Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 27 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. spalio 9 d., neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad A. S., žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą bei tame pačiame žemės sklype laikinai laikė didesnį negu penki kubiniai metrai (virš 50 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių variklius, pavarų dėžes su alyva ir kitas dalis) pavojingų atliekų, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, tuo pažeidė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9, 22, 23 punktų ir Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 33, 50, 52, 56 punktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, patikrinimo aktas, fotolentelė, paties A. S. paaiškinimas, duotas administracinio nusižengimo tyrimo metu, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, maps.lt duomenys, privalomasis nurodymas, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarys. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. S. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje neteisėtai vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą bei tame pačiame žemės sklype laikinai laikė didesnį negu penki kubiniai metrai (virš 50 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, išardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių variklius, pavarų dėžes su alyva ir kitas dalis) pavojingų atliekų, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, tuo pažeidė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9, 22, 23 punktų ir Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 33, 50, 52, 56 punktų nuostatas. Šie A. S. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 27 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. S. nuoširdžiai gailisi padaręs administracinius nusižengimus, išgyvena dėl atliktų veiksmų, pašalino neigiamas savo veiksmų padarinius, t. y. pridavė atliekų tvarkytojui žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), laikytas pavojingas ir nepavojingas atliekas (b. l. 20), vykdo individualią veiklą ir vienintelis šeimoje, kurioje auga mažametis vaikas, gauna pajamas. Teismas pažymi, kad ir iš A. S. paaiškinimų matyti, jog pats įvykis ir procesas jam yra pamoka, todėl šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau turėjo pakankami laiko įvertinti savo neatsakingą elgesį. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad A. S. administracine tvarka už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, kas leidžia daryti išvadą, kad jis nėra piktybinis teisės normų pažeidėjas. Teismo vertinimu paminėtos aplinkybės ir A. S. asmenybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sudaro pagrindą ir leidžia daryti išvadą, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti paskiriant mažesnes pinigines nuobaudas negu sankcijose už padarytus nusižengimus numatyti minimumai, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 27 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje – 150 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 27 dalyje – 1 000 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21127454797.

Išaiškinti A. S. (A. S.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.