Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
1A-104-1020/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
P. P.
Advokatai
Elena Šajaukaitė
Kategorijos
Byla Nr. 1A-104-1020/2018
Proceso Nr. 1-01-1-51409-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.6.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.2.; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai,nuteistojo P. P. gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, P. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – 3 (trejus) metus uždraudžiant vairuoti transporto priemones.

Remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuota transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai priklausiusi P. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

P. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 4 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės) jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis neįregistruotas Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje pagal specialisto išvadą Nr. T-A 10350/2017(01) nustatyta mažiausia koncentracija 1,9 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba skirti švelnesnę bausmę – baudą arba 15 (penkiolikos) parų areštą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant areštą. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas pirmąkart teisiamam asmeniui paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, tačiau jam buvo paskirtas trumpalaikis laisvės atėmimas. Apeliantas teigia, kad baudžiamasis procesas jam yra gera pamoka, jis nurodo ateityje laikysiąsis įstatymų. Pabrėžiama ir tai, kad jis yra neįgalus (neturi rankos), gyvena kaime su motina, pažeidimą jis padarė šalia savo namų, todėl niekam nebuvo padaryta žala. Anot P. P., byloje nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis ateityje darys naujus nusikaltimus. Apeliantas pažymi, kad už praeityje padarytus administracinius nusižengimus antstolis vykdo baudų išieškojimą, nes jis, dėl negalios ir mažos pensijos, negali jų sumokėti. Apelianto manymu, teismas jį turėtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: jis nuo 2016 m. nėra padaręs jokių nusižengimų; be to, BK 40 straipsnyje yra numatyti saugikliai, tuo atveju, jei jis pažeistų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo P. P. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo P. P. skundas atmestinas.

Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to, nuteistajam pagrįstai paskyrė laisvę ribojančią bausmę – areštą, kuri šiuo atveju nėra per griežta. Šioje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių ar jų kvalifikavimo, taip pat apeliantas neginčija jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, apeliacinės instancijos teismui neįžvelgus jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtos bausmės.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

BK 40 straipsnyje numatytos formaliosios sąlygos, kurias nustačius, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Viena iš šių sąlygų - turi būti pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje byloje nėra tvirto pagrindo manyti, kad ateityje P. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga. Tokią išvadą teismas daro vertindamas nuteistojo asmenybę ir anksčiau jo padarytus pažeidimus, rodančius realų jo pavojingumą visuomenei.

Teismas pabrėžia, jog P. P. sistemingai pažeidinėjo KET ir nekeitė savo elgesio po švelnesnių sankcijų jo atžvilgiu taikymo. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, padarytus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 16 d. iki 2017 m. spalio 4 d., P. P., be kitų administracinių nusižengimų, net 8 kartus baustas už KET pažeidimus, kurie padaryti jam neturint teisės vairuoti, o net 4 iš jų, jo atžvilgiu konstatavus neblaivumą (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad P. P. ilgą laiką, neturėdamas teisės vairuoti, paprastai vairuodavo automobilius be techninės apžiūros, neįregistruotus teisės aktų nustatyta tvarka, ne kartą būdamas neblaivus, akivaizdu, jog toks neteisėtas veikimo modelis P. P. yra įprastas. P. P. teiginiai, jog jis yra padaręs atitinkamas išvadas, nes nuo 2016 m. nėra padaręs jokių nusižengimų, neatitinka tikrovės. Nevertinant jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo bei tos pačios dienos administracinio nusižengimo (b. l. 42), laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. užfiksuoti net 5 administraciniai pažeidimai (b. l. 38-40). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas sistemingas teisės aktų pažeidinėjimas, ir net 4 atvejai, kai nuteistasis buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, neleidžia pagrįstai tikėti, kad ateityje P. P. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, todėl šioje byloje nėra jokių galimybių taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, atvirkščiai toks sprendimas būtų aiškiai neteisingas, nepagrįstas ir formuotų nebaudžiamumo už visuomenei itin pavojingas veikas jausmą. Tą konstatavus nėra jokio pagrindo vertinti konkrečios laiduotojo asmenybės, nors ir šioje dalyje apelianto argumentai teismo neįtikina (apeliantas, darydamas ankstesnius dažnai besikartojančius teisės pažeidimus, gyveno su jo nurodoma laiduotoja, t.y. savo motina, kuri negalėjo pastarojo paveikti taip, kad ateityje jis nebenusižengtų įstatymams).

Dėl nuteistajam skirtinos bausmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

P. P. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Šalčininkų rajono apylinkės teismas P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atidžiai vertino bylos aplinkybes, P. P. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad baudos bausme BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

Iš P. P. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje 1 (vieną) kartą teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 36), 10 kartų baustas administracine tvarka (8 iš šių pažeidimų susiję su KET pažeidimais, o net 4 iš minėtųjų padaryti P. P. esant nustatytam vidutiniam girtumo laipsniui, be to, jis baustas ir už tai, kad būdamas neblaivus sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį) (b. l. 37-41). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad už minėtus pažeidimus P. P. ne kartą baustas ne tik baudomis (net 5 kartus jos viršijo 1 000 eurų, o didžiausia siekė 1 520 eurų), tačiau ir transporto priemonės konfiskavimu, bet šios poveikio priemonės teigiamos įtakos P. P. neturėjo. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog P. P. taikomos turtinio pobūdžio poveikio priemonės nėra veiksmingos. Pažymėtina, jog P. P. apeliaciniame skunde nurodo neturintis pakankamai lėšų sumokėti jam paskirtas baudas, taip pat, jog jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas ne vienoje byloje (b. l. 78). Minėtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad paskirta arešto bausmė tokioje situacijoje yra tinkama, nes švelnesnių poveikių priemonių taikymo neefektyvumas P. P. atžvilgiu yra akivaizdus.

Nagrinėjamų skundo argumentų kontekste apygardos teismas pastebi, jog P. P. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra netgi pakankamai švelni. Pabrėžtina, jog už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be baudos ir laisvės atėmimo iki 1 vienerių metų bausmių, numatyta galimybė skirti arešto bausmę. Remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimo padarymą galimas skirti areštas nuo 15 iki 90 parų, t. y. arešto bausmės vidurkis 52,5 paros. Turint omenyje P. P. nemažėjantį pavojingumą (apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad minėtam nusikaltimui iš esmės identiškus administracinius nusižengimus, kurie šiuo metu būtų vertinami kaip nusikaltimai, P. P. iki tol padarė ne kartą), nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius baustumus bei jam taikytų poveikio priemonių neveiksmingumą, jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri yra mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis, negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti nėra jokio pagrindo. Apelianto argumentai dėl jo sveikatos būklės ir turimos negalios teismo išvadų nekeičia, nes jo negalia netrukdė daryti nusikalstamos veikos.

Apygardos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog P. P. situacija formaliai atitiko BK 55 straipsnio taikymo sąlygas (asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes). Visgi pabrėžiama, kad esant išskirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir (ar) kaltininko asmenybe) ir pripažinus, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, teismas tokiam asmeniui gali skirti laisvės atėmimo bausmę motyvuodamas šį savo sprendimą (pvz. LAT nutartis byloje Nr. 2K-129/2012). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas šioje byloje būtent ir nustatė išimtines aplinkybes, kurioms esant, tik arešto, trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmė, P. P. yra laikytina pakankama siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio tikslų įgyvendinimą.

Kaip jau minėta, analogiškus pažeidimus P. P. darė ir anksčiau, ir nors tuo metu jie neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, apeliantas nedarė jokių išvadų ir nekeitė savo elgesio. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas yra pakankamai pavojingas asmuo, nes sistemingai vairuodamas neblaivus kelia realią grėsmę visuomenei. Už pasikartojančius pažeidimus jo atžvilgiu taikytos turtinio pobūdžio poveikio priemonės (baudos, transporto priemonių konfiskavimas) pastarojo neatgraso nuo neteisėto pavojingo veikimo, o jam neturint piniginių lėšų, tokių poveikio priemonių pakartotinis skyrimas šiuo atveju neįgyvendintų ir BK 41 straipsnyje numatytų tikslų (nesulaikytų P. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, jo nenubaustų bei nepaveiktų taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) visumos. Dėl minėtų argumentų, apylinkės teismo nuosprendis laikytinas motyvuotu ir pagrįstu – BK 55 straipsnio nuostatų byloje laikytasi tinkamai, nes teismo sprendimas skiriant arešto bausmę ir neskiriant kitų bausmių yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jurgita KolyčienėStasys PunysErnestas Rimšelis