Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-08-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 str. 2 d. šešių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartimi paskirta bausmė pakeista 15 parų areštu, bausmę atliko 2016-03-22,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S. 2016 m. balandžio 10 d. apie 17.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine K. K. metu, ją stumdė bei koja spyrė jai vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, t.y. savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei K. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. S., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo, bei apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-04-10 apie 17.00 val. su sugyventine K. K. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Taip pat pas juos tą savaitgalį svečiavosi ir K. K. sesuo N. K. su savo dukra G. Jis virtuvėje gamino valgyti, K. K. tuo tarpu buvo namo antrame aukšte esančiame kambaryje. Norėdamas pasakyti K. K., kad ji leistųsi į pirmą aukštą ir padėtų gaminti valgyti, jis užlipo pas K. K. į kambarį ir jai gulinčiai lovoje suėmęs už kojos patempė, bet nesmarkiai. Kadangi K. K. nėjo jam padėti, jis nuėjo atgal į virtuvę, pasiruošė kavos ir išėjo į verandą, kur kartu su K. K. seserimi N. K. gėrė kavą. Bebūnant verandoje, atėjo K K. Tarp jo ir K. K. kilo konfliktas. Jis pradėjo priekaištauti K. K., kad nepadėjo jam gaminti valgyti. Iškoliojo K. K. necenzūriniais žodžiais. Kokiais žodžiais iškoliojo, neprisimena. Konflikto metu jis pastūmė K. K. link verandos sienos bei pastūmęs vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, K. K. atsitrenkė į sieną. Po to K. K. nuėjo į namo vidų ir iškvietė policiją, kuri atvykusi jį sulaikė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, daugiau taip nebesielgs. (b.l. 29-30, 33-34)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios K. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad M. S. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 5 metus, adresu (duomenys neskelbtini), augina jos dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini). 2016-04-10 apie 17.00 val. M. S. grįžo namo, tuo metu ji buvo namo antrame aukšte esančiame kambaryje, gulėjo lovoje. Atėjęs į kambarį, M. S. suėmė jai už kojos ir bandė ištempti iš lovos, kad ji eitų į pirmą aukštą, bet ji nėjo. Vėliau su seserimi N. K. buvo namo verandoje. Atėjęs į verandą, M. S. užpyko, kad jos išgėrė be jo, todėl pradėjo koliotis, pastūmė ją link verandos sienos bei vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji atsitrenkė į verandos sieną. Nuo sugyventinio M. S. veiksmų patyrė tik fizinį skausmą. Fizinių sužalojimų nepatyrė, todėl pas medicinos ekspertus vykti atsisakė. (b.l. 7-9)

Iš liudytojos N. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad M. S. yra jos sesers K. K. sugyventinis. 2016-04-08 su savo dukra G., gim. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į svečius pas K. K. ir M. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Svečiuose pas juos buvo visą savaitgalį. 2016-04-10 apie 17.00 val. ji su M. S. buvo namo verandoje, gėrė kavą, paskui alų. Į verandą atėjo K. K. M. S. su K. K. susipyko. M. S. pradėjo šaukti, kolioti K. K. necenzūriniais žodžiais. Jiems besipykstant, M. S. pastūmė K. K. link sienos ir vieną kartą spyrė jai, todėl K. K. atsitrenkė į verandos sieną. Kur M. S. spirdamas K. K. pataikė, nepastebėjo. Dėl ko įvyko konfliktas, nepamena, mano, kad dėl to, jog K. K. nėjo padėti M. S. gaminti valgyti. Po konflikto K. K. nuėjo į namus ir iškvietė policiją. (b.l. 19-21)

Iš 2016-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra mūrinis, geltonų plytų. Aplink namą yra gyvatvorė iš spygliuotų augalų. Į namo teritoriją vartai yra iš šiaurinės pusės. Vartai užrakinti. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (b.l. 12-14)

Iš 2016-04-10 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-04-10 apie 16.51 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad mušasi sugyventinis, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja K. K.. Atvykus į vietą, K. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, kad sugyventinis M. S. ją stumdė, spyrė koja. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kairės rankos ir dešinės rankos nubrozdinimai, stumiant ją į sieną. Smurtu įtariamas asmuo M. S. paaiškino, kad grįžo namo iš darbo ir rado neblaivią sugyventinę, todėl ir supyko. (b.l. 15-16)

Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18844, asmens blaivumo testo Nr. 3122 matyti, kad 2016-04-10 17.17 val. M. S. nustatytas 1.99 promilių girtumas. (b.l. 17)

Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18844, asmens blaivumo testo Nr. 3121 matyti, kad 2016-04-10 17.16 val. K. K. nustatytas 2.34 promilių girtumas. (b.l. 17)

Tokiu būdu byloje kaltinamojo M. S. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: tai paties kaltinamojo M. S. parodymais, kad, sugyventinei K. K. gulint lovoje, suėmė jai už kojos ir patempė, bet nesmarkiai. Po to nuėjo į virtuvę, pasiruošė kavos ir išėjo į verandą, kur kartu su K. K. seserimi N. K. gėrė kavą. Bebūnant verandoje, atėjo K. K. Tarp jo ir K. K. kilo konfliktas, kurio metu iškoliojo K. K. necenzūriniais žodžiais, pastūmė K. K. link verandos sienos bei pastūmęs vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, K. K. atsitrenkė į sieną; nukentėjusiosios K. K. parodymais, kad, jai begulint lovoje, atėjęs į kambarį sugyventinis M. S. suėmė jai už kojos ir bandė ištempti iš lovos. Vėliau su seserimi N. K. buvo namo verandoje. Atėjęs į verandą, M. S. pradėjo koliotis, pastūmė ją link verandos sienos bei vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji atsitrenkė į verandos sieną. Dėl sugyventinio M. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą; liudytojos N. K. parodymais, kad, būnant verandoje, M. S. susipyko su K. K. M. S. pradėjo šaukti, kolioti K. K. necenzūriniais žodžiais. Jiems besipykstant, M. S. pastūmė K. K. link sienos ir vieną kartą spyrė jai, todėl K. K. atsitrenkė į verandos sieną. Šiuos kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, tai yra: 2016-04-10 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad 2016-04-10 pagal K. K. pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), K. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, kad sugyventinis M. S. ją stumdė, spyrė koja. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kairės rankos ir dešinės rankos nubrozdinimai, stumiant ją į sieną. Smurtu įtariamas asmuo M. S. paaiškino, kad grįžo namo iš darbo ir rado neblaivią sugyventinę, todėl ir supyko; kita rašytinė bylos medžiaga (asmens blaivumo testu, įvykio vietos apžiūros protokolu). Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas jais remiasi kaip kaltinamojo kaltės įrodymais. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. S. sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veiką padarė recidyvistas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo M. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b.l. 37-37, 40-42), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 43), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 45), remiantis SODROS duomenimis, nedirbantis (b.l. 56), prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 61-62). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į šių aplinkybių reikšmę, laisvės apribojimo terminas parinktinas artimas įstatyme nustatytam vidutiniam.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, į tai, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. 72² str. nuostatomis, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d. nuostatomis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaitytinas M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-04-10 17.10 val. iki 2016-04-12 11.05 val. (b.l. 24, 26).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35) – M. S. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421-422 str., teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. 72² str., įpareigoti M. S. šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmę įskaityti laiką, M. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-04-10 17.10 val. iki 2016-04-12 11.05 val. (2 dienos).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. S. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. S., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.