Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1638-370/2009

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2009-12-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-16
Bylos Nr.
2S-1638-370/2009
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01511-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Atsakovas
Albinos Kriaučiūnienės, Z. D., A. K.
Ieškovas
E. V.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1638-370/2009

Teisėja L. Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-01511-2009-0)
Procesinio sprendimo kategorija 110.4; 110.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Albinos Kriaučiūnienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2183-838/2009 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovėms Z. D., A. K. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovėms priklausančiame žemės sklype kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis. Nurodė, kad atsakovėms nuosavybės teise įgijus valstybinės žemės sklypą, per kurį iki ieškovės sodybos eina kelias, atsakovės pradėjo trukdyti naudotis keliu, ant kelio supylė žvyro krūvas, užtvėrė vielinę tvorą, taip visiškai užtverdamos kelią. Ieškovė minėtu keliu netrukdomai naudojosi nuo 1976 metų ir tik atsakovėms privatizavus valstybinę žemę, jos pradėjo trukdyti naudotis keliu. Kito kelio privažiuoti prie ieškovės sodybos nėra, įrengti kitą privažiavimą taip pat nėra galimybės. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teisme bus išspręstas ginčas, leisti ieškovei naudotis keliu, o atsakoves įpareigoti pašalinti esamas kliūtis ir netrukdyti keliu naudotis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-09-28 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki bus priimtas procesinis sprendimas byloje dėl kelio servituto nustatymo, įpareigojo atsakoves Z. D. ir A. K. leisti ieškovei E. V. naudotis atsakovių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esamu keliu į ieškovės sodybą, uždraudžiant atsakovėms minėtą kelią užtverti bet kokiomis priemonėmis. Nurodė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra tikslinga palikti iki ginčo buvusią padėtį. Pažymėjo, kad taikytos apsaugos priemonės yra laikinos, skirtos ne tik sprendimo įvykdymui užtikrinti, bet ir kaip prevencinė priemonė, sumažinant galimybę žalai atsirasti ar padidėti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės A. K. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-28 nutartį panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant įstatyme numatytų pagrindų – nes leidimas ieškovei laikinai naudotis tariamai esamu keliu visiškai nedarys įtakos palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo galimybei. Teismas nemotyvavo, kodėl taiko laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė jų taikymo būtinumą, nenurodė, kaip gali pasunkėti ieškovei gal būt palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Taip pat teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką – taikė visiškai neaiškią laikinąją apsaugos priemonę „įpareigoti leisti naudotis“, taip pat visiškai neaiški šios priemonės įvykdymo tvarka ir būdas. Taip pat teismas uždraudė kelią užtverti bet kokiomis priemonėmis – šios laikinosios apsaugos priemonės įvykdymo tvarka ir būdas taip pat yra neaiškūs, nes ieškovės ieškinyje yra nurodyta, kad kelias iki ieškinio pateikimo jau buvo užverstas žvyro krūvomis ir užtvertas metalinėmis tvoromis. Taigi teismas uždraudė atlikti tokius veiksmus, kurie jau buvo įvykę.

Prie atskirojo skundo prisidėjo ir atsakovė Z. D.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje yra įrodymų (VĮ Registrų centro parengtas Esamo kelio planas, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planas ir kt.), patvirtinančių aplinkybę, apie ginčo kelio, kuriuo ieškovė gali patekti į savo sodybą, faktinį egzistavimą. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties visiškai nepagrįsti.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-07-16 Nr. R2-387-(2.4) ir 2009-08-24 Nr. R2-447-(2.4) raštų (b. l. 20–24), VĮ Registrų centro 2009-09-16 Esamo kelio plano (b. l. 27) bei 2009-09-17 plano Dėl kelio servituto nustatymo (b. l. 28), antstolės Vidos Daugirdienės 2009-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/09/F-305 (b. l. 31), vietos fotonuotraukų (b. l. 34–39, 41) – nekyla jokių abejonių, kad ginčo kelias egzistuoja faktiškai ir jis yra užtvertas.

Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant įstatymo nustatyto pagrindo. CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantė neteisingai supranta šią teisės normą sprendimo įvykdymo galimybę sutapatindama su galimybe priimti teismo sprendimą ar jo pagrindu įforminti ieškovės apgintas teises nekilnojamojo turto registre. Ieškovė pareiškė ieškinį gindama savo teisę esamu keliu patekti į jai priklausančią sodybą. Vien formaliu ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimu ir jos teisių įforminimu, nesudarant galimybės jai faktiškai keliu naudotis, nebūtų apgintos ieškovės teisės ir teisėti interesai ir nebūtų pasiekti civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). Sprendimo įvykdymo pasunkėjimas sietinas taip pat ir su jo realaus įvykdymo išlaidomis.

Atmestini apeliantės argumentai, neva pirmosios instancijos teismas nemotyvavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra tikslinga palikti iki ginčo buvusią padėtį. Pažymėjo, kad taikytos apsaugos priemonės užkirs kelią žalai atsirasti ir padidėti. Su šiais teismo motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka. Akivaizdu, kad ieškovė negalėdama patekti į savo sodybą patirs žalą. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės galėtų ant ginčo kelio atlikti kitus darbus, kurie ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju apsunkintų realų ir operatyvų sprendimo įvykdymą ar padidintų išlaidas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės motyvais dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo tvarkos ir būdo. Ieškovė ieškinyje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad šiuo metu naudotis keliu nėra galimybių, nes jis užverstas žvyru ir užtvertas tvora, bei prašė atsakoves įpareigoti šias kliūtis pašalinti (b. l. 4). Formaliai ieškovei suteikiant teisę laikinai naudotis keliu, o atsakoves įpareigojant jai netrukdyti, kai keliu naudotis nėra faktinės galimybės, neturi prasmės ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovėms kelią užtverti bet kokiomis priemonėmis, atsižvelgiant į teismo nutarties motyvą, jog būtina atkurti iki ginčo buvusią padėtį, reiškia, kad atsakovės ne tik privalo nekurti naujų kliūčių, bet ir pašalinti jau egzistuojančias. Tačiau kolegija pripažįsta, kad rezoliucinės dalies formulavimas gali sukelti tam tikrų neaiškumų, tai patvirtina ir atsakovės atskirojo skundo argumentai, todėl yra tikslinga nekeičiant skundžiamos nutarties iš esmės, patikslinti įvykdymo būdą ir, remiantis su CPK 149 str. nuostatomis, nustatyti terminą ir atsakomybę už įpareigojimų nevykdymą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta ir atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334-339 str.,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą bei patikslinti, nurodant, kad atsakovės Z. D. ir A. K. įpareigotinos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti kliūtis ieškovei E. V. naudotis per atsakovių žemės sklypą į ieškovės sodybą vedančiu keliu. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų atsakovėms gali būti skiriamos iki 1 000 Lt baudos ieškovės naudai.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė