Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjos Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Justui Viliui,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Anykščių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad Agentūra ir VPT pažeidimą konstatavo dėl to, kad, neva, buvo nustatytas neproporcingas sutarties dalykui reikalavimas, t. y. kad visų skirtingų tūrio konteinerių maišo saugus darbinis pakrovimas būtų ne mažesnis kaip 2 000 kg. Tačiau finansinė pataisa gali būti taikoma tik tuomet, kai nustatomi neproporcingi reikalavimai tiekėjams ar sutarties dalykui ir dėl to neužtikrinamos vienodos galimybės konkurso dalyviams. Šiuo atveju pažeidimas nustatytas tik dėl to, kad toks pats maišo saugaus darbinio pakrovimo reikalavimas taikomas ir 3 m³ bei 1,3 m³ tūrio konteineriams. Taigi net ir tuo atveju, jei skirtingo tūrio konteineriams taikomų maišų saugus darbinio pakrovimo reikalavimas ir būtų skirtingas, konkurencija dėl to šiame viešajame pirkime nebūtų padidėjusi, nes tiekėjai vis tiek turėtų teikti pasiūlymus su maišais, kurių saugus darbinis pakrovimas yra 2 000 kg (tik tokiu atveju maišų būtų mažiau). Pareiškėja teigia, kad ji nepažeidė VPĮ reikalavimų (konkrečiai proporcingumo reikalavimo), o net ir tuo atveju, jei sutiktų, kad pažeidimas buvo, 1,3 ir 3 m³ tūrio konteinerių maišo saugiam darbiniam pakrovimui netaikant mažesnio svorio reikalavimų, konkurencijos pažeidimo, nebuvo, nes tokio reikalavimo maišai vis tiek būtų taikomi 5 m³ konteineriams, tad dėl to daugiau tiekėjų pirkimas nepritrauktų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2018-12-04 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 ir juo pareiškėjai paskirtos finansinės pataisos pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas pažymi, kad ginčijamu sprendimu pažeidimas nustatytas dėl to, kad perkančioji organizacija pirko skirtingo tūrio (5 m³, 3 m³ ir 1,3 m³) pusiau požeminius konteinerius, tačiau reikalavimą, jog maišo saugus darbinio krūvio pakrovimas būtų ne mažesnis negu 2 000 kg, nustatė kiekvieno tūrio (5 m³, 3 m³ ir 1,3 m³) konteineriui ir nepagrindė kodėl 3 m³ ir 1,3 m³ tūrio konteinerių maišams 2 000 kg saugus darbinio krūvio pakrovimas yra būtinas.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, finansinė pataisa pritaikyta remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316, taip pat Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Apibendrinant nurodytas teisės aktų nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja, siekdama paneigti Agentūros sprendimą dėl įvykdyto Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo proporcingumo principo aspektu turėtų įrodyti, jog vienodo saugus darbinio krūvio 2 000 kg reikalavimas skirtingo tūrio, t. y. 1.3 m³ ir 3 m³ konteineriams buvo pagrįstas bei būtinas ir tai neužkirto kelio kitiems konkurso dalyviams konkuruoti šiame pirkime.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja Anykščių rajono savivaldybės administracija 2017-08-16 su rangovu UAB „Conlista“ pasirašė pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo Anykščių mieste sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią rangovas įsipareigojo įrengti 31 pusiau požeminę konteinerių aikštelę Anykščių mieste, vadovaujantis techninės specifikacijos, kuri yra neatskiriama šios Sutarties dalis, reikalavimais. Nurodyta bendra Sutarties kaina – 561 626,14 Eur.

Pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo Anykščių mieste techninės specifikacijos (toliau – ir Techninė specifikacija) 10 punkte įtvirtinta, kad pusiau požeminiai konteineriai turi būti skirtingų paskirčių (mišrioms komunalinėms atliekoms, popieriaus atliekoms, plastiko atliekoms, stiklo atliekoms bei biologinėms atliekoms rinkti), nurodyti konteinerių tūriai – 5 m³, 3 m³ ir 1,3 m³. Techninės specifikacijos 10.2 papunktyje įtvirtinta, kad maišas turi būti pagamintas iš ypatingai tvirto audinio, maišo saugus darbinis pakrovimas turi būti ne mažesnis kaip 2 000 kg.

VPT 2018-07-19 priėmė pirkimo vertinimo išvadą, kurioje nustatė, kad pirkimo atveju perkančioji organizacija nepateikė įtikinamų argumentų, jog nustatytas reikalavimas, kad maišo saugus darbinio krūvio pakrovimas būtų ne mažesnis kaip 2 000 kg, keliamas 3 m³ ir 1,3 m³ tūrio pusiau požeminiams konteineriams, yra pagrįstas ir proporcingas. VPT įpareigojo perkančiąją organizaciją įvertinti pagal 2017-08-16 sutartį sumontuotų požeminių konteinerių atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, VPT pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, konkrečiai nurodant kokie dokumentai skirti prekės techniniams rodikliams pagrįsti.

Vadovaujantis 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašu matyti, kad vidutinis atliekų tankis pagal rūšis yra: stiklinės pakuotės atliekų mišinio – 300 kg/m³; popieriaus ar kartono atliekų mišinio – 45 kg/m³; plastikinės, kombinuotos ir metalo pakuotės atliekų mišinio – 30 kg/m³; biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto atliekų) – 770 kg/m³, maisto atliekų – 800kg/m³, statybos ir griovimo atliekų – 2 500 kg/m³. Pareiškėjo teigimu, nepaisant nustatytų vidutinių atliekų tankio, organizuojant atliekų tvarkymą pastebima, jog į atitinkamos paskirties konteinerius sumetama kitos paskirties atliekų, kurioms apskaičiuotas skirtingas vidutinis tankis, todėl net ir 1,3 m³ konteinerio maišo saugus darbinis pakrovimas gali viršyti 2 000 kg ribą. Todėl 2 000 kg pakrovimo reikalavimą grindžia atsižvelgus ne tik į nustatytus atskirus standartus, tačiau ir į galimas rizikas tvarkant atliekas.

Teismo vertinimu pareiškėja nepagrindė būtinybės tiek 3 m³, tiek 1,3 m³ tūrio konteineriams užtikrinti 2 000 kg saugaus darbinio pakrovimo reikalavimą. Pažymėtina, kad pareiškėja, pateikdama skaičiavimus pagal 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, būtinybę 2 000 kg pakrovimo svoriui grindžia rizika, jog į konteinerių maišus gyventojai gali sumesti skirtingų rūšių atliekas, todėl, nepaisant konteinerių maišų tūrių skirtumo, jie turi atlaikyti 2 000 kg pakrovimą. Tokie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti objektyviais skaičiavimais ar rašytiniais užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėja didesnį saugaus darbinio pakrovimo reikalavimą grindžia tik prielaida, kad į atitinkamą konteinerio maišą gali būti sumetamos kitos rūšies, nei tam konteineriui priskirta, atliekos. Sutiktina su pareiškėjos nurodomu argumentu, kad tam tikrais atvejais net ir mažesnio tūrio konteinerio maišui gali būti reikalingas didesnis saugus darbinis pakrovimas atsižvelgiant į atliekų pobūdį, tačiau, vis tik, tai turi būti pagrįsta konkrečiais skaičiavimais, objektyviais duomenimis, o ne vien spėjimais dėl galimų rizikų ateityje. Nors liudytojas R. B., Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, nurodė, kad nustatant saugaus darbinio pakrovimo dydį buvo atliekami kontroliniai svėrimai, tačiau pripažino, kad tokie duomenys nebuvo fiksuoti.

Nors pareiškėjos atstovai išreiškė poziciją, kad nustatytas 2 000 kg saugus darbinis pakrovimo dydis galėjo užtikrinti, jog konteinerių maišai bus patvaresni ir naudojami ilgiau, taip ateityje neišleidžiant papildomų lėšų, tačiau tokie argumentai būtinybės nustatyti 2 000 kg pakrovimo dydį nepagrindžia. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2011-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas 3m³ ir 1,3 m³ tūrio konteinerių maišams dėl 2 000 kg saugaus darbinio krūvio buvo neproporcingas, nes pareiškėja objektyvios tokio 2 000 kg pakrovimo svorio būtinybės nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o tokio reikalavimo būtinybę grindė tik galimai ateityje atsirasiančiomis rizikomis, taip pat tokio reikalavimo finansine nauda pačiai pareiškėjai, siekiant išvengti papildomų išlaidų ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jei tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas bei neužtikrintas proporcingumo principas. Jei dėl pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė aplinkybės, kad pusiau požeminių konteinerių 3 m³ ir 1.3 m³ maišams buvo būtina atitikti 2 000 kg saugaus darbinio pakrovimo svorį, todėl laikytina, kad tokia nuostata buvo neproporcinga ir šio objekto pirkimas galėjo būti atliktas nustatant mažiau ribojančius reikalavimus tiekėjams. Tai reiškia, kad egzistavo tikimybė, jog pareiškėjai nustačius mažesnio saugaus darbinio pakrovimo reikalavimą, atitinkami tiekėjai būtų galėję taip pat dalyvauti pirkime. Teismas sutinka su pareiškėjos nurodoma aplinkybe, kad tiekėjams vis tiek būtų tekę teikti pasiūlymus su maišais, kurių darbinis pakrovimas yra 2 000 kg, nes toks reikalavimas 5 m³ maišams pripažintas tinkamu, tačiau teismas pastebi, jog pareiškėja iš viso sudarė sutartį dėl 174 maišų įsigijimo, tuo tarpu 5 m³ maišų buvo įsigyjama tik 58 vnt., todėl egzistuoja tikimybė, kad pirkime galėjo dalyvauti tiekėjai turintys mažesnį skaičių 2 000 kg saugaus pakrovimo maišų. Pastebėtina, kad nors draudimas riboti konkurenciją atliekant pirkimą taip pat negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus, ko šiuo atveju nebuvo įgyvendinta.

Teismas pareiškėjos argumentą, kad kvalifikaciniai reikalavimai dirbtinai neapribojo konkurencijos tarp tiekėjų, nes Pirkime dalyvavo 3 tiekėjai, nebuvo gauta jokių pretenzijų, o nei vienas pasiūlymas neatmestas dėl maišo saugiam darbiniam pakrovimui taikomo reikalavimo, vertina kritiškai. Pastebėtina, kad liudytoja V. V., Pirkimo metu Anykščių rajono savivaldybės administracijoje ėjusi vyriausiosios specialistės pareigas, teismo posėdžio metu taip pat nurodė aplinkybę, kad tiekėjų pretenzijų gauta nebuvo, tačiau gautas UAB „Oksata“ paklausimas dėl konteinerio maišo darbinio pakrovimo reikalavimo. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad tiekėjai dėl saugaus darbinio pakrovimo reikalavimo nesikreipė su pretenzijomis, nereiškia, kad tiekėjų konkurencija ir galimybės dalyvauti Pirkime nebuvo ribojamos. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2017-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017), kurioje išaiškinta, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustačius kvalifikacinį reikalavimą nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

Nors pareiškėja teigia, kad pažeidimas nustatytas ir finansinė pataisa paskirta nepagrįstai, nes visi pirkimo dokumentai buvo derinti su Agentūra ir buvo gautas jos patvirtinimas, teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Vadovaujantis Projektų viešųjų pirkimų patikros tvarkos aprašo pareiškėjams ir projektų vykdytojams, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2014-11-27 įsakymu Nr. T1-190 (Agentūros direktoriaus 2017-03-30 įsakymo Nr. T1-45 redakcija) 13-14 punktais, Agentūra atlieka išankstinę patikrą, kuri skirta galimų pirkimo procedūrų pažeidimų (ypač neatitikimų, kurie gali daryti įtaką išlaidų tinkamumui) prevencijai prieš pirkimo pradžią arba iki pirkimo sutarties sudarymo. Ji atliekama derinant pareiškėjo ar projekto vykdytojo vykdomų pirkimų dokumentus ar (ir) pirkimo procedūras prieš pareiškėjui ar projekto vykdytojui sudarant pirkimo sutartį su laimėtoju.

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatyta, kad Agentūra vykdė Pirkimo dokumentų patikrą iki sutarties sudarymo ir nenustatė proporcingumo principo pažeidimo dėl pusiau požeminių konteinerių 3 m³, 1,3 m³ maišų saugaus darbinio pakrovimo 2 000 kg. Bylos medžiaga patvirtina, kad Agentūra peržiūrėjo pareiškėjos jai pateiktą techninę specifikaciją, supaprastinto atviro konkurso sąlygas (teismas pažymi, kad vėliau konkursas pakeistas iš supaprastinto atviro konkurso į atvirą konkursą, tačiau ginčo techninės specifikacijos nuostatos nesikeitė), jokių pastabų dėl techninės specifikacijos nuostatų dėl pusiau požeminių konteinerių maišo saugaus darbinio pakrovimo nepateikė, nors techninė specifikacijoje buvo aiškiai parašyta, jog maišo saugus darbinis pakrovimas turi būti ne mažesnis kaip 2 000 kg. Agentūra 2016 m. lapkričio mėn. raštu pareiškėjai nurodė, jog atliko Projekto pirkimo dokumentų patikrinimą ir šiems dokumentams pritaria.

Nepaisant šios Agentūros atliktos išankstinės patikros, teismas sutinka su atsakovės nurodomais argumentais, jog būtent perkančioji organizacija yra atsakinga už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Aplinkybė, jog Agentūra, vykdydama išankstinę patikrą, nenustatė proporcingumo principo pažeidimo, neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės už VPT patikrinimo metu nustatytus ir Agentūros ginčijamu sprendimu patvirtintus pažeidimus, juolab, kad išankstinė patikros tikslas yra iš esmės tik prevencinis. Agentūros išankstinės patikros metu suteikta informacija gali būti vienas iš motyvų tiriant sprendimo, kuriuo nustatytas pažeidimas, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau savaime perkančiosios organizacijos atsakomybės už įvykdytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus nešalina.

Todėl, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijamame Agentūros 2018-12-04 sprendime pagrįstai nustatytas pareiškėjos įvykdytas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimas dėl 2 000 kg saugaus darbinio pakrovimo reikalavimo pusiau požeminių konteinerių 1,3 m³ ir 3 m³ tūrio maišams.

Dėl pareiškėjos atžvilgiu taikytos finansinės pataisos dydžio

Ginčijamu sprendimu pareiškėjai pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa, sprendime nurodyta, kad nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį, atsižvelgta į tai, kad: pirkimas buvo tarptautinis, todėl aplinkybė, ar pirkimas kėlė tarptautinį susidomėjimą nevertintas; pateikti 3 pasiūlymai; 2 pasiūlymai atmesti kaip neatitinkantys Pirkimo dokumentų reikalavimų (bet ne dėl saugaus darbinio pakrovimo svorio). Agentūra, skirdama finansinę pataisą, atsižvelgė į proporcingumo principą ir 10 proc. finansinę pataisą (56 162,61 Eur) pritaikė nuo visos sutarties vertės, t. y. nuo 561 626,14 Eur.

Vadovaujantis Gairių 1.3 papunkčiu, Gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 % pataisų normos yra taikomos sutarties išlaidoms ir jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus.

Vadovaujantis Gairių 2.1 papunkčiu, kurio pagrindu pareiškėjos atžvilgiu pritaikyta finansinė pataisa, už konstatuotą pažeidimą pataisos norma yra 25 proc., tačiau pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Taisyklių 311 punkte įtvirtinta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 7 priedo Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 6 punktą, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis.

Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: 1) ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; 2) ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); 3) ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; 4) ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Teismo vertinimu, Agentūra paskyrė pareiškėjai per didelę finansinę pataisą. Kaip minėta, pagal Gairių 2.1 papunktį už konstatuotą pažeidimą pataisos norma galėjo būti tiek 5, 10 ar 25 proc. Agentūra paskyrė pareiškėjai 10 proc. finansinę pataisą, tačiau, įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjai turėjo būti skirta minimali 5 proc. finansinė pataisa. Nagrinėjamu atveju matyti, kad konkurencija apribota minimaliai (buvo gauti 3 tiekėjų pasiūlymai), nė vienas pasiūlymas nebuvo atmestas tuo pagrindu, jog neatitiko saugaus darbinio pakrovimo reikalavimo, pretenzijų dėl Pirkimo dokumentų iš tiekėjų nebuvo gauta, dėl šių aplinkybių laikytina, kad pažeidimas nebuvo sunkus. Be to, pareiškėjos įvykdytas pažeidimas neatitinka Gairėse nurodytų sunkaus pažeidimo kriterijų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad pažeidimas buvo formalaus pobūdžio ir neturėjo jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, nes dėl padaryto VPĮ pažeidimo vis tik buvo tiekėjų konkurencijos apribojimo tikimybė.

Teismas vertina, kad Agentūros paskirta finansinė pataisa (10 proc.) nebuvo proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl laikytina, kad 5 proc. finansinė pataisa yra pakankama, kad būtų įgyvendintas Gairių preambulės 6 punkte numatytas finansinių pataisų tikslas – atkurti padėtį, kai visos Sąjungos finansavimui gauti deklaruotos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos, pagal taikomas nacionalines ir Sąjungos taisykles. Nors pareiškėjos teigimu, finansinė pataisa turėjo būti paskirta nuo Sutarties dalies dėl pusiau požeminių konteinerių maišų, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartis nebuvo skaidyta į dalis, todėl skaičiuoti finansinę pataisą nuo Sutarties dalies vertės nėra pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjos ginčijamo Agentūros 2018-12-04 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalis dėl finansinės pataisos dydžio keistina – vietoje pritaikytos 10 proc. (56 162,61 Eur) finansinės pataisos nuo Sutarties vertės su PVM (PVM tinkamas finansuoti), skiriama 5 proc. (28 081,31 Eur) finansinės pataisa nuo Sutarties vertės su PVM (PVM tinkamas finansuoti) (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Anykščių rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2018-12-04 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kuria pareiškėjai paskirta finansinė pataisa ir vietoje pritaikytos 10 proc. (56 162,61 Eur) finansinės pataisos nuo 2017-08-16 Pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo Anykščių mieste sutarties Nr. 1-SU-617, paskirti 5 proc. (28 081,31 Eur) finansinę pataisą nuo 2017-08-16 Pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo Anykščių mieste sutarties Nr. 1-SU-617 vertės su PVM (PVM tinkamas finansuoti).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.