Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam L. B., gim. (duomenys neskelbtini), priimtų nuosprendžių vykdymo tvarkos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo teikimas, kuriame prašoma subendrinti bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-30 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat prašoma nurodyti bausmės pradžią bei įskaitytinus laikotarpius. Teikime nurodoma, jog nuteistasis L. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių 1-ame kalėjime. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2025-05-30, vykdant 2025-05-30 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Numatoma bausmės pabaiga 2027-01-30.

Atsiliepimų į teikimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad L. B. nuteistas:

1. 2025-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 26 parų areštu;

2. 2025-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalis – subendrinta 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

3. 2025-05-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2025-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2025-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmių dalimis, ir L. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2025-10-28);

4. 2025-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31), pritaikius BK 64¹ –– 60 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2025-10-02).

Taigi iš pirmiau išdėstyto matyti, kad nuteistasis L. B. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal tris procesinius sprendimus (2025-02-28 teismo baudžiamąjį įsakymą, 2025-04-28 ir 2025-05-30 nuosprendžius). 2025-05-30 nuosprendis ir 2025-09-03 teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėję, tačiau jais paskirtos bausmės nėra subendrintos, todėl nėra kliūčių subendrinti šiais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti nuteistajam L. B. paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

2025-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu L. B. nuteistas už nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31), padarytą 2024-10-09, t. y. iki pirmesnio nuosprendžio (2025-05-30 nuosprendžio) priėmimo. O tai sudaro pagrindą bendrinant skirtingais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes taikyti BK 63 straipsnio nuostatas (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą, be kita ko, taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį,

Kai bausmės bendrinamos, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, galutinė bausmė turi būti paskirta tokia, kokia būtų paskirta priimant vieną nuosprendį. Bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, bendrinamos tarpusavyje, o jei nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos, tai vėliausiu nuosprendžiu paskirta bausmė (o jei bausmė subendrinta, tai — subendrinta bausmė) bendrinama su pirmesniais nuosprendžiais paskirtomis subendrintomis bausmėmis.

Nagrinėjamu atveju nuteistajam L. B. 2025-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė už vieną nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31), priskiriamą apysunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4 dalis); o 2025-05-30 nuosprendžiu paskirta keliais procesiniais sprendimais subendrinta bausmė už dviejų nesunkių nusikaltimų, nustatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Taigi griežčiausios nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos bausmės, kurios bus bendrinamos šia nutartimi tarpusavyje, yra tos pačios rūšies ir priskiriamos gretimoms kategorijoms (nesunkūs ir apysunkis nusikaltimai), iš esmės nesiskiriančios savo pavojingumu bei visos susijusios su svetimo turto pagrobimu panašiu būdu, todėl nėra pagrindų taikyti BK 63 straipsnio 5 dalį ir bendrinti bausmes apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar bausmes bendrinti visiško ar dalinio sudėjimo būdu.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). L. B. praeityje teistas daug kartų, iš kurių ne kartą už tų pačių ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu. Nuteistasis ne kartą atliko griežčiausias su laisvės atėmimu susijusias bausmes, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2025-09-03 teismo baudžiamojo įsakymo duomenimis, nuteistasis per paskutinius 1 metus už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktas 18 kartų, iš kurių visus kartus už smulkių vagysčių vykdymą. 2025-05-30 nuosprendžiu ir 2025-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu L. B. pripažintas recidyvistu. Tad visos aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo L. B. nusikalstamas elgesys yra sistemingas ir susiformavęs bei, kad ir griežčiausios bausmės nedaro jokios įtakos jo elgesiui ir jis toliau nusikalsta.

Nepaisant to, jog yra pakankamai nuteistąjį L. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas pasirenka jam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, kuriame nustatyta taisyklė, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų (BK 50 straipsnio 1 dalis).

Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Nagrinėjamu atveju griežčiausia bausmė paskirta 2025-05-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu — 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie griežtesnės 2025-05-30 nuosprendžio paskirtos subendrintos bausmės pridedama dalis bausmės, paskirtos 2025-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu (30 parų arešto), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir L. B. skirtina galutinė subendrinta –– 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti L. B. atliktą bausmės dalį pagal 2025-05-30 nuosprendį iki šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. iki 2025-11-24.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes pagal Kasacinio teismo praktiką, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme, o bausmės vykdymo procese, kai asmuo realiai atlieka terminuotą laisvės atėmimą, šios nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-502-699/2015, Nr. 2K-525-648/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

teikimą tenkinti.

L. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-30 nuosprendžiu, pridėti dalį bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu (pridėti 30 parų arešto), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-11-24.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2025-05-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį iki šios nutarties paskelbimo dienos.

Neįsiteisėjusią nutartį išsiųsti susipažinti nuteistajam į laisvės atėmimo vietą, laisvės atėmimo vietai ir prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.