Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-02-25 · Administracinė byla Nr. I-82-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-25
Bylos Nr.
I-82-583/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00726-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr.I-82-583/2011 m.;Proceso Nr. 3-63-3-00726-2010-3 (S)Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai T. Ž. (įžanginėje teismo posėdžio dalyje), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovams – Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2010 m. spalio 22 d. kreipėsi skundu į teismą nurodydama, kad 2010 m. birželio 14 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisimės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo buvusiam darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) bei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir gyventojo metinę turto ir pajamų deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., pateiktą tarnybai 2010 m. liepos 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-124-10 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB(duomenys neskelbtini), nurodant, kad ji piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėja nurodo, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teisinę pagalbą atsisakyta teikti neteisėtu pagrindu, atsisakius teikti antrinę teisinę pagalbą užkirsta galimybė ginti jos pažeistas teises, užkirta galimybė iš garantinio fondo gauti net minimalų darbo užmokestį ir išeitinę pašalpą, kurios neišmokėjo buvęs darbdavys.

Dėl atsakovo veiksmų vilkinant pateikto prašymo išnagrinėjimą ir atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pažeistos pareiškėjos Konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, užkirsta teisė pasinaudoti Garantinio fondo išmokomis. Dėl patirto pažeminimo, streso, dvasinių ir emocinių sukrėtimų, pergyvenimų ir kt. neigiamų poveikių padaryta neturtinė žala ir ji padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais ir turi būti atlyginta.

2010 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l.3-6) pareiškėjos skundas priimtas nagrinėti dalyje:

1. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (1.31)-TPB-124-10 panaikinimo;

2. dėl 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipiant į valstybės pareigūną R.Valančių;

3. dėl bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidų atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo, regreso teisę nukreipiant į valstybės pareigūną R.Valančių priteisimo;

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas patikslintas skundas (b.l.134-143), kurio priėmimo klausimas išspręstas 2011 m. vasario 22 d. teismo nutartimi (b.l.164-167) ir nutarta priimti nagrinėti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus, kuriais pareiškėja padidino reikalavimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir prašo priteisti 1000 000 (vieną milijoną) litų neturtinei žalai atlyginti, bei priimtas nagrinėti patikslinto skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R.Valančių nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai bankroto byloje su UAB (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, veikdama ir kaip atsakovo valstybės atstovė, atsiliepimu į skundą (b.l.69-72) nurodė, kad ginčijamas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-124-10 dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėja pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje sąmoningai deklaravo ne visas deklaruojamu laikotarpiu gautas pajamas, tokiu būdu nevykdė įstatymu numatytų jai pareigų, numatytų VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą (VGTPĮ 3 straipsnio 4 punktas). Nurodo, kad pareiškėja prašydama priteisti neturtinę žalą nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą. Teigia, kad vien ginčijamo sprendimo priėmimas negalėjo sukelti pareiškėjai skunde nurodomus neigiamus išgyvenimus. Be to, pažymi, kad labai panašius nusiskundimus, patirtus dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja nurodžiusi ir kituose savo skunduose, kuriose atsakovu pripažinta Tarnyba. Mano, kad šioje byloje nėra nei vienos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl pareiškėjos reikalavimas ir dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai nepagrįstas

Dėl pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylos nagrinėjimo iš esmės

Teismui 2011 m. vasario 22 d. pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b.l.155), nurodant, kad pareiškėja Klaipėdos VGTPT pakartotinai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja taip pat nurodo, kad 2011 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi atsisakius priimti jos skundą dalyje dėl Šiaulių VGTPT sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, negalima šios administracinės bylos nagrinėti iš esmės, nes ji šią nutartį turi teisę apskųsti atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti. Teismui atsisakius priimti patikslinto skundo reikalavimus dalyje dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. SP-340-(7.0265) panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nebuvo apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą. Teismas nurodė, kad šie patikslinto skundo reikalavimai turi būti nagrinėjami atskiroje byloje ir ši byla teisminga Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Tai, kad byla teisminga Šiaulių apygardos administraciniam teismui yra kliūtis patikslinto skundo dalį priimti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, tačiau nėra kliūtis bylos nagrinėjimui iš esmės Šiaulių apygardos administraciniame teisme ir šia teise pareiškėja gali pasinaudoti.

Antra, pareiškėja ginčija Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 ir iš šio sprendimo neteisėtumo kildina kitus reikalavimus. Ginčydama Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, pareiškėja jau antrą kartą kreipėsi į tą pačią tarnybą siekdama antrinės teisinės pagalbos suteikimo ginčijant tos pačios tarnybos priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką 2007 m. liepos 19 d. nutartyje išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A17-714/2007 yra konstatavęs, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad padėtis, kai pareiškėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo, prašydama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymą. 2010 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A556-964/2010 taipogi konstatuota, kad toks pasirinktas elgesio modelis, kai siekiant antrinės teisinės pagalbos ginčijant tos pačios tarnybos priimtą sprendimą yra kreipiamasi į tą pačią tarnybą dėl jos suteikimo, pripažintinas piktnaudžiavimu laiduotomis teisėmis ir siekis vilkinti bylos nagrinėjimą pradedant disputus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neturėsiančius naudos nei vienai iš disputo šalių.

Šioje byloje būtent konstatuotina, kad pareiškėjos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjos siekio kuo operatyviau ir objektyviau išnagrinėti bylą, sąžiningo naudojimosi jai suteiktomis teisėmis, nes paskyrus bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje, prieš pat teismo posėdį teikiami prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o ją atsisakius suteikti ir ginčijant priimtą sprendimą vėlgi kreipiamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Įvardijamų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nėra kliūčių bylos nagrinėjimui iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimui. Priešingu atveju teisminis ginčas būtų atitrauktas nuo to ginčo nagrinėjimo dėl kuriuo kreiptasi skundu į teismą ir dėl kurio išsprendimo iškelta administracinė byla.

T.Ž. atvyko į teismo posėdį, tačiau netenkinus jos pareikštų prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, netenkinus jos pareikšto prašymo dėl teisėjų kolegijos pirmininkaujančio nušalinimo, įrodymų pašalinimo iš bylos (b.l.173-174) atsisakė dalyvauti teismo posėdyje ir išvyko iš teismo posėdžių salės. Teismas privalomo šalių dalyvavimo teismo posėdyje nebuvo nustatęs, visiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, pareiškėjos, atsakovų atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje pagal ABTĮ 78 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kliūtimi bylos nagrinėjimui iš esmės. Įvardintos aplinkybės teismo kolegijos taip pat buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimą tęsti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareiškėjos skundo argumentų vilkinus išspręsti jos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei šališkumo priimant ginčijamą sprendimą

Skundo nagrinėjimo ribos ir proceso šalių procesinė padėtis apibrėžta skundo priėmimo stadijoje 2010 m. spalio 29 d. nutartimi ir 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (b.l.3-6, 164-167) ir šia apimtimi bus nagrinėjami skundo reikalavimai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja prašymu, pateiktu ir įregistruotu 2010 m. birželio 14 d. (b.l.73), kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini). Su prašymu pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašo nuorašas (b.l.78-80), patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo (b.l.81), išieškojimo negalimumo aktas (b.l.82), patvarkymas dėl lėšų arešto panaikinimo (b.l.83). Atsakovas 2010 m. birželio 15 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2092 (b.l.84) informavo pareiškėją, kad Tarnybos direktorius nutarė nuo jos prašymo nagrinėjimo nenusišalinti nesant numatytų nusišalinimo pagrindų, o taip pat informavo apie būtinybę pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma apie paskutinius 12 mėnesių, t.y. ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31. Šį reikalavimą argumentavo tuo, kad pareiškėjos prašyme suteikti teisinę pagalbą nurodoma Tarnybai pateikta 2010 metų vasario 10 d. deklaracija yra už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 ir tai nėra dokumentas, kuris įrodo jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. 2010 m. liepos 7 d. pareiškėja Klaipėdos VGTPT pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį 2009-07-01 iki 2010-06-30 (b.l.85-88). 2010 m. liepos 7 d. Klaipėdos VGTPT raštu Nr. (1.22.)-SR-2353 ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr.(1.22.)-SR-2782 (b.l. 90, 93) kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl informacijos patikrinimo ir pateikimo, prašant informuoti ar pareiškėjos 2010 m. liepos 7 d. pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) deklaracijoje nurodyti teisingi duomenys. 2010 m. liepos 13 d. Klaipėdos VGTPT raštu Nr.(1.7)-SR-2468 pareiškėja informuota apie tai, kad jos prašymas bus nagrinėjamas tik gavus atsakymą iš Klaipėdos apskrities VMI (b.l.91). Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17)-L2-6472, kuris Klaipėdos VGTPT įregistruotas gautu 2010 m. rugsėjo 13 d., informavo, kad palyginus T.Ž. pateiktoje deklaracijoje deklaruotas pajamas su Klaipėdos apskrities VMI gautais duomenimis iš juridinių asmenų, galima teigti, kad deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos (b.l.95-96). Gavęs šiuos duomenis atsakovas Klaipėdos VGTPT 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal VGTPĮ 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norint gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Pagal aptartąjį teisinį reglamentavimą pareiškėja kreipdamasi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti jos reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tai yra metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Tais atvejais, kai gyventojas, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra deklaravęs turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) trijų mėnesių, einančių prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, laikotarpiu, turimo turto ir gautų pajamų už vienerius metus (12 mėnesių) tam gyventojui deklaruoti nereikia. Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi būti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija. Iš to seka, kad pareiškėjos 2010 m. birželio 14 d. prašyme nurodyta deklaracija, pateikta Tarnybai 2010 m. vasario mėnesį, nebuvo galima pagrįsti pareiškėjos teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti naują deklaraciją. Kaip matyti iš 2010 m. liepos 2 d. deklaracijos duomenų, ši deklaracija Tarnybai buvo pateikta 2010 m. liepos 7 d. (b.l. 85). Kilus abejonių dėl pareiškėjos deklaracijos duomenų teisingumo atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl informacijos pateikimo ir šiai pateikus informaciją priėmė sprendimą dėl pareiškėjos pateikto prašymo.

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba 18 straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Šioje įstatymo normoje nurodytų sprendimo priėmimo termino eigos pradžia sietina ne su prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo data, o su dokumentų, nurodytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gavimo data (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A146-769/2008). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas iš karto, kai asmuo kreipiasi, tuo atveju, kai pareiškėjas prašymo pateikimo metu suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visą įstatymu numatytą informaciją ir dokumentus, įrodančius prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktos metinės gyventojų (šeimos) turto deklaracijos duomenų, kuri yra teisę į antrinės teisinės pagalbos suteikimą pagrindžiantis įrodymas, Klaipėdos VGTPT pagrįstai kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI ir reikalavo informacijos susijusios su deklaracijos duomenimis pateikimo. Taigi iš aukščiau paminėtų aplinkybių nustatyta, kad duomenys, pakankami pareiškėjos prašymo išnagrinėjimui buvo gauti 2010 m. rugsėjo 13 d. (b.l.95) ir tarnyba per VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 darbo dienų terminą priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Todėl teismas nepagrįstais pripažįsta pareiškėjos skundo argumentus, kad atsakovas vilkino antrinės teisinės pagalbos suteikimą pagal jos 2010 m. birželio 14 d. pateiktą prašymą.

Dėl Tarnybos direktoriaus nušalinimo

Sprendžiant valstybės tarnautojo nušalinimo ar nusišalinimo klausimą turi būti vadovaujamasi ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, bet ir Viešojo administravimo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatomis.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Šiam principui realizuoti Viešojo administravimo įstatyme yra numatytas specialus instrumentas – nušalinimo institutas. Kaip nurodoma Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas, o sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, idant būtų užtikrinta viešųjų interesų viršenybė. Taip pat šiame įstatyme nustatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (3 straipsnio 2 ir 4 punktai). Taigi, ir šiame įstatyme yra įtvirtintas specialus nušalinimo institutas, turintis garantuoti, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laikysis jiems nustatytų, inter alia pirmiau nurodytų, pareigų.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje; institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje, o 5 dalis įtvirtina, jog institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, jog ji mano, kad Tarnybos direktorius Rimvidas Valančius turi nusišalinti nuo sprendimo priėmimo dėl interesų konflikto, negali būti kvalifikuojama kaip Tarnybos direktoriaus viešųjų ir privačių interesų konfliktas tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, tiek ir Viešojo administravimo įstatymo prasme. 2010 m. birželio 14 d. prašyme (b.l.73-77) nenurodyta konkrečių argumentuotų priežasčių dėl kurių pareiškėjos manymu yra kilęs interesų konfliktas ir nepateikta jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, išskyrus subjektyvų pačios pareiškėjos situacijos supratimą ir vertinimą. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog Tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui būtų pagrindas nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo. Pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje prašo iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) ir šis sprendimas nėra niekaip susijęs su atsakovo teisių ir pareigų turiniu, todėl R.Valančius, kaip Tarnybos direktorius, neprivalėjo nusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir jo nurodyti argumentai 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendime atsisakant tenkinti nušalinimą yra pagrįsti ir teisėti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos skundo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kadangi sprendimą priėmė šališkas asmuo, atmestini kaip nepagrįsti. Būtent tokia teisminė praktika nuosekliai yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: administracinė byla Nr. A556 – 1314/2009; administracinė byla Nr. A756-921/2009)

Dėl 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr.(1.31)-TPB-124-10 pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Kaip jau nurodyta šiame sprendime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal VGTPĮ 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norint gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Realizuodama šią teisę ir siekdama antrinės teisinės pagalbos, pareiškėja Tarnybai 2010 m. liepos 7 d. pateikė deklaraciją, su mokesčių administratoriaus spaudu apie jos pateikimą (b.l.85-88). Pateiktoje deklaracijoje pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 75 000 litų ir gavo 5367 Lt pajamų (deklaracijos priedai FR0001T ir FR0001P). Deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos“ pareiškėja nurodė deklaruojamu laikotarpiu gautą pajamų sumą neatėmus mokesčių 5367 Lt, analogišką sumą nurodė ir eilutėje gauta pajamų suma atėmus mokesčius.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamą teisę ir aiškinantis nurodytas aplinkybes Tarnyba šiame sprendime jau cituotais raštais kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI prašant suteikti informaciją apie T.Ž. gautas pajamas deklaracijoje įvardijamu laikotarpiu. Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17)-L2-6472, nurodė, kad palyginus T.Ž. pateiktoje deklaracijoje deklaruotas pajamas su Klaipėdos apskrities VMI gautais duomenimis iš juridinių asmenų, galima teigti, kad deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos, nes T.Ž. laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 gavo pajamų 7393.09 Lt, o deklaracijoje nurodė gavusi tik 5367 Lt socialinio pobūdžio pajamų (pajamų rūšies kodas 70) (b.l.95-96). Šias aplinkybes patvirtina ir administracinėje byloje Nr. II-822-57/2010 surinkti rašytiniai įrodymai, pagal kuriuos nustatyta, kad deklaracijoje nebuvo nurodytos gaunamos socialinės išmokos iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (b.l.38-42), bei UAB (duomenys neskelbtini) priskaitytas darbo užmokestis (b.l.55-56).

Taigi iš šių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir atsakovas Klaipėdos VGTPT 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPB-124-10 konstatavo, kad pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą atsisakytina teikti nes pareiškėja nesilaiko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, pažeidžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bendruosius principus. Šios aplinkybės buvo įvertintos kaip sąmoningas neteisingos informacijos apie pajamas pateikimas ir atsiakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies l punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, - jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Šioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius įvardijamus pagrindus (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Vertinant šį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad faktai dėl neteisingos informacijos pateikimo gali būti nustatyti net tik jau paskyrus antrinę teisinę pagalbą, bet ir sprendžiant dėl jos paskyrimo, todėl įvardijamas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas gali būti taikomas atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą, jei tokia informacija paaiškėja iki antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Todėl teismas privalo įvertinti ir tai, ar iš esmės buvo teisinės prielaidos atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą tuo aspektu, jog paaiškėjo, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas.

Kiekviena iš aplinkybių, numatančių savarankišką atsisakymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindą yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti teisinę pagalbą. Kolegija pažymi, kad išvardinti pagrindai yra suteikiančios teisinę pagalbą institucijos (atsakovo) vertinimo rezultatas. Toks vertinimas dėl vertinamo dalyko savybių gali paaiškėti tiek iki sprendimo priėmimo, tiek po to kai priimtas sprendimas suteikti teisinę pagalbą. Todėl sprendžiant klausimą ar pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie turtą būtina analizuoti turto deklaravimo tvarką, kurią detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos “Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles” (toliau – ir Taisyklės). Pagal šių taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2010 03 24 iki 2010 09 03) 8 punktą, GTDĮ 7 straipsnyje nurodyti asmenys, t. y. pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuriems pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą reikia deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą, išvardytą GTDĮ 3 straipsnio 1 dalyje, ir per tą ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą, ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį buvo paduoti prašymai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos. Pagal Taisyklių 99 punktą FR0001P priedą pildo tik gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą, taip pat piniginę socialinę paramą pageidaujančių gauti gyventojų šeimų nariai. Taisyklių 100 punkte numatyta, kad šiame priede turi būti deklaruojamos per deklaracijoje nurodytą ataskaitinį laikotarpį visų rūšių visos gautos pajamos neatėmus mokesčių, taip pat nurodomas sumokėtas pajamų mokestis ir faktiškai gautos pajamos. FR0001P priede pajamos turi būti nurodomos pagal pajamų rūšis, be to, kiekvieno mėnesio pajamos turi būti surašomos į skirtingas eilutes. Pagal taisyklių 108-113 punktus FR0001P priedo P5 laukelyje „Sumokėta pajamų mokesčio suma (Lt)“ turi būti nurodoma mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuota arba paties gyventojo (ar kito asmens) lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma litais; FR0001P priedo P6 laukelis „Gauta pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi būti nurodoma faktiškai gauta pajamų suma atėmus išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį, socialinio draudimo įmoką, taip pat kitus mokesčius (jeigu jie buvo sumokėti); FR0001P priedo P7 laukelyje „Šiame lape nurodyta gyventojo pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi būti įrašomos tame priedo lape nurodytos gyventojo visų rūšių viso ataskaitinio laikotarpio pajamos (sumuojami tik tų eilučių P6 laukelių duomenys, kuriose P3 laukelio langeliai „Gyventojo“ buvo pažymėti x ženklu); FR0001P priedo P9 laukelyje „Šiame lape nurodyta vaiko (-ų) pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi būti įrašomos tame priedo lape nurodytos vaiko (-ų) visų rūšių viso ataskaitinio laikotarpio pajamos (sumuojami tik tų eilučių P6 laukelių duomenys, kuriose P3 laukelio langeliai „Vaiko“ buvo pažymėti x ženklu); FR0001P priedo P10 laukelyje „Visa šiame lape nurodyta pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi būti įrašomos šiame lape nurodytos gyventojo, jo sutuoktinio ir vaiko (-ų) pajamos (sumuojamos P7, P8 ir P9 laukeliuose nurodytos pajamos). Pagal Taisyklių 150 punktą gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (nurodyti GTDĮ 7 straipsnyje), AVMI turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iš jų per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su AVMI žyma, kad deklaracija pateikta, grąžinamas gyventojui. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia institucijai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taisyklių 156.1 punktas numato, kad užpildytą deklaraciją turi pasirašyti turtą deklaruojantis gyventojas – kai pildoma vieno gyventojo deklaracija. Taigi įvertinus Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarką turinį, akivaizdu, kad juose išsamiai (su teikiamais deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiais) yra nurodoma turto deklaravimo tvarka ir pareiškėja laikydamasi nustatytos tvarkos privalėjo pateikti išsamius ir teisingus duomenis apie pajamas.

Pareiškėja teikdama 2010 m. liepos 2 d. metinę gyventojo turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. (b.l.85-88) deklaracijoje ir deklaracijos priede nurodė tik nedarbo draudimo išmoką, gautą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. - 5367 Lt (pajamų rūšies kodas 70). Pateiktoje deklaracijoje nebuvo nurodyta nedarbo draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 13 d. 272.58 Lt (pajamų rūšies kodas 70), nebuvo nurodytos su darbo santykiais susijusios pajamos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. 1000 litų (pajamų rūšies kodas 01), priskaitytos pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 1 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktą pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir draudimo įmokas (b.l.54, 56), nenurodytos nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. birželio 30 d. Klaipėdos m. sav. socialinės paramos skyriaus išmokėtos išmokos vaikui ir parama mokinio reikmenims įsigyti - 753.16 Lt. (pajamų rūšies kodas 70).

Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius Tarnybos prašymu patikrinęs pareiškėjos pateiktos deklaracijos duomenis ir nustatęs, kad jos pateiktoje deklaracijoje tikslu gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, neteisingai deklaruotos pajamos 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17)L2-6472 (b.l.95-96) informavo, kad pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu deklaravo ne visas gautas pajamas. Tai, kad dalis nedeklaruotų pajamų yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ar pareiškėjai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, nėra teisinė prielaida nedeklaruoti šių pajamų, nes Taisyklių 8 punktas numato prievolę deklaruoti visas pajamas ir šių pajamų rūšys bei jų kodai nurodyti Taisyklėse.

Vertinant ar pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą pažymėtina, kad „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius 2000 m.) aiškindamas žodžio sąmoningas reikšmę ją prilygina žodžio tyčia reikšmei (sąmoningai, specialiai). Taigi iš šio aiškinimo ir įvertinus tai, kad pareiškėja deklaracijoje nenurodė net kelių pajamų šaltinių, kurie pagal pajamų sumas negali būti pripažįstami menkaverčiais, akivaizdu, kad ji sąmoningai (tyčia) 2010 m. liepos 2 d. turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas. Vertinant ar tokio pobūdžio deklaracijoje teikiami duomenys gali būti pripažįstami neteisingu duomenų pateikimu pažymėtina, kad atitinkamos dalies gautų pajamų nenurodymas deklaracijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip neteisingos informacijos apie pajamas, pagal kurias turi būti nustatomas pajamų lygis antrinei teisei pagalbai gauti, pateikimas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-769/2008).

Pareiškėja nurodo, kad deklaracijas pildė Klaipėdos apskrities VMI deklarantas, VMI turi centralizuotas duomenų bazes apie asmenų turtą ir pajamas, todėl jos teigimu už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą yra atsakinga ne ji o VMI deklarantas. Tačiau šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, nes metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo deklaruojantis turtą ir pajamas (VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008). Iš Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėja pateikė pareiškimą dėl deklaraciją pildžiusio M.A. veiksmų, teigdama, kad jis suklastojo deklaracijos duomenis. 2010 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atsisakyta pardėti ikiteisminį tyrimą ir dėl šio nutarimo teisėtumo pasisakyta 2011 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nurodant jog nepadaryta veika, turinti BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

Ginčijamas sprendimas priimtas teisiniu pagrindu nurodant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, draudžiantį piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, 4 straipsnio 2 punktą, įpareigojantį asmenį teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, 11 straipsnio 6 dalies 8 punktą, numatantį, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Vertinant įvardijamus teisinius pagrindus, kuriais atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisinis vienetas, priėmęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, nepateikė piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos. Minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 964/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė antrinės teisinės pagalbos ir prašydama šią pagalbą suteikti Klaipėdos VGTPT pateikė aukščiau nurodytąją turto deklaraciją, kurioje sąmoningai nurodyti neteisingi duomenys apie pajamas, todėl konstatavus, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, ji piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, todėl Tarnyba 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 ir 4 straipsniais numatančiais bendrąsias pareigas, bei 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte numatytuoju pagrindu.

Konstatavus šias aplinkybes akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir atsakovą Klaipėdos VGTPT įpareigoti priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagal pareiškėjos pateiktą 2010 m. birželio 14 d. prašymą. Pareiškėjos teismui teikiama 2010-12-16 užpildyta metinė gyventojo turto deklaracija už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-11-30 nešalina aplinkybių, buvusių jos prašymo nagrinėjimo metu, t.y. 2010 m. rugsėjo 15 d. Įvardijama deklaracija yra už kitą laikotarpį ir jos duomenys negali būti vertinamai sprendžiant 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo teisėtumo klausimą.

Dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus keturis elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilio kodekso 6.247 str.); kaltę (Civilio kodekso 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytą žalą. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, turi įrodyti, kaip pasireiškė turtinės ar/ir neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde ir patikslintame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo, dėl tariamų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tarnybos vadovo ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nežiūrint to, kad turi būti konkretus skundo pagrindas ir nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai pagrindžiantys reikalavimo pagrindą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).

Kaip jau paminėta teismo sprendime, teisinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas vilkino sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos 2010 m. birželio 14 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra, nes 3 dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (dokumentų įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, teisingumą patvirtinančių duomenų) gavimo data (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-397/2007). Tai reiškia, kad tuo atveju kai kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra pateikti dokumentai, ar pateikti ne visi dokumentai įrodantys prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar dėl pateiktų duomenų teisingumo kyla pagrįstų abejonių, nurodytas 3 dienų terminas nėra skaičiuojamas. Atsakovas pareikėjai nurodė pateikti deklaraciją, pagrindžiančią jos teisę į antrinę teisinę pagalbą ir jos prašymą išnagrinėjo per įstatymo nustatytą terminą kai tik buvo gauti visi reikalingi duomenys iš trečiųjų asmenų.

Taigi kolegijos išvardinti argumentai yra pakankami daryti išvadą, kad atsakovo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metinių palūkanų. Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.

Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo ir palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai todėl pareiškėja negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasVida StonkuvienėIrena Stulpinienė