Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-614-927/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
1-614-927/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60283-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-614-927/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60283-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,dalyvaujant prokurorei O. L.,kaltinamajam M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. R. (M. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) emulsijos cecho operatoriumi, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2017 m. lapkričio 18 d. dieną, apie 15.13 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius-Polockas 17 kilometre, pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,81 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34, 40) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neblaivus. Įvykio dieną buvo pas draugą. Jie kartu vartojo alkoholį. Draugas išvažiavo taksi, o jis – savo automobiliu. Netoli Naujosios Vilnios jį sustabdė policijos pareigūnai, nes prieš tai kliudė kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Gailisi dėl savo veiksmų, prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas šeimos reikmėms: augina mažamečius vaikus, juos reikia vežioti, be to privalo rūpintis senyvo amžiaus tėvais (b. l. 75-76).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojo V. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. lapkričio 18 d. apie 14.53 val., kartu su viršila O. G. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad nuo Mickūnų link Vilniaus miesto važiuoja automobilis ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris susidūrė su automobiliu ,,Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėtas automobilis buvo sustabdytas S. B. gatvėje Vilniuje, jį vairavo neblaivus vairuotojas M. R.. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas. M. R. geranoriškai sutiko vykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui priduoti (b. l. 20);

-liudytojo N. E. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 21, 22) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. lapkričio 18 d. apie 14.55 val., vairuodamas automobilį ,,Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Naujosios Vilnios į Mickūnus. Staiga priešpriešiais dideliu greičiu atvažiavęs automobilis ,,VW Passat“ įvažiavo į jo eismo pusę. Tai pamatęs staigiai suko vairuojamą automobilį į dešinę, siekdamas išvengti tiesioginio susidūrimo, bet visiškai išvengti nepavyko ir automobilis ,,VW Passat“ atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį, kurį nurovė. Po to automobilis ,,VW Passat“ nuvažiavo nesustodamas, bet jį sulaikė policijos pareigūnai. Automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sėdėjo pareigūnų automobilyje, iš jo išvaizdos matėsi, jog yra neblaivus. Eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, bet buvo apgadintas jo automobilis. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę BTA, bet žalos jam dar neatlygino. Padaryta žala nėra didelė ir procese dalyvauti nepageidauja (b. l. 25);

-pažyma iš VĮ ‚REGITRA" duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam (b .l. 12);

-VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kad vidutinė automobilio ,,VW Passat“ (1993-1996 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 760 eurų (b. l. 13);

-alkoholio matuoklio rezultatu, sertifikatu Nr. 0626426 ir specialisto išvada Nr. T-A 8246/2017(01), kurioje nurodyta, kad kaltinamojo iškvėptame ore 2017 m. lapkričio 18 d. 15.13 val. nustatyta 2,69 promilės, o 16.05 val. kraujyje 2,81 promilės etilo alkoholio (b. l. 26, 27, 36).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 d.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę ir šeimyninę padėtį (dirba, vedęs, turi tris vaikus, du iš jų nepilnamečiai), į tai, kad nors galiojančių nuobaudų nusikaltimo įvykdymo metu neturi, visgi praeityje yra baustas už alkoholio vartojimą po įvykio, su kuriuo yra susijęs (b. l. 45-46), neteistas, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda (MGL dydis taikytinas, galiojęs iki 2018-01-01, t. y. veikos padarymo metu - 37,66 Eur), kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį bei uždrausti naudotis specialia teise 3 metus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,81 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje buvo baustas už šiurkštų KET pažeidimą (alkoholio vartojimą po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs), todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas maksimalus, o būtent - treji metai.

Kaltinamasis prašė nekonfiskuoti vairuoto automobilio ir prašymą motyvavo tuo, kad turi du nepilnamečius vaikus ir netekęs šio turto, negalės padėti ne tik šeimos nariams, bet ir senyvo amžiaus tėvams.

Pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – turto konfiskavimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje jau yra suformuluotos pagrindinės teisinės taisyklės tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). LAT yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje M. R. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,81 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas sunkiai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 11.4.3 punktas). Bylos duomenys rodo, kad M. R. praeityje yra baustas už šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 45-46) ir skirtos nuobaudos buvo neefektyvios, nes jis ir vėl pažeidė KET bei vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jokių duomenų, patvirtinančių automobilio išskirtinį reikalingumą, kaltinamasis teismui nepateikė. Todėl darytina išvada, kad jam paskiriant dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams ir įvykio metu vairuoto automobilio konfiskavimą, nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, bei kad tai neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Nėra pagrindo teigti, kad dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

M. R. (M. R.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudos.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 3 dalimis, konfiskuoti M. R. priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu taikytą (2018 m. kovo 30 d. teismo nutartimi terminas pratęstas) laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui, o vairuotojo pažymėjimą Nr. 0397828 perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė