Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant jį dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista 15 parų areštu, todėl bausmė atlikta 2016 m. kovo 22 d.; 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, M. S. įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 13.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimo šeimos nario – sugyventinės K. K. atžvilgiu: vieną kartą spyrė į dešinę akį bei metė gėlių vazoną ir pataikė į galvą, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t.y. tokiu būdu M. S. nežymiai sutrikdė K. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2016 m. lapkričio 13 d. namuose, Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen., Startų k., Startų g. 5, buvo su sugyventine K. K. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 13.00 val. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis savo sugyventinei vieną kartą spyrė į veidą. Pykčio apimtas paėmė nuo palangės gėlių vazoną ir metė į K. K.. Ar jis pataikė jai, nematė. Jis mano, kad toks jo poelgis, K. K. sukėlė fizinį skausmą. Nuoširdžiai apgailestauja, kad smurtavo prieš K. K.. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos girtumas, blaivas jis taip niekada nesielgtų. Iš namų jis išėjo, norėdamas išvengti tolimesnio konflikto. Jis pamena, K. K. grasino jam, kad iškvies policiją, bet jis jos neklausė ir iš namų išėjo. Jis ir sugyventinė susitaikė jau praeitos savaitės pradžioje ir jis jos atsiprašė. K. K. jam sakė, kad kuomet jis išėjo, ji iškvietė policiją. Daugiau tokių dalykų jų šeimoje nebe pasikartos (b. l. 49-50).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

2016 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra mūrinis, dviejų aukštų. Įėjimas į namą yra iš vakarų pusės. Įėjus į namą patenkama į koridorių. Koridoriuje, po kaire puse matyti mediniai laiptai vedantys į antrą gyvenamojo namo aukštą. Užlipus į antrą aukštą, patenkama į kambarį. Vakarinėje kambario sienoje yra durys vedančios į balkoną, šalia jo stovi staliukas ant kurio padėtas televizorius. Taip pat prie minėtos sienos stovi minkštas kampas bei spinta. Šiaurinėje kambario sienoje yra du langai, tarp kurių stovi stalas. Prie rytinės kambario sienos stovi lova ir komoda. Rytinėje sienoje, taip pat yra langas. Kambario viduryje stovi du pufai-dėžės. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. Taip pat apžiūrėtas nukentėjusiosios K. K. veidas, kuriai po dešine akimi matyti sudžiūvęs kraujas, patinimas bei raudonis. (b.l. 7-8).

2016 m. lapkričio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d., 13.42 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė K. K., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis M. S. spardėsi, su gėlių vazonu sudavė į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. K. K. nustatytas 1.88 promilių girtumas. K. K. veide matomi sužalojimai: kraujosruva bei patinimas po dešine akimi. M. S. iš įvykio vietos pasišalino. K. K. nurodė, kad anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejai. (b.l. 10-11).

Nukentėjusiosios K. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji su sugyventiniu M. S., gyvena 6 metai, (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 13 d., apie 13.30 val., ji, su sugyventiniu, buvo namuose, abu vartojo alkoholį. Jiems begeriant, jie susipyko, nes ji sugyventiniui priekaištavo, kad jis nedirba ūkio darbų. Jie tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos. M. S. supykęs ėmė ant jos šaukti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji atsistojo ir abu šaukė. Po to M. S. ją pastūmė dėl ko ji nukrito ant lovos ir jai gulinčiai spyrė vieną kartą į dešinę akį. Jai labai skaudėjo. Ji šaukė. Tuomet sugyventinis paėmė nuo palangės gėlių vazoną su žemėmis ir metė jį į ją ir pataikė į galvą. Sugyventinis iš namų pabėgo, nes ji ėmė šaukti, kad iškvies policiją. Dėl suduotų sugyventinio smūgių, jai labai skaudėjo. Sugyventinis ją muša nebe pirmą kartą. Jau yra buvę bylų dėl smurto artimoje aplinkoje. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b.l. 14).

VTM Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G1226/2016(05), iš kurios matyti, kad K. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kurie padaryti kietu buku daiktu, galimai įspiriant ar panašiai, 1 ar ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Neatmetama galimybė, kad K. K. galėjo susižaloti pati griūdama, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Sužalojimo padarymo metu K. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. (b.l. 18).

Visuma bylos įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo M. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinę K. K., nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 55-57).

M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo M. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesnės paskirtos bausmės (b.l. 21-23), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 39), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 41-43), remiantis SODROS duomenimis, dirbantis (b.l. 44-45). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į šių aplinkybių reikšmę, laisvės apribojimo terminas parinktinas didesnis nei įstatyme nustatytas vidutinis.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vertinant tai, kad kaltinamasis M. S. naują nusikalstamą veiką padarė, dar neatlikęs jam ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, tai šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė BK 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pagrindu bendrintina su ankstesne teismo paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 51-52) – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti, iš dalies sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-334/2016 paskirta ir neatlikta bausme ir M. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. S., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.