakarą agresyviausiai nusiteikę buvo R. S. ir S.. Visi atėjusios kompanijos vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jis nežino, ar merginos buvo apsvaigusios nuo alkoholio. Minėta kompanija atsinešė su savimi alkoholinių gėrimų- plastikinį litrinį butelį alaus, gal net kelis. Atėjusi kompanija elgėsi įžūliai, valgė jų makaronus. Jis girdėjo, kad kažkas įvykio dieną turėjo rankinį ginklą- kastetą, tačiau jis pas nieką rankose kasteto nematė. Kambaryje puolamas G. buvo labai išsigandęs, labai tylus, matėsi, kad labai pasimetęs ir labai bijo. Tą vakarą jų kompanija gėrė alų. Jis išgėrė nedaug, nes alkotesteriu jam nustatė 0,10 promilių neblaivumą. Jis nežino, kiek išgėrė G.. Po šio įvykio G. megztinis buvo suplėšytas, krūtinė apdraskyta, dantys išmušti, veidas kruvinas, jis matė mėlynę po akimi, ant kaktos ir galvos buvo gumbai. Paklaustas iš kur šie sužalojimai, G. atsakė, kad E. kompanija daužė su pagaliais. Iš E. kompanijos tą vakarą niekas sumuštas nebuvo (T. 1, b. l. 134-136).
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. birželio 15 d. apklausos metu J. J. parodė, kad 2017 metais, tikslios datos jis neprisimena, su draugais G. B., N. jis atvyko pas L. E., gyvenančią privačiame name netoli Kalvarijų gatvės, Vilniuje. Pas L. jie atvyko pabūti kartu, pabendrauti. Jie gėrė alkoholinių gėrimų, bet nedaug. Kažkas iš jų, greičiausiai jis pats, paskambino savo pažįstamam E., kuriam pasiūlė prisijungti. E. sutiko. Jokios kalbos apie tai, kad E. yra ne vienas ir gali atvykti su kompanija, telefoninio pokalbio metu nebuvo. Kadangi praėjo nemažai laiko, todėl jis neprisimena visų tos dienos detalių. Jis prisimena, kad E. atvyko su didele kompanija- 4 merginomis ir vaikinais, iš kurių jis iš matymo pažinojo tik R. S., D. ir S.. R. ir S. yra lankę boksą. Atvykę jaunuoliai buvo neblaivūs, nuo pat pradžių ėmė elgtis labai laisvai, ėjo, kur norėjo, ėmė jo kompanijos maistą, daiktus ir panašiai. Visiems toks elgesys nepatiko, be to, atvykusių jaunuolių buvo daug, o L. namai yra nedideli, taigi jis, L. bei G. pradėjo prašyti atėjusios kompanijos išeiti iš namų. Jaunuoliai nenorėjo išeiti. Kažkas iš jo kompanijos sakė, kad tuoj grįš L. mama, tačiau jaunuoliai niekur nesitraukė. Name vyko kažkoks judėjimas- kažkas išėjo, po to vėl grįžo. Jis prisimena vienu momentu stovintį G. su metaliniu žarstekliu rankoje, o priešais šį- R. S. su mediniu pagaliu rankose, S.ą ir dar kelis jaunuolius. Jis neįsidėmėjo, ar kiti jaunuoliai turėjo ką nors rankose. Jis nežino, ar R. darė ką nors su šiuo pagaliu. Jis pamena, kaip S. sudavė pirmą smūgį kumščiu G. į veidą, po to sekė kitų jaunuolių smūgiai G.. Jis neįsidėmėjo, kas ir kaip smūgiavo, nes visi pasitraukė į kambarį. Jis nežino, kas vyko kambaryje, nes jis susijaudino. Netrukus jis pamatė iš kambario lauko link išbėgantį G., kuris rankose nieko neturėjo. G. rūbai krūtinės srityje buvo suplėšyti. Jis matė kraują, tačiau kur tiksliai, jis neprisimena. G. iš paskos išbėgo R., S. ir kiti du jaunuoliai. Jis neįsidėmėjo, ar šie jaunuoliai turėjo ką nors rankose. Jis taip pat išbėgo į lauką, kur jis skambino bendruoju pagalbos numeriu dėl užpuolimo namuose. Lauke prie medžio jis pamatė gulintį sužalotą jaunuolį. G. toje vietoje nebuvo. Prie tvoros jis pamatė N., kuris buvo pasilenkęs, nes kažkas šiam sudavė smūgį. Jis neįsidėmėjo, kas smūgiavo N., nes užpuolikas stovėjo nugara. Vėliau užėjęs už namo jis pamatė stovintį G., kuris buvo su sudraskytais rūbais, kruvinas, apatiniai dantys buvo išmušti. Po G. rūbais ant krūtinės jis pamatė raudonas juostų formų žymes kaip nuo suduotų smūgių. Netoli buvo N., kuris buvo stipriai išsigandęs, sakė, kad susilaužė ranką, kad nori paimti savo daiktus ir važiuoti namo. Jis N. pasiūlė nevažiuoti, nes lauke buvo sužalotas žmogus, turėjo atvykti policijos pareigūnai Į įvykio vietą netrukus atvyko medikai, kurie nustatė ant žemės gulinčio jaunuolio mirtį. Taip pat atvažiavo policijos pareigūnai, kurie visus nuvežė į policijos komisariatą (T. 2, b. l. 160).
Teisiamojo posėdžio metu G. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji buvo namuose, vėliau ji buvo susitikusi su broliu ir draugais. Ji neprisimena šio įvykio ir nenori prisiminti.
Teisiamojo posėdžio metu paskelbus G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 143-144), G. S. parodė, kad ji nežino, ar teisingi ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai. Ji nepamena, jos bloga atmintis, po šio įvykio ji turėjo galvos traumą.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 15 d. apklausos metu G. S. parodė, kad tikslios datos ji nepamena, bet tai buvo šeštadienis, ji buvo prekybos centro „Mada“ parkinge su draugais S. S., R. S., J. L., Raimiu, kurio pavardės ji nežino ir kuris vėliau išėjo namo, J. J., kuri vėliau irgi išėjo namo, V., S., D., ir E., kurių pavardžių ji nežino, L. B. bei broliu L. M.. Kai ji atėjo, kompanijoje buvę asmenys jau buvo nemažai išgėrę alkoholio. Vienu metu E. pasakė, kad pas L. yra plotas ir visa jų kompanija nutarė važiuoti pas L.. Jie visi autobusu nuvažiavo iki L. namų. Kur gyvena L. E., parodė J. L.. Pirmi į namą nuėjo E. ir S.: buvo sutarta, kad šie nueis pirmi, o likusius po to įleis, nes L. nežinojo, kad ateina visa kompanija. Po 5 minučių E. atidarė duris ir visi užėjo į virtuvę. Ji pas L. namuose buvo ir anksčiau. Jie visi buvo virtuvėje. L. buvo nepatenkinta, pikta, pradėjo šaukti ant E., kodėl šis visus atvedė, nors žadėjo būti vienas. Jiems stovint virtuvėje G. priėjo prie J. L. ir paklausė, ar ši turi narkotikų. G. nieko konkrečiai neklausė- tiesiog paklausė, ar turi. J. sarkastiškai atsakė, kad turi pilnas kišenės, po to G. paėmė J.i už striukės kišenės, o J. G. nuo savęs pastūmė. Po to G. nuėjo į svetainę. Apie 15 minučių L. namuose buvo chaosas, nes L. juos varė iš namų, o jos kompanija niekur nenorėjo eiti. Jiems stovint virtuvėje R. buvo iš kriauklės paėmęs peilį, kurį apžiūrėjęs padėjo atgal. Kažkuriuo momentu jų kompanija lyg nusprendė iš L. namų išeiti. Išėjo visi kartu atėję, išskyrus ją, J. ir E.. L. namuose buvo G., L., N., J., G. A.. Ji su J. nuėjo į kambarį pasikalbėti su G.. Pastarasis tuo metu rankoje laikė malką. Jos su G. apsižodžiavo ir ji pasakė, kad G. ta malka nepadės, nes jos- merginos nesiruošė G. mušti. Vaikinai nuolat kvietė G. išeiti į kiemą pasikalbėti. Po to ji su J. išėjo į kiemą. Prie lauko durų stovėjo L., kuri laikė duris, kad iš lauko neįeitų žmonės. Po to G. pasakė „eikit visi nachui“. Tuomet R. S. prasibrovęs pro L. nubėgo į butą. Paskui R. į butą nubėgo ir S. S., dar po kelių akimirkų į butą nubėgo jos brolis L. M.. Su ja lauke stovėjo L. B., V. ir D.. Po maždaug 20-30 sekundžių ji taip pat įbėgusi į butą nubėgo į kambarį, esantį iš karto už svetainės. Kambaryje stovėjo S., G. A., N. S., J. L. ir J.. Kitame kambaryje, kuris, kaip ji suprato, buvo paskutinis, buvo L., G., R., S. ir L.. Ji matė kairėje kambario pusėje G., stovintį šalia lovos. Ji nematė, ką darė R., S. ir L., nes kambaryje buvo tamsu, šviesa nedegė. L. stovėjo kambario dešinėje pusėje prie spintos. Vienu momentu ji pamatė, kad G. peršokęs per lovą atsidūrė prie spintos, kur stovėjo L.. Kai visi buvo miegamajame, ji matė, kad R. rankose turi baltą pagalį. Daugiau pas nieką pagalių ji nematė. Ji nežino, iš kur R. paėmė pagalį. Ji nematė, kad R., S. ir L. muštų G.. Ji buvo apsikabinusi S., kuri tuo metu verkė ir nežiūrėjo, kas darosi miegamajame. Ji nežino, kodėl R., S. ir L. G. nusivijo- gal todėl, kad G. visus pasiuntė. Tuo metu, kai G. buvo ant lovos, ji išgirdo, kad kažkas sušuko „Ai“. Po to iš miegamojo išbėgo G., kurio rankose ji nieko nepastebėjo. Bėgdamas G. nukrito prie veidrodžio, po to greitai atsikėlė ir išbėgo. G. iš namų išbėgo basas, vilkėdamas baltą megztinį, džinsus. Ji nematė, ar G. buvo sužeistas. Paskui G. išbėgo R., rankose laikydamas pagalį, po to iš kambario išėjo jos brolis L., laikydamasis už šono. Ji paklausė, ar broliui viskas gerai, šis atsakė, kad viskas gerai. Kartu su broliu ji išėjo iš buto, išėjus į lauką brolis susmuko. Ji nematė, kas ir kaip sužeidė brolį. Brolis nieko nesakė, tik pasakė „aš tave myliu“ ir susmuko ant šaligatvio plytelių. Ji pradėjo klykti ir daugiau nieko nepamena. Broliui susmukus ant žemės ji jau nieko nematė. Ji nežino, kas kvietė policijos pareigūnus; taip pat ji nežino, kur nubėgo G.. Ji, S., J. ir V. nuėjo į stotelę. Iš gatvės ją išvežė į policijos komisariatą. Ji nežino, kiek įvykio dieną išgėrė R., L., S. ir kiti. Girčiausi buvo D. ir R.. Ji nematė, ar eidama pas L. jos kompanija turėjo alkoholio. Jos broliui susmukus visi nubėgo atgal į namą paklausti adreso. Kadangi namo durys buvo užrakintos, todėl J. pradėjo duris spardyti. Ji nematė, kas dar spardė duris (T. 1, b. l. 143-145).
Teisiamojo posėdžio metu L. R. B. parodė, kad jis pažįsta D., S., R.. G. jam matytas, bet šio jis nepažįsta. Nagrinėjamo įvykio dieną jis, J., G., L. M. ir kiti, kurių jis nepažįsta, buvo susirinkę Viršuliškių mikrorajone, Vilniuje, ir šnekėjosi, kur toliau leis vakarą. Kažkas gėrė alkoholinius gėrimus, bet jis pats buvo blaivus. Jam matant R., S. ir D. alkoholinių gėrimų negėrė. Kažkas pasiūlė važiuoti į svečius pas jam nepažįstamą merginą, taigi jie visi- 7-8 žmonės iš Viršuliškių mikrorajono važiavo į svečius pas minėtą merginą. Jiems atvažiavus namo savininkė pasakė, kad jų yra per daug ir jie visi turi išeiti. Namo šeimininkė pradėjo jų kompaniją išvarinėti. Prieš tai tarp kai kurių žmonių jau buvo užsimezgęs kažkoks konfliktas, tačiau jis nežino, dėl ko. Stovėdamas namo koridoriuje jis matė virtuvę ir svetainę. Po patalpas jis nevaikščiojo. Name buvo nemažai žmonių. Namo viduje lazdų ar malkų jis nematė. Pabuvęs 2- 3 minutes, jis išėjo į lauką. Lauke jis prastovėjo didžiąją laiko dalį. Jam atrodo, kad lauke kartu su juo pastoviai buvo ir D.. Buvo tamsu, kiemas nebuvo apšviestas, tačiau virš durų buvo lempa, kuri įsijungdavo nuo judesio. Po kokių 10 minučių jis išgirdo riksmą, po ko atsidarė lauko durys ir jis pamatė išbėgantį žmogų su peiliu, šiam iš paskos išbėgo R. ir S.. Jis neatsimena, kuris pirmas- R. ar S. bėgo paskui G., visi bėgo link tvoros. Minėtas vaikinas buvo apsirengęs tamsiai ir buvo be batų, ant vaikino nesimatė jokių kraujo žymių. Jis tai matė, nes atsidarius durims namo koridoriuje degė šviesa ir peilis atsispindėjo šviesoje. Jis irgi pradėjo bėgti iš paskos, nes norėjo pasižiūrėti, gal kas atsitiko. G. užsikabino už tvoros ir nukrito. Po kažkiek laiko ir jis peršoko per tvorą, taip pat peršoko ir S. su R.. G. jau buvo pabėgęs. Visi jie apsuko ratą Kalvarijų gatve, Vilniuje, ir grįžo atgal, nes G. jau buvo nubėgęs. R. su S.u buvo apsirengę, nes nei jis, nei R. su S. užėję į namą nenusirenginėjo. Jis nematė, kad R. ar S. ką nors rankose neštų. Jis nematė, kad S. kam nors smūgiuotų. Jis pats jokių lazdų rankose neturėjo ir nieko nemušė. Jis yra įsitikinęs, kad bėgančiojo niekas nepavijo.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu L. B. parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį, tikslios datos jis nepamena, vakare netoli prekybos centro „Mada“ jis susitiko su pažįstamų kompanija. Kompanijoje buvo S. S., E., L. M., D., R. S., J., G. S., V., gal kelios kitos merginos. Kai kurie jo kompanijoje buvę jaunuoliai buvo išgėrę alkoholio, tačiau jis pats alkoholio negėrė. Vienu metu, jo manymu, J. pradėjo kalbėti apie tai, kad Žalgirio gatvėje pas jos pažįstamą L. yra pasisėdėjimas, todėl visa kompanija gali pas L. nuvažiuoti, nes jie visi pažįstami ir L. tikrai neprieštaraus pabūti kartu. Apie tai kalbėjo ir E.. Ji nežino, ar J., E. ir L. tarėsi dėl važiavimo. Visa jų kompanija nuvažiavo pas L., gyvenančią privačiame name. Atvykus prie L. namo visi liko stovėti lauke, į namus užėjo E., kuris pasakė einantis pasikalbėti. Kadangi E. negrįžo, todėl jie pradėjo eiti į namą. Namo durys nebuvo užrakintos. Jie visi užėjo į virtuvę, kuri buvo sujungta su svetaine. Ten jis pamatė L., vieną nepažįstamą panelę, G. B. bei dar du jam nepažįstamus jaunuolius, kurie ilsėjosi. Jis matė stovintį alų. Kalbantis tarpusavyje G. J. pasakė kažką įžeidžiančio. Į tai sureagavęs S. kažką atsakė, tačiau tai buvo tik žodinis nesutarimas. L. visų prašė išeiti, sakydama, kad žmonių yra per daug. Jis pakluso ir iš namų išėjo, taip pat išėjo ir kai kurie kiti jo kompanijos jaunuoliai. Bendrai name jis pabuvo apie 10-15 min. Būdamas lauke jis matė, kaip jo kompanijos jaunuoliai tai išeidavo, tai užeidavo į vidų: jis suprato, kad šie tarėsi, jog jei visi liktų name. Vienu momentu stovėdamas lauke netoli įėjimo į namą durų jis pamatė iš namo išbėgantį G. B., kuris buvo be batų, be striukės, rankoje laikė peilį. G. bėgo link tvoros. G. iš paskos iš namo išbėgo R. ir S.. Jis nepastebėjo, kad pastarieji būtų sužaloti. Vaikinai nieko nešaukė. Jis iš paskos nebėgo, bet iš smalsumo nuėjo link šių pusės. Jis matė, kaip G. šokdamas per metalinio tinklo tvorą užsikabino, parklupo, bet greitai pašoko ir pabėgo. Per tą pačią tvorą peršoko ir R. su S.u, kurie kažkiek vijosi G.. Kaip jis suprato, nepasiviję G. R. ir S. netrukus grįžo. Po to jis išgirdo šaukiančią G.. Tuomet jis pamatė lauke ant žemės gulintį L. M., kuris buvo sužalotas. Dėl to buvo iškviesti medikai, kurie atvykę bandė padėti L., bet nepavyko ir L. mirė. Taip pat į įvykio vietą buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Vėliau į L. kiemą grįžo G., kieme apsiavė batus. Jis nepastebėjo, kad G. būtų sužalotas, šis jokios pagalbos neprašė, nieko nesakė. Po to visus nuvežė į policijos komisariatą, kur jis girdėjo, kaip vienas jaunuolis iš G. kompanijos sakė, jog šiam yra sužalota ranka. Jis matė jaunuolio ranką- ši buvo paraudusi. Jis nesidomėjo, kokiomis aplinkybėmis vaikinui buvo sužalota ranka. Daugiau niekas sužalotas nebuvo. Dar vėliau su pažįstamais bendraudamas apie minėtą įvykį jis sužinojo, kad konfliktas prasidėjo dėl J. įžeidimo, kuris namuose peraugo į muštynes, kuriose dalyvavo S., R., L. ir G. (T. 4, b. l. 17).
Teisiamojo posėdžio metu P. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Iš karto po nagrinėjamo įvykio jis su porininku H. A. atvyko į įvykio vietą. Iš pradžių jie priėjo prie gulėjusio asmens, pulso nebuvo. Pradėjus domėtis, kas įvyko, kažkokie jaunuoliai jam pasakojo, kad buvo muštynės tarp nepažįstamų grupių, dalis jaunuolių pasišalino, taigi į įvykio vietą buvo sukviesti kiti policijos patruliai, kurie buvo išsiųsti ieškoti pasišalinusių asmenų. Jis atsimena, kad vienas vaikinas buvo basas: paklaustas, kodėl šis be batų, minėtas vaikinas negalėjo nieko pasakyti. Jis klausė, kas nudūrė berniuką, tačiau niekas nieko neatsakė. Namo kiemas, kuriame įvyko įvykis, nebuvo apšviestas. Į namo vidų jis nebuvo užėjęs. Visi įvykio vietoje buvę asmenys buvo sulaikyti. Vėliau atvyko kiti policijos pareigūnai. Jis tris sulaikytus asmenis vežė į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Bevežant per raciją jam pranešė, kad vienas iš sulaikytų asmenų, kurį jis veža, yra įtariamas nužudymu. Vežami jaunuoliai nieko nekalbėjo. Jis pastebėjo, kad vienas iš jaunuolių, kurį jis vežė, buvo sumuštas, pastarojo veidas buvo kruvinas, minėtas jaunuolis skundėsi klibančiais dantimis. Jis nepasakys, kad jaunuolis butų buvęs stipriai sumuštas, nes niekuo nesiskundė. Ant šio jaunuolio jokio gumbo jis nepastebėjo, sąmonės jaunuolis nebuvo praradęs. Ant kitų asmenų muštynių žymių jis nepastebėjo. Jaunuolių, kuriuos jis vežė, blaivumo jis netikrino- jaunuolių blaivumą tikrino policijos komisariate. Gal nuo jaunuolių ir sklido alkoholio kvapas, bet su jaunuoliais buvo galima normaliai susikalbėti.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2017 m. birželio 9 d. apklausos metu P. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario mėn., tikslios datos jis neprisimena, jis nuo 18.30 val. iki 06.30 val. dirbo Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje. Patruliavimo metu buvo gautas nurodymas vykti į Žalgirio gatvę, kur susimušė dvi kompanijos ir yra sužalotas asmuo. Atvykus į įvykio vietą ant asfalto gulėjo jaunuolis, vilkintis tamsiais rūbais, kuris nieko nekalbėjo. Šalia buvo daug kraujo. Aplink stovėjo daug merginų ir vaikinų. Jokių konfliktų, muštynių nebuvo. Jis nurodė jaunuoliams nepasišalinti iš įvykio vietos ir laukti. Niekas iš jaunuolių niekuo nesiskundė, jokios pagalbos neprašė. Netrukus į pagalbą atvyko kiti policijos pareigūnai bei medikai, kurie konstatavo gulinčio jaunuolio mirtį. Jis vežė tris jaunuolius į policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Vienas iš jaunuolių buvo tik su viršutiniais rūbais. Jam atvykus į įvykio vietą minėto jaunuolio nebuvo, pastarasis atėjo kažkur iš šalies. Jaunuolis atėjo be vieno bato, antras batas buvo kažkur krūmuose. Šio jaunuolio veidas buvo apdraskytas. Vežant jaunuolius iš įvykio vietos į policijos įstaigą jaunuoliai pagalbos neprašė, niekuo nesiskundė (T. 2., b. l. 5-6).
Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad jis dirba (duomenys nekslebtini). Iš karto po nagrinėjamo įvykio jis atvažiavo į įvykio vietą, esančią Žalgirio gatvėje, Vilniuje. Įvykio vietoje buvo jo kolega. Jis su ekspertu apžiūrėjo įvykio vietą. Įvykio vieta nuo gatvės pusės buvo apšviesta, o giliau į kiemus, prie paties namo- neapšviesta. Vieta, kurioje buvo rastas peilis, nebuvo apšviesta, nors jis tiksliai nepamena, nes jis buvo su prožektoriumi. Jis namo viduje nebuvo, buvo kitas kolega. Jis nepamena, ar kieme buvo malkų. Jaunuolis, kuris buvo nužudytas, gulėjo arčiau gatvės prie šaligatvio, lygtai aplink šį nebuvo alkoholio butelių. Asmenys, kurie buvo sulaikyti įvykio vietoje, buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jis asmeniškai iš įvykio vietos į policijos komisariatą nieko nevežė. Su įvykio vietoje buvusiais asmenimis jis nebendravo, nes jis tik apžiūrinėjo įvykio vietą. Su įvykio vietoje buvusiais asmenimis bendravo kitas pareigūnas. Jis net nepamena, kiek įvykio vietoje buvo žmonių. Kiek jis pamena, jis nustatė nužudytojo asmenybę ir jo sesers kontaktą. Jis neatsimena, kaip jaunuoliai atrodė- tai buvo jaunuoliai iki 25 metų amžiaus. Jis neprisimena, kad lauke būtų grumtynių pėdsakų.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2017 m. balandžio 11 d. apklausos metu A. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 25 d. apie 20 val. buvo gautas pranešimas, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu peiliu buvo sužalotas asmuo. Su Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistu K. B. jis atvyko į įvykio vietą, kur prie gyvenamojo namo šalia važiuojamosios kelio dalies jis pamatė apie 5- 6 jaunuolių kompaniją, kurie stovėjo prie ant žemės gulinčio asmens. Įvykio vietoje taip pat buvo policijos patrulių ekipažas, medikai, kurie konstatavo ant žemės gulėjusio jaunuolio mirtį. Šalia mirusio vaikino stovėjo du jaunuoliai, kurie pasakė esantys mirusiojo draugai. Taip pat vietoje buvo dar keli jaunuoliai ir merginos, kurie stovėjo ir bendravo prie namo su policijos patruliais. Namo langas buvo atidarytas, įėjimo durys buvo užrakintos, durų namo viduje buvusi mergina- šeimininkė negalėjo atidaryti. Supratęs, kad jaunuolis galėjo būti nužudytas, nes pastarojo kūne matėsi durtinė žaizda bei kraujo dėmės ant plytelių šalia namo netoli lavono, apie tai jis pranešė budėtojui bei paprašė papildomai atsiųsti policijos pareigūnų. Jam atvykus į vietą jokio konflikto nebuvo, nei vienas iš jaunuolių, išskyrus gulintį, jam nepasirodė sužalotas. Niekas iš jaunuolių nevilkėjo suplėšytų, sugadintų rūbų, visi avėjo batus. Niekas nesiskundė ir nesakė, kad būtų sumuštas, užpultas, niekas neprašė medikų ar kitokios pagalbos. Jaunuoliai sakė buvę šiame name, po to lauke įvyko konfliktas, tačiau smulkmenų- kas ir dėl ko pradėjo konfliktuoti, kas jame dalyvavo ir kaip vyko, jaunuoliai neaiškino. Atvykus papildomiems policijos ekipažams vienas automobilis išvežė du jaunuolius į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą aplinkybėms nustatyti, kitus du jaunuolius jis pasodino į savo tarnybinį automobilį, kuriuos vėliau pristatė į tą patį policijos komisariatą kitas policijos patrulių ekipažas. Būdamas įvykio vietoje jis nepastebėjo, kad kažkas iš vaikinų būtų iš kažkur atėjęs. Su specialistu apžiūrėdamas įvykio vietą už namo ūkinio pastato jis rado peilį. Šią vietą juosė tinklo tvora bei krūmai. Į namo vidų pro langą buvo patekęs policijos tyrėjas, kuris su namo šeimininke aiškinosi įvykio aplinkybes. Nugabenus jaunuolius į policijos komisariatą, su šiais bendrauti daugiau jam neteko, nes atvyko dirbti Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai (T. 2, b. l. 2-3).
2017 m. vasario 25 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas medinis vieno aukšto namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Namo teritorija yra iš dalies aptverta. Dešinėje pusėje yra takelis iš šaligatvio plytelių, kuris eina į kiemą. Takelis, vedantis link kiemo, nuo gatvės pusės nėra aptvertas, vartai neįrengti, patenkama laisvai. Nuo gatvės pusės trijų metrų atstumu nuo dešiniojo namo kampo ant žemės guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, galva į namo pusę, kojomis link važiuojamosios dalies. Nuo apžiūrimo lavono ant šaligatvinių plytelių, kuriomis išdėtas takelis į namo kiemą, yra raudonos spalvos dėmes, kurios tęsiasi per visą takelį iki ūkinio pastato. Prie ūkinio pastato yra nepilnas alaus butelis. Lygiagrečiai paėjus palei ūkinio pastato sieną 19 metrų ant žemės guli iš dalies sulenktas per pusę virtuvinis peilis medine rankena, ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilio radimo vietoje dirvožemis neištryptas ir nepažeistas. Namo ir ūkinio pastato langai neišdaužti. Bendroji kiemo tvarka nepažeista. Apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, plastikinis 1 litro talpos butelis, juodos spalvos piniginė, baltos spalvos telefoninis ausinukas, rasti lavono apžiūros metu, ir 2 nuoplovos (T. 1, b. l. 27-47).
2017 m. vasario 27 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos teritorija bei užfiksuoti mediniai pagaliai prie tvoros. Butas yra trijų kambarių, per prieškambarį patenkama į virtuvę, pasukus į kairę patenkama į svetainę. Kambarys pereinamas, iš jo patenkama į vaiko kambarį. Kambaryje ant slenksčio į kitą kambarį yra koklinė krosnis. Ant krosnies sudėtos beržinės kaladės, lentos ir malkos. Miegamajame kambaryje ant koklinės krosnies yra dūmų skląstis. Ant krosnies kabo žarsteklis, kambario viduje yra lova. Priešais lovą yra neaukštas stalas. Iš kambario yra išėjimo durys, pro kurias patenkama į sandėliuką. Patalpose dvigubi langai, kurie uždaryti keturiais skląsčiais. Ant miegamojo grindų palei spintą yra lūžusių malkų liekanų. Prie namo tvoros yra lūžusių malkų. Apžiūros metu paimtas metalinis žarsteklis, medžio skeveldros ir sulaužytos malkos (T. 1, b. l. 49-63).
2017 m. vasario 25 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad G. B. atvežtas medikų, lydymas policijos pareigūnų, skundžiasi skausmu apatiniame žandikaulyje priekinių dantų srityje. Trauma gauta 2017 m. vasario 25 d. Po traumos sąmonės nebuvo praradęs, nepykino, nevėmė (T. 1, b. l. 101).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas 2017 m. balandžio 3 d. pateikė duomenis apie tai, kad G. B. areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojos buvo apžiūrėtas 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. Pridėta medicininės apžiūros kortelės kopija, kurioje užfiksuota, kad 2017 m. vasario 27 d. 09.45 val. apžiūrėtas G. B. adekvatus, aktyvus, nusiskundimų neturi. Nugaroje, kakle, krūtinėje ir veido srityje yra nubrozdinimai. Kairės akies srityje- kraujosruva, kitų kūno sužalojimų nerasta. 2017 m. vasario 28 d. 11.47 val. apžiūrėtas G. B. skundų dėl sveikatos neturi, nosis nubrozdinta, kairės akies poodinė hematoma, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ir nugaros srityje paviršiniai odos nubrozdinimai. 2017 m. vasario 28 d. ligoninėje konsultuotas dėl galvos traumos (T. 1, b. l. 191-192).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2017 m. vasario 28 d. 14.37 val. policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas apie tai, kad 2017 m. vasario 28 d. 10.49 val. į ligoninę atvyko G. B., kuris paaiškino, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 20 val. Žalgirio gatvėje, Vilniuje, jį sumušė pažįstami asmenys. Diagnozė: veido sumušimas (T. 1, b. l. 18).
Specialistas, apžiūrėjęs G. B. medicininius dokumentus, konstatavo, kad G. B. nustatyti odos nubrozdinimai nosyje, kakle, nugaroje, daugybiniai odos įbrėžimai krūtinės ląstoje, poodinės kraujosruvos kairėje momeninėje srityje, kairiame skruoste, nosyje, dešiniame petyje, nugaroje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, 31, 41 dantų dalinis išnirimas, 42, 32 dantų sumušimas (kliniškai). Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. G. B. nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas, todėl pasakyti, kuris padarytas anksčiau, kuris- vėliau, nėra galimybės. G. B. nustatyti sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, nustatyti G. B., visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimų rankose, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, nėra. G. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos dešiniame petyje ir nugaroje padarytos kietais bukais riboto paviršiais pailgos formos daiktais. Kituose sužalojimuose individualūs žalojančių daiktų ir paviršių požymiai neužsifiksuoti (T. 1, b. l. 103-105).
Specialistas įvertinęs papildomai pateiktus G. B. medicininius dokumentus- Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę bei kompaktinė plokštelę su tyrimo duomenimis, 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus medicininio punkto asmens kortelės išrašą (kopiją), Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų išrašą (kopiją) iš medicininių dokumentų, 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Šeimos medicinos centro ambulatorinę kortelę (kopiją), konstatavo, kad sužalojimų, kurie nebuvo aprašyti 2017 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. 657.17(01), papildomai pateiktuose dokumentuose nėra (T. 4, b. l. 23-24).
Teisiamojo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbo stažas yra trisdešimt metų. Apžiūrėjus G. B. medicininius dokumentus galima konstatuoti, kad G. B. buvo įtartas galvos smegenų sumušimas. Kodas dokumentuose reiškia tą patį. Kiek jis mato iš dokumentų, jis nediagnozavo galvos sumušimų. Iš dokumentų matosi, kad sumušimas buvo beveik prieš tris paras iki apžiūros, kas reiškia, kad G. B. į ligoninę atvyko po trijų parų ir tas sumušimas bei jo bendravimas buvo visai kitoks nei nurodomas. G. B. buvo sumuštas vasario 25 d. vakare, jis G. B. matė vasario 28 d. Kraujosruva jaunam vyrui gali „išsivaikščioti“. Jis yra medikas, o ne teismo ekspertas, jo darbo esmė yra gydomoji praktika dėl minkštųjų audinių išorinių sužalojimų. Jis tiesiog nekreipia tiek dėmesio į kiekvieną kraujosruvą. Visa esmė, kad nėra pavojaus gyvybei, nes daktarės aprašyme nėra nieko parašyta apie minkštuosius audinius. Apžiūrinėdamas G. jis apčiuopė pakaušį, pastarasis buvo apžiūrėtas. Teigti, ar buvo gumbas, ar šio nebuvo, jis negali. Advokatas cituoja vadovėlius, kur aprašomas galvos smegenų sumušimas- tokių požymių, apžiūrint G. B., nebuvo. Advokato citata „galvos smegenų sužalojimas- kodas S06“ G. B. diagnozėje visiškai nepasitvirtino. Galvos trauma, jei būtų gumbas, nepatektų į galvos smegenų sumušimo kategoriją. Tomografija dėl to ir buvo daryta, jei būtų pakitimai, šie būtų matyti tomografijoje. Šiaip gumbas turėtų matytis, o nuotraukoje nesimato. Esant sumušimui turėtų matytis nuotraukoje, bet nesimato. Matosi, kad buvo pakankamai sunki trauma. Iš to, kas aprašyta, G. B. turėjo važiuoti pas stomatologus, didžiulės kraujosruvos. Jis labai kreipia dėmesį į iš policijos įstaigos atvežtus žmones, nes jis žino, kad bus teismas, todėl jis nuodugniai apžiūri žmones. Jei jis būtų matęs gumbą, jo diagnozė nebūtų pakitusi. Jis neneigia, kad išorėje galėjo būti gumbas. Jei būtų gumbas išorėje, tai odos kapiliarai, t. y. paviršinės kraujagyslės būtų pažeisti. Kai yra poodinės kapiliarinės kraujosruvos, tuo metu žmogus jaučia skausmą, o įtakos žmogaus sveikatai nėra ir pasekmių ateityje nelieka. Nukentėjusiajam turi būti skiriamas toks gydymas, kad šis pailsėtų, kuo ilgiau pamiegotų.
Teisiamojo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir vertina nuotraukas. Jos darbo stažas yra penkeri metai. Iš nuotraukos ji ir dabar nieko neparašytų. Galvos smegenų sumušimas- tai yra tai, kas jau po galvos kaulu viduje. Ji to negali vertinti vizualiai, tai vertinama tyrimais kaip kompiuterine tomografija ir šiuo atveju ji nei tada matė, nei dabar mato galvos traumos požymių. Ji netgi nemato kažkokio minkštųjų audinių pažeidimo požymių, kraujosruvos. Ji tai vertintų lygiai taip pat, kaip yra dokumentacijoje. Ji ir dabar peržiūrėjusi vaizdus nemato gumbo ant G. B. galvos. Ji nemano, kad jei šią nuotrauką tirtų ekspertai, kažkuris ekspertas įvertintų kažkaip kitaip.
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. vasario 25 d. 20.46 val. G. B. iškvepiamame ore rasta 0,75 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 107).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. vasario 25 d. 21.11 val. R. S. iškvepiamame ore rasta 1,33 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 127).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. vasario 25 d. 21.09 val. D. D. iškvepiamame ore rasta 1,65 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 132).
Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu G. B. buvo sumuštas, jam buvo padaryti sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvadoje ir kurie nežymiai sutrikdė G. B. sveikatą. Spręsdamas, kas G. B. padarė minėtus specialisto išvadoje aprašytus sužalojimus, teismas pažymi, kad R. S. ir S. S. prisipažino sudavę G. B. smūgius, tame tarpe ir aprašytus specialisto išvadoje. S. S. parodė, kad jis, R. S. ir L. M. kumščiais mušė G. B.. Gali būti, kad G. B. jis sudavė ne tik kumščiais, bet ir R. S. jam duotu pagaliu. R. S. taip pat rankoje turėjo pagalį. Jis neatsimena, į kurias kūno vietas jis mušė G. B., kadangi į konkrečią vietą jis nesitaikė. Taip pat jis neatsimena, kiek smūgių jis sudavė G. B.. Kitus smūgius galėjo suduoti R. S. ir L. M., nes jie visi mušėsi. G. B. išbėgus į kiemą jie trise G. B. vijosi. Pastarasis šokdamas per aukštą tvorą už pastarosios užsikabino ir nukrito. Jis neatsimena, ar prie tvoros jis sudavė G. B.. R. S. parodė, kad S. S. smūgiavo G. B. į veidą. Jis ir S. S. nuo židinio pasiėmė trumpus piršto storio pagaliukus ir pastaraisiais mojavosi. S. S. sudavė G. smūgius į ranką. Po kurio laiko G. B. išbėgus iš kito kambario, jis G. B. sudavė du smūgius pagaliu į nugaros viršutinę dalį. Į lauką paskui G. B. išbėgo jis ir S. S.. Belipdamas per tvorą G. B. nukrito. S. S. pribėgo prie tvoros ir sudavė smūgius G. B.. Teismas neturi pagrindo abejoti R. S. ir S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, nes šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kiti teisiamųjų posėdžių metu apklausti asmenys: G. B. parodė, kad L. M. stovėdamas ant lovos jam įspyrė, R. S. pagaliu, kurį paėmė nuo židinio, jam sudavė iš priekio, S. S. taip pat pagaliu, kurį paėmė nuo židinio, jam sudavė. Tada jis perlipo per lovą, prasibrovė pro minėtus jaunuolius ir bėgo lauk. Bėgdamas jis girdėjo, kad jį vejasi S. S., kurį jis pažino iš balso: bėgdamas S. S. šaukė, kad jį užmuš. Kieme buvo vielinė tvora: jis persivertė per tvorą ir nugriuvo, po ko S. S. sudavė jam pagaliu į galvą. G. D. parodė, kad S. S. priėjęs prie G. B. pradėjo ant pastarojo šaukti bei trenkė kumščiu G. B. į žandikaulį. Vaikinams subėgus į tamsų kambarį ji išgirdo dūžtančios lempos garsus ir pamanė, kad kažkas trenkė G. lempa. Ji suprato, kad G. kambaryje muša. Ji matė gulintį G.. Ji suprato, kad G. muša, nes buvo garsas lyg lazda trenktų. G. B. išbėgus iš kambario G. B. vijosi L. M., R. ir dar kažkas. Ji pati konkrečiai matė, kaip R. S. G. B. lazda sudavė per nugarą, o S. S. kumščiu sudavė G. B. į veidą. S. S. parodė, kad jai būnant lauke iš namo išbėgo G. B., kurį vijosi R. S.. J. K.- L. parodė, kad ji girdėjo paskutiniame kambaryje triukšmą, lyg kažkas daužėsi, nukrito, triukšmas, tarsi kažkas bėgtų per lovą. Tamsiame kambaryje bėgiojo G. B. ir S. S.. Po kurio laiko į lauką išbėgo G. B., L. M. ir S. S.. V. V. parodė, kad būdama lauke ji pamatė iš namo išbėgantį G. B., kuriam iš paskos išbėgo S. S. ir R. S. bei išėjo L. M.. L. E. parodė, kad atėjęs S. S. ją pastūmė ir pradėjo eiti link G. B.. Atėjo ir R. S.. R. S. ir S. S. rankose laikė apie 5 cm storio ir metro ilgio pagalius. Ji išbėgo į kitą kambarį. Išgirdusi, kad kažkas trenkė į lempą, atsisukusi ji pamatė, kaip S. S. ir R. S. pagaliais muša G. B.. Po kurio laiko iš miegamojo išbėgo G. B., paskui kurį išbėgo L. M. ir S. S.. N. S. parodė, kad konflikto metu G. B. nubėgo į kitą kambarį, paskui G. B. nubėgo S. S., R. S., L. M.. Kitame kambaryje prasidėjo muštynės. Jis nematė, kas mušėsi, bet jis girdėjo iš minėto kambario sklindančius garsus „ai, ai“. J. J. parodė, kad R. S. rankose turėjo medinę apie 1,5 metro ilgio ploną lazdą, kuri prieš tai gulėjo ant krosnies ir kuria R. S. trenkė G. B. iš viršaus. Tada G. B. įbėgo į paskutinį kambarį, paskui G. B. į paskutinį kambarį įbėgo ir L. M., R. S. bei S. S.. Jis matė, kaip S. S. paskutiniame kambaryje sudavė G. B. vieną kartą kumščiu į veidą. Paskui iš kambario išbėgo G. B., paskui pastarąjį išbėgo S. S., R. S., jam atrodo, kad jis ir L. M. matė. L. R. B. parodė, kad jam būnant lauke iš namo išbėgo G. B., šiam iš paskos išbėgo R. S. ir S. S., visi bėgo link tvoros. Jis irgi pradėjo bėgti iš paskos, nes norėjo pasižiūrėti, gal kas atsitiko. G. B. užsikabino už tvoros ir nukrito. Po kažkiek laiko ir jis peršoko per tvorą, taip pat peršoko ir S. S. bei R. S..
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys- R. S., S. S., G. B., L. E., G. D., N. S., S. S., J. K.- L., V. V., L. R. B., J. J. nurodytos aplinkybės, specialisto tyrimo, taip pat įvykio vietos apžiūrų metu gauti duomenys, yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad S. S. ir R. S., veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas jam mirus, 2017 m. vasario 25 d. apie 19.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jų ir G. B., rankose turėtais mediniais pagaliais, rankomis bei kojomis tyčia sudavė G. B. ne mažiau kaip 11 kartų į įvairias kūno vietas. G. B. išbėgęs į lauką ir bėgdamas nuo jį besivejančio S. S. užsikabino už tvoros ir nugriuvo ant žemės, po ko S. S. tyčia rankoje turėta lazda sudavė G. B. vieną kartą į galvos sritį. Tokiu būdu S. S. ir R. S., veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas jam mirus, bendrais veiksmais padarė G. B. odos nubrozdinimus nosyje, kakle, nugaroje, daugybinius odos įbrėžimus krūtinės ląstoje, poodines kraujosruvas kairėje momeninėje galvos srityje, kairiajame skruoste, nosyje, dešiniajame petyje, nugaroje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, 31, 41 dantų dalinius išnirimus, 42, 32 dantų sumušimus, nežymiai sutrikdydami G. B. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Minėta, kad šią nusikalstamą veiką kartu su S. S. ir R. S. buvo kaltinamas padaręs ir D. D.. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius kaltinimą D. D., teismas pažymi, kad D. D. viso baudžiamojo proceso metu neprisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, nurodęs, kad nagrinėjamo įvykio metu jis G. B. nemušė, būdamas L. E. namuose jis buvo virtuvėje, bet vėliau jis išėjo į lauką ir iš esmės visą laiką jis stovėjo lauke. Įvertinęs kitų teisiamųjų posėdžių metu apklaustų proceso dalyvių parodymus teismas neturi pagrindo abejoti D. D. nurodytomis aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad mušėsi jis, R. S. ir L. M., o ką darė D. D., jis nematė. Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad mušėsi jis, S. S. ir L. M., D. D. tame kambaryje nebuvo. Vėliau jis matė D. D. kartu su V. V. stovintį kieme. Teisiamojo posėdžio metu G. D. parodė, kad mušėsi R. S., S. S. ir L. M., D. D. ji nematė. Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad ji, D. D. ir V. V. visą laiką buvo lauke. Teisiamojo posėdžio metu J. K.- L. parodė, kad mušėsi R. S., S. S. ir L. M., D. D. su V. V. stovėjo lauke. Teisiamojo posėdžio metu V. V. parodė, kad D. D. visą laiką stovėjo lauke kartu su ja. Teisiamojo posėdžio metu L. R. B. parodė, kad D. D. visą laiką stovėjo lauke kartu su juo. Nors minėti liudytojai yra iš kartu su D. D. į L. E. namus atėjusios kompanijos, teismas neturi pagrindo minėtų liudytojų, įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus vertinti kaip neteisingus, tuo labiau, kad apie kitus minėtos kompanijos narius R. S. bei S. S. minėti liudytojai davė teisingus kitiems duomenims neprieštaraujančius parodymus, nebandydami nuslėpti ar sumenkinti R. S. bei S. S. veiksmų pavojingumo. Dar daugiau, iš esmės analogiškas aplinkybes dėl D. D. dalyvavimo nagrinėjamame įvykyje teisiamųjų posėdžių metu parodė ir liudytojai, buvę kitoje- kartu su G. B. buvusioje kompanijoje. Teisiamojo posėdžio metu L. E. parodė, kad mušėsi R. S., S. S. ir L. M., apie D. D. ji nieko pasakyti negalėjo. Teisiamojo posėdžio metu N. S. parodė, kad mušėsi R. S., S. S. ir L. M., dėl D. D. jis abejoja. Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad mušėsi R. S., S. S. ir L. M., dėl D. D. jis abejoja, kadangi D. D. buvo priešpaskutiniame kambaryje, o į paskutinį kambarį, kuriame vyko muštynės, D. D. nėjo. Taigi iš esmės vienintelis proceso dalyvis- G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jį mušė ne tik R. S., S. S. ir L. M., bet ir D. D..
Vertindamas G. B. parodymus, susijusius su D. D. dalyvavimu nagrinėjamose muštynėse, teismas analizuos, ar šie parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, ar keitėsi, ir, jei taip, vertins pakitusių parodymų apimtį bei galimas parodymų kitimo priežastis.
Pirmą kartą G. B. buvo apklaustas kitą dieną po nagrinėjamo įvykio- 2017 m. vasario 26 d. Minėtos apklausos metu G. B. parodė, kad jam liepus atėjusiai kompanijai išeiti, minėtoje kompanijoje buvę vaikinai pradėjo ant jo pykti. Vienas aukštas lieknas vaikinas tamsiais plaukais pradėjo jam šaukti „užmušiu“, „tau bus pizda“. Prie minėto vaikino prisijungė R. ir dar vienas aukštas be dantų vaikinas, dar galėjo būti ir ketvirtas vaikinas. Minėti vaikinai grasino jam susidorojimu, sakė jį užmušiantys. Iš viso agresyviai prieš jį nusiteikusių buvo penki žmonės. Būdamas miegamajame jis gavo nemažai smūgių. Jis nežino, kuo jį mušė- jį galėjo mušti rankomis, kojomis ir pagaliais. Jis nepamena, kas ir kaip jį mušė- jis atsimena, kad jį buvo apsupę iš visų pusių, o jam iš vienos pusės stovėjo lova. Jis atsimena, jog tuo metu jis bėgo į lauką, o aukštas juodais plaukais vaikinas jį gaudė. Bėgdamas jis atsitrenkė į tvorą, kurios nepamatė. Jis persivertė per tvorą ir suplėšė megztinį. Paskui jį kažkas bėgo: paskui jį galėjo bėgti minėtas aukštas vaikinas juodais plaukais. Jis pajuto smūgį į galvą, smūgis galėjo būti suduotas kažkokia lazda.
Tikrinant pirmosios apklausos metu duotus parodymus 2017 m. kovo 1 d. G. B. buvo pateiktos nuotraukos, kuriose, be kitų asmenų, buvo pavaizduoti ir L. M., R. S., S. S., D. D. bei L. R. B.. G. B. kaip jį mušusius asmenis atpažino L. M. ir R. S., tuo tarpu S. S. ir D. D. G. Blažys neatpažino. Teismas pažymi, kad G. B. tarp kitų trijų su nagrinėjama nusikalstama veika nesusijusių vaikinų nuotraukų parodžius D. D. nuotrauką, G. B. D. Denisevičiaus neatpažino, tuo tarpu to paties atpažinimo metu su nagrinėjama nusikalstama veika nesusijusį vaikiną atpažino kaip „asmenį, kuris į miegamąjį įbėgo pirmas ir jį puolė, sudavė jam į įvairias kūno vietas, jam nuolat grasino bei jam išbėgus iš buto prie tvoros su pagaliu trenkė jam į galvą“, t. y. G. B. su nagrinėjama nusikalstama veika nesusijusiam vaikinui priskyrė veiksmus, kuriuos, kaip nustatė teismas, atliko S. S., tuo tarpu paties S. S. G. B. neatpažino. Teismas supranta G. B. psichologinę būseną tiek paties nagrinėjamo įvykio metu, tiek minėto procesinio veiksmo atlikimo metu bei tai, kad minėta būsena galėjo lemti suvokimo klaidas. Visgi teismas pažymi, kad būtent po šio procesinio veiksmo- parodymo atpažinti, kurio rezultatas buvo klaidingas, nepaisant to, kad G. B. neatpažino D. D. kaip jį mušusio asmens, vėlesnių apklausų metu- pradedant 2017 m. kovo 6 d. apklausa G. B. D. Denisevičių klaidingai įvardina kaip „vaikiną, kurį jis atpažino asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole Nr. 4- D. D.“, nors, kaip minėta, minėto atpažinimo metu G. B. D. Denisevičiaus neatpažino, o su nagrinėjama nusikalstama veika nesusijusiam vaikinui jis priskyrė veiksmus, kuriuos, kaip nustatė teismas, atliko S. S.. Dar vėlesnės- 2017 m. balandžio 13 d. apklausos metu D. D. sutapatinimo su vaikinu, kurį jis atpažino asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole Nr. 4, nebelieka ir G. B., apibūdindamas kiekvieno iš jį mušusių asmenų veiksmus, nurodo, kad jį mušė „L., R., S. ir D., kurių vardus jis sužinojo vėliau policijos komisariate“, t. y. klaidingas procesinio veiksmo- parodymo atpažinti rezultatas transformuojasi į konkretų asmenį- D. D. ir vėliau nuolat kartojasi G. B. parodymuose.
Įvertinęs šią aplinkybę, suvokdamas, kad tiek kaltinamieji, tiek ir liudytojai po nagrinėjamo įvykio, sukėlusio ypatingai sunkias pasekmes, tarpusavyje bendravo ir bendravimo metu galėjo jiems nežinomas įvykio suvokimo spragas užpildyti iš kitų proceso dalyvių girdėtomis aplinkybėmis, kurios ne visada gali būti suvoktos teisingai, suprasdamas pavojų, kurį gali sukelti neteisingai suvoktų aplinkybių pateikimas kaip teisingų faktų, teisėjas, teisiamųjų posėdžių metu apklausinėdamas tiek kaltinamuosius, tiek liudytojus, apklausiamųjų ypatingai prašė atskirti aplinkybes, kurias kaltinamieji ar liudytojai matė ir girdėjo patys nagrinėjamo įvykio metu, bei aplinkybes, kurias jie girdėjo jau po nagrinėjamo įvykio bendraudami tarpusavyje. Toks apklausos metodas leido teismui kai kurių proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu vartotas teisiškai pavojingas sąvokas „mušė visi vaikinai“ apibrėžti konkrečiais asmenimis- L. M., S. S. bei R. S.. Duomenų, turinčių įrodomąją reikšmę, patvirtinančių D. D. dalyvavimą darant jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, baudžiamojo proceso metu nesurinkta.
Teismas mano esant reikalinga pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą įtariamuoju apklaustas S. S. apie D. D. dalyvavimą darant nagrinėjamą veiką neparodė jokių reikšmingų aplinkybių ir tik antrosios apklausos metu S. S. parodė, kad vienu momentu jis, R. S. ir D. D. pradėjo vytis G. B., tačiau jis neįsidėmėjo, ką darė R. S. ir D. D., ar pastarieji mušė G. B.. Apibėgęs kambaryje buvusią lovą G. B. išbėgo į lauką, po ko jis, R. S. ir D. D. G. Blažį vijosi.
Vertindamas antrosios įtariamojo apklausos metu S. S. duotus parodymus, susijusius su D. D. dalyvavimu darant nagrinėjamą nusikalstamą veiką, teismas pažymi, kad S. S. neparodė, jog D. D. mušė G. B., taigi teismas negali daryti prielaidomis grįstų išvadų, esą jei D. D. vijosi G. B., tai pastarąjį jis ir mušė- viena vertus, minėta, kad šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas procesinio suinteresuotumo šiame baudžiamajame procese neturintis proceso dalyvis; antra vertus, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė L. R. B., jis pats iš smalsumo kartu su S. S. bei R. S. bėgo paskui G. B., tačiau L. R. B., nors ir vijosi G. B., nėra kaltinamas sumušęs G. B..
Kita vertus vertindamas galimybę nuosprendį grįsti S. S. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, teismas pažymi, kad viena iš pagrindinių Lietuvos baudžiamojo proceso maksimų- tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 242 straipsnyje, pagal kurį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai iki tol, kol šiuos parodymus patikrina teismas, turi ne įrodymų, bet tik duomenų teisinį statusą ir tik po to, kai asmuo parodymus duoda teisme, pastarieji, esant kitoms BPK 20 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, įgyja įrodymų teisinį statusą. Čia svarbu paminėti ir kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės normas, susijusias su ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo (vėlesniame baudžiamojo proceso etape- kaltinamojo) ir liudytojo duotų parodymų pripažinimu įrodymais: BPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis ar liudytojas:
1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, arba BPK 246 straipsnyje numatytais atvejais;
2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus;
3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.
Taigi pagal šią teisės normą kaltinamojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi, taigi ir šiais parodymais galima grįsti nuosprendį tik tada, kai šie parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, bet ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kitiems ikiteisminio tyrimo subjektams- ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ar liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi ir gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymų leidėjas, įvertindamas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo svarbą, BPK 189 straipsnyje įtvirtino galimybę tais atvejais, kuomet manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, prokurorui kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu apklausti įtariamąjį (vėlesniame baudžiamojo proceso etape- kaltinamąjį). Analogiška procedūra, tik jau susijusi su liudytojo apklausa, numatyta ir BPK 184 straipsnyje, pagal kurią tais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad:
1) liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;
2) liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus;
prokuroras turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu apklausti liudytoją. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui įtariamojo (vėlesniame baudžiamojo proceso etape- kaltinamojo) ir liudytojo duoti parodymai, vadovaujantis jau minėtomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi ir šiais parodymais galima grįsti nuosprendį. Nei S. S., nei kiti baudžiamojo proceso dalyviai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, taigi tiek S. S., tiek ir kitų kaltinamųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus teismas vertina tik tikrindamas kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, šiems parodymams nesuteikdamas savarankiškos įrodomosios reikšmės. Minėta, kad antrosios įtariamojo apklausos metu S. S. duotų parodymų, susijusių su D. D. dalyvavimu darant nagrinėjamą nusikalstamą veiką, nepatvirtina absoliuti dauguma teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų- apie tai, kad D. D. kartu su kitais kaltinamaisiais jį mušė, teisiamojo posėdžio metu parodė tik pats G. B., kurio parodymus šioje apimtyje dėl šiame nuosprendyje jau išdėstytų motyvų teismas laiko nepatikimais bei neturinčiais įrodomosios reikšmės.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais, leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, kad D. D. nepadarė šio baudžiamojo proceso metu jam įkaltinamos nusikalstamos veikos, dėl ko D. D. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Veikos kvalifikavimo motyvai
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
S. S. ir R. S., veikdami su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas negali būti pradėtas jam mirus, rankose turėtais mediniais pagaliais, rankomis bei kojomis tyčia sudavė G. B. smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami G. B. sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius G. B. sveikatą, taigi S. S. ir R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
V. Bausmių skyrimo motyvai
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai.
1)veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;
9)veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys.
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 2 dalis.
1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:
b) dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
2. Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme.
1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.
3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.
5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis:
1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą;
2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;
3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;
4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų.
1. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.
2. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į:
1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;
2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą;
3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;
4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
3. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
Spręsdamas dėl S. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas, įvertindamas tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo nepilnametis, atsižvelgia į BK 54 bei 91 straipsniuose įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, šį nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis. S. S. yra neteistas (T. 2, b. l. 182), baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, kurias jis sumokėjo (T. 3, b. l. 1-15), taigi, įvertinus tai, kad nepilnamečiui skirtinų bausmių paskirtis, be kita ko, yra ir riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti pakeisti gyvenimo būdą, taip pat atsižvelgus į BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas neturi pagrindo S. S. skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. S. S. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką S. S. padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. S. skyrus švelniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. S. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant S. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Spręsdamas dėl R. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką R. S. padarė būdamas neteistas (T. 3, b. l. 62-63), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, R. S. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. R. S. baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, kurias jis sumokėjo (T. 3, b. l. 75-78). R. S. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką R. S. padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. S. skyrus švelniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. S. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant R. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje arba mokytis bei atlyginti priteistą turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi R. S. skirta papildoma pareiga- per likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo nuosprendžiu R. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu R. S. skirta laisvės atėmimo bausme: šiuo nuosprendžiu R. S. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje bei 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, keistina į šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu R. S. skirta laisvės atėmimo bausme jas visiškai sudedant ir R. S. skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei atlyginti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.
VI. Civiliniai ieškiniai
2. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
BPK 105 straipsnio 1, 3, 6 dalys.
1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
3. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.
6. Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Šio baudžiamojo proceso metu G. B. pareiškė 5 141 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl S. S., R. S. ir D. D. nusikalstamais veiksmais jam padarytos 141 eurų dydžio turtinės žalos, 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos, taip pat G. B. prašo priteisti 4 500 eurų išlaidas už advokato paslaugas (T. 2, b. l. 89-102).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 75,50 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl S. S., R. S. ir D. D. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 123-127).
Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (T. 2, b. l. 125), G. B. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 75,50 eurus. Teismas nustatė, jog G. B. sumušė S. S. ir R. S., kurie pripažintini kaltais, o D. D. išteisintinas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos S. S. ir R. S. baudžiamojo proceso metu neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl prieš G. B. padarytos nusikalstamos veikos patirtos 75,50 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš S. S. bei R. S. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 75,50 eurų.
Vertindamas G. B. civilinį ieškinį dėl šio įvykio metu jam padarytos 141 eurų dydžio turtinės žalos teismas pažymi, kad šio įvykio metu buvo sugadinti G. B. rūbai, kurių nurodoma verte teismas neturi pagrindo abejoti- 40 eurų vertės džinsinės kelnės, 50 eurų vertės megztukas (T. 2, b. l. 80-84). Taip pat po šio įvykio G. B. buvo suteikta medicininė pagalba taisant sužalotus dantis, gydytojų konsultacijos, už kurias 2017 m. kovo 17 d. G. B. sumokėjo 6 eurus VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, 2017 m. balandžio 10 d. sumokėjo 30 eurų UAB „Žekodenta“, 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 15 eurų UAB „Skraidenta“ (T. 2, b. l. 101). Teismas nustatė, jog G. B. sumušė S. S. ir R. S., kurie pripažintini kaltais, o D. D. išteisintinas, G. B. savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos S. S. ir R. S. baudžiamojo proceso metu neatlygino, dėl ko G. B. civilinis ieškinys dėl šios nusikalstamos veikos patirtos 141 euro dydžio turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš S. S. bei R. S. solidariai G. B. naudai priteistinas 141 euras.
Vertindamas G. B. civilinį ieškinį dėl šio įvykio metu jam padarytos 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad G. B. dėl S. S. ir R. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi G. B. turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus- į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
S. S. ir R. S. nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė G. B. sveikatą. Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, prieš G. B. buvo smurtaujama jo draugų akivaizdoje G. B. draugės name bei šio namo kieme, rankomis, kojomis bei pagaliais suduodant daug smūgių į įvairias G. B. kūno vietas. G. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai nosyje, kakle, nugaroje, daugybiniai odos įbrėžimai krūtinės ląstoje, poodinės kraujosruvos kairėje momeninės srityje, kairiame skruoste, nosyje, dešiniame petyje, nugaroje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, 31, 41 dantų dalinis išnirimas, 42, 32 dantų sumušimas (kliniškai), tad, be jau minėtų padarinių, G. B. patyrė ir jo nurodytus dvasinius išgyvenimus, stiprų psichikos sutrikdymą, pažeminimą, išgyvenimą dėl liekamųjų sužalojimo padarinių, turėjo kreiptis į psichologus, kas neigiamai įtakoją jo asmeninio gyvenimo kokybę. Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamųjų turtinė padėtis. S. S. ir R. S. yra jauno amžiaus, dirbantys. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017). Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai G. B. padaryti jo draugų akivaizdoje ciniškai G. B. pažeminant ir tai sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. B. nedirbantis, jis mokosi ir yra tėvų išlaikomas, G. B. priteistina 1 000 eurų dydžio neturtinės žalos. Teismas nustatė, jog G. B. sumušė S. S. ir R. S., kurie pripažintini kaltais, o D. D. išteisintinas, G. B. savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos S. S. ir R. S. baudžiamojo proceso metu neatlygino, dėl ko G. B. civilinis ieškinys dėl šios nusikalstamos veikos patirtos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš S. S. bei R. S. solidariai G. B. naudai priteistina 1 000 eurų.
G. B. taip pat prašo išieškoti visas jo turėtas proceso išlaidas, t. y. už advokato paslaugas sumokėtus 4 500 eurų, kurias sudaro dalyvavimas G. B. apklausoje, dvejose akistatose, skundų, prašymų, civilinio ieškinio parengimas baudžiamojoje byloje bei kliento atstovavimas devyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Nukentėjusysis G. B. sumokėjo advokatui 4 500 eurų už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (T. 2, b. l. 97-100, T. 5, b. l. 85-86). Teismo nuomone, tokia honoraro suma advokatui už nukentėjusiojo G. B. atstovavimą yra nepagrįstai didelė. Tarp nukentėjusiojo ir advokato 2017 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų (T. 1, b. l. 153). Advokatas dalyvavo G. B. 2017 m. balandžio 13 d. apklausoje, trukusioje nuo 09.39 val. iki 11.15 val. (T. 1, b. l. 148-179), surašė 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą dėl duomenų pridėjimo ir pateikimo pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (T. 1, b. l. 157-159), surašė 2017 m. spalio 5 d. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (T. 2, b. l. 30-39), surašė 2017 m. lapkričio 27 d. skundą dėl aukštesniojo prokuroro 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo atsisakyti patenkinti skundą (T. 2, b. l. 48-62), parengė civilinį ieškinį (T. 2, b. l. 89-96), dalyvavo 2018 m. balandžio 25 d. akistatoje tarp G. B. ir D. D., kuri truko nuo 10.15 val. iki 11.03 val. (T. 3, b. l. 30-34), ir 2018 m. gegužės 25 d. akistatoje tarp G. B. ir R. S., kuri truko nuo 11.15 val. iki 15.25 val. (T. 3, b. l. 57-59), 2018 m. L. 12 d. pateikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą (T. 4, b. l. 1-10), susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (T. 3, b. l. 98) bei dalyvavo 2018 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 09.00 val. iki 09.05 val., 2019 m. sausio 2 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 14.00 val. iki 16.30 val., 2019 m. sausio 24 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 09.15 val. iki 09.40 val., nuo 10.00 val. iki 10.37 val., nuo 10.42 val. iki 12.00 val., 2019 m. vasario 7 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 09.15 val. iki 12.45 val., 2019 m. vasario 28 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 09.00 val. iki 12.00 val., 2019 m. kovo 19 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 09.07 val. iki 09.36 val., 2019 m. balandžio 29 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 09.00 val. iki 09.16 val., 2019 m. gegužės 22 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 13.00 val. iki 13.35 val. ir 2019 m. birželio 7 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (T. 4, b. l. 104, 120-129, 155-166, 177-182; T. 5, b. l. 4-13, 30-32, 71-72, 78-80, 87-98). Teismas pažymi, kad advokatas Kęstutis Betingis kaip G. B. atstovas dalyvavo ne tik šiame, bet ir kitame baudžiamajame procese, kurio metu G. B. buvo suteiktas ne nukentėjusiojo, bet įtariamojo procesinis statusas, ir būtent kito baudžiamojo proceso metu buvo surinkti pagrindiniai duomenys, leidę vykdyti šį baudžiamąjį procesą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad tokia didele honoraro suma siekiama iš dalies susigrąžinti išlaidas, patirtas kito baudžiamojo proceso metu, kurio metu, kaip minėta, G. B. buvo suteiktas įtariamojo procesinis statusas. Kita vertus teismas pažymi, kad šis baudžiamasis procesas buvo pradėtas G. B. iniciatyva, vienas iš kaltinamųjų- D. D. išteisintinas, taigi, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostata, išlaidos, G. B. patirtos dėl jo atstovo dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus, susijusius su D. D., iš S. S. ir R. S. neišieškotinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. S. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, įvertinus S. S. ir R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį bei teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pagrindiniai duomenys, leidę vykdyti šį baudžiamąjį procesą, buvo surinkti kito baudžiamojo proceso metu, kurio metu G. B. buvo suteiktas įtariamojo procesinis statusas, įvertinus tai, kad nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, siekiant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinių interesų pusiausvyros, dalis G. B. turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo jo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti- 2 000 eurų pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš S. S. bei R. S. solidariai G. B. naudai.
VII. Procesinės prievartos priemonės
BPK 119 straipsnis.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
BPK 151 straipsnio 1 ir 8 dalys.
1. Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.
8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. 1. 175-176), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 3, b. 1. 53-54), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu D. D. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 3, b. 1. 26-27), kuri naikintina šio nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2019 m. L. 12 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi laikinai apribotos R. S. nuosavybės teises į 58/100 dalį žemės sklypo, esančio Kalvarijų g. 168A, Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0022-0087), ir 58/100 dalį gyvenamojo namo, esančio Kalvarijų g. 168A, Vilniuje (unikalus Nr. 1094-0150-6018), uždraudžiant disponuoti minėtu turtu. Turto saugotoju skirtas R. S. (T. 4, b. 1. 131-132; T. 5, b. l. 101-102), kuri paliktina galioti iki 2019 m. spalio 7 d. S. S. ir R. S. iki 2019 m. spalio 1 d. visiškai atlyginus savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, laikinas R. S. nuosavybės teisių apribojimas naikintinas visiško žalos atlyginimo dieną. S. S. ir R. S. iki 2019 m. spalio 1 d. visiškai neatlyginus savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, laikino R. S. nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki priverstinio visiško žalos atlyginimo dienos.
VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Ikiteisminio tyrimo metu G. B. pateiktos suplyšusios džinsinės kelnės (T. 2, b. l. 80) yra menkavertės ir negali būti sunaudotos, dėl to šios kelnės, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų saugojimo kameroje (T. 2, b. l. 85), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Kompaktinė plokštelė su N. S. apklausa (T. 2, b. l. 145) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, 75, 80 straipsniais, 81 straipsnio 1 dalimi, 91 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 2 dalimi, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 151 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti S. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pripažinti R. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant R. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. S. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu R. S. skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme: šiuo nuosprendžiu R. S. skirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu R. S. skirta laisvės atėmimo bausme jas visiškai sudedant ir R. S. skirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
R. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei atlyginti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.
Išteisinti D. D. jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. S. bei R. S. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 75,50 eurų.
G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. S. bei R. S. solidariai G. B. naudai priteisti 1 141 eurą.
2 000 eurų išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. patirtas atstovo paslaugoms apmokėti, pripažinti proceso išlaidomis ir iš S. S. bei R. S. solidariai G. B. naudai priteisti 2 000 eurų išlaidų atlyginimo.
S. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
R. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
D. D. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti šio nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2019 m. L. 12 d.
Laikiną R. S. nuosavybės teisių į 58/100 dalį žemės sklypo, esančio Kalvarijų g. 168A, Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0022-0087), ir 58/100 dalį gyvenamojo namo, esančio Kalvarijų g. 168A, Vilniuje (unikalus Nr. 1094-0150-6018), apribojimą palikti galioti iki 2019 m. spalio 7 d. S. S. ir R. S. iki 2019 m. spalio 1 d. visiškai atlyginus savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, laikiną R. S. nuosavybės teisių apribojimą panaikinti visiško žalos atlyginimo dieną. S. S. ir R. S. iki 2019 m. spalio 1 d. visiškai neatlyginus savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, laikino R. S. nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsti iki priverstinio visiško žalos atlyginimo dienos.
Džinsines kelnes, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų saugojimo kameroje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kompaktinę plokštelę su N. S. apklausa palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti S. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.