Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ALBA FERROUS TRADING GmbH apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ALBA FERROUS TRADING GmbH ieškinį atsakovei BUAB „Jaumina“, trečiajam asmeniui UAB „Resota“ dėl draudimo parduoti BUAB „Jaumina“ turtą be kreditorių sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo uždrausti atsakovės BUAB „Jaumina“ bankroto administratorei be raštiško ieškovės sutikimo priimti sprendimus ir (ar) vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu ar gautų lėšų išmokėjimu. Nurodo, kad 2010–2011 m. ieškovė pervedė UAB „Resota“ 940 000 Eur avansą už produkcijos tiekimą. UAB „Resota“ nepateikė produkcijos bei atsisakė grąžinti gautą avansą. Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinio arbitražo teismas 2013 m. liepos 31 d. priteisė ieškovei iš UAB „Resota“ l 190 908,71 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 940 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio l d. iki skolos sumokėjimo. Arbitražo teismo sprendimą leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi. UAB „Resota“ yra nemoki bendrovė, kurios realus turtas didžiąja dalimi priklauso nuo BUAB „Jaumina“ bankroto proceso eigos. J. G., padedamas susijusių asmenų, valdo abi nemokias bendroves UAB „Resota“ ir UAB „Jaumina“. Pastarosios bankroto procesas valdomas netiesiogiai, pasinaudojant UAB „Resota“ reikalavimo teise. Nuo J. G. veiksmų priklauso UAB „Resota“ kreditinių reikalavimų patenkinimas, o kartu – UAB „Resota“ kreditorių reikalavimų patenkinimas. UAB „Resota“ ir BUAB „Jaumina“ valdantis verslininkas J. G. bei susiję nesąžiningi asmenys neturi jokio intereso, kad UAB „Resota“ veiktų protingai ir savo pačios interesais BUAB „Jaumina“ bankroto procese. Ieškovė teigia, jog turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį UAB „Resota“ vardu, kadangi yra visos būtinosios įstatymo nustatytos sąlygos. Ji turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „Resota“, o ši turi turtinį reikalavimą savo skolininkei BUAB „Jaumina“ – bankroto byloje patvirtintas UAB „Resota“ 3 168 333,40 Eur kreditinis reikalavimas. UAB „Resota“ šią teisę įgyvendina netinkamai, nes būdama BUAB „Jaumina“ kreditore nėra suinteresuota siekti bendrovei palankaus rezultato, – savo reikalavimą UAB „Resota“ įgyvendina aplaidžiai ir darydama sau žalą: vietoje to, kad būtų išsaugojusi nekilnojamojo turto įkeitimą, UAB „Resota“ aplaidžiai leido įkeistam turtui būti parduotam prieš pat UAB „Jaumina“ bankrotą, neužtikrinusi pinigų už parduotą turtą gavimo. BUAB „Jaumina“ bankroto byloje UAB „Resota“ tapo trečios eilės kreditore, kurios galimybės patenkinti kreditinį reikalavimą smarkiai sumenko. Taip pat UAB „Resota“ nesąžiningumą rodo kiti veiksmai, kuriais nemoki bendrovė vilkina bankroto procedūros pradžią ir sąmoningai mažina savo turtą, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nemoki UAB „Resota“, kaip stambiausia kreditorė BUAB „Jaumina“ bankroto procese, šiuo metu diktuoja visus svarbiausius sprendimus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto, esančio adresu Kretingos g. 100 Klaipėda, pardavimu. Ieškovė mano, jog egzistuoja objektyvi grėsmė, kad bus padaryta žala nemokiai UAB „Resota“ ir kartu jos kreditoriams: turtas gali būti parduotas už nepagrįstai mažą kainą susijusiems asmenims; UAB „Resota“ gali paprašyti jai priklausančias lėšas pervesti į trečiųjų asmenų sąskaitą. Aplinkybė, jog nekilnojamojo turto vertė gali siekti kelis milijonus eurų, grėsmę tik sustiprina.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Ieškovė turi neginčytiną reikalavimą į trečiąjį asmenį UAB „Resota“ dėl l 190 908,71 Eur skolos bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 940 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio l d. iki visiško skolos sumokėjimo. UAB „Resota“ turi neginčijamą reikalavimą į 3 168 333,40 Eur skolos išieškojimą iš atsakovės BUAB „Jaumina“. BUAB „Jaumina“ turtas – pastatai, esantys Kretingos g. 100, Klaipėdoje, pardavinėjami iš varžytynių. Pagrindiniai bendrovės kreditoriai yra UAB „Resota“ – 3 168 333,40 Eur, Danske Bank, A/S, Lietuvos filialas – 717 560,11 Eur, DELEMONT HOLDING S. A. – 231 696,01 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – 21 748,55 Eur. Klausimas dėl leidimo pardavinėti BUAB „Jaumina“ turtą yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi, BUAB „Jaumina“ apribota teisė disponuoti UAB „Resota“ daliai priklausančiomis lėšomis. Be to, antstolis 2015-04-13 yra aprašęs UAB „Resota“ priklausančią turtinę teisę į pinigines lėšas UAB „Jaumina“ bankroto byloje. Bendrovės turtas – pastatai, esantys Kretingos g. 100, Klaipėdoje, pirmą kartą iš varžytynių buvo pardavinėjami 2015-06-08 už 3 518 883 Eur. Turtas nebuvo parduotas neatsiradus nė vienam pirkėjui. Nepardavus turto trejose varžytynėse, 2015-04-23 kreditorių susirinkime buvo nutarta toliau pardavinėti turtą, o neįvykus varžytynėms – jo kainą kiekvieną kartą mažinti po 10 proc. Iki 2016-01-06 įvyko dar trejos varžytynės, tačiau turtas nebuvo realizuotas. Atsakovės atstovė pateikė teismui Danske Bank, A/S, siūlymą kviesti kreditorių susirinkimą ir mažinti turto pardavimo kainą. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie realią pardavinėjamo turto vertę, įrodymų apie tai, kad BUAB „Jaumina“ administratorius ar kreditoriai siektų neobjektyviai ir nepagrįstai parduoti bankrutuojančios bendrovės turtą mažesne kaina. BUAB „Jaumina“ kreditoriai yra nustatę parduodamo turto kainą didesnę, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro centro išraše, kurio duomenimis, pastatų vidutinė rinkos vertė yra 1 687 430 Eur, kitų įrodymų apie turto vertę teismui nepateikta.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl netiesioginio ieškinio pagrįstumo, o atmetė reikalavimus tik nenustatęs prevencinio ieškinio pagrįstumo sąlygų. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad prevencinio ieškinio dalykas gali būti tik neteisėti veiksmai, nes pakankamas pagrindas tokiam ieškiniui reikšti yra pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Žala gali būti padaroma ir formaliai teisėtais komercinės veiklos veiksmais. Neefektyvus, netinkamas ir neprotingas verslo sprendimas taip pat laikytinas neteisėtais veiksmais. Atsakovė ir trečiasis asmuo jau yra atlikę neteisėtus veiksmus, nes perleido 200 996 Eur vertės žemės sklypą susijusiems asmenims, taip iššvaistė nemokios įmonės turtą. UAB „Resota“, kaip didžiausia BUAB „Jaumina“ kreditorė, diktuoja svarbiausius sprendimus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu. UAB „Resota“ nesiekia, kad atsakovės turtas būtų parduotas už geriausią kainą ir taip būtų apsaugoti kreditorių interesai. Pažymėjo, kad už parduotą turtą gautos lėšos gali būti pervestos ne į UAB „Resota“ sąskaitą, o į kitų asmenų sąskaitas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimai jau yra išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi, kuria areštuotos UAB „Resota“ turtinės teisės BUAB „Jaumina“ bankroto procese. Paminėta nutartimi taikytas apribojimas tik UAB „Resota“ lėšoms, mokėtinoms ieškovei, tačiau ši laikinoji apsaugos priemonė nėra pakankamai efektyvi, nes turtas vis tiek gali būti parduotas už per mažą kainą. Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai apie tikrąją turto vertę bei įrodymai, pagrindžiantys BUAB „Jaumina“ kreditorių siekį parduoti turtą už per mažą kainą, tačiau šioje byloje pakanka įrodyti tokios grėsmės tikimybę.

Trečiasis asmuo UAB „Resota“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliantė skunde nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Atsakovės turtą buvo bandoma parduoti už 3 mln. Eur, dėl to neaišku, kaip gali būti padaryta žala. Ieškovė neįrodė tariamos grėsmės realumo. Ieškovė, siekdama apriboti atsakovės bankroto administratorės galimybes parduoti įmonės turtą, nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės turto pardavimas pažeidžia kreditorių interesus. Apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, piktybiškai trikdo atsakovės bankroto procesą, nes jos reikalavimas yra užtikrintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi, kuria areštuotos UAB „Resota“ turtinės teisės į BUAB „Jaumina“ bankroto procese gautinas lėšas.

Atsakovės BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ieškovė neįrodė galimos grėsmės atsiradimo tikimybės. Be to, jos reikalavimai yra užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi. Turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse už 3 518 883 Eur, dėl to nesuprantamas ieškovės argumentas, kad atsakovės turto pardavimas už realią jo kainą gali pažeisti ieškovės bei kitų atsakovės kreditorių interesus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės apsaugoti savo interesus, kai skolininkas neįgyvendina savo turtinių teisių į savo skolininką, reiškiant prevencinį ar netiesioginį ieškinį. Ieškovė (kreditorė) turi neabejotiną ir neginčytiną teisę į trečiąjį asmenį UAB „Resota“, kuri savo prievolės ieškovei nevykdo. Trečiasis asmuo UAB „Resota“ turi turtinę teisę į bankrutuojančią UAB „Jaumina“ (atsakovę), t. y. UAB „Jaumina“ bankroto byloje yra patvirtintas 3 168 333,40 Eur UAB „Resota“ kreditinis reikalavimas, be to, UAB „Resota“ yra didžiausia UAB „Jaumina“ kreditorė, turinti daugiausia balsų. Ieškovės reikalavimas UAB „Resota“ sudaro 1 190 908,71 Eur su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Vienintelis realus turtas, kurį, ieškovės teigimu, turi UAB „Resota“, – tai turtinė teisė į BUAB „Jaumina“ ir ji šios teisės tinkamai neįgyvendina. Ieškovės teigimu, UAB „Jaumina“ bankroto byloje yra pardavinėjamas jos nekilnojamasis turtas, o UAB „Resota“, nebūdama suinteresuota prievolės ieškovei vykdymu, gali daryti įtaką, kad BUAB „Jaumina“ turtas būtų parduotas už per mažą kainą. Tokius ketinimus, ieškovės teigimu, patvirtina neteisėti atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai: įmonės yra tarpusavyje susijusios ir valdomos to paties asmens J. G., būdamos tarpusavyje susijusios jos perleido areštuotą UAB „Jaumina“ priklausantį ir UAB „Resota“ įkeistą žemės sklypą kitiems asmenims ir taip iššvaistė turto už 200 996 Eur. Dėl to paminėtos bendrovės ir šiuo atveju gali siekti visais įmanomais būdais išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, t. y. parduoti UAB „Jaumina“ turtą už kuo mažesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį.

Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl netiesioginio ieškinio pagrįstumo, o atmetė reikalavimus tik nenustatęs prevencinio ieškinio pagrįstumo sąlygų. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad teisės taikymas, teisinių santykių tinkamas kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teisės normas taiko bylą nagrinėjantis teismas. Tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė du teisinius pagrindus, t. y. netiesioginio ir prevencinio ieškinių, nereiškia, kad teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno iš jų taikymo (netaikymo). Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas, nurodytas ieškinio dalyje tiek dėl prevencinio ieškinio, tiek dėl netiesioginio ieškinio, buvo iš esmės tapatus. Ieškovė toms pačioms faktinėms aplinkybėms prašė taikyti skirtingus teisinius pagrindus, tačiau ieškovės pasirinktų teisinių pagrindų nurodymas teismo nesaisto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius ir ieškinio faktiniam pagrindui pagrįstai taikė prevencinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas (CK 6.255 straipsnis).

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindas neatitinka netiesioginio ieškinio reglamentavimo. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Apeliantė prašė uždrausti atsakovės BUAB „Jaumina“ administratorei parduoti įmonės turtą be ieškovės sutikimo, tačiau UAB „Resota“, kuri yra skolinga apeliantei, nėra atsakovės administratorė, o didžiausia atsakovės kreditorė. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės turtu disponuoja administratorė, bet ne kreditoriai. Be to, įmonės turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse ir tik jo nepavykus parduoti buvo siūloma kviesti kreditorių susirinkimą bei siūlyti nustatyti mažesnę parduodamo turto kainą. Atsakovės turto pardavimas nepriklauso vien tik nuo kreditorės UAB „Resota“ veiksmų, taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantės skolininkė UAB „Resota“ kokiu nors būdu neįgyvendintų savo turtines teises į atsakovę (pavyzdžiui, atsisakytų savo patvirtinto kreditinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje). Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Tačiau šiuo atveju ieškovė (trečiojo asmens kreditorė) net nėra bankrutuojančios atsakovės kreditorė ir negali daryti įtakos jos turto pardavimo procesui, nes už turto pardavimą atsakinga yra atsakovės administratorė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad prevencinio ieškinio dalykas gali būti tik neteisėti veiksmai, nes pakankamas pagrindas tokiam ieškiniui reikšti yra pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. CK 6.255 straipsnis reglamentuoja prevencinio ieškinio apibrėžimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Taigi įstatyme įtvirtintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti asmens teises nuo žalos darymo ateityje. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti.

Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek įmanoma toje situacijoje.

Apeliantė teigdama, kad žala gali būti padaroma ir formaliai teisėtais komercinės veiklos veiksmais, nes neefektyvus, netinkamas ir neprotingas verslo sprendimas taip pat laikytinas neteisėtais veiksmais, pripažįsta, jog iš esmės iki šiol atlikti jos skolininkės veiksmai nėra neteisėti. Dėl tokių nurodytų formaliai teisėtų veiksmų negalima būtų reikalauti uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus – parduoti turtą – prevencinio ieškinio tvarka, nes prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Apeliantės teigimu, jos skolininkė ir trečiasis asmuo UAB „Resota“, kurios kreditinis reikalavimas patvirtintas atsakovės BUAB „Jaumina“ bankroto byloje, perleido jai įkeistą ir atsakovei priklausantį, tačiau areštuotą turtą – žemės sklypą – tretiesiems asmenims ir taip iššvaistė įmonės turto už daugiau nei 200 tūkst. Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šis žemės sklypas buvo aprašytas 2012-07-27 pagal 2011-04-29 sutartinės hipotekos lakštą, pasirašytą tarp UAB „Resota“ ir UAB „Jaumina“ (t. 1, b. l. 37). Vėliau hipoteka šalių sutarimu buvo išregistruota ir 2014-02-20 žemės sklypas parduotas IĮ „Grūdoteka“ (t. 1, b. l. 38–42). Šis sandoris yra patvirtintas notaro, galiojantis, nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to teigti, kad jis yra neteisėtas ar kitaip pažeidžiantis apeliantės, kaip UAB „Resota“ kreditorės, teises, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Apeliantė teigia, kad UAB „Resota“, kaip didžiausia BUAB „Jaumina kreditorė, diktuoja svarbiausius sprendimus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu, nesiekia, kad atsakovės turtas būtų parduotas už geriausią kainą ir taip būtų apsaugoti kreditorių interesai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės turtas, iš kurio bus dengiami įsipareigojimai kreditoriams, buvo pardavinėjamas trejose varžytynėse už pradinę 3 909 870,25 Eur kainą (t. 2, b. l. 19–22). Taigi tai, kad buvo paskelbtas turto pardavimas varžytynėse, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, reiškia, kad UAB „Resota“ nesukliudė pradėti turto pardavimo procedūrų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad turto nepavyko parduoti net trejose varžytynėse būtent dėl UAB „Resota“ veiksmų. Turto nepardavus už beveik 4 mln. Eur kainą buvo siūloma kreditorių susirinkime spręsti klausimą dėl pardavimo kainos mažinimo. Adekvatus kainos mažinimas savaime nelaikytinas apeliantės bei kitų atsakovės kreditorių galimų interesų pažeidimu, tuo labiau kad turto vertė yra pakankamai didelė, jos užtektų ne tik atsakovės reikalavimui patenkinti. Atmestinas kaip hipotetinis ir deklaratyvus apeliantės argumentas, kad už parduotą turtą gautos lėšos gali būti pervestos ne į UAB „Resota“ sąskaitą, o į kitų asmenų sąskaitas. Šiuo atveju bankrutuojančios įmonės turtu bei sąskaita disponuoja įmonės administratorius. Tuo labiau kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimai UAB „Resota“ yra užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi, kuria areštuotos UAB „Resota“ turtinės teisės BUAB „Jaumina“ bankroto procese. Paminėta nutartimi taikytas apribojimas UAB „Resota“ lėšoms. Be to pažymėtina ir tai, kad 2016 m. birželio 2 d. įsiteisėjo 2016 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria UAB „Resota“ yra iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, todėl ieškovė, kaip UAB „Resota“ galės daryti įtaką priimamiems sprendimams dėl bendrovės turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių aplinkybių visuma rodo, kad apeliantės interesai yra pakankamai užtikrinti, o papildomų draudimų, ypač ribojančių bankrutuojančios įmonės turto pardavimą bei atsiskaitymą su kitais kreditoriais, taikymas būtų neproporcingas bei neefektyvus.

Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai atsirasti. Juo reikalaujama ne padarytos žalos atlyginimo, o siekiama užkirsti kelią, kad jos ateityje neatsirastų. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos grėsmę įrodančių atsakovės veiksmų ieškovė neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

Trečiasis asmuo UAB „Resota“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes apeliantės teisės į UAB „Resota“ gautinas lėšas atsakovės bankroto byloje yra užtikrintos, tačiau ji piktybiškai trikdo bankroto procesą, reiškia tapačius reikalavimus šioje byloje ir teikia nepagrįstą apeliacinį skundą, nors jos reikalavimai yra užtikrini 2015-12-03 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi, kurioje buvo konstatuota, kad nėra jokio pagrindo uždrausti atsakovei pardavinėti turtą bankroto procese.

Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t. t. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Ieškovė pasinaudojo įstatymų suteikta teise skųsti teismo procesinį sprendimą, kuris, jos vertinimu, buvo jai nepalankus. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Trečiojo asmens nurodytoje byloje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas ir nors pareikštas reikalavimas buvo panašus su šios bylos ginčo dalyku, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas iš esmės. O tai savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas CPK 95 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti apeliantei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ginčo santykiui kvalifikuoti tinkamai taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti trečiojo asmens UAB „Resota“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei ALBA FERROUS TRADING GmbH.