Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu G. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną prekybos centre „BIG“ jis susitiko su J. J. ir N. S.. Vėliau jam parašė L., kuri pasiūlė atvažiuoti. Jis su minėtais draugais nuvažiavo pas L., prieš tai jie prie L. namų esančiame prekybos centre „Maxima“ nusipirko alaus. Pas L. namuose jie sėdėjo, gėrė alkoholį tol, kol sutemo. J.ui paskambino E.. J.as pašnekėjo, paskui telefoną perdavė jam. E. jo paklausė, ar šis gali atvažiuoti. Jis E. pasakė, kad šis gali atvažiuoti vienas. Praėjus kažkiek laiko į L. namus užėjo E., kiek vėliau užėjo didelė jam nepažįstamų žmonių kompanija, iš kurios jis pažinojo tik S. ir R. S., su kuriuo jis mokėsi toje pačioje mokykloje. Pamačiusi, kad atėjo tiek daug žmonių, L. pradėjo verkti, prašė išeiti, nes turėjo grįžti jos mama, tačiau L. niekas neklausė. Atėjusi kompanija elgėsi nedraugiškai- nenusiavė batų, valgė jų maistą. Jis jautėsi kaltas, kad jis leido atvažiuoti E., ir pats visų prašė išeiti iš L. namų, E. priekaištavo, kam šis atsivedė tiek daug žmonių. Tada agresyviai priėjo L. M. ir paklausė, ar jis lenda prie E.. Pastarasis atsakė, kad jis prie šio nelenda. Kaltinamieji jam grasino, taip pat kažką jam rėkė ir L. M., kvietė jį išeiti į lauką, tačiau jis tai daryti atsisakė. Jam merginos sakė „eik slėpkis, nes tau bus blogai“. Jis nubėgo į kambarį, bandė išlipti per langą, bet namas senas, taigi jam nepavyko išlipti. Tuomet jis pasiėmė žarsteklį. Kažkuri iš merginų, būdama priešpaskutiniame kambaryje prie durų, jam pasakė, kad žarsteklis jam nepadės, taigi jis paslėpė žarsteklį, kad pastarojo nepaimtų kaltinamieji, ir nuėjo iki virtuvės. Kaltinamieji stovėjo lauke tarp lauko durų ir rūkė. Pastarieji pradėjo jam grasinti, sakė nepaliksiantys jo sveiko. Jis griebė bet ką, nubėgo į paskutinį kambarį, maždaug po minutės visi subėgo. Pirmas, jam atrodo, įbėgo S. S., po to L. M., R. S., D. D.. Kambaryje dar buvo L.. Kadangi minėti jaunuoliai jį apstojo, jis nematė, kas dar buvo kambaryje. Kambaryje per vidurį stovėjo lova, jis stovėjo už lovos kampe. Žarsteklio tuo metu jis neturėjo, turėjo tik peilį, nes jis manė, kad jaunuoliai pamatę peilį jo nepuls. Tada L. M. užlipo ant lovos, ant lovos taip pat lipo S. S., R. S. stovėjo prieš jį ne ant lovos, D. D. stovėjo prie durų. Minėti jaunuoliai pradėjo jį mušti: L. M. stovėdamas ant lovos jam įspyrė, R. S. pagaliu, kurį paėmė nuo židinio, jam sudavė iš priekio, S. S. taip pat pagaliu, kurį paėmė nuo židinio, jam sudavė, D. D. irgi kažkur jam sudavė. Jis nematė, kas konkrečiai jam sudavė. Tada jis perlipo per lovą, prasibrovė pro minėtus jaunuolius ir bėgo lauk. Bėgdamas jis girdėjo, kad jį vejasi S. S., kurį jis pažino iš balso: bėgdamas S. S. šaukė, kad jį užmuš. Buvo labai tamsu. Kieme buvo vielinė tvora: jis persivertė per tvorą ir nugriuvo, po ko S. S. sudavė jam pagaliu į galvą. Tada jis atsikėlė ir nubėgo toliau link Kalvarijų gatvės. Jam einant link Kalvarijų- Žalgirio gatvių sankryžos prie jo pribėgo N., kuris jam pasakė, kad šį irgi sumušė, pirštą sulaužė, kad yra vienas negyvas. Pamatęs policijos pareigūnus jis grįžo į įvykio vietą.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus ikiteisminio tyrimo metu G. B. duotus parodymus (T. 1, b. l. 148-149), G. B. parodė, kad anksčiau su R. S. jis nebuvo susimušęs. Jis atsimena, kad L. M. jam spyrė, D. D., stovėjęs toliau, trenkė jam kumščiais. Jis tiksliai neprisimena, kurie iš jaunuolių laikė pagalius. Smūgių buvo daug. Jis tiksliai nepamena, kaip kas smūgiavo. Šio įvykio metu jis buvo išgėręs.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. vasario 26 d. apklausos metu G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. jis kartu su N. buvo pas J.. L. jam parašė, kad mama išvažiuoja, ir pakvietė juos į svečius. Jis, J. ir N. autobusu atvažiavo iki L. namų, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kurioje nusipirko alaus, ir atėjo pas L. namo. Tai galėjo būti apie 15.00 val. L. namuose buvo su G.. Jų kompanija linksmai visą vakarą sėdėjo. Vakare J. paskambino E.. J. perdavė telefoną jam ir jis E. pasakė, kad šis gali vienas atvažiuoti į svečius pas L.. E. pas L. atvažiavo po valandos. Iš pradžių E. užėjo vienas, tačiau pabuvęs keletą minučių kažkur išėjo, po ko grįžo su 10 žmonių kompanija. Iš šios kompanijos jis pažįsta R.ą, S., kurių pavardžių jis nežino, bei E.. Likusių žmonių jis nepažįsta. L. pradėjo atėjusios kompanijos prašyti, kad šie išeitų, tačiau niekas L. neklausė. Visi kompanijoje buvę ir į L. namus atėję asmenys buvo neblaivūs, aiškino, kad vis dar švenčia šimtadienį. Jis E. daug kartų sakė, kad šis išsivestų savo draugus, tačiau E. į jį nereagavo ir nieko nesakė. Pasijutęs kaltas, kad pasikvietė E., o šis į L. namus atėjo su girta kompanija, jis prašė visų išeiti, tačiau kompanija neklausė nei L., nei jo bei niekur nėjo, pradėjo elgtis nepadoriai, darė netvarką, be leidimo valgė maistą bei atsinešė alkoholio, kurį ketino gerti pas L. namie. Kadangi jis liepė visiems išeiti, minėtoje kompanijoje buvę vaikinai pradėjo ant jo pykti. Vienas aukštas lieknas vaikinas tamsiais plaukais pradėjo jam šaukti „užmušiu“, „tau bus pizda“. Prie minėto vaikino prisijungė R. ir dar vienas aukštas be dantų vaikinas, dar galėjo būti ir ketvirtas vaikinas. Minėti vaikinai grasino jam susidorojimu, sakė jį užmušiantys. Iš viso agresyviai prieš jį nusiteikusių buvo penki žmonės. Tuo metu jis buvo svetainėje, o minėti jaunuoliai buvo virtuvėje. Vaikinai, kuriuos jis paminėjo, vis šaukė, kad jis išeitų į lauką. Bandydamas rasti išėjimą jis nubėgo į miegamąjį ir bandė atidaryti langą, pro kurį jis norėjo pabėgti, tačiau langai neatsidarė. Vienu momentu kompanijai išėjus į lauką, jis išėjęs iš miegamojo nuėjo iki virtuvės. Lauke esantys jaunuoliai vis kvietė jį į lauką bei grasino susidoroti, vienas vaikinas iš kompanijos replikavo ketinantis jį užmušti. Būdamas virtuvėje iš kriauklės jis griebė virtuvinį peilį ruda rankena ir nubėgo į miegamąjį slėptis. Peilį jis pasiėmė savigynai, nes pagalvojo, kad vaikinai pamatę peilį išsigąs. Būdamas miegamajame jis dar griebė žarsteklį, tačiau pastarąjį greitai numetė, nes suprato, kad prieš puolančiuosius jis neapsigins. Būdamas miegamajame jis gavo nemažai smūgių. Jis nežino, kuo jį mušė- jį galėjo mušti rankomis, kojomis ir pagaliais. Jis nepamena, kas ir kaip jį mušė- jis atsimena, kad jį buvo apsupę iš visų pusių, o jam iš vienos pusės stovėjo lova. Bandydamas išvengti užpuolimo jis peršoko per miegamajame buvusią lovą bei radęs tarpelį tarp puolančiųjų bandė bėgti link išėjimo. Bėgdamas link išėjimo jis viena ranka dengėsi galvą ir veidą nuo jį užpuolusiųjų smūgių, o dešinėje rankoje laikydamas peilį pastaruoju mosikavo prieš save tam, kad jį puolusieji atšoktų. Mosikuodamas peiliu ir pajutęs, jog peilis kažkur atsitrenkė, jis suvokė pataikęs į kūną, galimai į kairįjį šoną, tačiau pagalvojo, kad jis užkliudė kažkurio iš jį puolusių vaikinų drabužius. Galėjo būti, kad vaikinas stovėjo ant lovos ir jis nepajautė, kad peilis būtų įlindęs į kūną. Jis neatsimena, kad jis būtų traukęs peilį atgal. Jis atsimena, jog tuo metu jis bėgo į lauką, o aukštas juodais plaukais vaikinas jį gaudė. Jis nepamena, kur tuo metu buvo peilis. Iš namo jis išbėgo su kojinėmis be striukės. Išbėgęs iš namo jis nubėgo per kiemą. Bėgdamas jis atsitrenkė į tvorą, kurios nepamatė. Jis persivertė per tvorą ir suplėšė megztinį. Paskui jį kažkas bėgo: paskui jį galėjo bėgti minėtas aukštas vaikinas juodais plaukais. Jis pajuto smūgį į galvą, smūgis galėjo būti suduotas kažkokia lazda. Jis iš karto nubėgo iki Kalvarijų gatvės, po to- iki Žalgirio gatvės. Po to jis grįžo atgal į L. namus. Atėjęs į kiemą jis pamatė ant žemės ant nugaros gulintį vaikiną. Jis atpažino, kad tai vienas iš vaikinų, kuris puolė jį miegamajame bei kuris stovėjo ant lovos. Jis suprato, kad vaikinas negyvas. Prie jo priėjęs N. pasakė, jog kažkas šiam sulaužė pirštą. N. jam padavė striukę. Grįžęs prie namo jis pamatė, kad įėjimo durys į butą užtrenktos. Buto viduje buvo L.. Kieme jis rado savo vieną batą. Jis paskambino L.i ir prašė atiduoti kitą batą, tačiau L. pasakė, kad kito bato bute nėra. Kitą batą jis rado kieme krūmuose. Po to jis buvo kieme kartu su visais. Nieko peiliu sužaloti jis nenorėjo, tik norėjo apsiginti nuo jį puolusių vaikinų. Peilį jis paėmė iš kriauklės manydamas, kad vaikinai peilio išsigąs ir jo nepuls. Jis nepamena, kur konflikto metu buvo visos panelės: gal kelios panelės buvo svetainėje, bet miegamajame, kur vyko konfliktas, nebuvo nei vienos panelės (T. 1, b. l. 76-77).

2017 m. kovo 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. atpažino L. M. kaip asmenį, kuris 2017 m. vasario 25 d. vakare su E. kompanija atėjo į L. namus. Minėtas vaikinas jį puolė miegamajame. Šiam vaikinui stovint ant lovos jis prieš save mosikavosi peiliu, kad vaikinai nuo jo atsitrauktų. Vienu metu jis pajautė, kad peilis įsirėmė vaikinui į drabužius. Peilis jo rankoje lyg sulinko. Jis sugebėjo pasprukti. Jis išbėgo iš kambario ir nubėgo link durų. Jis atpažįsta vaikiną pagal veido bruožus (T. 1, b. l. 80-82).

2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2017 m. vasario 25 d. kartu su E. įsibrovė į L. namus bei su kitais trimis asmenimis jį mušė L. namuose. Asmuo vardu R., pastarasis su juo mokėsi mokykloje (T. 1, b. l. 83-85).

2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. neatpažino S. S. kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus (T. 1, b. l. 86-88).

2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. neatpažino D. D. kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus, tačiau atpažino su nagrinėjama byla nesusijusį asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 1. G. B. nurodė, kad minėtas vaikinas su E. įsibrovė į L. namus. Šis jaunuolis į miegamąjį įbėgo pirmas ir jį puolė. Jis negali konkretizuoti, kiek smūgių minėtas jaunuolis sudavė ir į kurias kūno vietas. Asmuo jam nuolat grasino. Šis asmuo išbėgo paskui jį iš buto bei prie tvoros su pagaliu trenkė jam į galvą (T. 1, b. l. 89-91).

2017 m. kovo 1 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. B. neatpažino R. B. kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus (T. 1, b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 6 d. apklausos metu G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d jis kartu su N. buvo pas J.. Jam L. parašė, kad jos mama išvažiuoja, ir pakvietė jį į svečius. Jis, N. ir J. autobusu atvažiavo prie L. namų, nuėjo į parduotuvę, kurioje nusipirko 5 litrus alaus, ir atėjo pas L. namo. Tai galėjo būti apie 15.00 val. L. namuose buvo su G.. Visa kompanija linksmai sėdėjo visą vakarą. Vakare, jam atrodo, kad buvo tamsu, tačiau jis tiksliai nežino, J. paskambino E.. Jam J. perdavė telefoną ir jis E. pasakė, kad jeigu šis nori pas L. atvažiuoti, tai gali, tačiau turi atvažiuoti vienas. E. atvažiavo maždaug po valandos- jis su kompanijoje buvusiais draugais net pamiršo, kad E. turi atvažiuoti, kadangi praėjo daug laiko, taigi jis jau buvo pamanęs, kad E. apsigalvojo. Iš pradžių E. pas L. užėjo vienas, pabuvęs keletą minučių kažkur išėjo ir grįžo su dešimties žmonių kompanija, iš kurios jis pažįsta R., S., kurių pavardžių jis nežino, bei E.. Likusių kompanijoje buvusių asmenų jis nepažįsta. Pamačiusi, kad pro duris bando įeiti daug žmonių, praėjus ketvirtam ar penktam žmogui L. pradėjo šių nebeįsileisti, sakydama, kad daugiau žmonių į namus neitų. E. kompanija užėjusi susigrūdo į virtuvę, kurios patalpa yra maža. Pamačiusi, kiek žmonių suėjo, L. pradėjo atėjusios kompanijos prašyti, kad šie išeitų, tačiau L. niekas neklausė. Visa į L. namus atėjusi kompanija buvo neblaivi, kažką aiškino, kad vis dar švenčia šimtadienį. Jis E. daug kartų sakė, kad šis išsivestų draugus, tačiau E. į tai nereagavo ir nieko nesakė. Jis pasijautė kaltas, kad pasikvietė E., o šis į L. namus atėjo su girta kompanija. Jis prašė visų asmenų, kad šie išeitų, tačiau niekas neklausė nei L., nei jo ir niekur nėjo. Jis jautėsi atsakingas už susidariusią negerą situaciją L. namuose, kadangi L. yra jo, J. ir N. draugė, o J. paprašytas jis sutiko, kad E. atvažiuotų, tačiau šis atvažiavo ne vienas ir, maža to, su girta kompanija, kuri ieškojo vietos plotui, t. y. išgerti alkoholinius gėrimus. L. šios kompanijos nepageidavo ir liepė, kad visi išeitų, kadangi kompanija pradėjo namuose elgtis nepadoriai ir daryti betvarkę, be leidimo valgė maistą bei atsinešė alkoholinių gėrimų, kuriuos ketino gerti pas L. namie. Kadangi jis liepė visiems išeiti, minėtos kompanijos vaikinai pradėjo ant jo pykti. Aukštas vaikinas tamsiais plaukais liekno kūno sudėjimo pradėjo ant jo šaukti „užmušiu, tau bus pyzda“. Tai vaikinas, kurį jis atpažino asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole Nr. 4- D. D.. Prie šio vaikino prisijungė R. ir dar vienas vaikinas, kuris buvo aukštas ir neturėjo dantų. Minėtą vaikiną jis atpažino asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole Nr. 1- L. M.. Pastarojo vardo jis nežinojo ir L. M. iki šio įvykio jis nepažinojo, tik išgirdo L. vardą stovėdamas lauke po įvykio. Galėjo būti dar ir ketvirtas vaikinas. Pastarąjį jis atpažino asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole Nr. 3- S. S.. Jam minėti vaikinai grasino susidorojimu, sakė, kad jį užmuš. Iš viso agresyviai prieš jį nusiteikusių buvo keturi- penki žmones. Visiems kompanijoje buvusiems asmenims suėjus jis tuo metu buvo svetainėje, o visa kompanija buvo virtuvėje. Vaikinai, kuriuos jis paminėjo, vis šaukė, kad jis išeitų į lauką. E. buvo su juo svetainėje, stovėjo prie televizoriaus. Jis E. vis prašė visus išsivesti, tačiau E. į jo prašymus nereagavo. Prie E. kovinga poza priėjo L. M. ir E. pradėjo klausinėti, ar jis prie E. lenda ir ar su juo susidoroti. E. pasakė, kad jis nelenda, po ko L. M. atsitraukė. Jis vėl pradėjo kompanijai sakyti, kad visi išeitų. R. pradėjo ant jo šaukti, kad jis užsičiauptų. Tada, jam atrodo, kad D. D. parodė pirštu į R. ir pasakė jam, kad jis nenorėtų su R.u turėti reikalų, nes pastarasis papjovė kažkokius brolius. Kadangi maždaug prieš savaitę J. jam apie tokį įvykį pasakojo, jis išsigando, kad R. ir jį papjaus. R. turėjo didelį sportinį krepšį, kuris buvo kažko prikrautas. Jis galvojo, kad krepšyje gali būti įdėta kas nors žalojančio, nes maždaug prieš 1- 2 metus R. į mokyklą buvo atsinešęs elektros impulsinį prietaisą. L. su G. pradėjo jam sakyti, kad jis eitų slėptis į miegamąjį. Jis pradėjo ieškoti, kuo galėtų apsiginti. Nuėjęs iki L. kambario nuo krosnies jis paėmė pagalį, tačiau pagalvojęs, kad pagaliu jis neapsigins, iš po krosnies jis paėmė žarsteklį. Pažiūrėjęs, kad žarsteklis labai sunkus ir pats gali gauti žarstekliu, pastarąjį jis paslėpė pakabindamas ant krosnies. Jis išgirdo vieną merginą iš E. kompanijos sakant, kad jam žarsteklis nepadės. Būdamas L. kambaryje iš kišenės jis išsitraukė telefoną, pagalvojęs, kad jis paskambins tėčiui, nes žinojo, kad tėtis dirba ir galės atsiųsti jam pagalbą. Jis žinojo, kad bendruoju pagalbos numeriu 112 skambinti beprasmiška, nes kol jis paaiškintų, ko jam reikia, tai E. kompanija, pamačiusi, kad jis skambina, jį užmuštų. Pamatęs, kad jis rankoje turi telefoną, R. priėjo link jo ir agresyviai pasakė, kad jis padėtų telefoną bei nedrįstų niekam skambinti. Jis nespėjo paspausti mygtuko skambinti ir taip niekur nepaskambino. Telefoną jis įsidėjo atgal į savo kelnių kišenę. Vienu momentu kompanijai išėjus į lauką jis išėjo iš miegamojo ir atėjo iki virtuvės. Vaikinai, būdami lauke, vis kvietė jį į lauką, šaukė, kad aiškinsis su juo bei grasino su juo susidoroti. Jis suprato, kad vaikinai jį sumuš. Jis vis girdėjo vieno vaikino replikas, kad ketina jį užmušti. Būdamas virtuvėje iš kriauklės jis griebė peilį ir nubėgo atgal į miegamąjį. Peilis buvo virtuvinis ruda medine rankena. Peilį jis pasiėmė tam, kad apsigintų, nes jis pagalvojo, kad jeigu kompanija, kuri jį puolė, pamatys peilį, tai išsigąs. Viena mergina iš E. kompanijos stovėdama lauke prie durų sušuko, kad jis iš kriauklės paėmė peilį. Bandydamas rasti išėjimą bei pabėgti nuo vaikinų jis bandė atidaryti langus L. kambaryje, tačiau langai neatsidarė. Jis bandė rasti išėjimą, atidaryti duris miegamajame, tačiau išėjimo nebuvo, miegamajame buvo sandėliukas. Jis atidarė sandėliuko duris, nes galvojo, gal ką pirmą kartą pražiūrėjo ir gal kažkaip įmanoma pro sandėliuką patekti į lauką. Vienu momentu už nugaros jis išgirdo triukšmą. Peilis visą laiką buvo pas jį rankoje- kiek jis atsimena, peilį jis laikė dešinėje rankoje. Išgirdęs už nugaros triukšmą jis pamatė į miegamąjį įbėgant asmenį, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 4- D. D., pastarajam iš paskos bėgo L. M., paskui šį- R., o vėliausiai įbėgo asmuo, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 3- S. S.. Šie visi jį puolė mušti rankose turėtais pagaliais, kuriuos paėmė nuo krosnies. Jis negali pasakyti, kas iš vaikinų rankose turėjo pagalius. Jis gavo nemažai smūgių. Jis nežino, kuo jį mušė. Jį mušti galėjo rankomis, kojomis ir minėtais pagaliais. Jis vis bandė dangstytis nuo smūgių. Jis nepamena, kas ir kaip jį mušė, jis tik atsimena, kad, kadangi jį buvo apsupę iš visų pusių, o jam iš vienos pusės buvo lova, bandydamas minėtų vaikinų užpuolimo išvengti jis keturiomis persirideno per dvigulę miegamojo lovą vis žiūrėdamas, kaip jis galėtų išbėgti iki išėjimo. Vienu momentu radęs tarp keturių puolančiųjų vaikinų tarpelį jis bandė bėgti link išėjimo. Jam pavyko prasibrauti. Bėgdamas link išėjimo jis dengėsi galvą ir veidą viena ranka, greičiausiai kaire, nuo užpuolusiųjų smūgių. Praktiškai nieko prieš save nematydamas, tik žiūrėdamas, kur išėjimas, dešinėje rankoje laikydamas peilį pastaruoju jis mosikavosi prieš save ir sau virš galvos, kad jį puolusieji nuo jo atšoktų. Mosikuodamasis peiliu jis pajautė, kad peilis kažkur atsitrenkia. Jis suvokė, kad pataikė į kūną, galimai į kairį šoną. Jis pagalvojo, kad užkliudė kažkurio iš jį puolusių vaikinų drabužius. Vaikinas galėjo stovėti ant lovos. Jis nepajuto, kad peilis būtų įlindęs į kūną. Jis neatsimena, kad jis būtų traukęs peilį atgal. Jis atsimena, kad tuo metu jis bėgo pro duris, L. kambaryje suklupo, griuvo, keturiomis vis tiek bėgo, kažkur pakilo ir vėl bėgo. Kažkur priekyje jo išbėgo L.. Jis nežino ir nematė, kur L. ir kiti asmenys buvo įvykio metu. Jam išbėgus į lauką aukštas juodais plaukais vaikinas, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 4- D. D., jį gaudė. Jis nepamena, kur tuo metu buvo peilis. Išbėgęs iš patalpos į kiemą jis bėgo tiesiai. Jis nežinojo, kur jis bėgo, buvo labai tamsu, jis aplinkui nieko nematė. Jis išbėgo be batų, su kojinėmis, džinsais ir megztuku, nevilkėdamas striukės. Bėgdamas jis atsitrenkė į tvorą, kurios nepamatė, atsitrenkęs per tvorą jis persivertė. Paskui jį vis dar bėgo vaikinas, kurį jis atpažino atpažinimo protokole Nr. 4- D. D.. Jis pajautė smūgį į galvą, kuris galėjo būti suduotas su kažkokia lazda. Trenkęs jam smūgį vaikinas dar jam šaukė jį užmušiąs, kad jis negyvens. Perkritęs per tvorą jis susiplėšė megztinį. Tuomet jis atsikėlė nuo žemės ir nubėgo iki Kalvarijų gatvės, iš kur nubėgo iki Žalgirio gatvės bei grįžo atgal į L. namus. Atėjęs į kiemą jis pamatė ant žemės gulintį vaikiną. Jis atpažino, kad tai vienas iš vaikinų, kuris puolė jį miegamajame bei kuris stovėjo ant lovos. Tuomet jis išgirdo, kad vaikino vardas yra L. M.. Jis suprato, kad šis negyvas. Atvažiavo policijos pareigūnai, prie jo priėjo N. ir pasakė, kad šiam kažkas sulaužė pirštą. N. jam padavė jo striukę. Grįžęs prie L. namo jis pamatė, kad įėjimo į butą durys užtrenktos, durų rankena sulaužyta. L. buvo buto viduje, kur buvo kitos merginos, jis nežino. Grįžęs link kieme stovinčios kompanijos jis kieme rado vieną savo batą. Paskambinęs L.i pastarosios jis paprašė atiduoti jam kitą jo batą, tačiau L. jam pasakė, kad kito jo bato bute nėra, kad į namus neįmanoma patekti, nes kažkas užtrenkė duris ir šios neatsidaro. Jam kažkas parodė, kad kitas jo batas guli krūmuose- tai galėjo pasakyti J., tačiau jis nėra tikras. Apsiavęs batus jis liko stovėti kieme kartu su visais. Jis nieko peiliu sužaloti nenorėjo, jis tik norėjo apsiginti nuo jį puolusių vaikinų. Jis manė, kad vaikinai peilio išsigąs, jo nepuls ir nemuš. Jis nepamena, kur konflikto metu buvo visos panelės- gal keletas buvo svetainėje, tačiau miegamajame, kur vyko pagrindinis konfliktas, panelių nebuvo. Jis nežino, kur viso konflikto metu buvo J. ir N.. Jis mano, kad J. ir N. nepuolė, nes šie iš L. namo kompanijos nevarė. J. pažinojo beveik visą E. kompaniją, nes J. su E. kompanija mokosi kažkokioje automechanikų mokykloje (T. 1, b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2017 m. balandžio 13 d. apklausos metu G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 15 val. jis buvo mieste su pažįstamais J.u, kurio pavardės jis nežino, ir N. S.. Panašiu laiku jam parašė pažįstama L. E., kuri pasiūlė atvykti į svečius, nes jos motinos turėjo nebūti iki vakaro. Jiems atvažiavus pas L. šios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dar buvo G., kurios pavardės jis neatsimena. Bendraudami jie visi gėrė alų, valgė. Apie 17 val. J. paskambino E. A., kuris paklausė, ar gali atvažiuoti. J.as telefoną perdavė jam. Pokalbio metu E. pasakė esantis prie prekybos centro „Mada“ ir pasiprašė atvažiuoti. Jokios kalbos apie tai, kad E. yra ne vienas, nebuvo. Jis sutiko ir pasiūlė atvažiuoti E. vienam. Prieš tai tarp jo ir E. nebuvo jokių konfliktų, ginčų, skolų ar kitų nesutarimų. Po 1- 2 valandų, kai jau buvo tamsu, atvyko E., kurį kažkas įleido. E. buvo neblaivus. Kažkiek laiko pabuvęs svetainėje nieko nepasakęs E. išėjo. Netrukus į svetainę užėjo apie 10 žmonių, tarp kurių jis pamatė E., R. S., S.. Kitų asmenų jis nepažinojo. Atėję asmenys su savimi atsinešė alkoholio, pradėjo valgyti jų maistą, jautėsi kaip namuose. Jis suprato, kad minėtiems asmenims reikėjo ploto, nes minėti asmenys sakė jau kelias paras švenčiantys. L. pradėjo jaudintis, sakė, jog žmonių yra per daug, prašė visų atėjusių išeiti, tačiau niekas jos neklausė. Vieni asmenys stovėjo virtuvėje, kiti- svetainėje. Kadangi jis pasijuto kaltas dėl to, kad jis leido atvažiuoti E., kuris atsivedė daug nekviestų svečių, jis irgi pradėjo prašyti visų atėjusių asmenų išeiti. Vienas iš atvykusių jaunuolių, kurio vardą jis sužinojo vėliau policijos komisariate- L., paklausė svetainėje stovėjusio E., ar jis prie E. lenda. E. atsakė, kad nelenda. Tada L., R., S. ir D., kurių vardus jis sužinojo vėliau policijos komisariate, pradėjo jį tildyti ir grasinti, jog užmuš ar kitaip susidoros. Kaip jis suprato, minėti vaikinai supyko dėl to, kad jis šių prašo išeiti. Tada D., parodęs į R.ą, pasakė, kad pastarasis prieš tai kažkokį asmenį buvo papjovęs. Jis suprato, kad tokiu būdu D. jį įspėjo ir jam grasina. Šią istoriją jis buvo anksčiau girdėjęs, todėl jis išsigando, kad jaunuoliai gali jį sumušti ar net užmušti. Jaunuoliai nerimo, stovėjo virtuvėje, kur buvo vienintelis išėjimas į lauką. Jis suprato, kad minėta kompanija nenurims ir jam kyla realus pavojus. Jis buvo ištraukęs savo telefoną ir norėjo skambinti tėvui, tačiau tai pamatęs R. uždraudė jam paskambinti, todėl telefoną jis įsidėjo atgal į kišenę. Jis nubėgo į kitą kambarį, kuriame kalbėjosi G. ir nepažįstama panelė, kurios vardą jis sužinojo vėliau policijos komisariate- J., kuri prašė G. leisti pasilikti. Norėdamas pabėgti iš šių namų jis bandė atidarinėti langus, tačiau jam tai nepavyko; tada J. jam pasakė, kad niekas jam jau nebepadės. Grįžęs į virtuvę jis matė tarpduryje stovinčius agresyviai nusiteikusius jaunuolius, kurie kvietė jį išeiti, tačiau jis nėjo. Po to jis griebė kažkokį daiktą virtuvėje savigynai- vėliau jis pamatė, kad tai peilis- po ko jis nubėgo į kitą kambarį, nes agresyviai nusiteikę jaunuoliai nerimo. Atsidūręs paskutiniame šio namo kambaryje- iš viso name buvo viena virtuvė, viena svetainė ir du kambariai- jis sustojo tolimesniame kampe. Po to į tą kambarį pirmas įbėgo S., kuris rankoje laikė pagalį- medinę malką. Nieko nesakęs S. jį puolė. Jis ėmė bėgti į kitą kambario pusę, dėl to jam teko perlipti per lovą. Bėgdamas jis pamatė į kambarį bėgančius kitus agresyviai nusiteikusius R., L. M. ir D., kurie rankose turėjo pagalius. Minėti jaunuoliai nieko nesakydami taip pat jį užpuolė ir sudavė jam smūgius pagaliais. Jis negali pasakyti, kuris pirmas jam smogė, kokiu būdu ir kur pataikė, nes jis neįsidėmėjo. Viena ranka jis gynėsi, t. y. pakėlęs ranką šia dengė galvą. Kitoje- dešinėje rankoje jis turėjo peilį, kuriuo jis mosikavo prieš save, t. y. tokiu būdu jis bandė gintis. Jaunuoliai jį mušė pagaliais į įvairias kūno vietas- smūgiai galėjo būti suduodami rankomis ir kojomis. Nugriuvęs jis lygtai nebuvo. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių jis gavo, tačiau smūgių buvo daug. Vienu momentu pamatęs tarp jaunuolių tarpą jis nutarė pro minėtą tarpą pabėgti iš kambario, nes smūgiai nerimo. Jam pavyko pabėgti pro šį tarpą į lauką. Bėgdamas pro tą tarpą jis juto smūgius. Jis neįsidėmėjo, kas ir kaip smūgiavo. Išbėgęs iš kambario jis nugriuvo, tačiau pakilęs nesustojo ir pabėgo į lauką. Lauke jis pajuto, kad jam iš paskos kažkas bėga. Jis į kažką atsitrenkė, kaip vėliau suprato- į tinklo tvorą, per kurią jis persirito. Po to jis pajuto smūgį į galvą ir išgirdo grasinimą užmušti. Iš balso jis atpažino S.ą. Pakilęs jis bėgo toliau, kol supratęs, kad niekas jo nesiveja, jis sustojo. Tuomet jis pamatė esantis basas, be striukės, jo rūbai krūtinės srityje buvo sudraskyti. Jis buvo labai susijaudinęs, iš burnos jam bėgo kraujas, jis juto skausmą galvos srityje, šone, jautė, kad kliba dantys, jam maudė visą viršutinę kūno dalį. Jis paskambino savo draugei, kad ši atvažiuotų iki stotelės ir jį paimtų. Po to jis nutarė grįžti pas L. į kiemą, nes jis buvo basas, be viršutinių rūbų, be to, jis nejautė ką nors blogo padaręs. Grįžęs į kiemą jis pamatė kieme stovinčius jaunuolius bei atvažiavusius policijos pareigūnus. Lauke jis pamatė gulintį L.. N. jam sakė taip pat buvęs užpultas minėtų agresyvių jaunuolių ir sumuštas. Vieną batą jis rado vienoje kiemo vietoje, kitą batą- kitoje kiemo vietoje. Į namo vidų užeiti jis negalėjo, nes durys buvo užrakintos, o L. negalėjo durų atrakinti. Apsiavęs batus jis liko vietoje, niekur nesišalino. Po to jį ir kitus jaunuolius pasodino į policijos tarnybinius automobilius ir atvežė į policijos komisariatą. Jis neįsidėmėjo, kokiu momentu jis pametė peilį (T. 1, b. l. 148-149).

Teisiamojo posėdžio metu G. D. parodė, kad ji pažįsta S. S. ir R. S.. Įvykio dieną ji buvo pas L. E. namuose kartu su draugais J. ir G.. Su G. B. ji susipažino nagrinėjamo įvykio dieną pas L. E. namuose. Name buvo ji, G. B., J. ir L. E.. Name yra keturi kambariai: virtuvė, svetainė, miegamasis ir dar vienas kambarys, jie buvo viduriniame kambaryje, sėdėjo, valgė, leido laiką. Nors alkoholinių gėrimų buvo, pastarųjų ji negėrė. Ji neatsimena, ar G., L. ir J.as gėrė. Vienu momentu kažkas J. paskambino. Vėliau kažkam pasibeldus į namo duris ji atidarė duris, pro kurias įėjo vienas vaikinas, vėliau kažkam dar kartą pasibeldus į namo duris pastarąsias atidarė L. E. ir į namus įbėgo dešimt- penkiolika žmonių, iš kurių ji pažinojo J. K., S. S., R. S., G. S., L. M.. L. norėjo, kad visa kompanija kuo greičiau išeitų, nes buvo nekviesta, G. B. taip pat bandė visus išvaryti iš L. namų. Tada minėtos kompanijos vaikinai pradėjo rėkti, kad G. B. jiems neaiškintų, ką daryti. Iš artimų draugų ji girdėjo apie ūmų S.o ir R.o būdą, taigi žinodama minėtų vaikinų būdą, kad jie gali G. sumušti, bandydama G. paslėpti ji G. išvedė į L. kambarį. Tada į kambarį įbėgo S., R. ir L.. Ar į kambarį įbėgo ir D., ji neatsimena. Ji nepastebėjo, ar minėti vaikinai turėjo ką nors rankose. G. paėmė metalinį žarsteklį ir pastarąjį laikė prieš save pilvo lygyje, užėjus minėtiems vaikinams pastaruosius norėjo žarstekliu pagąsdinti, bet vaikinai neišsigando, atėmė iš G. žarsteklį ir padėjo šį ant lyginimo lentos arba numetė. Ji neatsimena, kas iš G. paėmė žarsteklį. S.ui pamačius G. ji pasitraukė nuo G. ir S. priėjęs prie G. pradėjo ant G. šaukti bei trenkė kumščiu G. į žandikaulį. L. bandė G. ginti- įbėgusi į kambarį pradėjo visus traukti arba užstojo savo kūnu G.. Tada ji savo noru išėjo iš kambario. Vaikinams subėgus į tamsų kambarį ji išgirdo dūžtančios lempos garsus ir pamanė, kad kažkas trenkė G. lempa. Ji suprato, kad G. kambaryje muša, nes iš L. miegamojo kambario krito šviesos atspindys, o G. buvo su megztiniu, kuris atsispindėjo. Ji matė gulintį G., tačiau ji tiksliai neatsimena, ar G. gulėjo ant lovos, ar ant grindų, bet ji tikrai atsimena, kad G. gulėjo ir šį mušė. Ji suprato, kad G. muša, nes buvo garsas lyg lazda trenktų. Ji nematė, kas ir kur trenkė, nes ji buvo kitame kambaryje, be to, kambaryje buvo tamsu, nes buvo neįjungta šviesa. Taip pat ji nematė, kad D. D. atliktų kažkokius veiksmus. G. išbėgus iš kambario ji neatkreipė dėmesio, ar G. buvo sumuštas, ar ne, nes G. išbėgo labai greitai. Ji atsimena, kad G. dėvėjo mėlynus džinsus. G. išbėgo į lauką be batų ir be striukės, G. vijosi L. M., R. ir dar kažkas. Tuo metu šalia jos stovėjo J. K., kuri buvo nustebusi, negalėjo ištarti nei žodžio. G. S. sakė „nustokit“. Kas vyko lauke, ji nematė.

Ji pati konkrečiai matė, kaip R. G. lazda sudavė per nugarą, o S. kumščiu sudavė G. į veidą. Ką darė D. D., ji nematė. Tik vėliau ji iš L. sužinojo kitas įvykio detales, kurias L.i greičiausiai papasakojo G..

Iki nagrinėjamo įvykio su S. S. ir R. S. ji buvo pažįstama porą mėnesių, su D. D. pažįstama ji nebuvo. Po šio įvykio su S. S., R. S. ir G. B. ji nebendravo. Su L. ji bendrauja iki šiol.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 13 d. apklausos metu G. D. parodė, kad tikslios datos ji neatsimena, bet galėjo būti vasario 25 d., ji buvo L. E. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vėliau- apie 17.00 val. pas L. atvažiavo trys vaikinai- N., J. ir G. L. bute jie žiūrėjo televizorių, žaidė žaidimus. Apie 19.00 val. J.ui paskambino vaikinas, vardu E., kuris prašėsi pas L. atvažiuoti. J.as nesutiko ir davė telefoną G., kuris, pasitaręs su L., E. pasakė, kad šis gali atvažiuoti, bet vienas. Apie 19.30 val. atvažiavęs E. paskambino J.ui telefonu bei paprašė atrakinti duris. J.as atrakinęs duris įleido E. ir duris vėl užrakino. E. buvo vienas. Apie 19.35 val. į namo langus pradėjo kažkas belstis. L. nuėjo į virtuvę ir pažiūrėjusi pro langą pamatė buvusią geriausią draugę J., po ko atrakino duris, nes bijojo, kad lauke esanti kompanija neišdaužytų langų. L. suprato, kad už durų stovi S. S., R. S. bei L. M.. Ir ji, ir L. pažinojo šiuos vaikinus, todėl L. atrakino duris. Į butą įėjo apie 13- 15 žmonių- J. L., G. S., S. S., R. S., L. M., likusių ji nepažinojo. Visi šie asmenys stovėjo virtuvėje. L. prašė minėtą kompaniją išeiti iš namų, tačiau L. niekas neklausė, kompanija sakė, kad pabus, o kai ateis L. mama- išeis. Vėliau L. paprašė J.o, G. ir N. pagalbos. Į virtuvę iš svetainės pirmas nuėjo J.as ir pasakė visiems išeiti, nes šie negražiai elgiasi. Po J.o žodžių pastarąjį užpuolė S. S., kuris pradėjo šaukti, kad čia ne J.o namai, tegu šis neaiškina, ką jiems daryti. J.as sureagavo ramiai ir lygtai liko virtuvėje. Po J.o į virtuvę nuėjo N., tačiau niekam nieko nesakė. Ji svetainės kambaryje liko su G.mi, visi kiti buvo virtuvėje. G. atsistojo nuo sofos, nuėjo iki televizoriaus ir kompanijai, stovėjusiai virtuvėje, pasakė išeiti iš L. namų. Tuomet ant G. pradėjo šaukti G. S., kuri kvietė G. išeiti į lauką ir ten aiškintis. G. atsistojo tarpduryje tarp virtuvės ir svetainės, o G. liko prie televizoriaus bei pasakė G. S. niekur neisiąs, lygtai pasakė nenorintis problemų, nenorintis, kad visa atėjusi E. kompanija būtų L. bute. Po to G. nuėjo prie L. M., kuris buvo virtuvėje, ir lygtai kažką šiam pasakė. Tada L. M. kažką pasakė S.ui, o S. kažką pasakė R. S.. Ką šie kalbėjo tarpusavyje, ji negirdėjo, bet pagal emocijas ji suprato, kad kažką apie G.. Tuo metu R. S. iš virtuvės stalčiaus paėmęs virtuvinį peilį su medine rankena pasakė „kertam jį“. Kadangi R. tuo metu žiūrėjo į G., ji suprato, kad R. kalbėjo apie G.. Po to R. S. numetė peilį į kriauklę ir pasakė juokaujantis. Po to vaikinai, kurie tiksliai, ji nežino, G., tuo metu vis dar stovėjusiam prie televizoriaus, liepė eiti į lauką. Minėti vaikinai kalbėjo pakeltu tonu, šaukė ant G., kad šis išeitų į lauką. Vienu momentu S. įžengė į kambarį ir lygtai norėjo griebti G. ir pastarąjį ištempti į lauką, tačiau J. S. neleido to padaryti, įtempė S.ą atgal į virtuvę. Po to S. dar kartą paklausė G., ar šis išeis į lauką. G. tuo metu laikė rankose telefoną ir lygtai pasakė „gerai, išeisiu“. Visiems išėjus į lauką kambaryje liko tik ji ir G.. Pastarasis išėjo į virtuvę, o ji liko svetainėje. Į lauką su kita kompanija išėjo L., J.as ir N.. G. virtuvėje iš kriauklės paėmė peilį- tą patį, kurį rankose laikė R., su peiliu grįžo į svetainę ir jie nuėjo į L. kambarį. Paklaustas, kam paėmė peilį, G. atsakė, kad savigynai bei pagąsdinti. Jiems atėjus į L. kambarį G. iš kažkur paėmė žarsteklį savigynai. Po to G. jos paklausė, ką virtuvėje daro atėjusi kompanija. Ji pasakė G. eiti į kitą kambarį, esantį už L. kambario, tačiau G. stovėjo L. kambaryje ir niekur nėjo. Jai stovint prie durų tarp L. kambario ir svetainės priėjo S., kuris įkišo galvą į L. kambarį pažiūrėti, ar ten yra G.. Pamatęs kambaryje G., S.as patraukė ją nuo durų ir G. paklausė, kam šiam žarsteklis. Jai pasitraukus S. pradėjo pulti G.. Pribėgusi prie G. ji norėjo pastarąjį apginti. Atsistojusi prieš G. ji pamatė, kaip į L. butą atėjo L. M., J., G., Brigita, E., R. ir keletas kitų vaikinų, kurių ji nepažinojo. Jai stovint prie G. į miegamąjį įbėgo visi vaikinai. Ją kažkas pastūmė į šoną. Tada vaikinas, kurio ji nepažįsta, pradėjo šaukti, kad G. trenkė S.ui, šaukė „užmušam jį, mūsų žmogų puola“. Po to į kambarį atbėgo L., kuri nubėgo link G. ir bandė šį ginti. G. stovėjo prie lovos. Po to R. S. paėmė pagalį, gulėjusį ant krosnies, bei šiuo pagaliu smogė G.. Ji nematė, į kurią G. kūno vietą pataikė R.. Tada G. pradėjo pulti S. ir L. M. bei jai nepažįstami vaikinai. Kai ją miegamajame pastūmė nuo G., ji išėjo į L. kambarį, kur atsistojo prie lyginimo lentos. Iš savo stovėjimo pozicijos ji matė beveik visą miegamąjį, išskyrus kairįjį kampą. Prie spintos šalia G. buvo L.. Kadangi vaikinai užstojo jai vaizdą, ji nematė, ką L. ten darė. Vaikinai mušė G. rankomis ir kojomis, R. G. mušė pagaliu. Ji nežino, kas ir kiek smūgių sudavė. Ji matė, kad vienu momentu G. nustūmė nuo savęs L., kad šiai nekliūtų. Bėgdama iš mamos miegamojo L. griebė G. ir tempė šį paskui save, kaip ji suprato- išėjimo link. G. iš miegamojo išbėgo paskui L. žemai pasilenkęs. Ji nematė, kas buvo G. rankose. Bėgdamas G. L. kambaryje prie veidrodžio slystelėjo. Bėgimo poza priminė iš vietos startuojantį sportininką. Taip keturiomis G. bėgo per svetainę. Prie virtuvės G. pakilo ant dviejų kojų ir tuo metu jai dingo iš akių. G. išbėgus iš L. mamos miegamojo, paskui G. nubėgo S., L. M., R. S.. Pastarasis išbėgo su pagaliu, kuriuo daužė G.. Iš namų išėjo visi, išskyrus ją, J., N. ir L.. Po to pro langą į lauką iššoko J.as ir N.. Pirmas į lauką iššoko N.. Kiek jai yra žinoma, konflikto metu J.as buvo iškvietęs policijos pareigūnus. J.as kvietė policijos pareigūnus tuo metu, kai E. kompanija įėjo į butą ir nenorėjo išeiti. Ji nežino, kodėl policijos pareigūnai neatvažiavo. Kai G. bėgo į lauką, jo burna buvo kruvina, kairė akis buvo ištinusi, megztinis buvo suplėšytas. Po šio įvykio peilio ji nematė. E. kompanija tą vakarą buvo girta, sunkiai pastovėjo ant kojų. G. į lauką išbėgo apsirengęs megztiniu, džinsais bei kojinėmis. Iš jų kompanijos tą vakarą dar nukentėjo N., kuriam galėjo sulaužyti pirštą. Iš E. kompanijos tą vakarą agresyviausi buvo S. S. ir R. S. (T. 1, b. l. 137-139).

Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad ji pažįsta D., S., R., G. ir G.. Nagrinėjamo įvykio dieną prie prekybos centro „Mada“ susitiko ji, D., R., S., L. M., L. B., G., J., V., E.. Jie visi stovėjo, bendravo, fotografavosi, vaikinai gėrė alkoholinius gėrimus: alų gėrė L. B. ir kitas L., gal dar alų gėrė D., R., S. ir E., merginos negėrė. E. pasakė, kad jie gali važiuoti pas L., nes ten yra plotas. L. ji nepažinojo. Manydami, kad pas L. namuose jie pasėdės, pabendraus, pasilinksmins, jie visi nuvažiavo pas L.. Iš pradžių pas L. nuėjo vienas E., o jie laukė prie namų, vėliau L. įleido juos visus. Įėjus į minėtą namą yra virtuvė, kurioje buvo stalas, ant kurio buvo kažkokio maisto, vaisių, tada tiesiai kambarys, kuriame sėdėjo G., G., N. ir dar vienas vaikinas. Ji nematė, ką šie veikė- tiesiog sėdėjo. Pamačiusi paneles L. pasakė, kad panelių yra per daug, bet vis tiek įleido. Ji tiksliai neatsimena, bet L. sakė, kad žmonių yra per daug, kad visi išeitų. Tada G. pasakė R.ui nemalonius žodžius- „tu lochas, visą laiką buvai Senvagėj“, po kurių R. susinervino ir pasimetė. Ji bandė nuraminti R., pastarąjį apkabino norėdama paguosti. R. buvo susinervinęs, gal norėjo kažką pasakyti, bet nebandė nieko pulti. Ji nežino, ar kuris nors iš jos minėtos kompanijos kvietė G. muštis. G. J. paklausė „gal turi „ratų“, J. atsakė „nejuokauk“. Tuo pokalbis ir baigėsi. Tada ji, R., J., G., V., L. B. ir D. išėjo į lauką. Viduje liko S. ir galbūt E.. Po kažkiek laiko R. nusiramino ir grįžo į vidų. Iš pradžių ji pastovėjo lauke, bet vėliau ji grįžo į namo vidų pasižiūrėti, kas vyksta. Namo viduje buvo S., R., lauke liko D., J., V., L. B., G.. D. visą laiką stovėjo su V.. Jai užėjus į vidų, viduje buvo G., du pastarojo draugai, G., L., R., S. ir L.. Ji nematė, kas viduje tiksliai įvyko, nes nelabai suprato- lygtai kažkas kažką šnekėjo, ginčijosi. Ji negirdėjo nei muštynių garsų, nei šauksmų. Tada ji išėjo į lauką. Jai einant link lauko durų pro ją išbėgo G. žvėries žvilgsniu- visas pabalęs, akys išsiplėtusios. Išbėgęs G. nubėgo tiesiai, G. vijosi R.. Jai atrodo, kad G. daugiau niekas nesivijo. Tuo metu lauke prie durų su ja stovėjo D., V., J.. D. niekam iš paskos nebėgo. Ji neatsimena, ar bėgdamas R. turėjo ką nors rankose, taip pat ji neatsimena, ar kas nors ką nors šaukė. Ji nesuprato, kas vyksta. Lauke buvo tamsu, toje vietoje nebuvo apšviesta, atsidarius namo durims pasirodydavo šviesa. Atstumas nuo vietos lauke, kur jie visi stovėjo, iki įėjimo durų- apie 5 metrai. Nors pačiame kieme apšvietimo nebuvo, bet buvo galima įžiūrėti, kas vyksta kieme. Namo kieme šviesa buvo tik nuo namo langų šviesos. Jai stovint lauke kažkas pasakė, kad padūrė L., po ko ji tiesiog sustingo, nes nesuprato, kas vyksta. Kadangi jų kompanijoje buvo du Lukai, todėl ji galvojo, kurį iš Lukų padūrė. Nuėjusi link namo kitos pusės ji pamatė ant žemės sėdintį ir kraujuojantį L.. Pastarasis G.i pasakė, kad su juo viskas gerai, „sese, aš tave myliu“ ir viskas.

R. ji pažįsta apie trejus metus. R. yra normalus, kartais per daug viską ima į širdį, susinervina, pradeda keiktis, negražiai kalbėti. Apie R. ji nėra girdėjusi nieko blogo. Ji yra girdėjusi, kad anksčiau R. mušėsi, bet kad šis kažką padūrė, ji nėra girdėjusi. Po šio įvykio ji nustojo su visais bendrauti ir šia tema su niekuo nekalbėjo.

Teisiamojo posėdžio metu J. K.- L. parodė, kad ji pažįsta S., D., R., S., V., G., nagrinėjamo įvykio metu ji draugavo su S.u. G. iki nagrinėjamo įvykio ji nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio dieną ji, S., D., V., S., R., G., L. M., E. buvo prie prekybos centro „Mada“, kur gėrė alkoholinius gėrimus- kokius, ji neprisimena. S. ir G. alkoholio negėrė, o ji pati gėrė labai nedaug. E. visus pasikvietė į plotą pas L.. Pastarąją ji pažinojo. Jie visi nuvažiavo pas L. į namus. Ji nežino, kodėl jie važiavo pas L.- tiesiog E. pakvietė ir jie visi nuvažiavo. Iš pradžių į namą užėjo E., vėliau- visa jų kompanija. Ji neprisimena, kodėl iš pat pradžių visi nenuėjo į L. namus. L. buvo labai nepatenkinta, kad atėjo labai daug žmonių, prašė jų išeiti, tačiau niekas neišėjo. Alkoholinių gėrimų ji nematė. S. valgė L. makaronus. Peilį ji matė, bet neprisimena, ar šį kas nors buvo paėmęs. Vėliau G. priėjo prie jos ir paklausė, ar ji turi narkotikų. Ji nežino, kokių narkotikų G. jos prašė ir kodėl- tiesiog paklausė apie narkotikus. Ji galvojo, kad ji pasirodys savimi labai pasitikinti ir G. pasakė turinti pilnas kišenes narkotikų. Tada G. paėmė ją už striukės ir gerai pakratė. Ji G. atstūmė ir pasakė „ką tu čia darai“. Kaip G. prašė jos narkotikų, matė S. ir V.. Ji nežino, ar tai matė ir vaikinai, nors virtuvėje stovėjo S., R., L. M. ir D.. Kai G. atsistojo prieš ją, jo vyzdžiai buvo labai išsiplėtę, taigi jai atrodo, kad G. buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Po to, kai G. pakratė, visi stovėjo, kažką kalbėjo ir vėliau kilo konfliktas. Ji mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad pas L. atėjo per daug žmonių. Ji nepamena, kokie žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, taip pat ji nepamena, ką darė G.. Ji pati daugiausiai kalbėjosi su L., G. ir kita G.. Ji pamena, kad ji išėjo į lauką, paskui vėl grįžo į vidų, kažką su L. kalbėjosi. Tada į namus įbėgo L. M., S. ir R.. Ji neprisimena, ar kas nors ką nors laikė rankose.

Ji girdėjo kitame kambaryje bėgiojančius vaikinus. Ji nieko nematė, kadangi kambaryje, kuriame bėgiojo vaikinai, buvo labai tamsu. Kambaryje stovėjo didelė lova, vaikinai kažkaip bėgiojo per lovą- nieko nesimatė, tiesiog girdėjosi, lyg kažkas daužėsi, nukrito, triukšmas, tarsi kažkas bėgtų per lovą. Tamsiame kambaryje bėgiojo G., S.. Ji nepamena, kas dar bėgiojo tame kambaryje. D. su V. stovėjo lauke, šalia jos stovėjo L., G. ir kita G.. Po kurio laiko į lauką išbėgo G., L. ir S.. Ji abejoja, ar R. taip pat išbėgo į lauką. Ji neprisimena, kuris pirmas išbėgo į lauką. Ji neprisimena, ar kas nors ką nors šaukė. Vaikinams išbėgus į lauką ji liko kambaryje. Vėliau ji išėjo į lauką, L. M. buvo priėjęs prie savo sesers, po ko jis atsigulė ir viskas. Ji neprisimena, kaip apsirengęs G. išbėgo į lauką.

S. kartais parodo savo charakterį, bet šiaip jis yra geras vaikinas.

Teisiamojo posėdžio metu V. V. parodė, kad ji pažįsta R., D., S.. Iki nagrinėjamo įvykio nei G., nei L. ji nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio metu ji draugavo su D.. Nagrinėjamo įvykio dieną prie prekybos centro „Mada“ ji susitiko su draugais, tarp kurių buvo R., J., S., D., S.- kas dar buvo, ji neatsimena. D. ir S. gėrė alų, kas dar gėrė alkoholį, ji nepamena. Vaikinui, kurio vardo ji nežino, kažkas paskambino ir pakvietė juos visus į plotą, kur jie visi nuvažiavo. Atvykus į namą pirmas užėjo vaikinas, kuriam paskambino, vėliau užėjo kiti vaikinai, o dar vėliau- merginos. Jei ji neklysta, namo viduje buvo dvi panelės ir trys vaikinai. Į namą užėjus panelėms namo šeimininkė pradėjo konfliktuoti, sakydama, kad atėjo labai daug žmonių, tačiau visa kompanija vis tiek užėjo į namo virtuvę ir niekas nenorėjo išeiti, dėl ko prasidėjo konfliktas. Ji nepamena, ar kas nors ką nors kviestų į lauką muštis. Būdamas name S. valgė makaronus, kuriuos rado namuose. Ji nepamena, ar kas nors gėrė alkoholį- asmeniškai ji name nei valgė, nei gėrė. Kažkurį laiką ji buvo name. Būdama name ji matė, kaip prie J. priėjo G., kuris pradėjo J. kratyti klausdamas, ar ši turi narkotikų. Ji neatsimena, ką atsakė J.. Kažkuris vaikinas iš G. kompanijos- kuris konkrečiai, ji nežino, nes nepažįsta- užmynė ant S.o batų. S. pasakė „tuoj valysi batą“, po ko tas, kas užmynė ant bato, nuvalė S.ui batą. Po šio įvykio ji porą sekundžių pabuvo ir kartu su S. išėjo į lauką. Po 2-3 minučių atėjo D., kuris pasakė „viskas bus gerai, tvarkoje, nesijaudink“. D. visą laiką buvo šalia jos. Ji neatsimena, kas dar buvo su jais lauke. Būdama lauke ji girdėjo namuose kažką šaukiant, bet kas buvo šaukiama, nesigirdėjo. Po kokių 4 minučių ji pamatė be batų, be striukės, su peiliu rankose išbėgantį G., pastarasis nieko nešaukė, sužalojimų ant G. kūno nesimatė. Po kelių sekundžių G. iš paskos išėjo L. M.. Prie pastarojo priėjo jo sesuo, kuri paklausė, ar viskas gerai. L. atsakė, kad viskas gerai. Tada L. atsigulė prie kelio. G. iš paskos išbėgo S. su R.u. Ji neatsimena, ar S. su R.u rankose ką nors turėjo, ar jie ką nors šaukė. G. išbėgus D. buvo su ja ir G. iš paskos nebėgo. Išbėgęs iš namų G. bėgo link turgaus, ten buvo tvora. Ji nematė, kaip G. lipo per tvorą.

Kieme buvo lemputė, durys atidarytos, todėl matėsi, kas lauke vyksta.

D. yra puikus žmogus, jai su juo bendraujant viskas buvo gerai. Stresinėse situacijose D. tiesiog nusisuka ir išeina.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. birželio 7 d. apklausos metu V. V. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. ji su D. D., S. S., R. S., J. L., S., kurios pavardės ji nežino, G. S., L. M., L. B. bei E. buvo Viršuliškėse prie sūpynių. Vienu momentu E. pasakė, kad pas L. E. namuose vyksta vakarėlis, tačiau visų į vakarėlį nepriims. Jie nusprendė į vakarėlį važiuoti visi. Vakare, jau buvo tamsu, jie visi autobusu nuvažiavo iki L. namų. L. namai buvo uždaryti, todėl E. pasakė užeisiantis pirmas, o po to visus įleisiantis. E. nuėjo vienas, vėliau užėjo visi vaikinai, o vėliausiai užėjo panelės. Pamačiusi užeinančias paneles L. pradėjo šaukti, kad per daug žmonių, ir liepė neiti, tačiau visi vis tiek užėjo į virtuvę. L. pradėjo J. klausti, kodėl ši taip pasielgė, atsivedė tiek žmonių. J. pasakė, kad čia ne ji prisikvietė, o E.. L. namuose buvo G. bei dar trys vaikinai, kurių ji nepažįsta, šiuos ji matė pirmą kartą. Kažkas iš jos kompanijos paklausė, ar gaila, kad jie visi čia pabus. L. pasakė, kad negalima, per daug žmonių, todėl varė visus lauk. Stovėdamas virtuvėje S. nuo stalo paėmė greitai paruošiamų užpilamų makaronų pakuotę, kurią sausą grauždamas pasakė niekur iš šito buto neisiantis. Tada abi kompanijos pradėjo viena ant kitos šaukti. Kadangi bute prasidėjo apsižodžiavimas, visi vienas ant kito šaukė, ji pasiūlė S.i išeiti į lauką. Durys į lauką buvo atidarytos. J. L. liepė visiems išeiti, nes ši neva L. pažįsta ir bandys susitarti, jog visi galėtų likti. Iš buto visa kompanija išėjo, o J. liko kalbėti su L.. Išeidamas kažkuris iš jų kompanijos vaikinų iš L. namų pasiėmė du butelius alaus, buvusius pas L. namuose, nes jų kompanija alkoholio su savimi neturėjo. Po to J. atidarė duris ir S., R., D. bei L. M. įėjo į namus. Ji ir S. pasiliko lauke. Ji neatsimena, kur buvo L. B.. E. visą laiką buvo viduje, lauke jo nebuvo- E. net nebuvo išėjęs iš buto, kai visi išėjo. Daugiau lauke lyg tai niekas nestovėjo. Maždaug po dviejų minučių iš namo išėjo D., kuris buvo labai girtas. Priėjęs D. pasakė, kad viskas bus gerai. Paskui D. išbėgo G., kuris vilkėjo megztiniu, buvo be batų, išbėgo vien su kojinėmis. Ji nematė, kad G. būtų kruvinas. G. dešinėje rankoje buvo peilis. G. nubėgo tiesiai per kiemą, paskui G. nubėgo R. ir S.. Ji nematė, kas buvo R.o ir S.o rankose- pagalių ji lygtai nematė. Tą vakarą buvo labai tamsu, namo kiemas buvo neapšviestas, taigi ji nematė, kur minėti vaikinai nubėgo. Paskui laikydamasis už šono iš namo išėjo L. M.. Pastarojo sesuo G. S. paklausė L. M., ar viskas gerai. L. atsakė „taip“, paėjo kelis metrus ir atsigulė gatvėje prie medžio. Pastebėjusi, kad L. kažkas negerai, G. prie jo pribėgo. L. paėmė G. už rankos, pasakė „aš tave myliu, sese“ ir prarado sąmonę. Iš kažkur grįžę S. ir R. S. pribėgo prie L., bandė pastarąjį gaivinti. Ji nepamena, kas skambino medikams. Ji matė, kaip vienas vaikinas iš L. kompanijos išlipo pro langą ir kaip šį prie tvoros kažkas užpuolė. Ji nežino, kas užpuolė minėtą vaikiną. Ji matė, kaip minėtas vaikinas išsisuko ir nubėgo į kitą gatvės pusę. Namuose buvusių muštynių ji nematė. Ji su S. visą laiką stovėjo lauke (T. 1, b. l. 146).

Teisiamojo posėdžio metu L. E. parodė, kad ji pažįsta S.ą, R.ą ir G.. Su pastaruoju ji susipažino nagrinėjamo įvykio vakarą, jie yra geri draugai. Nagrinėjamo įvykio dieną ji grįžo namo su G. ir laukė G. bei trijų draugų. Šie atėjo, atsinešė alaus, valgio. Kažkas iš jos kompanijos gėrė alų, ji pati alaus negėrė. Po kažkurio laiko kažkas pasakė, kad ateis E.. Ji pasakė nenorinti, jog ateitų E., nes tuoj grįš mama. Po kažkurio laiko atėjo E.. Ji paprašė E. išeiti. Paskui atėjo daug žmonių- gal dešimt. Iš atėjusių merginų ji pažinojo J. ir G.- L. M. seserį. Pastarųjų ji prašė išeiti. S. pasakė, kad kai ateis jos mama, tada jie visi išeis. Ji bandė prisiskambinti mamai, bet nepavyko. Ji gynė savo namus, stovėjo priešais duris, galvojo, kad kompanija išeis. Ji paprašė savo draugų, kad šie paprašytų atėjusios kompanijos išeiti. Matyt, tai sukėlė konfliktinę situaciją. Ji buvo tarp virtuvės ir svetainės, kiti buvo virtuvėje, vyko apsižodžiavimas. Agresyviausi buvo R., S. ir L.- jie sakė, kad ji gaus. R. S. kalbėjo kažką grasinančio, mosikavo peiliu, juokavo, paskui padėjo peilį. Virtuvėje buvo žodinis konfliktas, nesmarkus susistumdymas. Paskui G. nuėjo į kitą kambarį- G. išsigandęs stovėjo tarp jos kambario ir miegamojo su žarstekliu rankoje. J. stovėjo prie durų. Visi lakstė po kambarius, virtuvę. Stovėdama prie durų ji girdėjo, kad kažkas šaukė G., kad jei šis neišeis į lauką, tai jį pakas. Ji prašė neatidarinėti durų, kad niekas neįeitų, kadangi ji norėjo apsaugoti G., nes šis buvo pagrindinis taikinys- ji norėjo apsaugoti visus, stengėsi slopinti konfliktus, norėjo, kad visi išeitų. Ji neatsimena, kas dar buvo tame kambaryje. Buvo užėjusi L. sesuo G. kažko paklausti. Jos draugai tuo metu turėjo būti virtuvėje.

Jai stovint priešais virtuvę ir svetainę atėjo S., kuris ją pastūmė ir pradėjo eiti link G.. Atėjo ir R.. R. ir S. rankose laikė apie 5 cm storio ir metro ilgio pagalius. G. stumtelėjo, kad ji negautų su pagaliu. S. ėjo link G. įžeidinėdamas. G. užlipo ant lovos, o ji išbėgo į kitą kambarį. Ten tarpas labai mažas, gali įeiti po vieną žmogų, taigi kitų žmonių ji negalėjo matyti. Miegamajame buvo tamsu, šviesa sklido iš jos kambario. Ji nematė, kas jai išbėgus dar įėjo į miegamąjį, taip pat ji nematė, kas ką mušė. Nors kambary buvo tamsu, tačiau viena kambario pusė buvo apšviesta. Išgirdusi, kad kažkas trenkė į lempą, nes lempa papuošta tabaluojančiais papuošalais, ji atsisuko ir pamatė, kaip S. ir R. pagaliais muša G..

Priešais miegamąjį yra jos kambarys, kurio durys ribojasi su miegamuoju. Kiti žmonės stovėjo jos kambaryje tarpduryje ir žiūrėjo. Ji matė, kad G. mušė du asmenys, o kiti žmonės buvo jos kambaryje tarpduryje. Ji nematė, ar kiti žmonės mušė G..

Gal po pusės minutės iš miegamojo išbėgo G., paskui G. išbėgo L., S.- ji neatsimena, ar šie rankose ką nors turėjo. G. liko su ja.

Jos regėjimas yra -2. Šio įvykio metu ji buvo be akinių.

Prieš šį įvykį ant G. kūno jokių sužalojimų ji nematė. Po šio įvykio G. buvo priėjęs prie lango, kurį prašė atidaryti. G. veidas buvo kruvinas, marškinėliai sudraskyti, dantys sudaužyti, G. buvo be batų.

Po šio įvykio namuose buvo išmėtytas valgis, išlaužtos durys, apgadinta lempa miegamajame, primėtyta pagalių. Namuose buvo kaladžių ir keli mediniai apie 5 cm storio pagaliai, kurie buvo atremti prie židinio. Ji nežino, ar ant krosnies buvo kažkas padėta. Po šio įvykio ji negalėjo išeiti į lauką, nes durys buvo sulaužytos. Taip pat ji negalėjo atidaryti durų. Kiemas buvo apšviestas nuo gatvės apšvietimo.

Teisiamojo posėdžio metu L. E. pateikus fotolenteles (T. 1, b. l. 53-59), L. E. parodė, kad pagaliai, kuriais buvo mušamas G., yra nufotografuoti nuotraukoje Nr. 8, o ne nuotraukoje Nr. 32. Ji policijos pareigūnams pasakė, kad yra malkų, tačiau pareigūnai pagaliais nesusidomėjo ir ji tuos pagalius išnešė.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 14 d. apklausos metu L. E. parodė, kad tikslios datos ji nepamena, bet buvo šeštadienis, ji, G., N., J.as ir G. važiavo į prekybos centrą „BIG“, kuriame kažkiek pabuvusi ji su G. grįžo namo. Apie 14.00 val. ji paskambino G., kuris liko su vaikinais minėtame prekybos centre, bei pasakė, kad šie gali atvažiuoti pas ją į svečius, nes jos mama išvažiuoja. G. sutiko ir atvažiavo kartu su J.u ir N.. Vaikinai atsivežė gal 4 butelius alaus. Kiek ji pamena, alų gėrė tik G. ir J.as, jie visi gulinėjo, žiūrėjo televizorių, žaidė kortomis. Vakare J., susirašęs su E., jai pasakė, kad E. nori atvažiuoti. Ji pasakė nelabai norinti, jog E. ateitų, nes prieš tai jai skambinusi mama pasakė jau besiruošianti važiuoti namo. Ji nežinojo, ar E. tikrai atvažiuos. Ji nežino, kas į namus įleido E.- pastarąjį ji pamatė, kai šis įėjo į virtuvę. Ji labai supyko. E. buvo pasimetęs, tačiau nieko nesakė, nekreipė į ją dėmesio, tik žiūrėjo į J.ą ir į G.. Kas buvo vėliau, ji sunkiai atsimena, kadangi labai išsigando ir susinervino dėl to, kas įvyko. Pamačiusi į namus einančią kažkokią kompaniją ji išsigando. Iš minėtos kompanijos ji pažinojo S.ą, R.ą, L. M., šio sesę G. bei J. L.. R. ir S. nėra artimi jos draugai, J. buvo jos vaikystės draugė. E. kompanijoje buvo dar maždaug 5-6 žmonės, kurių ji nepažinojo. Ji suprato, kad E. kompanija neblaivi. Ji pradėjo prašyti, kad visi atėję neprašyti svečiai išeitų iš namų. Keturi vaikinai buvo svetainėje, tačiau gali būti, kad tarp šių buvo J.as ir G.. Vaikinai atsisėdo ant sofos. Ji paprašė išeiti, todėl vaikinai išėjo atgal į virtuvę. Ji atsistojo tarpduryje tarp virtuvės ir svetainės ir nieko neleido į svetainę. J.as ir N. buvo virtuvėje, G. stovėjo jai už nugaros svetainėje. E. kompanija elgėsi neadekvačiai- neklausė nei jos, nei J.o, nei G., kažką agresyviai šaukė ant J.o ir N.. S., stovėdamas virtuvėje, mėtė maistą į G., sakė, kad užmuš. R., būdamas virtuvėje, iš virtuvinės spintelės ištraukė virtuvinį peilį medine rankena, kurį demonstratyviai parodė, o vėliau pasakė, jog juokauja. Kur R. padėjo peilį, ji nematė, bet kažkur ant virtuvės spintelės ar į kriauklę. Tolesnių įvykių ji neatsimena. Ji atsimena tik tai, kad S. puolė G., kadangi šis pradėjo varyti iš namų atėjusią kompaniją. Dar ji pamena, kad ji įtikino E. kompaniją, jog G. išeis į lauką. Į lauką išėjo visi, išskyrus J. L.. Namie buvo G., J.as ir G.. Durų užrakinti ji negalėjo, nes duris laikė J., neleidusi užrakinti durų. J. su ja stovėjo prieškambaryje, šaukė, keikėsi. Šalia J. už durų stovėjo dar maždaug penki žmonės. Ji tris kartus prašė G. išeiti į lauką, tačiau G. nesutiko, nes žinojo, kad lauke jį sumuš. G. iš jų kompanijos pasakė, kad iškviesti policijos pareigūnai. Vienu momentu J. atidarė duris į lauką ir iš lauko visi žmonės vėl suėjo atgal į patalpą. Tuo metu, kai G. buvo jai už nugaros, ji nematė, ką G. darė ir kur buvo. Po to ji matė G. stovintį mamos miegamajame ir rankose laikantį metalinį pagalį, kurį ji atėmė ir padėjo prie krosnies, kur buvo sudėtos malkos. Ji nepastebėjo, ar G. rankose dar kažkas buvo. Savo kambaryje ji matė krūvą žmonių, t. y. tą pačią E. kompaniją- matė R.o, S.o ir L. M. veidus. R. bei S. rankose laikė malkas, ji matė lyg beisbolo lazdą, tačiau ji tiksliai nežino, gal ji klysta. Stovėdama prie G. ji išgirdo, kaip S.as liepė jai pasitraukti. S. ėjo link jos, todėl ji pagalvojo, kad S. pagaliu muš ją. Tuomet ji pajautė, kaip G. ją pastūmė. Ji automatiškai pradėjo bėgti link savo kambario. Bėgdama ji pamatė ant lovos stovintį G.. Ji nematė, ar G. turėjo peilį. G. buvo apsuptas krūvos žmonių. Jai išbėgus, paskui išbėgo G., kuris prabėgęs pro ją išbėgo į lauką, o paskui G. išbėgo visa kompanija. G. į lauką išbėgo vilkėdamas marškinėliais ir kelnėmis, basas.

Po šio įvykio ji negalėjo atrakinti durų, nes kažkas šias daužė. Po to paskambinęs G. paprašė atiduoti batus, kurių ji bute nerado. Vėliau G. atėjęs prie virtuvės lango prašė jį įleisti į namą, sakydamas, kad jam labai bloga. Ji matė, kad G. burnoje pilna kraujo, sumušta akis. Ji paaiškino negalinti atidaryti durų, kadangi durys buvo užsitrenkusios. Ji negalėjo atidaryti lango, nes matė kieme žurnalistus, paaiškino, kad jeigu atidarys, žurnalistai matys, kas yra namie. Ji pasakė negalinti bendrauti, nes ji buvo šoko būsenoje. Po to visus išvežė į policijos komisariatą. Ji nematė, kurioje vietoje buvo nudurtas L. M.- dar būdamas pas ją namie L. M. buvo gyvas ir iš namų išbėgo pats. Ji mano, kad G. gelbėjo ją, galvojo, kad jei vaikinai pradės ją mušti, tai užmuš.

Ji negali tiksliai atsakyti, ar šio įvykio metu R. ar S. miegamajame trenkė pagaliu į lempą- lempa nesudaužyta. Kažkas įvykio vakarą apspardė duris, sulaužė durų spyną. Įvykio vakarą iš E. kompanijos agresyviausi buvo S., R. ir L. M.. Ji nematė, ar G. sudavė kam nors. Policijos pareigūnų ji nekvietė, nes bijojo, kad ją sumuš (T. 1, b. l. 140-142).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. birželio 22 d. apklausos metu L. E. parodė, kad 2017 m. vasario 26 d. ji buvo su savo draugais G. B., N., J. ir G.. Pastarieji vakare atvažiavo pas ją į namus, kur jie bendravo, valgė. Ji turėjo alaus, tačiau ji pati negėrė. Niekas iš minėtų asmenų nebuvo girtas. Ji matė, kad J. su kažkuo kalbėjosi telefonu, tačiau ji negirdėjo, kas jam skambino ir koks pokalbis vyko. Po pokalbio J.as paklausė, ar kažkas gali pas ją ateiti. Ji suprato, kad J.as kalba apie vieną žmogų, bet pasakė, kad niekas negali ateiti. Pakankamai greitai į jos namus atėjo nepažįstamas jaunuolis. Jos manymu, jaunuolis užėjo pats, nes ji neprisimena, kad ji būtų jį įleidusi. Namo durys buvo neužrakintos. Paklaustas, kas toks ir kodėl atėjo, jaunuolis nieko neatsakė. Po to minėtas jaunuolis lygtai išėjo ir į jos namus užėjo daugiau žmonių: 3- 4 merginos ir 8- 10 vaikinų. Dalį atėjusių jaunuolių ji pažinojo- J., R., S., bet buvo ir tokių, kurių ji nepažinojo. Atėję jaunuoliai buvo girti, ėmė elgtis labai laisvai. Ji paprašė atėjusių išeiti, tačiau ji girdėjo, kaip R. sakė, kad niekas jam nenurodinės, ką jis turi daryti. Kiti jos kompanijos draugai taip pat prašė atėjusių jaunuolių išeiti, tačiau niekas į šį prašymą nereagavo ir niekur nėjo. S. sakė, kad jei ji nekvies savo mamos (tuo metu mamos nebuvo namie), jie liks visai nakčiai. Ji bandė skambinti mamai, bet ši neatsiliepė. G. ėjo beveik prie kiekvieno jaunuolio ir prašė išeiti. Name vyko judėjimas: kažkas ėjo į lauką, po to vėl grįžo. Ji visą laiką buvo šalia G.. Visų tos dienos įvykių ji tiksliai neprisimena, nes praėjo nemažai laiko ir ji patyrė stresą. Ji prisimena, kaip vienu momentu visi atsidūrė viename iš kambarių, į jos ir G. pusę ėjo agresyviai nusiteikę S., R. ir dar keli jaunuoliai (kas tiksliai, ji neprisimena), kurie rankose turėjo medinius pagalius- malkas (jos namai yra šildomi malkomis, todėl name yra medinių malkų). G. vienoje rankoje turėjo metalinį žarsteklį, kurį ji atėmė, kad jis nieko nesužalotų. Kitoje rankoje G. taip pat kažką turėjo, tačiau ji neįsidėmėjo, ką. Ji prisimena, kad ji sustojo priešais G. ir atsidūrė tarp G. ir jaunuolių su pagaliais. Ji vis prašė nurimti ir išeiti. Tada lygtai S. pasakė, kad niekas neaiškins, ką jis turi daryti. Po to G. nustūmė ją į šalį ir jaunuoliai su malkomis puolė G., pradėjo jį mušti pagaliais, rankomis bei kojomis. Į kurias G. kūno vietas pataikė jaunuoliai, ji negali pasakyti, bet tikrai pataikė. Ji pamena, kaip G. šoko ant lovos, jaunuoliai taip pat. Ji nubėgo nuo šių. Ji matė, kaip G. bėgo iš kambario. Ji neįsidėmėjo, kaip G. ištrūko. Ji neįsidėmėjo, kokios būklės buvo G. buvo ir kaip šis atrodė. Ji pamena, kad bėgdami G. iš paskos užpuolikai išbėgo iš namų. Ji liko namie. Ji prisimena, kad pro langą ji matė kieme ant žemės gulintį asmenį, tačiau ji nematė, kas ten buvo, nes lauke jau buvo tamsu. Ji pagalvojo, kad tai G., ir dar labiau išsigando, bet kažkas pasakė, kad tai L. M.. Ji prisimena, kaip į kiemą atvyko medikai, policijos pareigūnai. Būdama bute ji bandė tvarkytis, nes buvo didelė netvarka. Vienu momentu jai paskambino G. ir paklausė, kur yra jo batai. Ji ieškojo batų, bet jų niekur nerado. Ji matė lauke stovintį G., pastarojo veidas buvo kruvinas, ploni marškinėliai buvo suplėšyti, ant marškinėlių buvo kraujo dėmės. Tą vakarą policijos pareigūnai išvežė visus jaunuolius, buvusius namo kieme. Policininkai ėjo ir į jos namus, apžiūrėjo kambarius, bet ten buvo netvarka, jokių kraujo pėdsakų niekur nesimatė (T. 2, b. l. 162-163).

Teisiamojo posėdžio metu E. A. parodė, kad jis pažįsta R.ą, D., S.ą ir G.. Jis ir jo klasiokai naktį prieš nagrinėjamą įvykį sodyboje šventė šimtadienį. Po to jis norėjo toliau švęsti. Kartu su klasioku L. M. jis nuvažiavo iki Viršuliškių mikrorajone esančio prekybos centro „Mada“, kur susitiko su S. ir R.. Su pastaraisiais buvo daugiau žmonių. Jam atrodo, kad jie gėrė degtinę. Jis neprisimena, ar visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jam paskambino J.as, kuris pasakė esantis pas L. svečiuose ir pakvietė jį į svečius. Jis L. nepažinojo. Tada jis pasakė, kad pas L. yra jo draugai ir jis pas ją važiuos. Tada viena panelė pasakė, kad L. yra geriausia jos draugė ir jie visi gali važiuoti pas L.. Visa kompanija atvažiavo pas L.. Jis neprisimena, ar jie visi iš karto užėjo į namą. Jis užėjo į kambarį, pasisveikino su J.u, N., kuriuos jis pažinojo dar prieš šį įvykį, ir pradėjo su šiais bendrauti. Priėjęs prie jo kompanijos G. pradėjo sakyti, kad jo kompanija yra nelaukti svečiai, ir gražiai paprašė išeiti, tačiau jų kompanija neišėjo. Jis nematė, kad kas nors konfliktuotų su G.. Paskui lygtai virtuvėje kažkas (kas konkrečiai, jis nematė, jis girdėjo tik garsus, riksmus) pradėjo stumdytis, po to lygtai nubėgo į miegamąjį. Jis pats buvo svetainėje- jam atrodo, kad jis visą laiką buvo tik virtuvėje ir svetainėje. Kas vyko toliau, jis neatsimena, nes buvo neblaivus, kadangi prieš tai parą šventė su klasiokais. Jam įsiminė, kad G. beveik nuogas išbėgo į lauką. Kažkam pradėjus šaukti, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, visi išbėgo iš namo. Jis atsimena, kaip jis, J.as ir N. iššoko pro langą. Jis neatsimena, kodėl jie nėjo pro duris, kodėl jie išsigando ir bėgo iš namo- tiesiog visi išbėgo iš namo ir jis, pamanęs, kad kažkas atsitiko, iššoko pro langą. Jis bėgo į stotelę. Kažkam paskambinus ir pasakius, kad L. padurtas, jis grįžo atgal. Paskui policijos komisariate jis matė G. B., pastarajam skersai nugaros buvo mėlyna juosta, veidas sumuštas. Policijos komisariate G. B. jautėsi sunkiai.

Namuose apšvietimas buvo normalus. Jis nematė, kad kas nors muštų G., jis pats G. nemušė. Po šio įvykio jis bendravo tik su J.u.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. vasario 26 d. apklausos metu E. A. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. su L. M., L. B., R. S., S. bei D., kurių pavardžių jis nežino, bei keturiomis panelėmis, kurių vardų jis nežino- tai buvo R., D., S. bei L. B. panelė, t. y. L. M. sesuo, jis buvo prekybos centre „Mada“. Apie 17.00 val. jis paskambino J.ui, kuris pasakė esantis su G., N. ir G. pas L. namuose. G. ir N. pasakė, kad jis gali pas L. atvažiuoti. Visa jų kompanija autobusu nuvažiavo iki L. namų. Iš pradžių į namus jis užėjo vienas, nes jį pakvietė vieną, o visa jo kompanija atvažiavo nekviesta. Pasėdėjęs apie 10 minučių jis išėjo į lauką. Kompanijai, buvusiai L. namuose, jis nepasakė atsivedęs savo kompaniją. Lauke buvusiai kompanijai jis pasakė, kad bute yra trys vaikinai ir dvi panelės, žmonių nedaug, todėl jie visi gali užeiti. Visa kompanija nuėjo pirmiau, o jis- šiems iš paskos. L. iš karto visus pradėjo varyti lauk, prašė išeiti, sakydama, kad greit namo grįš mama. Tuo metu visi žmonės stovėjo virtuvėje. L. atėjusius nuolat varė lauk. Kažkas pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus. Po to iš buto visi išėjo, o bute liko jis, L., G., S. ir L.. Jis atvažiavo pas L. labai girtas, nes per naktį ir dieną gėrė degtinę, buvo po šimtadienio. Konflikto name jis nematė, gal tuo metu jis buvo nuėjęs į tualetą. Išėjęs iš tualeto jis bute pamatė tik tuos asmenis, kuriuos paminėjo. Durys buvo užtrenktos. Jis iš buto lipo per langą, nes sulūžo rankena. Išlipęs į lauką jis pamatė ant žemės gulintį L. M., visi aplinkui šaukė, kad šis sužeistas. Jis nežino, kas ir kaip sužeidė L.. Ant žemės buvo kraujas. Jis draugų paklausė, ar kas nors iškvietė medikus, jam atsakė „taip“. Po to jis, S. ir L. B. bei šių panelės pradėjo bėgti iš įvykio vietos ir nuėjo į stotelę. Po to kažkas paskambino S.ui ir pasakė, kad L. M. nebegyvas. Jis nežino, kas skambino S.ui. Paneles jis išsiuntė namo, o pats su S.u grįžo atgal į vietą, kurioje paliko sužeistą L. M.. Tuo metu prie namo jau buvo medikai ir policijos pareigūnai. Kad kažkas kažką sakytų, kas ką nudūrė, jis negirdėjo, jam nuolat buvo labai bloga, nes nuo išgerto alkoholio jį labai pykino (T. 1, b. l. 117).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. birželio 14 d. apklausos metu E. A. parodė, kad 2017 m. žiemos pabaigoje, tikslios datos jis neprisimena, dienos metu jis su draugu L. M. ir pažįstamais S.u, D., R.u, L. bei merginomis susitiko mieste. Būdami netoli prekybos centro „Mada“ jie bendravo, gėrė alkoholį. Jis gana greitai apsvaigo, nes dieną prieš tai jis dalyvavo kitoje šventėje, kurioje gėrė alkoholį. Kadangi jis buvo neblaivus, todėl visų tos dienos ir to vakaro įvykio aplinkybių jis tiksliai neprisimena. Jis prisimena, kad būnant netoli prekybos centro „Mada“ jam paskambino J. J., kuriam jis pasakė esantis su draugais prie prekybos centro „Mada“. J. pasakė esantis pas L. ir pakvietė jį atvykti. Jis neprisimena, ar jis klausė, ar draugai gali atvykti kartu. Jis neprisimena, kad telefonu jis kalbėjo su G. B.. Jis prisimena, kad po pokalbio draugams jis pasakė, jog jis yra kviečiamas pas L., kur yra J.. Kartu buvusi viena iš panelių pasakė L. gerai pažįstanti ir kad L. tikrai neprieštarautų, kad į svečius atvyktų ir kiti. Minėta panelė galėjo sakyti pasikalbėsianti su L.. Jie visi kartu nuvyko pas L., gyvenančią netoli Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžos privačiame name. Jis prisimena, kad iš pradžių į namus jį įleido L. ir jis pasakė esantis su kompanija, kurioje yra pažįstamų. Pas L. buvo G. B., N., J. ir G.. L. galėjo eiti kalbėtis su jo kompanijos merginomis, nors jis tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus. Jis prisimena, kaip netrukus į L. namus užėjo visa likusi jo kompanija. Gana greitai G. pradėjo prašyti visų išeiti. Jis neprisimena, kas ir ką G. atsakinėjo. Jis prisimena, kaip vienu momentu G. iš virtuvės per vieną kambarį nubėgo į kitą kambarį, G. iš paskos bėgo jaunuoliai iš jo kompanijos. Jis neatsimena ir nežino, kas tiksliai ir kodėl bėgo G. iš paskos. Jis pats niekur nebėgo, liko tame pačiame kambaryje. Jis nežino, kas vyko tame kambaryje, nes nežiūrėjo. Netrukus iš kambario išbėgęs G. nubėgo į lauką, G. iš paskos bėgo jaunuoliai iš jo kompanijos. Jis prisimena, kad į lauką išbėgo N. ir J.as, taip pat ir jis dėl smalsumo išbėgo į lauką, kur netoli namo ant žemės pamatė gulintį L., kiti jo kompanijos jaunuoliai stovėjo šalia, G. niekur nebuvo. Jis neprisimena, kas iškvietė pagalbą, bet pakankamai greitai atvažiavo policijos pareigūnai, medikai, kurie gaivino L., nes šis buvo sužalotas. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, iš kažkur atėjo ir G., kuris buvo be batų, be striukės, marškinėliai krūtinės srityje buvo suplėšyti, apatinė veido dalis patinusi. Medikams nustačius, kad L. mirė, visus jaunuolius, tame tarpe jį patį ir G., išvežė į policijos komisariatą. Būdamas policijos komisariate jis matė, kaip vienu momentu G. kalbėdamasis su policijos pareigūne nusivilko marškinėlius ir ant G. nugaros jis pamatė kelias raudonas juostas kaip nuo smūgio lazda. Po to jį ir jo draugus paleido namo. Vėliau apie šį įvykį jis kalbėjosi tik su N. ir J., tačiau šie daug ko nematė, nes taip pat buvo išgėrę alkoholio. Taip pat jis kalbėjosi ir su G.mi, kuris sakė, kad šį mušė keli jaunuoliai (T. 2, b. l. 157-158).

Teisiamojo posėdžio metu N. S. parodė, kad jis pažįsta G., E., iš matymo R. ir S.. Nagrinėjamo įvykio dieną jis, G., J., G. ir L. pas pastarąją namuose. G., L., G. ir J. gėrė alų, o jis pats negėrė. J.as susiskambino su E.. Po kurio laiko atvažiavo E. su didele kompanija- R., S., D. ir pastarųjų panelės, kurių vardų jis nežino. Jis nežino, kaip minėta kompanija buvo pakviesta ir nežino, kieno tai buvo draugai. Atėjus didelei kompanijai L. ir G. norėjo minėtą kompaniją išvaryti, tada jaunuoliai iš atvykusios kompanijos pradėjo ant G. rėkauti ir kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad G. norėjo jaunuolius išvaryti, tačiau pastarieji nenorėjo išeiti. G. nubėgo į kitą kambarį, paskui G. nubėgo S., R., L., D.- dėl D. jis abejoja, bet dėl R.o, S.o ir L. neabejoja. Jis nepamena, ar bėgdamas į kitą kambarį G. buvo pasiėmęs peilį. Kitame kambaryje prasidėjo muštynės. Jis nematė, kas mušėsi, nes jis buvo viename kambaryje, o mušėsi kitame kambaryje. Iš kito kambario sklido garsai „ai, ai“- turbūt G. sakė „ai, ai“. Nuo šio įvykio praėjo dveji metai, taigi jis nepamena tikslių įvykio aplinkybių. Nors jis yra senas G. pažįstamas, tačiau į muštynes jis nesikišo. Jis nematė, kaip ir kas užpuolė G.. Vėliau G. išbėgo iš kambario, G. megztinis buvo suplyšęs, bėgo kraujas iš burnos, G. bėgo be batų. G. iš paskos išbėgo turbūt L., R., S. ir D.- jis sako „turbūt“, nes jis blankiai viską prisimena. Jis nepamena, ar bėgdami šie kažką sakė ir ar rankose ką nors turėjo. Kai vyko pačios muštynės, jis buvo arba virtuvėje, arba kambaryje, su juo buvo J.as, E.. Muštynių metu jis šnekėjosi su J. ir E. ir nei vienas iš jų į muštynes nesikišo. Po muštynių jis norėjo išeiti iš namų, tačiau durys buvo užsitrenkusios, durų rankena nulūžusi, taigi jis išbėgo pro langą. Jis pamatė gulintį ir kraujuojantį L.. Jis bandė pasprukti iš namo ir gavo dar vieną smūgį į veidą iš R.o ar iš S.o. Tada jis pabėgo, sankryžoje jis sutiko G.. Pamatę policijos pareigūnus jie grįžo į įvyko vietą.

Kambaryje, kuriame jis buvo, degė šviesa, o ar degė šviesa kitame kambaryje, jis nepamena. Jis nematė, kas ir kaip mušė G.. Jis peilio nematė, bet žino, kad kažkas turėjo peilį, nes buvo nudurtas žmogus. Apie narkotikus kalbų nebuvo. Jis tiksliai nepamena, kur- virtuvėje ar lauke jis buvo, kai pamatė, kad išbėga G.- galėjo būti, kad tuo metu jis buvo lauke. Į kiemą šviesa sklido iš namo.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 7 d. apklausos metu N. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis, G., J., L. ir G. buvo prie prekybos centro „BIG“. Panelės išvažiavo namo, o jis su vaikinais liko prekybos centre. Vėliau L. parašė G. žinutę, kad jis su vaikinais gali atvažiuoti į jos namus. Jis su vaikinais nuvažiavo pas L.. Kelias valandas jie sėdėjo pas L. name. Po kelių valandų J. ar G. susiskambino su E. ir susitarė, kad E. atvažiuos. Jie pamanė, kad E. atvažiuos vienas. Maždaug po valandos atvažiavo E. su 10 žmonių kompanija: keturios panelės- G., S., J., kitos jis nepažinojo, bei 5-6 vaikinai- R., S., L., D. ir dar vieno jis nepažįsta. Visus minėtus asmenis jis pažįsta iš matymo. L. pasakė, kad žmonių yra per daug ir kad reikia šiuos visus išvaryti. Tuo metu jie visi buvo virtuvėje ir svetainėje. E. kompanija stovėjo virtuvėje. G. priėjęs paprašė išeiti, nes žmonių buvo per daug, tačiau E. kompanija išeiti nenorėjo, buvo nepatenkinti, kad G. juos varo lauk ir dėl to prasidėjo konfliktas. Labiausiai su G. konfliktavo R., tačiau aršiai buvo nusiteikę tiek L., tiek S.. Minėti vaikinai barėsi, kvietė G. į lauką muštis. G. pasakė į lauką neisiantis ir nesimušiantis. R., L. ir S. bandė G. pulti, tačiau to padaryti neleido G. ir J.. L. pasakė G. eiti į miegamąjį, kad šis būtų toliau nuo E. kompanijos. Visi tuo metu stovėjo virtuvėje. G. eidamas į miegamąjį pakeliui pasiėmė kažkokį metalinį pagalį, greičiausiai iš L. kambario nuo krosnies. R., L. bei S. laikomi merginų keikdamiesi kvietė G. sugrįžti. Po to L., R., S. pastumdami nuo savęs paneles ištrūko ir nubėgo paskui G.. Jis išsigando, todėl kartu su J.u, E., D. bei merginomis iš E. kompanijos išbėgo į lauką. Lauke buvo vaikinas ir mergina, kurių vardų jis nežino. Bute liko G., kuris nubėgo slėptis, bei R., S., L., kurie nubėgo G. iš paskos. G. bei L. buvo virtuvėje. Bute G. su minėtais žmonėmis buvo apie minutę. Po to jis pamatė, kaip iš buto išbėgo G.- pastarojo veidas buvo kruvinas, megztinis suplėšytas nebuvo. G. rankose jis nieko nematė, nes lauke buvo tamsu, kiemas neapšviestas. G. iš namų išbėgo be batų ir striukės bei nubėgo į tamsą. Paskui G. išbėgo L., tuomet R. ir paskutinis S.. Jis negali pasakyti, ar šie turėjo ką nors rankose. Po to L. liepė jam, J.ui bei E. greičiau grįžti namo. G. buvo bute. Jie penkiese užsirakino bute. Per mažą langelį jis matė J., kuri rėkė stovėdama šalia durų bei laužė rankeną. L. ir G. pradėjo šaukti, kad jis su J.u ir E. bėgtų iš buto, nes tuoj atvažiuos policijos pareigūnai. Kadangi durys užsikirto, G. su L. atidarė svetainės langą, pro kurį jis iššoko pirmas. Būdamas lauke jis pamatė ant žemės gulintį L., šalia kurio stovėjo R. ir S.. Jis matė nubėgančią verkiančią L. seserį G., J., S. bei nepažįstamą panelę. Jam iššokus pro langą kažkas sušuko, kad jis yra G. draugas, ir puolė jį daužyti. Jam nukritus ant žemės jį spardė kojomis. Atsikėlęs jis nubėgo link parduotuvės „Maxima“. Stotelėje jis laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai, kadangi jis bijojo grįžti atgal. Pamatęs, kad atvažiavo policijos pareigūnai, jis grįžo prie L. namų, kur pamatė stovintį G., J., D., R., vaikiną, kurio vardo jis nežino, S., E.. Merginų, kurios buvo iš kitos kompanijos, nebuvo, kaip jis suprato, šios pabėgo. G. megztinis buvo suplėšytas. G. ir L. buvo bute. Policijos pareigūnai juos visus išvežė į policijos komisariatą. Jis mano, kad E. draugai puolė G., nes šis norėjo jaunuolius išvaryti. Jis nematė, kas atsitiko L.- pastarąjį jis pamatė jau gulintį ant takelio. Grįžęs prie L. namo jis pamatė, kad L. baltas, taigi jis suprato, kad L. mirė. Be to, visi aplinkui isteriškai šaukė, kad mirė draugas. G. E. kompanijos pats nepuolė- G. užpuolė R., S. ir L.. Kai paskui G. nubėgo minėti jaunuoliai, kiek jis pamena, D. buvo virtuvėje. Jis nepamena, kad D. būtų nubėgęs paskui G. į miegamąjį. Jis nematė, kada ir iš kur G. paėmė peilį. Nuo momento, kada G. nubėgo į miegamąjį, o paskui šį- jo minėti trys asmenys, iki momento, kada G. išbėgo iš namo, praėjo maždaug 1-2 minutės. E. kompanija buvo neblaivi, nuo šių sklido alkoholio kvapas. Į namą E. kompanija užėjo pro nerakintas duris (T. 1, b. l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. kovo 6 d. apklausos metu N. S. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d., kai jis iššoko pro langą, jo niekas nesivijo, nes jis iššoko pats pirmas. Lauke tuo metu buvo S. S. ir R. S.. S. jį pastūmė, dėl to jis nugriuvo prie tvoros ant žemės. Griūdamas jis užsigavo pirštą. Gulėdamas ant žemės jis pajuto smūgį ranka į galvą. Jis nematė, kas smūgiavo, bet smūgis nebuvo skausmingas. Dėl piršto sužalojimo jis kreipėsi tik į vieną gydymo įstaigą- Santariškių vaikų ligoninę, nes manė, kad pirštas yra lūžęs, kadangi labai skaudėjo. Dėl šio įvykio jis niekam pretenzijų neturi (T. 2, b. l. 143-144).

Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad jis pažįsta G., E., N.. Kaltinamųjų nagrinėjamo įvykio metu jis nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio dieną jis pas draugę susitiko su G. ir Nojum, sėdėjo ramiai mažoje kompanijoje. Jis paskambino E., kuris gėrė su kažkokia kompanija. Jis E. pasakė, kad šis vienas gali ateiti. Vėliau E. atėjo vienas, o dar vėliau į namus užėjo didelė kompanija, iš kurių jis pažinojo tik D., nes šis buvo iš jo mokyklos. Jis neatsimena, kaip minėta kompanija užėjo į namus. Kilo konfliktas, nes jo kompanija nenorėjo, kad atvykusi kompanija būtų namie, tačiau atvykę jaunuoliai nenorėjo niekur eiti. Buvo sakoma, kad greit atvažiuos L. mama. Atvykusi kompanija rėkė, kalbėjo, gėrė ir jų, ir savo alų. R. iš virtuvės paėmė peilį, kuriuo maskatavo. Jis neatsimena, ar maskatuodamas peiliu R. ką nors kalbėjo.

Jis atsimena momentą, kai jis su E. buvo priešpaskutiniame kambaryje, tame pačiame kambaryje stovėjo G., o prieš pastarąjį stovėjo R. S., D., trečias asmuo, kurio jis nepažįsta, ir dar kažkas buvo. Dėl D. jis nėra įsitikinęs. Minėti asmenys stovėjo ir kalbėjo. G. turėjo metalinę lazdą, R. turėjo medinę apie 1,5 metro ilgio ploną lazdą, kuri prieš tai gulėjo ant krosnies. Lazdą turėjo vienintelis R. S., kiti lazdų neturėjo. Jis neatsimena, ar D. rankose ką nors turėjo. Paskui į kambarį įbėgo trys ar keturi žmonės ir pradėjo muštis. R. lazda trenkė G. iš viršaus. Jis laikė R. už rankų, kad šis apsiramintų, nemuštų. Jis nematė, ką tuo metu darė N.. Jis neatsimena, ar dar kas nors bandė ginti G.. Tada G. įbėgo į paskutinį kambarį, paskui G. į paskutinį kambarį įbėgo ir L., R. ir S.. D. kaip ir jis buvo priešpaskutiniame kambaryje- jis neatsimena, ar D. užėjo į paskutinį kambarį. Paskutiniame kambaryje buvo tamsu, o priešpaskutiniame kambaryje, kuriame jis buvo, degė šviesa. Jis matė, kaip S. paskutiniame kambaryje sudavė G. vieną kartą kumščiu į veidą- tai matė ir L., E., N.. Jis įsivaizduoja, kad G. mušė visi, nes jis matė G. po šio įvykio sumuštą. Šiaip jis jokių mušimo garsų negirdėjo. Paskui iš kambario išbėgo G., paskui pastarąjį išbėgo S., R., jam atrodo, kad jis ir L. matė. Jis neatsimena, ar vaikinai bėgdami kažką sakė, ar rankose kažką turėjo. Jis matė, kad G. veidas buvo sumuštas, apdraskytas, marškinėliai suplyšę, nugara apdraskyta. Tą pačią dieną po šio įvykio G. jam rodė mėlynes, G. veidas buvo kruvinas, ant kūno kraujo nebuvo, tik apdraskymai.

Kieme apšvietimo nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. vasario 26 d. apklausos metu J. J. parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 15.00 val. jis, G., kurio pavardės jis nežino, N. S. atvažiavo į svečius pas L., gyvenančią mediniame name, esančiame Žalgirio gatvėje, Vilniuje. Jiems atvažiavus L. bute jau buvo G.. Jis sėdėjo su G. ir gėrė alų. Kažkuriuo metu jam paskambino E.- pastarasis skambino kelis kartus, su E. kalbėjo tai jis, tai G.. Jis pakvietė E. užeiti į svečius. Jis nežino, kelintą valandą, E. atėjo vienas, pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po 10-15 minučių gulėdamas su G. lovoje jis pamatė, kaip į kambarį užėjo 4-5 merginos bei kokie 7 vaikinai. Jis nematė, kaip užėjo minėti jaunuoliai. Iš atėjusios kompanijos jis pažinojo D. bei R. S.. Po to prasidėjo konfliktas, kadangi G. pradėjo varyti visą kompaniją iš buto. Atėję asmenys buvo girti, agresyviai nusiteikę, iš buto eiti nenorėjo. Vienu momentu kompanija vis tik išėjo iš buto, bute liko jis, G., N., L., G., ir, jam atrodo, dar dvi merginos iš kitos kompanijos. Po kelių minučių vaikinai grįžo atgal. Du vaikinai, vienas jų R. S., pradėjo mušti G., tačiau pirmą smūgį sudavė ne R., o kitas vaikinas. Iš pradžių G. sudavė kumščiu į veidą. Po to R. S. nuo krosnies paėmė medinį maždaug metro ilgio pagalį. G. tuomet pabėgo į kambarį, rankose turėdamas metalinį strypą. Paskui G. nubėgo visa kompanija. Jis matė, kaip R. S. užsimojęs pagaliu pataikė gal į lempą, nes jis išgirdo smūgio į lempą garsą. Jis pasitraukė į virtuvę. Jis matė, kaip G. bėga iš buto, o paskui šį- visa kompanija. Jis negali pasakyti, kiek asmenų bėgo. G. iš buto išbėgo tik su kojinėmis, vilkėdamas džinsus ir marškinėlius. Jam atrodo, kad G. rankose nieko neturėjo. Visiems išbėgus bute liko N., L. ir G., todėl L. užsirakino iš vidaus. Vėliau L. nesugebėjo durų atrakinti iš vidaus, nes kažkas iš išorės galėjo sugadinti spyną. Iš buto minėti asmenys išlipo per langą. Jis iš buto per langą lipo paskutinis. N. galėjo lipti pirmas, tačiau jis tiksliai nepamena. Išlipęs jis pamatė, kaip N. prie tvoros muša vaikinai, kurie prieš tai mušė G.. N. pavyko pabėgti. Jis taip pat pasitraukė. Praeidamas jis pamatė ant žemės gulintį vaikiną, kuris buvo iš E. kompanijos. Jis paskambino policijos pareigūnams, bet jam pasakė, kad policijos pareigūnai jau iškviesti. Jam su N. grįžtant prie L. namų iš kažkur atsirado G., kuris buvo be vieno bato ir striukės. Sugrįžęs į įvykio vietą jis išgirdo, kad žmogus, kurį jis matė gulintį ant žemės, nudurtas vienu dūriu į širdies sritį. Kompanijoje galėjo būti nužudytojo sesuo, nes jis girdėjo, kaip mergina šaukė, jog tai jos brolis. Jis nematė, kas dūrė minėtam vaikinui. Kai jis G. paklausė, ar šis tai padarė, G. atsakė neatsimenantis (T. 1, b. l. 121).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 14 d. apklausos metu J. J. papildomai parodė, kad jis nori papildyti anksčiau duotus savo parodymus. Įvykio vakarą konfliktuojančioms kompanijoms stovint virtuvėje jis pamatė R.o rankose peilį. Tai buvo paprastas neilgas virtuvinis peilis medine rankena, skirtas duonos pjaustymui. Laikydamas rankoje peilį R. S. kažką šaukė, tačiau jis neatsimena, ką šis šaukė. Jis neatsimena, kur tuo metu buvo G., bet jam atrodo, kad G. virtuvėje nebuvo, G. galėjo būti pirmajame kambaryje, tačiau jis tiksliai nepamena. Vienu momentu visa kompanija, kuri buvo atėjusi su E., išėjo iš buto ir stovėjo kieme, kažką šaukė. Bute liko jis, G., N., L., G., ir, jam atrodo, dar dvi merginos iš kitos kompanijos. Visiems išėjus į lauką kažkas užrakino duris ir kieme stovinti kompanija kažką rėkė. Jis girdėjo, kaip kažkas šaukė „tam baltam pizda“. Jis suprato, kad kalbama apie G., nes šis buvo su baltu megztiniu. Po to kažkas pradėjo stipriai daužyti duris. Jis nežino, kas atrakino duris. Po kelių minučių visa kompanija, jam atrodo, kad tik vaikinų, grįžo atgal. Jis matė G. rankose metalinį pagalį- žarsteklį. Du vaikinai- vienas iš kurių R. S., pradėjo mušti G., pirmą smūgį trenkė ne R., o kitas vaikinas, vardu S.. Iš pradžių S. trenkė kumščiu į veidą G., dėl to G. nukrito. Tuo momentu R. S. nuo krosnies paėmė apie 1 metro ilgio medinį pagalį bei šiuo trenkė G.. Šalia G. praktiškai visą laiką stovėjo L., kuri bandė G. ginti. Tuo metu, kai R. G. trenkė lazda, jis iš kambario išėjo ieškoti E., nes norėjo klausti, kokias nesąmones išdarinėja šio draugai. E. buvo kažkur virtuvėje. Kai G. mušė, jis buvo tarpduryje tarp L. kambario ir L. mamos miegamojo kambario. Kai S. sudavė smūgį G. į dantis, G. nubėgo į paskutinį kambarį. L. kambaryje, kol vyko konfliktas, buvo G., L., G., R. su lazda, S., D.. Jis girdėjo, kaip R. pagaliu pataikė į lempą. Nuėjęs į virtuvę jis E. paklausė, kas čia vyksta. Būdamas svetainėje jis matė, kaip G. bėga iš buto. G. rankose jis nieko nematė. Paskui G. bėgo visa kompanija. Jis negali pasakyti, kiek žmonių bėgo. Visiems išbėgus bute liko N., L., G., E. ir jis. Visiems išbėgus L. iš vidaus užrakino duris. Jie visi ruošėsi išeiti iš buto, nes bijojo, kad kompanija gali sugrįžti. Jis nežiūrėjo ir nematė, ar bute kažką sudaužė. Vėliau L. nebesugebėjo iš vidaus atrakinti buto durų, nes kažkas iš išorės sugadino spyną. Iš buto jie visi lipo per langą: pirmas išlipo N., tada, atrodo, jis, paskutinis E.. Išlipęs pro langą jis pamatė, kaip prie tvoros vaikinai iš E. kompanijos kažką muša. Tarp tų vaikinų jis matė S., kitų jis nematė, nes lauke buvo tamsu. Po to jis pamatė, kaip iš to sambrūzdžio prie tvoros išbėga N., kuris nubėgo į kitą Žalgirio gatvės pusę. Tuo momentu jis jau antrą kartą skambino policijos pareigūnams- prieš tai dar būdamas name, greičiausiai tuo metu, kai jaunuoliai puolė G., jis bandė skambinti policijos pareigūnams, tačiau supratęs, kad nežino adreso, su operatore jis nekalbėjo. Nueidamas į šoną nuo L. namo jis pamatė ant žemės gulintį vaikiną iš E. kompanijos. Gatvėje pamatęs N. jis nuėjo prie šio. N. buvo labai išsigandęs, nenorėjo grįžti atgal prie L. namų. Po to iš kažkur atsirado G., kuris buvo be vieno bato ir striukės. Sugrįžęs atgal prie buto jis išgirdo, kad žmogus, kurį jis matė gulintį ant žemės, nudurtas vienu dūriu į širdies sritį. Jis matė, kad lygtai toje kompanijoje buvo nužudytojo sesuo, nes jis girdėjo, kaip ji šaukė, kad tai jos brolis. Jis nematė, kas dūrė minėtam vaikinui. Kai G. jis paklausė, ar tai šis padarė, G. atsakė neatsimenantis. Iš stovėjusios kompanijos jis girdėjo, kad vaikiną iš E. kompanijos nudūrė būtent G.. Jis mano, kad kita kompanija jo nemušė, nes jis pažįsta D. ir E.- jis girdėjo, kaip pastarieji jam pasakė „nebijok, mes tavęs neliesim“. N. nemušė, nes šis dar mažas. Jis nežino, kodėl visi užpuolė G.. Kiek jis matė, G. nei vienam iš dalyvavusių konflikte smūgių nesudavė. L. mamos kambaryje konflikto jis nematė. Jis matė, kaip S. G. trenkė į dantis. G. nukritus R. S. užsimojęs trenkė G.. Jis nežino, į kurią G. kūno vietą pataikė R.. Įvykio vakarą agresyviausiai nusiteikę buvo R. S. ir S.. Visi atėjusios kompanijos vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jis nežino, ar merginos buvo apsvaigusios nuo alkoholio. Minėta kompanija atsinešė su savimi alkoholinių gėrimų- plastikinį litrinį butelį alaus, gal net kelis. Atėjusi kompanija elgėsi įžūliai, valgė jų makaronus. Jis girdėjo, kad kažkas įvykio dieną turėjo rankinį ginklą- kastetą, tačiau jis pas nieką rankose kasteto nematė. Kambaryje puolamas G. buvo labai išsigandęs, labai tylus, matėsi, kad labai pasimetęs ir labai bijo. Tą vakarą jų kompanija gėrė alų. Jis išgėrė nedaug, nes alkotesteriu jam nustatė 0,10 promilių neblaivumą. Jis nežino, kiek išgėrė G.. Po šio įvykio G. megztinis buvo suplėšytas, krūtinė apdraskyta, dantys išmušti, veidas kruvinas, jis matė mėlynę po akimi, ant kaktos ir galvos buvo gumbai. Paklaustas iš kur šie sužalojimai, G. atsakė, kad E. kompanija daužė su pagaliais. Iš E. kompanijos tą vakarą niekas sumuštas nebuvo (T. 1, b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. birželio 15 d. apklausos metu J. J. parodė, kad 2017 metais, tikslios datos jis neprisimena, su draugais G. B., N. jis atvyko pas L. E., gyvenančią privačiame name netoli Kalvarijų gatvės, Vilniuje. Pas L. jie atvyko pabūti kartu, pabendrauti. Jie gėrė alkoholinių gėrimų, bet nedaug. Kažkas iš jų, greičiausiai jis pats, paskambino savo pažįstamam E., kuriam pasiūlė prisijungti. E. sutiko. Jokios kalbos apie tai, kad E. yra ne vienas ir gali atvykti su kompanija, telefoninio pokalbio metu nebuvo. Kadangi praėjo nemažai laiko, todėl jis neprisimena visų tos dienos detalių. Jis prisimena, kad E. atvyko su didele kompanija- 4 merginomis ir vaikinais, iš kurių jis iš matymo pažinojo tik R. S., D. ir S.. R. ir S. yra lankę boksą. Atvykę jaunuoliai buvo neblaivūs, nuo pat pradžių ėmė elgtis labai laisvai, ėjo, kur norėjo, ėmė jo kompanijos maistą, daiktus ir panašiai. Visiems toks elgesys nepatiko, be to, atvykusių jaunuolių buvo daug, o L. namai yra nedideli, taigi jis, L. bei G. pradėjo prašyti atėjusios kompanijos išeiti iš namų. Jaunuoliai nenorėjo išeiti. Kažkas iš jo kompanijos sakė, kad tuoj grįš L. mama, tačiau jaunuoliai niekur nesitraukė. Name vyko kažkoks judėjimas- kažkas išėjo, po to vėl grįžo. Jis prisimena vienu momentu stovintį G. su metaliniu žarstekliu rankoje, o priešais šį- R. S. su mediniu pagaliu rankose, S.ą ir dar kelis jaunuolius. Jis neįsidėmėjo, ar kiti jaunuoliai turėjo ką nors rankose. Jis nežino, ar R. darė ką nors su šiuo pagaliu. Jis pamena, kaip S. sudavė pirmą smūgį kumščiu G. į veidą, po to sekė kitų jaunuolių smūgiai G.. Jis neįsidėmėjo, kas ir kaip smūgiavo, nes visi pasitraukė į kambarį. Jis nežino, kas vyko kambaryje, nes jis susijaudino. Netrukus jis pamatė iš kambario lauko link išbėgantį G., kuris rankose nieko neturėjo. G. rūbai krūtinės srityje buvo suplėšyti. Jis matė kraują, tačiau kur tiksliai, jis neprisimena. G. iš paskos išbėgo R., S. ir kiti du jaunuoliai. Jis neįsidėmėjo, ar šie jaunuoliai turėjo ką nors rankose. Jis taip pat išbėgo į lauką, kur jis skambino bendruoju pagalbos numeriu dėl užpuolimo namuose. Lauke prie medžio jis pamatė gulintį sužalotą jaunuolį. G. toje vietoje nebuvo. Prie tvoros jis pamatė N., kuris buvo pasilenkęs, nes kažkas šiam sudavė smūgį. Jis neįsidėmėjo, kas smūgiavo N., nes užpuolikas stovėjo nugara. Vėliau užėjęs už namo jis pamatė stovintį G., kuris buvo su sudraskytais rūbais, kruvinas, apatiniai dantys buvo išmušti. Po G. rūbais ant krūtinės jis pamatė raudonas juostų formų žymes kaip nuo suduotų smūgių. Netoli buvo N., kuris buvo stipriai išsigandęs, sakė, kad susilaužė ranką, kad nori paimti savo daiktus ir važiuoti namo. Jis N. pasiūlė nevažiuoti, nes lauke buvo sužalotas žmogus, turėjo atvykti policijos pareigūnai Į įvykio vietą netrukus atvyko medikai, kurie nustatė ant žemės gulinčio jaunuolio mirtį. Taip pat atvažiavo policijos pareigūnai, kurie visus nuvežė į policijos komisariatą (T. 2, b. l. 160).

Teisiamojo posėdžio metu G. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji buvo namuose, vėliau ji buvo susitikusi su broliu ir draugais. Ji neprisimena šio įvykio ir nenori prisiminti.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 143-144), G. S. parodė, kad ji nežino, ar teisingi ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai. Ji nepamena, jos bloga atmintis, po šio įvykio ji turėjo galvos traumą.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09349-17 metu 2017 m. kovo 15 d. apklausos metu G. S. parodė, kad tikslios datos ji nepamena, bet tai buvo šeštadienis, ji buvo prekybos centro „Mada“ parkinge su draugais S. S., R. S., J. L., Raimiu, kurio pavardės ji nežino ir kuris vėliau išėjo namo, J. J., kuri vėliau irgi išėjo namo, V., S., D., ir E., kurių pavardžių ji nežino, L. B. bei broliu L. M.. Kai ji atėjo, kompanijoje buvę asmenys jau buvo nemažai išgėrę alkoholio. Vienu metu E. pasakė, kad pas L. yra plotas ir visa jų kompanija nutarė važiuoti pas L.. Jie visi autobusu nuvažiavo iki L. namų. Kur gyvena L. E., parodė J. L.. Pirmi į namą nuėjo E. ir S.: buvo sutarta, kad šie nueis pirmi, o likusius po to įleis, nes L. nežinojo, kad ateina visa kompanija. Po 5 minučių E. atidarė duris ir visi užėjo į virtuvę. Ji pas L. namuose buvo ir anksčiau. Jie visi buvo virtuvėje. L. buvo nepatenkinta, pikta, pradėjo šaukti ant E., kodėl šis visus atvedė, nors žadėjo būti vienas. Jiems stovint virtuvėje G. priėjo prie J. L. ir paklausė, ar ši turi narkotikų. G. nieko konkrečiai neklausė- tiesiog paklausė, ar turi. J. sarkastiškai atsakė, kad turi pilnas kišenės, po to G. paėmė J.i už striukės kišenės, o J. G. nuo savęs pastūmė. Po to G. nuėjo į svetainę. Apie 15 minučių L. namuose buvo chaosas, nes L. juos varė iš namų, o jos kompanija niekur nenorėjo eiti. Jiems stovint virtuvėje R. buvo iš kriauklės paėmęs peilį, kurį apžiūrėjęs padėjo atgal. Kažkuriuo momentu jų kompanija lyg nusprendė iš L. namų išeiti. Išėjo visi kartu atėję, išskyrus ją, J. ir E.. L. namuose buvo G., L., N., J., G. A.. Ji su J. nuėjo į kambarį pasikalbėti su G.. Pastarasis tuo metu rankoje laikė malką. Jos su G. apsižodžiavo ir ji pasakė, kad G. ta malka nepadės, nes jos- merginos nesiruošė G. mušti. Vaikinai nuolat kvietė G. išeiti į kiemą pasikalbėti. Po to ji su J. išėjo į kiemą. Prie lauko durų stovėjo L., kuri laikė duris, kad iš lauko neįeitų žmonės. Po to G. pasakė „eikit visi nachui“. Tuomet R. S. prasibrovęs pro L. nubėgo į butą. Paskui R. į butą nubėgo ir S. S., dar po kelių akimirkų į butą nubėgo jos brolis L. M.. Su ja lauke stovėjo L. B., V. ir D.. Po maždaug 20-30 sekundžių ji taip pat įbėgusi į butą nubėgo į kambarį, esantį iš karto už svetainės. Kambaryje stovėjo S., G. A., N. S., J. L. ir J.. Kitame kambaryje, kuris, kaip ji suprato, buvo paskutinis, buvo L., G., R., S. ir L.. Ji matė kairėje kambario pusėje G., stovintį šalia lovos. Ji nematė, ką darė R., S. ir L., nes kambaryje buvo tamsu, šviesa nedegė. L. stovėjo kambario dešinėje pusėje prie spintos. Vienu momentu ji pamatė, kad G. peršokęs per lovą atsidūrė prie spintos, kur stovėjo L.. Kai visi buvo miegamajame, ji matė, kad R. rankose turi baltą pagalį. Daugiau pas nieką pagalių ji nematė. Ji nežino, iš kur R. paėmė pagalį. Ji nematė, kad R., S. ir L. muštų G.. Ji buvo apsikabinusi S., kuri tuo metu verkė ir nežiūrėjo, kas darosi miegamajame. Ji nežino, kodėl R., S. ir L. G. nusivijo- gal todėl, kad G. visus pasiuntė. Tuo metu, kai G. buvo ant lovos, ji išgirdo, kad kažkas sušuko „Ai“. Po to iš miegamojo išbėgo G., kurio rankose ji nieko nepastebėjo. Bėgdamas G. nukrito prie veidrodžio, po to greitai atsikėlė ir išbėgo. G. iš namų išbėgo basas, vilkėdamas baltą megztinį, džinsus. Ji nematė, ar G. buvo sužeistas. Paskui G. išbėgo R., rankose laikydamas pagalį, po to iš kambario išėjo jos brolis L., laikydamasis už šono. Ji paklausė, ar broliui viskas gerai, šis atsakė, kad viskas gerai. Kartu su broliu ji išėjo iš buto, išėjus į lauką brolis susmuko. Ji nematė, kas ir kaip sužeidė brolį. Brolis nieko nesakė, tik pasakė „aš tave myliu“ ir susmuko ant šaligatvio plytelių. Ji pradėjo klykti ir daugiau nieko nepamena. Broliui susmukus ant žemės ji jau nieko nematė. Ji nežino, kas kvietė policijos pareigūnus; taip pat ji nežino, kur nubėgo G.. Ji, S., J. ir V. nuėjo į stotelę. Iš gatvės ją išvežė į policijos komisariatą. Ji nežino, kiek įvykio dieną išgėrė R., L., S. ir kiti. Girčiausi buvo D. ir R.. Ji nematė, ar eidama pas L. jos kompanija turėjo alkoholio. Jos broliui susmukus visi nubėgo atgal į namą paklausti adreso. Kadangi namo durys buvo užrakintos, todėl J. pradėjo duris spardyti. Ji nematė, kas dar spardė duris (T. 1, b. l. 143-145).

Teisiamojo posėdžio metu L. R. B. parodė, kad jis pažįsta D., S., R.. G. jam matytas, bet šio jis nepažįsta. Nagrinėjamo įvykio dieną jis, J., G., L. M. ir kiti, kurių jis nepažįsta, buvo susirinkę Viršuliškių mikrorajone, Vilniuje, ir šnekėjosi, kur toliau leis vakarą. Kažkas gėrė alkoholinius gėrimus, bet jis pats buvo blaivus. Jam matant R., S. ir D. alkoholinių gėrimų negėrė. Kažkas pasiūlė važiuoti į svečius pas jam nepažįstamą merginą, taigi jie visi- 7-8 žmonės iš Viršuliškių mikrorajono važiavo į svečius pas minėtą merginą. Jiems atvažiavus namo savininkė pasakė, kad jų yra per daug ir jie visi turi išeiti. Namo šeimininkė pradėjo jų kompaniją išvarinėti. Prieš tai tarp kai kurių žmonių jau buvo užsimezgęs kažkoks konfliktas, tačiau jis nežino, dėl ko. Stovėdamas namo koridoriuje jis matė virtuvę ir svetainę. Po patalpas jis nevaikščiojo. Name buvo nemažai žmonių. Namo viduje lazdų ar malkų jis nematė. Pabuvęs 2- 3 minutes, jis išėjo į lauką. Lauke jis prastovėjo didžiąją laiko dalį. Jam atrodo, kad lauke kartu su juo pastoviai buvo ir D.. Buvo tamsu, kiemas nebuvo apšviestas, tačiau virš durų buvo lempa, kuri įsijungdavo nuo judesio. Po kokių 10 minučių jis išgirdo riksmą, po ko atsidarė lauko durys ir jis pamatė išbėgantį žmogų su peiliu, šiam iš paskos išbėgo R. ir S.. Jis neatsimena, kuris pirmas- R. ar S. bėgo paskui G., visi bėgo link tvoros. Minėtas vaikinas buvo apsirengęs tamsiai ir buvo be batų, ant vaikino nesimatė jokių kraujo žymių. Jis tai matė, nes atsidarius durims namo koridoriuje degė šviesa ir peilis atsispindėjo šviesoje. Jis irgi pradėjo bėgti iš paskos, nes norėjo pasižiūrėti, gal kas atsitiko. G. užsikabino už tvoros ir nukrito. Po kažkiek laiko ir jis peršoko per tvorą, taip pat peršoko ir S. su R.. G. jau buvo pabėgęs. Visi jie apsuko ratą Kalvarijų gatve, Vilniuje, ir grįžo atgal, nes G. jau buvo nubėgęs. R. su S.u buvo apsirengę, nes nei jis, nei R. su S. užėję į namą nenusirenginėjo. Jis nematė, kad R. ar S. ką nors rankose neštų. Jis nematė, kad S. kam nors smūgiuotų. Jis pats jokių lazdų rankose neturėjo ir nieko nemušė. Jis yra įsitikinęs, kad bėgančiojo niekas nepavijo.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2018 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu L. B. parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį, tikslios datos jis nepamena, vakare netoli prekybos centro „Mada“ jis susitiko su pažįstamų kompanija. Kompanijoje buvo S. S., E., L. M., D., R. S., J., G. S., V., gal kelios kitos merginos. Kai kurie jo kompanijoje buvę jaunuoliai buvo išgėrę alkoholio, tačiau jis pats alkoholio negėrė. Vienu metu, jo manymu, J. pradėjo kalbėti apie tai, kad Žalgirio gatvėje pas jos pažįstamą L. yra pasisėdėjimas, todėl visa kompanija gali pas L. nuvažiuoti, nes jie visi pažįstami ir L. tikrai neprieštaraus pabūti kartu. Apie tai kalbėjo ir E.. Ji nežino, ar J., E. ir L. tarėsi dėl važiavimo. Visa jų kompanija nuvažiavo pas L., gyvenančią privačiame name. Atvykus prie L. namo visi liko stovėti lauke, į namus užėjo E., kuris pasakė einantis pasikalbėti. Kadangi E. negrįžo, todėl jie pradėjo eiti į namą. Namo durys nebuvo užrakintos. Jie visi užėjo į virtuvę, kuri buvo sujungta su svetaine. Ten jis pamatė L., vieną nepažįstamą panelę, G. B. bei dar du jam nepažįstamus jaunuolius, kurie ilsėjosi. Jis matė stovintį alų. Kalbantis tarpusavyje G. J. pasakė kažką įžeidžiančio. Į tai sureagavęs S. kažką atsakė, tačiau tai buvo tik žodinis nesutarimas. L. visų prašė išeiti, sakydama, kad žmonių yra per daug. Jis pakluso ir iš namų išėjo, taip pat išėjo ir kai kurie kiti jo kompanijos jaunuoliai. Bendrai name jis pabuvo apie 10-15 min. Būdamas lauke jis matė, kaip jo kompanijos jaunuoliai tai išeidavo, tai užeidavo į vidų: jis suprato, kad šie tarėsi, jog jei visi liktų name. Vienu momentu stovėdamas lauke netoli įėjimo į namą durų jis pamatė iš namo išbėgantį G. B., kuris buvo be batų, be striukės, rankoje laikė peilį. G. bėgo link tvoros. G. iš paskos iš namo išbėgo R. ir S.. Jis nepastebėjo, kad pastarieji būtų sužaloti. Vaikinai nieko nešaukė. Jis iš paskos nebėgo, bet iš smalsumo nuėjo link šių pusės. Jis matė, kaip G. šokdamas per metalinio tinklo tvorą užsikabino, parklupo, bet greitai pašoko ir pabėgo. Per tą pačią tvorą peršoko ir R. su S.u, kurie kažkiek vijosi G.. Kaip jis suprato, nepasiviję G. R. ir S. netrukus grįžo. Po to jis išgirdo šaukiančią G.. Tuomet jis pamatė lauke ant žemės gulintį L. M., kuris buvo sužalotas. Dėl to buvo iškviesti medikai, kurie atvykę bandė padėti L., bet nepavyko ir L. mirė. Taip pat į įvykio vietą buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Vėliau į L. kiemą grįžo G., kieme apsiavė batus. Jis nepastebėjo, kad G. būtų sužalotas, šis jokios pagalbos neprašė, nieko nesakė. Po to visus nuvežė į policijos komisariatą, kur jis girdėjo, kaip vienas jaunuolis iš G. kompanijos sakė, jog šiam yra sužalota ranka. Jis matė jaunuolio ranką- ši buvo paraudusi. Jis nesidomėjo, kokiomis aplinkybėmis vaikinui buvo sužalota ranka. Daugiau niekas sužalotas nebuvo. Dar vėliau su pažįstamais bendraudamas apie minėtą įvykį jis sužinojo, kad konfliktas prasidėjo dėl J. įžeidimo, kuris namuose peraugo į muštynes, kuriose dalyvavo S., R., L. ir G. (T. 4, b. l. 17).

Teisiamojo posėdžio metu P. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Iš karto po nagrinėjamo įvykio jis su porininku H. A. atvyko į įvykio vietą. Iš pradžių jie priėjo prie gulėjusio asmens, pulso nebuvo. Pradėjus domėtis, kas įvyko, kažkokie jaunuoliai jam pasakojo, kad buvo muštynės tarp nepažįstamų grupių, dalis jaunuolių pasišalino, taigi į įvykio vietą buvo sukviesti kiti policijos patruliai, kurie buvo išsiųsti ieškoti pasišalinusių asmenų. Jis atsimena, kad vienas vaikinas buvo basas: paklaustas, kodėl šis be batų, minėtas vaikinas negalėjo nieko pasakyti. Jis klausė, kas nudūrė berniuką, tačiau niekas nieko neatsakė. Namo kiemas, kuriame įvyko įvykis, nebuvo apšviestas. Į namo vidų jis nebuvo užėjęs. Visi įvykio vietoje buvę asmenys buvo sulaikyti. Vėliau atvyko kiti policijos pareigūnai. Jis tris sulaikytus asmenis vežė į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Bevežant per raciją jam pranešė, kad vienas iš sulaikytų asmenų, kurį jis veža, yra įtariamas nužudymu. Vežami jaunuoliai nieko nekalbėjo. Jis pastebėjo, kad vienas iš jaunuolių, kurį jis vežė, buvo sumuštas, pastarojo veidas buvo kruvinas, minėtas jaunuolis skundėsi klibančiais dantimis. Jis nepasakys, kad jaunuolis butų buvęs stipriai sumuštas, nes niekuo nesiskundė. Ant šio jaunuolio jokio gumbo jis nepastebėjo, sąmonės jaunuolis nebuvo praradęs. Ant kitų asmenų muštynių žymių jis nepastebėjo. Jaunuolių, kuriuos jis vežė, blaivumo jis netikrino- jaunuolių blaivumą tikrino policijos komisariate. Gal nuo jaunuolių ir sklido alkoholio kvapas, bet su jaunuoliais buvo galima normaliai susikalbėti.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2017 m. birželio 9 d. apklausos metu P. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario mėn., tikslios datos jis neprisimena, jis nuo 18.30 val. iki 06.30 val. dirbo Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje. Patruliavimo metu buvo gautas nurodymas vykti į Žalgirio gatvę, kur susimušė dvi kompanijos ir yra sužalotas asmuo. Atvykus į įvykio vietą ant asfalto gulėjo jaunuolis, vilkintis tamsiais rūbais, kuris nieko nekalbėjo. Šalia buvo daug kraujo. Aplink stovėjo daug merginų ir vaikinų. Jokių konfliktų, muštynių nebuvo. Jis nurodė jaunuoliams nepasišalinti iš įvykio vietos ir laukti. Niekas iš jaunuolių niekuo nesiskundė, jokios pagalbos neprašė. Netrukus į pagalbą atvyko kiti policijos pareigūnai bei medikai, kurie konstatavo gulinčio jaunuolio mirtį. Jis vežė tris jaunuolius į policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Vienas iš jaunuolių buvo tik su viršutiniais rūbais. Jam atvykus į įvykio vietą minėto jaunuolio nebuvo, pastarasis atėjo kažkur iš šalies. Jaunuolis atėjo be vieno bato, antras batas buvo kažkur krūmuose. Šio jaunuolio veidas buvo apdraskytas. Vežant jaunuolius iš įvykio vietos į policijos įstaigą jaunuoliai pagalbos neprašė, niekuo nesiskundė (T. 2., b. l. 5-6).

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad jis dirba (duomenys nekslebtini). Iš karto po nagrinėjamo įvykio jis atvažiavo į įvykio vietą, esančią Žalgirio gatvėje, Vilniuje. Įvykio vietoje buvo jo kolega. Jis su ekspertu apžiūrėjo įvykio vietą. Įvykio vieta nuo gatvės pusės buvo apšviesta, o giliau į kiemus, prie paties namo- neapšviesta. Vieta, kurioje buvo rastas peilis, nebuvo apšviesta, nors jis tiksliai nepamena, nes jis buvo su prožektoriumi. Jis namo viduje nebuvo, buvo kitas kolega. Jis nepamena, ar kieme buvo malkų. Jaunuolis, kuris buvo nužudytas, gulėjo arčiau gatvės prie šaligatvio, lygtai aplink šį nebuvo alkoholio butelių. Asmenys, kurie buvo sulaikyti įvykio vietoje, buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jis asmeniškai iš įvykio vietos į policijos komisariatą nieko nevežė. Su įvykio vietoje buvusiais asmenimis jis nebendravo, nes jis tik apžiūrinėjo įvykio vietą. Su įvykio vietoje buvusiais asmenimis bendravo kitas pareigūnas. Jis net nepamena, kiek įvykio vietoje buvo žmonių. Kiek jis pamena, jis nustatė nužudytojo asmenybę ir jo sesers kontaktą. Jis neatsimena, kaip jaunuoliai atrodė- tai buvo jaunuoliai iki 25 metų amžiaus. Jis neprisimena, kad lauke būtų grumtynių pėdsakų.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11220-17 metu 2017 m. balandžio 11 d. apklausos metu A. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 25 d. apie 20 val. buvo gautas pranešimas, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu peiliu buvo sužalotas asmuo. Su Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistu K. B. jis atvyko į įvykio vietą, kur prie gyvenamojo namo šalia važiuojamosios kelio dalies jis pamatė apie 5- 6 jaunuolių kompaniją, kurie stovėjo prie ant žemės gulinčio asmens. Įvykio vietoje taip pat buvo policijos patrulių ekipažas, medikai, kurie konstatavo ant žemės gulėjusio jaunuolio mirtį. Šalia mirusio vaikino stovėjo du jaunuoliai, kurie pasakė esantys mirusiojo draugai. Taip pat vietoje buvo dar keli jaunuoliai ir merginos, kurie stovėjo ir bendravo prie namo su policijos patruliais. Namo langas buvo atidarytas, įėjimo durys buvo užrakintos, durų namo viduje buvusi mergina- šeimininkė negalėjo atidaryti. Supratęs, kad jaunuolis galėjo būti nužudytas, nes pastarojo kūne matėsi durtinė žaizda bei kraujo dėmės ant plytelių šalia namo netoli lavono, apie tai jis pranešė budėtojui bei paprašė papildomai atsiųsti policijos pareigūnų. Jam atvykus į vietą jokio konflikto nebuvo, nei vienas iš jaunuolių, išskyrus gulintį, jam nepasirodė sužalotas. Niekas iš jaunuolių nevilkėjo suplėšytų, sugadintų rūbų, visi avėjo batus. Niekas nesiskundė ir nesakė, kad būtų sumuštas, užpultas, niekas neprašė medikų ar kitokios pagalbos. Jaunuoliai sakė buvę šiame name, po to lauke įvyko konfliktas, tačiau smulkmenų- kas ir dėl ko pradėjo konfliktuoti, kas jame dalyvavo ir kaip vyko, jaunuoliai neaiškino. Atvykus papildomiems policijos ekipažams vienas automobilis išvežė du jaunuolius į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą aplinkybėms nustatyti, kitus du jaunuolius jis pasodino į savo tarnybinį automobilį, kuriuos vėliau pristatė į tą patį policijos komisariatą kitas policijos patrulių ekipažas. Būdamas įvykio vietoje jis nepastebėjo, kad kažkas iš vaikinų būtų iš kažkur atėjęs. Su specialistu apžiūrėdamas įvykio vietą už namo ūkinio pastato jis rado peilį. Šią vietą juosė tinklo tvora bei krūmai. Į namo vidų pro langą buvo patekęs policijos tyrėjas, kuris su namo šeimininke aiškinosi įvykio aplinkybes. Nugabenus jaunuolius į policijos komisariatą, su šiais bendrauti daugiau jam neteko, nes atvyko dirbti Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai (T. 2, b. l. 2-3).

2017 m. vasario 25 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas medinis vieno aukšto namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Namo teritorija yra iš dalies aptverta. Dešinėje pusėje yra takelis iš šaligatvio plytelių, kuris eina į kiemą. Takelis, vedantis link kiemo, nuo gatvės pusės nėra aptvertas, vartai neįrengti, patenkama laisvai. Nuo gatvės pusės trijų metrų atstumu nuo dešiniojo namo kampo ant žemės guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, galva į namo pusę, kojomis link važiuojamosios dalies. Nuo apžiūrimo lavono ant šaligatvinių plytelių, kuriomis išdėtas takelis į namo kiemą, yra raudonos spalvos dėmes, kurios tęsiasi per visą takelį iki ūkinio pastato. Prie ūkinio pastato yra nepilnas alaus butelis. Lygiagrečiai paėjus palei ūkinio pastato sieną 19 metrų ant žemės guli iš dalies sulenktas per pusę virtuvinis peilis medine rankena, ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilio radimo vietoje dirvožemis neištryptas ir nepažeistas. Namo ir ūkinio pastato langai neišdaužti. Bendroji kiemo tvarka nepažeista. Apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, plastikinis 1 litro talpos butelis, juodos spalvos piniginė, baltos spalvos telefoninis ausinukas, rasti lavono apžiūros metu, ir 2 nuoplovos (T. 1, b. l. 27-47).

2017 m. vasario 27 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos teritorija bei užfiksuoti mediniai pagaliai prie tvoros. Butas yra trijų kambarių, per prieškambarį patenkama į virtuvę, pasukus į kairę patenkama į svetainę. Kambarys pereinamas, iš jo patenkama į vaiko kambarį. Kambaryje ant slenksčio į kitą kambarį yra koklinė krosnis. Ant krosnies sudėtos beržinės kaladės, lentos ir malkos. Miegamajame kambaryje ant koklinės krosnies yra dūmų skląstis. Ant krosnies kabo žarsteklis, kambario viduje yra lova. Priešais lovą yra neaukštas stalas. Iš kambario yra išėjimo durys, pro kurias patenkama į sandėliuką. Patalpose dvigubi langai, kurie uždaryti keturiais skląsčiais. Ant miegamojo grindų palei spintą yra lūžusių malkų liekanų. Prie namo tvoros yra lūžusių malkų. Apžiūros metu paimtas metalinis žarsteklis, medžio skeveldros ir sulaužytos malkos (T. 1, b. l. 49-63).

2017 m. vasario 25 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad G. B. atvežtas medikų, lydymas policijos pareigūnų, skundžiasi skausmu apatiniame žandikaulyje priekinių dantų srityje. Trauma gauta 2017 m. vasario 25 d. Po traumos sąmonės nebuvo praradęs, nepykino, nevėmė (T. 1, b. l. 101).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas 2017 m. balandžio 3 d. pateikė duomenis apie tai, kad G. B. areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojos buvo apžiūrėtas 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. Pridėta medicininės apžiūros kortelės kopija, kurioje užfiksuota, kad 2017 m. vasario 27 d. 09.45 val. apžiūrėtas G. B. adekvatus, aktyvus, nusiskundimų neturi. Nugaroje, kakle, krūtinėje ir veido srityje yra nubrozdinimai. Kairės akies srityje- kraujosruva, kitų kūno sužalojimų nerasta. 2017 m. vasario 28 d. 11.47 val. apžiūrėtas G. B. skundų dėl sveikatos neturi, nosis nubrozdinta, kairės akies poodinė hematoma, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ir nugaros srityje paviršiniai odos nubrozdinimai. 2017 m. vasario 28 d. ligoninėje konsultuotas dėl galvos traumos (T. 1, b. l. 191-192).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2017 m. vasario 28 d. 14.37 val. policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas apie tai, kad 2017 m. vasario 28 d. 10.49 val. į ligoninę atvyko G. B., kuris paaiškino, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 20 val. Žalgirio gatvėje, Vilniuje, jį sumušė pažįstami asmenys. Diagnozė: veido sumušimas (T. 1, b. l. 18).

Specialistas įvertinęs papildomai pateiktus G. B. medicininius dokumentus- Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę bei kompaktinė plokštelę su tyrimo duomenimis, 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus medicininio punkto asmens kortelės išrašą (kopiją), Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų išrašą (kopiją) iš medicininių dokumentų, 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Šeimos medicinos centro ambulatorinę kortelę (kopiją), konstatavo, kad sužalojimų, kurie nebuvo aprašyti 2017 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. 657.17(01), papildomai pateiktuose dokumentuose nėra (T. 4, b. l. 23-24).

Teisiamojo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbo stažas yra trisdešimt metų. Apžiūrėjus G. B. medicininius dokumentus galima konstatuoti, kad G. B. buvo įtartas galvos smegenų sumušimas. Kodas dokumentuose reiškia tą patį. Kiek jis mato iš dokumentų, jis nediagnozavo galvos sumušimų. Iš dokumentų matosi, kad sumušimas buvo beveik prieš tris paras iki apžiūros, kas reiškia, kad G. B. į ligoninę atvyko po trijų parų ir tas sumušimas bei jo bendravimas buvo visai kitoks nei nurodomas. G. B. buvo sumuštas vasario 25 d. vakare, jis G. B. matė vasario 28 d. Kraujosruva jaunam vyrui gali „išsivaikščioti“. Jis yra medikas, o ne teismo ekspertas, jo darbo esmė yra gydomoji praktika dėl minkštųjų audinių išorinių sužalojimų. Jis tiesiog nekreipia tiek dėmesio į kiekvieną kraujosruvą. Visa esmė, kad nėra pavojaus gyvybei, nes daktarės aprašyme nėra nieko parašyta apie minkštuosius audinius. Apžiūrinėdamas G. jis apčiuopė pakaušį, pastarasis buvo apžiūrėtas. Teigti, ar buvo gumbas, ar šio nebuvo, jis negali. Advokatas cituoja vadovėlius, kur aprašomas galvos smegenų sumušimas- tokių požymių, apžiūrint G. B., nebuvo. Advokato citata „galvos smegenų sužalojimas- kodas S06“ G. B. diagnozėje visiškai nepasitvirtino. Galvos trauma, jei būtų gumbas, nepatektų į galvos smegenų sumušimo kategoriją. Tomografija dėl to ir buvo daryta, jei būtų pakitimai, šie būtų matyti tomografijoje. Šiaip gumbas turėtų matytis, o nuotraukoje nesimato. Esant sumušimui turėtų matytis nuotraukoje, bet nesimato. Matosi, kad buvo pakankamai sunki trauma. Iš to, kas aprašyta, G. B. turėjo važiuoti pas stomatologus, didžiulės kraujosruvos. Jis labai kreipia dėmesį į iš policijos įstaigos atvežtus žmones, nes jis žino, kad bus teismas, todėl jis nuodugniai apžiūri žmones. Jei jis būtų matęs gumbą, jo diagnozė nebūtų pakitusi. Jis neneigia, kad išorėje galėjo būti gumbas. Jei būtų gumbas išorėje, tai odos kapiliarai, t. y. paviršinės kraujagyslės būtų pažeisti. Kai yra poodinės kapiliarinės kraujosruvos, tuo metu žmogus jaučia skausmą, o įtakos žmogaus sveikatai nėra ir pasekmių ateityje nelieka. Nukentėjusiajam turi būti skiriamas toks gydymas, kad šis pailsėtų, kuo ilgiau pamiegotų.

Teisiamojo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir vertina nuotraukas. Jos darbo stažas yra penkeri metai. Iš nuotraukos ji ir dabar nieko neparašytų. Galvos smegenų sumušimas- tai yra tai, kas jau po galvos kaulu viduje. Ji to negali vertinti vizualiai, tai vertinama tyrimais kaip kompiuterine tomografija ir šiuo atveju ji nei tada matė, nei dabar mato galvos traumos požymių. Ji netgi nemato kažkokio minkštųjų audinių pažeidimo požymių, kraujosruvos. Ji tai vertintų lygiai taip pat, kaip yra dokumentacijoje. Ji ir dabar peržiūrėjusi vaizdus nemato gumbo ant G. B. galvos. Ji nemano, kad jei šią nuotrauką tirtų ekspertai, kažkuris ekspertas įvertintų kažkaip kitaip.

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. vasario 25 d. 20.46 val. G. B. iškvepiamame ore rasta 0,75 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 107).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. vasario 25 d. 21.11 val. R. S. iškvepiamame ore rasta 1,33 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 127).