- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- eAS-479-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01742-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- N. S., T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. ir T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant L. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai N. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-4) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 69-72; II t., b. l. 14-20; IV t., b. l. 1-8), prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 175 506,43 Eur turtinės ir 43 443,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymus skirti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir pateikti ekspertui konkrečius klausimus (IV t., b. l. 85-87; V t., b. l. 1-2, 25-29, 111-114).
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens L. B. atstovas su prašymu skirti ekspertizę nesutiko. Manė, jog toks prašymas yra nepagrįstas (V t., b. l. 150-158, 159-160, 164-166, 167-170, 171-172).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi (V t., b. l. 176-178) pareiškėjų prašymą skirti ekspertizę tenkino ir skyrė ekspertizę, administracinę bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
Teismas pažymėjo, jog įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje yra žala, pareiškėjų patirta dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dalies – negautų pajamų, kurias pareiškėjai būtų gavę, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str.), grindžiamas argumentais, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 iš pareiškėjų išreikalavus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, pirktus 2012 m., jie neteko 150 134, 01 Eur (518 382,70 Lt) pajamų, kurias būtų gavę už parduotą medieną.
Kaip įrodymus, jog pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą ginčui aktualiuose žemės sklypuose pareiškėjų nurodyto masto kirtimai buvo leistini, pareiškėjai pateikė miškininko-specialisto M. R. 2016 m. gruodžio 5 d. išvadą dėl medynų charakteristikos pagal galiojančią miškotvarką bei 2000-2009 m. miškotvarkos projektą. Be to, pateikta duomenų lentelė apie 2014 m. gruodžio mėn. miškų urėdijų prekybos vidaus ir užsienio rinkose medienos sortimentų kiekius ir pardavimo kainas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog iškirsto miško vertė gali būti nustatyta tik atlikus iškirstų medžių tūrio pagal kelmus įvertinimą. Bylos duomenys patvirtina, jog mažosios bendrijos „Nepriklausomi miškininkai“ atstovas A. T. turi nepriklausomo medienos matuotojo apvaliosios medienos matavimo rankiniu būdu kvalifikaciją ir gali nustatyti medienos tūrį miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas G. J. B. gali nustatyti ginčo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę.
Kadangi poziciją apie galimai negautas pajamas, priežastiniu ryšiu susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, pareiškėjai siekia pagrįsti ekspertize, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymą skirti ekspertizę tenkino ir administracinę bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
III.
Pareiškėjai N. S. ir T. S. pateikė atskirąjį skundą (V t., b. l. 181-189), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad 2017 m. kovo 19 d. paduotu prašymu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo prašoma išspręsti klausimą dėl kompleksinės ekspertizės, 2017 m. balandžio 6 d. paduotu prašymu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo prašoma ekspertizę atlikti pavesti teismo iniciatyva parinktam ekspertui G. J. B. ir pareiškėjų pasiūlytam ekspertui A. T., ekspertizės išvadą išdėstyti bendrame ekspertizės akte, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ekspertizę atlikti paskyrė teismo ekspertą G. J. B., A. T. procesinė padėtis atliekant ekspertizę šia nutartimi nebuvo išspręsta. Pirmosios instancijos teismas taip pat teismo ekspertui G. J. B. nutarė suteikti prieigą prie administracinės bylos Nr. eI-39-609/2017, kodėl A. T. nesuteikta prieiga prie administracinės bylos Nr. eI-39-609/2017 ir užkirstas kelias susipažinti su šia byla, teismas nemotyvavo. 2017 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas savo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį vykdyti išsiuntė G. J. B., tačiau apie šią nutartį A. T. nepranešė, neaišku kaip A. T. turės vykdyti šią teismo nutartį, jeigu su nutartimi nesupažindintas.
Pažymi, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neišsprendė A. T. procesinės padėties šioje byloje, todėl neaišku, kaip turės būti surašyta išvada ekspertizės akte, be to, neaišku, kaip A. T. galės duoti išvadą, jeigu jam yra apribotos galimybės naudotis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnyje numatytomis teisėmis. A. T. kandidatūra buvo pasirinkta, nes jis turi nepriklausomo medienos matuotojo apvaliosios medienos matavimo rankiniu būdu kvalifikaciją, nepriklausomo medienos matuotojo nenukirsto miško matavimo kvalifikaciją, yra nurodytas Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vidinės miškotvarkos projektų rengėjų oficialiame sąraše, todėl į pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus klausimus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 13 gali atsakyti tik A. T., tačiau neaišku, ar jis galės duoti išvadą, jeigu teismas jo nepaskyrė ekspertu šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo nutartimi A. T. nėra paskirtas ekspertu šioje byloje, todėl neaišku, ar jo duota išvada turės eksperto išvados įrodomąją reikšmę. G. J. B. turi tik nekilnojamo turto ir kilnojamo turto vertintojo kvalifikaciją, jis yra davęs sutikimą šioje byloje atlikti tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimą, todėl apskritai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas kompleksinę ekspertizę pavedė atlikti tik vienam ekspertui ir jam iškėlė klausimus išeinančius už šio eksperto kompetencijos ribų.
Taip pat nurodo, kad 2017 m. balandžio 6 d. paduotu prašymu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo prašoma užduoti 5 klausimus ekspertams, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies įtraukė tik du (Nr. 3 ir Nr. 5) pareiškėjų keliamus klausimus, kodėl nebuvo įtraukti kiti pareiškėjų užduoti klausimai, teismas apskritai nemotyvavo. Pareiškėjų prašyme nurodyti klausimai Nr. 1, 2, 4 iškelti tam, kad būtų galima pagrįsti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės rinkos vertę, leistino masto kertamos miško medienos kiekius miškų ūkio paskirties žemės sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2002 m. 12 mėn. iki 2014 m. 12 mėn. ir šios medienos rinkos vertę), todėl, nemotyvuotai pašalindamas šiuos klausimus, pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjams įrodinėti esmines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.
Teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtą ekspertizę atliekant pagal nutartyje nustatytą tvarką ir užduotus klausimus nebus gauta ABTĮ 61 straipsnio reikalavimus atitinkanti išvada, ekspertizės rezultatai gali tapti niekiniai dėl ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumų, bus beprasmiškai švaistomos ekspertizei skirtos pareiškėjų įmokėtos piniginės lėšos, beprasmiškai eikvojamas teismo, proceso šalių darbo laikas ir administracinės bylos sustabdymas pagal tokią nutartį tampa netikslingas. Pirmosios instancijos teismo nutartimi skiriant ekspertus buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, nebuvo išspręsti visi pareiškėjų iškelti klausimai, todėl ši nutartis vertintina kaip absoliučiai negaliojanti ir ekspertizės skyrimo bei bylos sustabdymo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p., 146 str. 2 d., 5 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą (VI t., b. l. 1-2) prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų prašymas skirti ekspertizę tenkintas, paskirta ekspertizė ir byla sustabdyta (ABTĮ 61 str., 100 str. 1 d. 7 p., 3 d.).
Pareiškėjai atskirąjį skundą šiuo atveju grindžia tuo, jog teismas ekspertu paskyrė ne jų pageidautą ekspertą bei ekspertui uždavė ne visus jų pageidautus klausimus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, jog dėl nutarties (jos dalies) tenkinti ar atsisakyti tenkinti procesinį prašymą skirti ekspertizę gali būti duodamas atskirasis skundas. Be to, pripažintina, jog tenkinimas prašymo skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. byla ir toliau gali būti nagrinėjama, o argumentus dėl, pareiškėjų manymu, nepagrįsto ekspertizės paskyrimo, netinkamo eksperto ar klausimų jam, jeigu pareiškėjai nesutiks su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo skundas bus išnagrinėtas iš esmės, jie galės išdėstyti apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-50-552/2017, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-683-261/2016, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-679/2011, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-728/2009, 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-186/2009, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS20-599/2008 ir kt.).
Pabrėžtina, jog nors nagrinėjamu atveju skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje ir nurodyta, jog ji per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per nutartį priėmusį teismą ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjų atskirasis skundas buvo priimtas (V t., b. l. 198), tačiau ši nuostata susijusi tik su ta nutarties dalimi, kuria administracinė byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė. Vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai paskiria ekspertizę, o dėl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 100 str. 3 d.). Tokiu būdu pats įstatymas numato nutarties sustabdyti administracinę bylą (dėl ekspertizės paskyrimo) apskundimo atskiruoju skundu galimybę, bei tokia nutartis iš tikrųjų užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Tačiau pastebėtina, jog šiuo atveju pareiškėjai atskirajame skunde nekelia klausimo dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka ir argumentus teikia tik dėl tos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, konkretus ekspertas bei ekspertui pateikti konkretūs klausimai. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas skirti ekspertizę, pripažintina neskundžiama atskiruoju skundu ir apeliacinės instancijos teismas nevertina su tuo susijusių pareiškėjų atskirojo skundo argumentų.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą, kadangi apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl ekspertizės paskyrimo neskundžiama atskiruoju skundu, todėl jis negali būti tenkinamas. Dėl šios priežasties pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų N. S. ir T. S. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.