Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimo, A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)127 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Jis nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 17 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), ties 22-u kilometru pažymėtu stulpeliu, vairavo automobilį Lexus RX 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 promilių girtumas), apsisukinėdamas ir važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į kelio plotį, meteorologines sąlygas, nesiėmė visų atsargumo priemonių dėl ko kliudė bei nulaužė kelio elemento signalinį stulpelį.Prienų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.Nesutikdamas su priimtu 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniu skundu prašė, prijungti prie bylos Kauno miesto 19-ojo notarų biuro patvirtintus liudytojų parodymus, panaikinti skundžiamą nutarimą ir jo atžvilgiu bylą nutraukti, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija, tik formaliai konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų, taip pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas.Apelianto įsitikinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo padaryto pažeidimo faktą įrodo liudytojų E. T. ir Ž. G. parodymai bei policijos pareigūno E. T. tarnybinis pranešimas. Teismo posėdžio metu jis nuosekliai parodė, kad transporto priemonės nevairavo. Policijos pareigūnai taip pat nematė jo vairuojančio automobilio. Tiesioginių įrodymų surinkta nebuvo, o jo kaltė skundžiamu nutarimu grįsta tik netiesioginiais įrodymais, kurie yra neobjektyvūs, bei prielaidomis. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jo ir liudytojo Č. V. parodymus. Jis nuosekliai nurodė, kad miegojo automobilyje, kad su savimi neturėjo asmeninių daiktų (dokumento, telefono), juos buvo palikęs namelyje, kur savo miegojimo vietą buvo užleidęs Č. V.. Apeliantas pažymi, kad į įvykio vietą buvo atvykę ir jo giminaičiai, policijos pareigūnas E. T. bendravo su jo sūnumi. Apylinkės teismo buvo prašoma iškviesti ir apklausti jo sūnų M. S. ir globotinį R. V., tačiau teismas šio prašymo netenkino. Todėl liko neapklausti liudytojai, kurie tiesiogiai buvo eismo įvykio vietoje, nors jiems buvo žinomos reikšmingos aplinkybės, ką patvirtina kartu su skundu pridedami notariškai patvirtinti M. S. ir R. V. parodymai. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad jis įvykio naktį miegojo automobilyje, kad kitą rytą turėjo jį parvežti kartu pasiimtas Č. V. ir, kad tik ryte paaiškėjo kas iš tiesų vairavo automobilį, kuriame jis tuo metu miegojo.Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo Č. V. parodymus. Teismo posėdžio metu Č. V. nenurodė, kad įvykio metu jam buvo apsunkintas judėjimas, dėl ko nebūtų galėjęs eiti. Vien tai, kad 2003 metais jam buvo atlikta operacija, nepaneigia Č. V. galimybės judėti (vaikščioti). Aplinkybė, kad Č. V. yra jo giminaitis, nesuteikia pagrindo atmesti jo parodymų. Č. V. davė nuoseklius parodymus, atsakė į visus teisėjos klausimus, prieštaravimų tarpusavyje jo parodymuose nėra, todėl nėra pagrindo juo netikėti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas ir asmuo pranešęs policijos pareigūnams apie galimą pažeidimą. Nors prašymas apklausti šį asmenį nebuvo pateiktas, tačiau administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Skundo autoriaus nuomone apylinkės teismo padaryti esminiai pažeidimai patvirtina, kad apylinkės teismas jau turėjo išankstinį nusistatymą dėl galutinio sprendimo, todėl šioje byloje nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų priemonių nustatyti tikrąją tiesą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. apeliacinis skundas atmetamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3¹ straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Analizuojant Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką A. S. atžvilgiu nėra. A. S. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 17 d. apie 01.00 val., vairavo automobilį Lexus RX 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 promilių girtumas), apsisukinėdamas ir važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į kelio plotį, meteorologines sąlygas, nesiėmė visų atsargumo priemonių dėl ko kliudė bei nulaužė kelio elemento signalinį stulpelį. Šios bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pagal naujai galiojantį ANK, perkvalifikavus veiką, A. S. atsakomybė tik pasunkėtų, nes už transporto priemonių vairavimą esant vidutinio ar sunkaus girtumo laipsniui, kaltininkui numatoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė A. S. apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 prom girtumas) vairavo automobilį ir apsisukinėdamas ir važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į kelio plotį, meteorologines sąlygas, nesiėmė visų atsargumo priemonių dėl ko kliudė bei nulaužė kelio elemento signalinį stulpelį.Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo teisme ir apeliaciniame skunde neigė, tvirtindamas, kad automobilio eismo įvykio metu nevairavo, pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. S. versiją apie tai, jog ne jis vairavo transporto priemonę iškėlė, tik praėjus keliems mėnesiams po įvykio. 2016 m. liepos 17 d. paaiškinime A. S. nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę. Prieš išvažiuodamas buvo išgėręs 200 g degtinės. Priešingai nei nurodo apeliantas, abejonių, kad automobilį vairavo ne jis, nekilo į įvykio vietą atvažiavusiems policijos pareigūnams E. T. ir Ž. G.. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. T. ir Ž. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas, ten nuvykus buvo rastas A. S., kuris sakė, jog automobilį vairavo jis, važiavo vienas. Paaiškinimas buvo surašytas iš jo žodžių. Apie tai, kad ne jis vairavo automobilį kalbos nebuvo. Po kurio laiko buvo atvykę ir A. S. giminaičiai, sūnus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kasdien susiduriančių su KET pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pats pažeidėjas. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui. Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nelaikė liudytojo Č. V. parodymų patikimais, kadangi minėtas liudytojas glaudžiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės. Be to, šio liudytojo dėstomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į Č. V. amžių ir sveikatos problemas, dėl vaikščiojimo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. iškeltos versijos apie tai, kad ne jis vairavo transporto priemonę, nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėtų M. S. ir R. V. paaiškinimai, nes minėti asmenys asmeniškai nematė kas vairavo automobilį. Be to, minėti asmenys yra glaudžiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti jam palankius parodymus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. S. kaltės padaryti, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. neapklausti visi asmenys, atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs (pvz. administracinės bylos Nr. N575-485/2012, Nr. N575-323/2012), kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. S. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą A. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.