Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-13 · Administracinė byla Nr. AS-822-296-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
AS-822-296-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00726-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822–296/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00726-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. patikslintu skundu atsakovams – Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės (taip skunde), Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 panaikinimo, 2011 m. sausio 31 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-340-(7.0565) panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. vasario 21 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo teismą: 1. sujungti į vieną administracinę bylą skundo ir patikslinto skundo nagrinėjimą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 panaikinimo ir 2011 m. sausio 31 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-340-(7.0265) dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą panaikinimo; 2. panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPB-124-10; 3. panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. SP-340-(7.0265) dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą; 4. įpareigoti atsakovą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių T. B. nedelsiant priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos teikimo išlaidas nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-82-583/20011m; 5. įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R. V. nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo bankroto byloje su UAB „Simon Louwerse“ logistika; 6. priteisti pareiškėjai iš atsakovų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus bei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus (solidariai) padarytos jų neteisėtais, nepagrįstais ir tyčiniais veiksmais 1 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipiant į R. V. ir T. B.; 7. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, regreso teisę nukreipiant į R. V. ir T. B.; 8. priteisti iš atsakovų (solidariai) 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki eismo sprendimo visiško įvykdymo, regreso teisę dėl priteisto žalos atlyginimo nukreipti į kaltus asmenis R. V. ir T. B.. 9. už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir pareiškėjos teisių šiurkštų pažeidimą, skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. ir Šiaulių VGTPT direktoriui T. B. baudas įstatymo nustatyta tvarka, o taip pat pranešti apie pažeidimu Lietuvos Respublikos prokuratūrai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjos patikslintą skundą dėl reikalavimų pripažinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. veiksmus kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi ir už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir jos teisių šiurkštų pažeidimą skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka, atsisakė priimti. Teismas priėmė nagrinėti patikslintą skundą dalyje dėl 1000 000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Valstybės ir įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R. V. nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo bankroto byloje su UAB „Simon Louwerse“ logistika.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos 2011 m. vasario 21 d. pateiktas skundas dalyje dėl keliamų reikalavimų atsakovui Lietuvos valstybei ir atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai negali būti laikomas administracinėje byloje Nr. I-82-583/2011 pradėto nagrinėti pareiškėjo skundo patikslinimu, kadangi 2010 m. spalio 22 d. pateiktame skunde pareiškėja kėlė reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos VGTPT ir Klaipėdos VGTPT, o Šiaulių VGTPT nebuvo atsakovė administracinėje byloje Nr. I-82-583/2011 (b.l. 3-6; 7-10). Taigi pareiškėja 2011 m. vasario 21 d. pateiktu skundu, jo dalyje dėl atsakovo Šiaulių VGTPT nekeitė ir netikslino pirminio skundo pagrindo ar dalyko, o kėlė visiškai naujus reikalavimus naujam atsakovui. Dėl šios skundo dalies atsakovui Valstybei ir Šiaulių VGTPT pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka pareikšdama atskirą skundo reikalavimą (žr. LVAT 2009-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-620/2009). Teisinių pagrindų skundo priėmimui nėra, todėl nenustačius teisinių pagrindų patikslintos skundo dalies priėmimui, nėra teisinių prielaidų ir skundo šioje dalyje nagrinėjimui kartu su jau priimtu nagrinėti skundu.

ABTĮ 35 straipsnis numato, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjektas, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiamas, buveinė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija jai tiesiogines teisines pasekmes sukeliantį Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. SP-340-(7.0265), kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą. Todėl ABTĮ 35 straipsnio prasme, ginčo teritorinis teismingumas šiuo atveju turi būti nustatomas pagal institucijos, kurios sprendimas sukėlė pareiškėjui tiesiogines pasekmes, buveinę, t.y. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buveinę. 2005 m. balandžio 5 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-105 patvirtinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai, kurių 7 punkte numatyta, kad Tarnybos buveinės adresas: Dvaro g. 123A, Šiauliai, Lietuvos Respublika. Šiaulių miestas yra priskirtas Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio 9 dalis), todėl pareiškėjos patikslintas skundas įvardijamoje dalyje turi būti paduodamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja teikdama skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nurodo, kad vadovaujasi ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, numatančia jog, kada administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą kuriame nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. Skunde atsakovu nurodydama ir Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą bei reikšdamas jai reikalavimus, teigia, kad byla teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę pareiškėjui pasirikti teritorinį teismingumą, t.y. kada atsakovais yra keli administravimo subjektai. Vadovaujantis šia administracinių bylų teiseną reglamentuojančia teisės norma, esant keliems atsakovams, atitinkamas apygardos administracinis teismas skundo (prašymo) priėmimo nagrinėti stadijoje privalo patikrinti ar konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas (-ai) atitinka ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra ar skundo reikalavimas yra toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Taigi teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Būtent įvertinus skundo reikalavimus teismas gali spręsti ar yra sąlygos numatytos ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytai pareiškėjo teisei realizuoti, t.y. teismingumui pasirinkti (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.AS-438-516/2009). Neįvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis pasirenkant teismingumą. Kaip jau nurodyta pareiškėja patikslintu skundu reiškia reikalavimus atsakovui Valstybei ir atsakovams Klaipėdos VGTPT ir Šiaulių VGTPT. Valstybei ir Šiaulių VGTPT reiškiami reikalavimai yra naujai reiškiami savarankiški skundo reikalavimai ir jie nagrinėtini atskirai. Pareiškėjos įvardijamas antrinės teisinės pagalbos tarnybos vadovų veiksmų teisėtumas ir iš to kildinamos žalos atlyginimo klausimas bus įvertintas būtent nagrinėjant ginčijamus atsakovų sprendimus kiekvienoje iš bylų atskirai. Taigi dėl patikslinto skundo reikalavimų dalies pagrįstumo turi būti pasisakyta vertinant būtent Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. SP-340-(7.0265) teisėtumą. Būtent šio akto teisėtumo vertinimo metu bus pasisakyta ar buvo sąlygos, numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, suteikiančios teisę sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos priimti kitai tarnybai, t.y. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Todėl įvardijamu pareiškėjos skundo reikalavimo pagrindu byla netampa teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-70/2011).

Pareiškėja patikslintu skundu atsakovui valstybei, atstovaujamai Klaipėdos VGTPT ir atsakovui Klaipėdos VGTPT reiškia reikalavimus - panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPB-124-10; įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R. V. nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo bankroto byloje su UAB „Simon Louwerse“ logistika, priteisti iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus priteisti padarytos neteisėtais, nepagrįstais ir tyčiniais veiksmais 1 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipiant į R. V.; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, regreso teisę nukreipiant į R. V.; priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, regreso teisę dėl priteisto žalos atlyginimo nukreipti į kaltus asmenis R. V.; už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir pareiškėjos teisių šiurkštų pažeidimą, skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka, o taip pat pranešti apie pažeidimu Lietuvos Respublikos prokuratūrai. Dėl įvardintų pareiškėjos skundo reikalavimų, išskyrus padidinto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo - 1000 000 litų ir reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R. V. nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo bankroto byloje su UAB „Simon Louwerse“ logistika, priėmimo ir proceso šalių nustatymo teismas jau pasisakė 2010 m. spalio 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutartimi atmestus pareiškėjos atskirąjį skundą (b.l.63-57), todėl teismas vadovaujantis ABTĮ 37 straipsni 2 dalies 4 punktu pareiškėjos patikslintą skundą dalyje dėl pareikštų reikalavimų - pripažinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. veiksmus kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtim ir už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir jos teisių šiurkštų pažeidimą skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka, atsisako priimti.

III.

Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Pabrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kelia prielaidas, kad teismas, atsisakydamas priimti patikslintą jos skundą, buvo šališkas. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą; ši teisė, pasak apeliantės, negali būti pažeista. Pažymi, kad asmens teisė turėti advokatą yra įtvirtinta ir LR Teismų įstatymo 4 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Vertina, kad teismas minėtas nuostatas pažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydama, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas buvo šališkas bei pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, susijusias su asmens teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą bei teisingą teismą, užtikrinimu. Tačiau pareiškėja konkrečiai nenurodo, kaip būtent buvo padaryti minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimai, pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra suformuluoti abstrakčiai ir netiksliai, todėl nėra galimybės aiškiai identifikuoti, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti. Taip pat pareiškėja nurodo, kad asmens teisė turėti advokatą yra absoliuti. Pirmiausiai kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi nesprendė ginčo dėl teisinės pagalbos suteikimo iš esmės, o tik vertino pareiškėjos pateiktą patikslintą skundą priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme aspektu. Be to, kolegija pažymi, kad pareiškėjos minimoje Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios, o pareiškėja, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nėra nei įtariamoji, nei kaltinamoji.

Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad teismas galimai buvo šališkas, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti ji nepateikė jokių duomenų, tik tą aplinkybę, jog teismas priėmė pareiškėjos netenkinantį procesinį sprendimą. Kolegija pažymi, kad tam tikrų interesų, nuomonės išvardijimas, nepagrindžiant jos argumentais, išreiškiančiais jo siekiamo sprendimo logiškumą ir protingumą, neatitiktų teismo vykdomos teisingumo principo, įtvirtinto Konstitucijoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei motyvais, todėl jų nebekartos. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė