Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-2231-918/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
e2YT-2231-918/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32386-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
O. Š.
Suinteresuotas asmuo
D. S., M. S., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2231-918/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32386-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 2.5.5; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. S., M. S., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. S. (J. S.) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. priėmė santuokos metu įgyto turto sutuoktiniui tenkančią dalį.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji po savo motinos S. S. mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi įstatymų nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pažymi, kad palikimas buvo priimtas pagal testamentą, patvirtintą 2015 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, kuriuo pareiškėjai paliktas visas palikėjai nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodo, kad pagal notarės pranešimą į testamento paskelbimą atvyko visi suinteresuoti asmenys – testamentinė įpėdinė, t. y. pareiškėja, bei jos mirusio brolio, palikėjos sūnaus V. S. sūnūs D. S. ir M. S. (palikėjos antros eilės įpėdiniai). Pareiškėja nurodo, kad palikėja mirė būdama našle, nes jos sutuoktinis J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties nei palikėja S. S., nei mirusiojo vaikai (pareiškėja ir V. S.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja pažymi, kad jos motina S. S. po savo vyro mirties priėmė palikimą viena, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, kadangi liko viena gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėto buto adresu buvo deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą, visą laiką iki mirties jame gyveno, jį išlaikė ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, rinkliavas. Pasak pareiškėjos niekas kitas iš suinteresuotų asmenų po J. S. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bei nepradėjo faktiškai naudotis jo turtu. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė negali jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes palikimą sudarantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nors registruotas palikėjos vardu, tačiau buvo įgytas 1994 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. tuomet, kai ji buvo santuokoje su J. S., todėl butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja nurodo, kad kadangi palikėja iki savo mirties nebuvo įforminusi palikimo priėmimo fakto po savo vyro mirties, šis faktas turi būti nustatytas teismo, kad pareiškėja galėtų priimti palikimą pagal testamentą po savo motinos mirties visa apimtimi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į patikslintą pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 28 d., 14.00 val. informuoti 2020 m. sausio 6 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 43). Tarp J. S. ir S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka (el. b. l. 6, 23-25, 56-57). Iš Gyventojų registro 2019 m. lapkričio 18 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. S. mirė būdamas santuokoje su S. S., vaikai: O. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-15, 20-21, 55). Pareiškėja nurodo, kad jos miręs brolis V. S. turėjo du vaikus – D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36, 59). Iš 2019 m. spalio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgytas J. S. ir S. S. pagal 1994 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jų santuokos metu, registruotas S. S. vardu (el. b. l. 8-9, 44-45). S. S. nuo 1994 m. birželio 9 d. iki mirties minėto buto adresu deklaravo ir savo gyvenamąją vietą (el. b. l. 39). Iš į bylą pateiktų Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. S-45 ir Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarės Valentinos Tinfavičienės 2019 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. S-84 matyti, kad mirus J. S., pradėtų ir/ar baigtų paveldėjimo bylų Vilniaus miesto 5-ajame notarų biure ir/ar Vilniaus miesto 22-ajame notarų biure nėra (el. b. l. 34-35). Byloje nustatyta, kad S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytu oficialiuoju testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, visą savo turtą paliko dukrai – pareiškėjai O. Š. (el. b. l. 17-18, 52-53). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėja O. Š. 2019 m. spalio 11 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą ir jai 2019 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad pareiškėja O. Š. teisės aktų nustatyta tvarka priėmė S. S. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5, 10-12, 41, 46-47). Pareiškėja nurodo, kad kol teismo tvarka nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos motina S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. kad palikimą yra priėmusi jį pergyvenusi sutuoktinė S. S., tol pareiškėja negali pagal testamentą priimti viso S. S. palikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. palikimas atsirado jam mirus, t. y. 1994 m. rugpjūčio 31 d., šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius (aktuali redakcija nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1994 m. lapkričio 25 d.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Byloje nustatyta, kad S. S. buvo palikėjo J. S. sutuoktinė – taigi pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Po sutuoktinio J. S. mirties S. S. per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi jai ir mirusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. birželio 9 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) minėtu adresu deklaravo ir savo gyvenamąją vietą, pradėjo valdyti ir rūpintis visu sutuoktinio turtu kaip savu iškart po palikėjo mirties. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad kiti palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą būtų priėmę mirusio J. S. palikimą faktiniu valdymu ar paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. S. S., būdama palikėjo J. S. pirmos eilės įpėdine, likusi gyventi bute ir pradėjusi valdyti ir rūpintis savo sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad S. S. priėmė savo mirusio sutuoktinio J. S. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos O. Š. pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po jos motinos S. S. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė